Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-03-20 · Administracinė byla Nr. eI4-3123-362/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-03-20
Bylos Nr.
eI4-3123-362/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05228-2024-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arvydas Martinavičius, Žanas Kubeckas, Jarūnė Sedalienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo pašvaistė“
Atsakovas
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI4-3123-362/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05228-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 30.1; 30.4 55.1.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 20 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jarūnės Sedalienės,

sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo pašvaistė“ atstovui advokatui P. M.,

atsakovo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos atstovėms A. P., E. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo pašvaistė“ skundą atsakovei Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Vėjo pašvaistė“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. R2-(L)-6957 ir įpareigoti Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą iš naujo išnagrinėti UAB „Vėjo pašvaistė“ 2024 m. rugpjūčio 8 d. prašymą.

Pareiškėja skunde ir pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad 2022 m. liepos 13 d. pareiškėja pateikė prašymą (toliau – 2022 m. liepos 13 d. Prašymas) Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (toliau – Taryba) dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo. Nors terminas priimti sprendimą dėl leidimo išdavimo yra 30 dienų, tačiau Taryba 2022 m. spalio mėn. dar nebuvo priėmusi sprendimo dėl 2022 m. liepos 13 d. Prašymo. 2022 m. spalio 26 d. raštu Nr. R2-(L)-6786 (toliau – 2022 m. spalio 26 d. Raštas), siųstu pagal adresatų sąrašą ūkio subjektams (taip pat ir Pareiškėjai), pateikusiems Tarybai prašymus išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, Taryba nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – AIEĮ) Nr. XI-1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 201, 202, 22, 30, 32, 48, 49, 51 straipsnių pakeitimo ir šio įstatymo papildymo 131, 20 straipsniais įstatymo Nr. XIV-1169, kuris įsigaliojo 2022 m. liepos 8 d., 6 straipsnio 2 dalimi AIEĮ 13 straipsnis papildytas 10 dalimi, nustatančia, kad saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia negali viršyti 2 GW. Taryba tuo pačiu 2022 m. spalio 26 d. Raštu nurodė, kad, įvertinusi elektros tinklų operatorių pateiktus ir Tarybos turimus duomenis, Taryba nustatė, jog jau yra pasiekta ir viršyta AIEĮ 13 straipsnio 10 dalyje nurodyta 2 GW saulės elektrinių suminė įrengtoji galia. 2023 m. balandžio 6 d. Taryba pagal 2022 m. spalio 24 d. Tarybos nutarimu Nr. O3E-1468 „Dėl Asmenų pateiktų prašymų išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus įrengiant saulės šviesos energijos elektrines vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtiną Asmenų pateiktų prašymų išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus įrengiant saulės šviesos energijos elektrines vertinimo tvarkos aprašą (toliau – 2 GW Aprašas) išdavė pareiškėjai leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. L-6199 (su apribojimais, tiesiogiai numatytais tokiame leidime) (toliau – Leidimas). 2024 m. rugpjūčio 8 d. Pareiškėja kreipėsi į Tarybą su prašymu (toliau – 2024 m. rugpjūčio 8 d. Prašymas) pakeisti pareiškėjai anksčiau, 2023 m. balandžio 6 d., išduotą Leidimą į leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus 40 MW galiai be apribojimų.

Žemesnės instancijos teismas

2024 m. balandžio 11 d. Tarybos nutarimu Nr. O3E-826 buvo panaikintas 2 GW Aprašas. Šiuo metu, negaliojant 2 GW Aprašui, nėra jokio pagrindo Leidime toliau būti įrašytiems apribojimams, tiesiogiai numatytiems tokiame Leidime, kurie nustatyti pagal 2 GW Aprašą. Pripažinus, kad 2 GW Aprašas yra priimtas neteisėtai, tai negali būti laikomi teisėtais ir jo pagrindu priimti teisės aktai, įskaitant Sąrašą – iš neteisės neatsiranda teisė. Sprendime Taryba nurodo, kad, nepaisant tos aplinkybės, jog yra panaikintas 2 GW Aprašas, toliau galioja kiti Tarybos priimti aktai: Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2023 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. O3E-170 patvirtintas Asmenų, pateikusių prašymus išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, sąrašas (Sąrašą) ir Tarybos nutarimas Nr. O3E-386, kuriuo patvirtintas Leidimas. Pareiškėjas teigia, kad 2 GW Apraše buvo nurodoma, kad jo tikslas ir yra sudaryti Tarybos minimą Sąrašą. 2 GW Apraše yra nurodomos Sąrašo sudarymo taisyklės ir Sąrašui keliami reikalavimai. T. y. 2 GW Aprašo Sąrašo nebūtų buvę įmanoma priimti, atitinkamai, šiuo metu toks Sąrašas be 2 GW Aprašo negali toliau egzistuoti taip pat. Iš to, kas nurodyta, matyti, kad būtent 2 GW Aprašas yra pagrindinis dokumentas, kuriame numatytos taisyklės ribojimams nustatyti. O Sąrašas, kaip teisės aktas, yra tik įgyvendinančio pobūdžio. Negaliojant 2 GW Aprašui, nėra teisinio pagrindo galioti Sąrašui ir, tuo labiau – vadovautis tokiu Sąrašu. Sąrašas be 2 GW Aprašo negali būti taikomas, nes vien iš Sąrašo turinio nėra aišku, kaip turėtų būti apskaičiuojamas apribojimų procentinis dydis. Taigi, šiuo metu jokiame teisės akte nėra numatyta, kaip apskaičiuojamas apribojimų procentinis dydis, kuris yra įrašytas į Pareiškėjos Leidimą. Pačiame Leidime taip pat duodama nuoroda į 2 GW Aprašą, nustačiusį ribojimus bei jų apimtį.

AIEĮ yra įtvirtinta aiški ir nedviprasmiška taisyklė – pasiekus saulės šviesos energijos elektrinių 2 GW suminę įrengtąją galią, Taryba patvirtinta „Vertinimo tvarkos aprašą“, kurio atitikmuo yra 2 GW Aprašas. Iš tokios taisyklės natūraliai dėliojasi atvirkštinis dėsnis – nesant pasiektai saulės šviesos energijos elektrinių 2 GW suminei įrengtajai galiai, Taryba patvirtinti „Vertinimo tvarkos aprašo“ ir juo vadovautis praktikoje išduodant leidimus neturi pareigos. Jeigu šiuo metu 2 GW riba saulės šviesos elektrinėms būtų viršyta, tai Taryba turi pareigą patvirtinti naują „Vertinimo tvarkos aprašą“, tačiau, kaip matyti ir iš Sprendimo, Taryba tokio „Vertinimo tvarkos aprašo“ priimti neplanuoja. Dėl šios priežasties Pareiškėjai dėliojasi situacijos bendras vaizdas, kad 2 GW riba saulės šviesos elektrinėms šiuo metu nėra viršyta. Pareiškėjai yra žinoma, kad šiuo metu Taryba leidimus ūkio subjektams jau išduoda be ribojimų saulės šviesos elektrinėms pagal 2 GW Aprašą, t. y. jokie ribojimai nėra įrašomi tiesiogiai į išduodamus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Akivaizdu, kad arba 2 GW riba, numatyta AIEĮ 13 straipsnio 10 dalyje nebėra viršyta, dėl ko nebeliktų prasmės Pareiškėjos atžvilgiu taikyti ribojimus. Arba bet kokiu atveju Pareiškėjos atžvilgiu negali būti taikomos apsunkintos sąlygos plėtoti elektros energetikos veiklą, kai kitiems subjektams tokios sudėtingesnės sąlygos ne(be)taikomos.

Žemesnės instancijos teismas

Remiantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2024 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. O3E- 827 patvirtintu LITGRID AB pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašu (toliau – PET Aprašas), ūkio subjektams šiuo metu ribojimai taikomi ne pagal 2 GW Aprašą (jis yra panaikintas), o būtent PET Apraše yra nustatyti ribojimai generacijai (žr. PET Aprašo 26 punktą, 174 punktą ir 175 punktą), kurie gali būti taikomi ūkio subjektų atžvilgiu ad hoc ir kurie pačiuose išduodamuose leidimuose tiesiogiai nėra įrašomi (kitaip nei Leidime, kuriame įrašyti tiesioginiai ribojimai pagal negaliojantį 2 GW Aprašą). Nuoroda į PET Aprašo pagrindu taikomus ribojimus yra pateikiama įstatymuose – AIEĮ (t. y. AIEĮ 13 straipsnio 10 dalyje) ir EEĮ (t. y. EEĮ 31 ir 39 straipsniuose), t. y. įstatyme yra nurodoma, kad būtent PET Apraše apribojimai gali būti nustatyti.

Taigi, šiuo metu 2 GW Aprašą teisinėje sistemoje pakeitė PET Aprašas – Taryba nemato poreikio praktikoje taikyti 2 GW Aprašą, todėl jį panaikino; naujas „Vertinimo tvarkos aprašas“ pagal AIEĮ 13 straipsnio 10 dalį nėra priimtas; leidimai ūkio subjektams išduodami pagal PET Aprašą, leidimuose dabar tiesioginių ribojimų nenustačius.

Kadangi šiuo metu į ūkio subjektų leidimus jokie tiesioginiai ribojimai neįrašomi (įskaitant saulės šviesos elektrinių atžvilgiu), tai tokių ūkio subjektų, gavusių leidimus vėliau nei Pareiškėja, atžvilgiu Taryba diferencijuoja teisinį reguliavimą ir pažeidžia taip pat ir lygiateisiškumo principą. Kadangi šiuo metu leidimai kitiems subjektams išduodami be jokių tiesiogiai įrašytų ribojimų juose, tai Pareiškėjos Leidime taip pat negali likti įrašyti atitinkami tiesioginiai ribojimai, kai yra priimtas ir visų subjektų atžvilgiu taikomas PET Aprašas (su ad hoc ribojimais), o 2 GW Aprašas, nustatęs ribojimus dėl pasiektos 2 GW ribos, yra panaikintas, ir juo remiantis šiuo metu leidimus gaunantiems subjektams jau veikla nebėra ribojama. Nebelikus poreikio galioti 2 GW Aprašui ir nebelikus poreikio įrašyti tiesioginius ribojimus į leidimus, nebėra tikslo taikyti tiesioginių Leidime įrašytų ribojimų Pareiškėjos atžvilgiu. Pareiškėja niekuo nesiskiria nuo ūkio subjektų, kurie leidimų Tarybos paprašė vėliau ir juos gavo be tiesiogiai tokiuose leidimuose įrašytų ribojimų. Šiuo metu atsinaujinančių išteklių energetikos srityje užtenka vieno PET Aprašo, kuriuo remiantis yra nustatoma veiklos apimtis ir jai taikomi ribojimai. Todėl rėmimasis 2 GW Aprašu (nebegaliojančiu) bei pagal jį priimtais aktais – yra paprasčiausiai perteklinis Pareiškėjos veiklos apsunkinimas.

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba atsiliepime ir atsakovės atstovės teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėja turi Tarybos išduotą 2023 m. balandžio 6 d. leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. L-6199. 2024 m. rugpjūčio 8 d. Pareiškėjas kreipėsi į Tarybą ir Litgrid AB su 2024 m. rugpjūčio 8 d. raštu, kuriame nurodė, kad „1) Tarybos prašo pakeisti Leidimą į leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus 40 MW galiai be apribojimų. 3) Jeigu 1) ir 2) punktuose suformuluoti prašymai yra tinkami, tokiu atveju prašo informuoti Bendrovę, kokius papildomus veiksmus yra reikalinga atlikti ir (ar) kokius papildomus dokumentus yra būtina pateikti Tarybai ir (ar) LITGRID AB, kad prašymai būtų tenkinti.“ Tarybos specialistai, išnagrinėję Pareiškėjos 2024 m. rugpjūčio 8 d. kreipimąsi, Skundžiamu raštu pateikė su pareiškėjos kreipimesi nurodytais klausimais susijusią informaciją – pateikė informaciją ir paaiškinimus dėl galimybės pakeisti Leidimą į leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus 40 MW galiai be apribojimų ir nurodė, kad tenkinti pareiškėjos prašymą dėl Leidimo keitimo nėra teisinio pagrindo. Tarybos nuomone, nagrinėjamu atveju Skundžiamas raštas nėra administracinis aktas, dėl kurio galima pateikti skundą administraciniam teismui, nes yra informacinio pobūdžio ir nesukuria Pareiškėjai materialinių teisinių pasekmių. Taryba, atsižvelgusi į Pareiškėjos 2024 m. rugpjūčio 8 d. kreipimesi išdėstytus prašymus, taip pat į nurodyto kreipimosi turinį padarė išvadą, kad 2024 m. rugpjūčio 8 d. kreipimusi prašoma suteikti konsultaciją dėl galimybės keisti Leidimą ir būtinų dokumentų, reikalingų Leidimui pakeisti, pateikimo, jei Leidimui pakeisti yra pagrindas, bei Pareiškėjos 2024 m. rugpjūčio 8 d. kreipimąsi kvalifikavo kaip prašymą – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijusį asmens kreipimąsi į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 10 d.), t. y. suteikti Pareiškėjai konsultaciją. Atitinkamai, Skundžiamu raštu Pareiškėjai pateikiama konsultacija, kurioje apžvelgiamas teisinis reglamentavimas dėl leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus įrengiant saulės šviesos energijos elektrines, aptarta Lietuvos rinkoje susiklosčiusi faktinė situacija bei padaroma išvada, kad Leidimui pakeisti nėra teisinio pagrindo (atitinkamai, nesant teisinio pagrindo Leidimui pakeisti, nėra galimybės nurodyti, kokius papildomus veiksmus atlikti ar dokumentus pateikti turi Pareiškėja, siekdama pakeisti leidimą).

Tarybos išduotų leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus pakeitimo tvarka yra reglamentuota Leidimų išdavimo taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu Nr. 829 „Dėl Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Leidimų išdavimo taisyklės). Pareiškėjai išduotas Leidimas gali būti keičiamas tik dėl Leidimų išdavimo taisyklėse išdėstytų sąlygų, Pareiškėjai pateikus tinkamai užpildytą prašymą, pateikus numatytus dokumentus ir už Leidimo pakeitimą sumokėjus Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliavą. Vertinamu atveju, atsižvelgiant į Pareiškėjos 2024 m. rugpjūčio 8 d. kreipimosi turinį, nėra pagrindo laikyti, kad Pareiškėja Tarybai buvo pateikusi prašymą pakeisti Leidimą, kadangi minėtu kreipimusi Pareiškėja tik prašė suteikti konsultaciją dėl galimybės keisti Leidimą ir būtinų dokumentų, reikalingų Leidimui pakeisti, pateikimo, jei Leidimui pakeisti yra pagrindas. Pažymėjo, kad Skundžiamu raštu nėra daroma įtaka Pareiškėjos teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, nėra taikoma atsakomybė Pareiškėjos atžvilgiu, nėra nurodoma, kad atsisakoma pakeisti Leidimą (nurodoma, kad Leidimui keisti nėra teisinio pagrindo), o Pareiškėjai pateikiami atsakymai į 2024 m. rugpjūčio 8 d. rašte keliamus klausimus, kurie nedaro įtakos Pareiškėjos teisėms ir pareigoms. Skundžiamas raštas negali būti administracinės bylos objektu, todėl byla pagal Pareiškėjos Skundą turėtų būti nutraukta ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Vertinant Pareiškėjos teiginius, jog: „Leidimas (su apribojimais) privalo būti pakeistas į Leidimą be apribojimų. T. y. panaikinus 2 GW Aprašą, Leidime tiesiogiai įrašyti ribojimai negali būti toliau palikti tokiame Leidime.”, pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2023 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. KT91-N11/2023 pripažino, kad AIEĮ 13 straipsnio 10 dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ne visa apimtimi, o tik ta dalimi, kuria nenustatyta, kaip toliau turėtų būti reguliuojami asmenų, kurie jau buvo pradėję saulės šviesos energijos elektrinių įrengimo procesą, tačiau dėl šioje dalyje nustatyto saulės šviesos energijos elektrinių suminės įrengtosios galios ribojimo nebegalėjo šio proceso tęsti, ūkinės veiklos santykiai. Tokiu būdu Konstitucinis Teismas 2023 m. lapkričio 7 d. nutarimu pripažino, jog 2 GW galios ribos nustatymas savaime neprieštarauja Konstitucijai, taip pat Konstitucijai neprieštarauja ir ketinimų protokolus pasirašiusių asmenų veiklos sąlygų keitimas arba sprendimas apskritai drausti tokių elektrinių plėtrą. Prieštaravimas Konstitucijos 46 straipsniui ir konstituciniam teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principui kyla dėl to, kad nebuvo aptarta asmenų, kurie jau buvo pradėję saulės šviesos energijos elektrinių įrengimo procesą, padėtis, jų tolesnio veikimo sąlygos. 2023 m. gruodžio 19 d. Pakeitimo įstatymas įsigaliojo 2024 m. sausio 1 d. Priėmus šį įstatymą iš esmės buvo ištaisyti Konstitucinio teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutarime įvardinti teisėkūros pažeidimai buvę AIEĮ 13 straipsnio 10 dalyje (2022-06-23 redakcija). Taigi, aptartu reglamentavimu buvo sureguliuoti asmenų, kurie jau buvo pradėję saulės šviesos energijos elektrinių įrengimo procesą, tačiau dėl AIEĮ 13 straipsnio 10 dalyje (2022-06-23 redakcija), nustatyto saulės šviesos energijos elektrinių suminės įrengtosios galios ribojimo nebegalėjo šio proceso tęsti, ūkinės veiklos santykiai. Tokiu būdu pakeitus teisinį reguliavimą, pašalintas Pareiškėjos atžvilgiu pritaikyto AIEĮ 13 straipsnio 10 dalies (2022-06-23 redakcija) prieštaravimas Konstitucijai, ta apimtimi, kuria nustatyta Konstitucinio Teismo, t. y., jog AIEĮ 13 straipsnio 10 dalyje (2022-06-23 redakcija) nebuvo aptarta asmenų, kurie jau buvo pradėję saulės šviesos energijos elektrinių įrengimo procesą, padėtis ir jų tolesnio veikimo sąlygos. Pažymėjo, kad Pareiškėja realiai pasinaudojo nauju teisiniu reguliavimu ir įgijo teisę ir galimybę įrengti elektrinę pagal sąlygas, kurios nustatytos viršijus 2 GW saulės elektrinių suminę įrengtąją galią. Aprašas buvo skirtas sureguliuoti ir išspręsti vienkartinio pobūdžio situaciją, susidariusią po 2022 m. liepos 8 d. kuomet įsigaliojo AIEĮ 13 straipsnio 10 dalis. Tarybai patvirtinus Sąrašą, visi šie asmenys, įskaitant ir Pareiškėją, įvertinus jų atitiktį Aprašo reikalavimams, gavo leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, o tai iš esmės atitinka teisinį reguliavimą, kuris buvo nustatytas 2023 m. gruodžio 19 d. Pakeitimo įstatyme. Nuo 2022 m. liepos 8 d. AIEĮ 13 straipsnio 10 dalis imperatyviai nustatė, kad saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia negali viršyti 2 GW, ir nors Taryba, iš kart po Pareiškėjos prašymo gavimo taikė Aprašo nuostatose nustatytas procedūras, tačiau dėl aukščiau teisės aktų pakeitimų Aprašo nuostatų taikymas šiuo metu neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl Leidimo su ribojimais išdavimo teisėtumo, kadangi Leidimas su ribojimais Pareiškėjai buvo išduotas vadovaujantis Pareiškėjos ir Litgrid Susitarimu ir vėliau pakeistais teisės aktais.

Taryba nesutinka su Pareiškėjo Skunde nurodytu teiginiu, kad „Sąrašas be Aprašo negali toliau egzistuoti“. Taryba pažymi, pirma, Aprašas nėra aukštesnės teisinės galios teisės aktas negu Sąrašas, kadangi abu šie teisės aktai yra poįstatyminiai teisės aktai, įgyvendinantys AIEĮ numatytą teisinį reguliavimą. Antra, atsižvelgiant į tai, kad Aprašu buvo siekiama sureguliuoti vienkartinio pobūdžio situaciją, susidariusią po 2022 m. liepos 8 d. įsigaliojusio AIEĮ 13 straipsnio 10 dalies įsigaliojimo, Tarybai patvirtinus Sąrašą, Aprašo taikymas tapo nebeaktualus. Trečia, Tarybai panaikinus Aprašą, Tarybos patvirtintas Sąrašas neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktui, t. y. AIEĮ, o atvirkščiai užtikrina teisės sistemos darną ir Tarybai panaikinus Aprašą, nesusidarė situacija, kuomet tuos pačius teisinius santykius vienu metu skirtingai reglamentuotų skirtingos teisinės galios teisės aktai. Taryba pabrėžia, kad tiek Sąrašas, tiek Aprašas buvo vienodos teisinės galios Tarybos priimti poįstatyminiai teisės aktai, kuriais įgyvendinamas aukštesnės teisinės galios teisės akte, t. y. AIEĮ numatytas teisinis reguliavimas. Priešingai negu nurodo Pareiškėjas, Sąrašo galiojimo pagrindas yra AIEĮ, o ne Aprašas. Atitinkamai Pareiškėjos pozicija, jog panaikinus Aprašą, nėra teisinio pagrindo toliau vadovautis Sąrašu, yra nepagrįsta.

Taryba pažymi, kad nuo 2022 m. liepos 8 d. įsigaliojusios AIEĮ redakcijos 13 straipsnio 10 dalis be kita ko numatė, kad: „Saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia negali viršyti 2 GW. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, nustačiusi, kad saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia yra lygi 2 GW, nedelsdama apie tai raštu informuoja Energetikos ministeriją ir elektros tinklų operatorius.“ Taryba nurodo, kad 2 GW saulės šviesos energijos elektrinių suminės įrengtosios galios ribos viršijimas yra nustatomas Tarybos raštu, kuriuo Energetikos ministerija ir tinklų operatoriai yra informuojami apie pasiektą 2 GW ribą. Todėl darytina išvada, kad ne Aprašo priėmimas ar kiti Tarybos veiksmai, o būtent atitinkamų subjektų (Energetikos ministerijos ir tinklų operatorių) informavimas Tarybos raštu yra pagrindas konstatuoti, jog AIEĮ 13 straipsnio 10 dalyje nustatyta 2 GW riba yra viršyta. 2022 m. liepos 13 d. raštu Nr. R2-(E)-4070 „Dėl informacijos apie saulės elektrinių galias“ informavo LITGRID, ESO, Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją ir kitus asmenis, apie tai, kad jau yra pasiekta ir viršyta AIEĮ 13 straipsnio 10 dalyje nustatyta 2 GW saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia ir vadovaujantis nurodyto įstatymo nuostatomis, perdavimo ir skirstymo tinklų operatoriai, turi nebeišduoti išankstinių prijungimo sąlygų, prijungimo sąlygų bei nepasirašyti ketinimų protokolų, kuriuos išdavus ar pasirašius būtų viršyta suminė 2 GW saulės šviesos energijos elektrinių įrengtoji galia. Taigi, iš to kas išdėstyta yra akivaizdu, kad apie tai, kad yra viršyta AIEĮ 13 straipsnio 10 dalyje nustatyta 2 GW saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galios riba, Taryba AIEĮ nurodytus asmenis informavo 2022 m. liepos 13 d. raštu Nr. R2-(E)-4070 „Dėl informacijos apie saulės elektrinių galias“ ir būtent šis raštas Tarybai, operatoriams ir asmenims, kurie tuo metu Tarybai buvo pateikę prašymus išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, įtakoja tolesnius šių asmenų veiksmus. 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje AIEĮ 13 straipsnio 10 dalies redakcijoje numatyta, kad Taryba nustačiusi, kad saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia yra lygi 2 GW, nedelsdama apie tai raštu informuoja Energetikos ministeriją ir elektros tinklų operatorius, o tai reiškia, kad momentas nuo kurio yra laikoma, kad yra pasiekta 2 GW riba yra Tarybos 2022 m. liepos 13 d. raštas Nr. R2-(E)-4070 „Dėl informacijos apie saulės elektrinių galias“. Toliau AIEĮ 13 straipsnio 10 dalyje dėstomos pareigos Tarybai, kurios atsirado nuo to momento, kai Taryba 2022 m. liepos 13 d. raštu Nr. R2-(E)-4070 „Dėl informacijos apie saulės elektrinių galias“ informavo, kad yra pasiekta 2 GW riba, t. y. Tarybai numatyta pareiga patvirtinti asmenų pateiktų prašymų išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus įrengiant saulės šviesos energijos elektrines vertinimo tvarkos aprašą (t. y. patvirtinti Aprašą) bei įvertinus Tarybai pateiktus prašymus išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus įrengiant saulės šviesos energijos elektrines ir esamų tinklo pajėgumus, kuriems nėra numatomi ribojimai, galios (pajėgumų) paskirstymo tvarką potencialiems saulės šviesos energijos elektrinių vystytojams, sudaryti potencialių saulės šviesos energijos elektrinių vystytojų sąrašą (t. y., patvirtinti Sąrašą). Todėl šiuo atveju Taryba kategoriškai nesutinka su Pareiškėjos argumentais, kuriais bandoma interpretuoti, jog Tarybos patvirtintas Aprašas prilyginamas Tarybos sprendimui, kuris žymi jog Taryba nustatė, kad yra viršyta 2 GW riba. Pakartotinai pažymėjo, kad apie tai, kad yra viršyta 2 GW riba Taryba nustatė 2022 m. liepos 13 d., o Aprašas, kaip įrankis susidariusiai situacijai spręsti, buvo patvirtintas 2022 m. spalio 24 d. Taip pat pažymėjo, kad Taryba nėra nustačiusi Pareiškėjos nurodytų aplinkybių, t. y., jog 2 GW riba nurodyta AIEĮ 13 straipsnio 10 dalyje nebėra viršyta ir nėra pakeitusi pozicijos dėl 2022 m. liepos 13 d. raštu Nr. R2-(E)-4070 „Dėl informacijos apie saulės elektrinių galias“ pateiktos informacijos.

Aprašas buvo taikomas tik tiems asmenims, kurie Tarybai 2022 m. liepos 13 d. nustačius, kad yra viršyta 2 GW riba, buvo sudarę ketinimų protokolus ir pateikę prievolių įvykdymo užtikrinimą, bei kurie atitiko reikalavimus, nustatytus leidimui plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gauti, tačiau dar nebuvo gavę leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Tarybai išnagrinėjus visus šiuos prašymus ir patvirtinus Sąrašą, nebeliko asmenų, kurių atžvilgiu galėtų būti taikomas Aprašas ir Aprašas savo esme ir turiniu tapo nebeaktualus. Todėl visiškai nepagrįstas yra Pareiškėjos argumentas, jog šiuo metu Taryba išduodama asmenims leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus įrengiant saulės šviesos energijos elektrines, tokiems asmenims nebetaiko Aprašo. Pabrėžė, kad nei Aprašu nei Sąrašu nebuvo nustatyti ribojimai, o tik apskaičiuotas saulės šviesos energijos elektrines galios dydis, kuriam bus taikomi ribojimai ir dydis, kuriam ribojimai taikomi nebus. Atitinkamai ir asmenims, kurie buvo įtraukti į Sąrašą išduotuose leidimuose plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus įrašyti ne ribojimai, o apskaičiuotas įrengtosios galios dydis, kuriam gali būti taikomai elektros energijos gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai numatyti Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašuose ir įrengtosios galios dydis, kuriam tokie apribojimai taikomi nebus.

Taryba pažymi, kad Pareiškėjos teiginiai, jog šiai dienai Tarybos išduodamuose leidimuose plėtoti nėra nurodomi ribojimai, todėl dėl to Pareiškėjos situacija buvo nepagrįstai pabloginta, taip pat laikytini nepagrįstais, kadangi, pirma, Pareiškėjai išduotame Leidime nėra numatytų jokių elektros energijos gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų pajėgumų arba eksploatavimo apribojimų. Antra, atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. liepos 13 d. buvo nustatyta, kad yra viršyta AIEĮ 13 straipsnio 10 dalyje nustatyta 2 GW riba, visiems asmenims, kurie nėra įtraukti į Sąrašą ir kuriems leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus yra išduodami šiuo metu, Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašuose numatyti elektros energijos gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai, gali būti taikomi visos vystomos saulės šviesos energijos elektrinės apimtimi, kai tuo tarpu Pareiškėjos atveju, jos vystomos 40 000 kW saulės šviesos elektrinės atžvilgiu, 10 179 kW yra neribojama leistina generuoti galia ir 29 821 kW ribojama leistina generuoti galia.

Pareiškėjai Leidimas buvo išduotas atsižvelgiant ir į Pareiškėjos ir Litgrid sudaryto Susitarimo nuostatas. Susitarimu buvo pakeistas 2022 m. birželio 29 d. LITRGRID ir Pareiškėjos pasirašytas Elektros gamybos įrenginių prijungimo prie elektros perdavimo tinklų ketinimų protokolas, pasirašomas su gamintoju nesiekiančiu dalyvauti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione Nr. 22KP-39 (toliau — Pirminis ketinimų protokolas). Būtent Susitarimu ir buvo susitarta dėl Pareiškėjai taikytinų generacijos ribojimų, ir, atitinkamai, pakeistas Pirminis ketinimų protokolas, Susitarimu pritaikant generacijos ribojimus. Pareiškėjai pasirašius Susitarimą, pirminės, t. y. nepakeistos Ketinimų Protokolo nuostatos, kuriose ribojimai nebuvo įtvirtinti, tapo nebegaliojančiomis. Tarybos vertinimu, ši priežastis taip pat yra pakankama išvadai, kad leidimo plėtoti elektros energijos pajėgumus be ribojimų išdavimas Pareiškėjai nėra įmanomas, kadangi Leidimas yra išduotas pakeisto Pirminio ketinimų protokolo (Susitarimo) pagrindu, Susitarime išdėstytomis sąlygomis. Svarbu pažymėti ir tai, kad Pareiškėja Leidimo, kuris jai buvo išduotas su ribojimais, po tokio Leidimo išdavimo neginčijo teismine tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo pašvaistė“ skundas tenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo Nr. R2-(L)-6957 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai Taryba 2023 m. balandžio 6 d. išdavė leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. L-6199. Leidime nurodyta, kad jo išdavimo teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3, 4, 8, 12, 15 ir 16 dalys, 17 straipsnio 2 dalis, Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. 829 „Dėl Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“, 6.1 papunktis, Asmenų pateiktų prašymų išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus įrengiant saulės šviesos energijos elektrines vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2022 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. O3E-1468 „Dėl Asmenų pateiktų prašymų išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus įrengiant saulės šviesos energijos elektrines vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Tarybos 2023 m. vasario 10 d. nutarimas Nr. O3E-170 „Dėl Asmenų, pateikusių prašymus išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, sąrašo patvirtinimo“. Leidimu reguliuojamos veiklos pagrindiniai techniniai duomenys: Įrengtoji galia, kW – 40 000, Leistina generuoti galia, kW – 40 000, iš jų: neribojama leistina generuoti galia, kW – 10 179, ribojama leistina generuoti galia, kW – 29 821. Elektrinės tipas – Saulės šviesos energijos elektrinė.

2024 m. rugpjūčio 8 d. pareiškėja kreipėsi į Tarybą ir Litgrid AB su 2024 m. rugpjūčio 8 d. raštu, kuriame nurodė, kad: „1) Tarybos prašo pakeisti Leidimą į leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus 40 MW galiai be apribojimų. 2) LITGRID AB prašo pasirašyti su Bendrove Ketinimų protokolą, kuriame neliktų sąlygos, pagal kurią „Gamintojo 29 821 kW įrengtosios galios ir 29 821 kW leistinos generuoti galios Elektrinės daliai pagal LITGRID AB Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo nuostatas taikomos III kategorijos ribojimų taisyklės.“, taip pat sudaryti sąlygas pakeisti kitus dokumentus (įskaitant prijungimo sąlygas), jeigu tam būtų poreikis; 3) Jeigu 1) ir 2) punktuose suformuluoti prašymai yra tinkami, tokiu atveju prašo informuoti Bendrovę, kokius papildomus veiksmus yra reikalinga atlikti ir (ar) kokius papildomus dokumentus yra būtina pateikti Tarybai ir (ar) LITGRID AB, kad prašymai būtų tenkinti.“

Taryba, skundžiamu 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. R2-(L)-6957 „Dėl prašymo pakeisti UAB „Vėjo pašvaistė“ leidimą bei ketinimų protokolą“ nusprendė, kad tenkinti pareiškėjos prašymą dėl Leidimo pakeitimo nėra teisinio pagrindo.

Atsakovė teigia, kad skundžiamas raštas nėra administracinis aktas, dėl kurio galima pateikti skundą administraciniam teismui, nes yra informacinio pobūdžio ir nesukuria pareiškėjai materialinių teisinių pasekmių. Taryba, atsižvelgusi į pareiškėjos 2024 m. rugpjūčio 8 d. kreipimesi išdėstytus prašymus, padarė išvadą, kad 2024 m. rugpjūčio 8 d. kreipimusi prašoma suteikti konsultaciją dėl galimybės keisti Leidimą ir būtinų dokumentų, reikalingų Leidimui pakeisti, pateikimo, jei Leidimui pakeisti yra pagrindas, todėl aptariamu raštu pareiškėjai pateikė konsultaciją.

Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 103 straipsnio 1 punktas). ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Kokios bylos yra priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, detaliau apibrėžia ABTĮ 17 straipsnis. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.

Remiantis aukščiau nurodytomis teisės normomis, administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aktais, dėl kurių galima pateikti skundą (prašymą) administraciniam teismui, nepripažįstami informacinio pobūdžio dokumentai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-443-502/2020). Tokio pobūdžio raštas, kuriame pateikiama tik informacija, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje keliamų reikalavimų nei savo turiniu, nei forma, todėl jis negali būti laikomas individualiu administraciniu aktu. Sprendžiant, ar skundžiamas aktas gali būti ginčo dalyku administraciniame teisme, būtina nustatyti, ar pareiškėjo ginčijamas raštas gali būti laikomas teisės aktu pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies nuostatas, ar atitinka bendruosius administracinio akto požymius. Pagrindinis individualaus administracinio akto požymis yra tas, jog jis yra teisės taikymo aktas, t. y. aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkrečiam subjektui, veikiantis šio subjekto teisinį statusą (teises ir pareigas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys. Dėl šios priežasties, kiekvienu atveju vertinama, ar skundžiamas aktas turi įtakos suinteresuoto asmens teisinei padėčiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010; 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS328-438/2015).

Šiuo atveju kaip jau minėta aukščiau pareiškėja kreipėsi į atsakovą suformuluodama tris prašymus, iš kurių pirmasis – Tarybos prašo pakeisti Leidimą į leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus 40 MW galiai be apribojimų, t. y. pareiškėja aiškiai ir konkrečiai nurodė, kad prašo priimti sprendimą pakeisti Leidimą. Tai, jog trečiu prašymu nurodo, kad prašo papildomai informuoti apie Leidimo pakeitimo eigą, reikalingus dokumentus ir pan., nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja prašė tik suteikti informaciją. Taip pat atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, ne tik pateikė konsultaciją, kurioje apžvelgiamas teisinis reglamentavimas dėl leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus įrengiant saulės šviesos energijos elektrines, aptarta Lietuvos rinkoje susiklosčiusi faktinė situacija, tačiau ir priėmė sprendimą nekeisti pareiškėjai Leidimo. Šiuo atveju būtent skundžiamo sprendimo turinys, kuriame išreikštas neigiamas sprendimas pareiškėjai, lemia, kad tai nėra informacinio pobūdžio raštas, juo būtent buvo nuspęsta netenkinti pareiškėjos prašymo pakeisti Leisimą, todėl toks sprendimas yra individualus administracinis aktas, sukeliantis atitinkamas pasekmes pareiškėjai.

Žemesnės instancijos teismas

Kaip ir nurodė atsakovė, skundžiamame sprendime apžvelgiamas teisinis reglamentavimas dėl leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus įrengiant saulės šviesos energijos elektrines, aptarta Lietuvos rinkoje susiklosčiusi faktinė situacija, tačiau jame nėra nurodytas nei vienas argumentas ar motyvas, kodėl atsakovė konstatavo, kad tenkinti pareiškėjos prašymą dėl Leidimo pakeitimo nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pabrėžiama, kad kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pvz., 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012; 2012 m. birželio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2045/2012; 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-801/2014).

Geras viešasis administravimas yra grindžiamas VAĮ 3 straipsnyje numatytais principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nedera su gero administravimo principu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015). Gero administravimo principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2142-624/2015, 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-190-492/2022).

VAĮ 3 straipsnio 5 punktas nustato išsamumo principą, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. VAĮ 10 straipsnio 5 dalis įtvirtina reikalavimus, taikytinus administraciniam sprendimui. VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.) bei administracinio sprendimo motyvai (6 p.). Šiuo atveju, kaip jau minėta aukščiau, atsakovė jokių aplinkybių, motyvų ar argumentų, kurie leistų suprasti, kodėl priimamas neigiamas sprendimas pagal pareiškėjos prašymą, nenurodė.

Teismas akcentuoja, kad atsakovas, įgyvendindamas jam priskirtas funkcijas, kaip ir bet kuri kita valdžios įstaiga, yra saistoma bendrųjų, inter alia (be kita ko) konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Gero administravimo principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens bei tarptautiniuose dokumentuose. Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje nustatyta kiekvieno asmens teisė į gerą administravimą reiškia, kad institucijos reikalus turėtų tvarkyti nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką (Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalis). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009). Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 9 punkte įtvirtintas objektyvumo principas yra vienas iš demokratinės valstybės administravimo principų. Laikantis objektyvumo principo, viešojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti tikrąsias faktines aplinkybes, kurios nustatomos išaiškinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės priimant sprendimą ir kritiškai, nešališkai vertinant įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010, 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1010/2014). Pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų, pagal kuriuos administraciniame sprendime turi būti nurodytas jo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai, nuostatos taip pat įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009; 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010).

Individualaus administracinio akto motyvų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo, o galbūt apskritai sutikti ir pripažinti pagrįstu viešojo administravimo sistemos subjekto neigiamą atsakymą. Atitinkamos kliūtys sudaromos ir teismui, nagrinėjančiam skundus dėl individualių teisės aktų panaikinimo, nes teisiniai ir faktiniai pagrindai yra plečiami, sudaromos prielaidos vis naujų pagrindų teikimui. Taip išplečiamos ir bylos nagrinėjimo ribos, kurias ne visada pavyksta vėliau apibrėžti, kas neretai sąlygoja nepakankamai išsamaus, objektyvaus ir neteisingo sprendimo priėmimą, o viešojo administravimo sistemos subjektams sudaromos prielaidos piktnaudžiauti savo teisėmis bei pareigomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-964-602/2023). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013). Kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015, 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A520-2294/2012, 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012). Pareigos nustatyti juridinių faktų visetą nesilaikymas nedera nei su gero administravimo principo, nei su VAĮ 8 straipsnio imperatyvais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-287-502/2022 ir kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi sprendimo turinį, pažymi, jog sprendimas VAĮ 8 straipsnio 1 dalies (ginčui aktualios redakcijos 10 str. 5 d., 6 d. ) normos požiūriu surašytas ydingai. Sprendime apžvelgiamas teisinis reglamentavimas dėl leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus įrengiant saulės šviesos energijos elektrines, aptarta Lietuvos rinkoje susiklosčiusi faktinė situacija, tačiau niekaip neaptariama ir neanalizuojama individuali pareiškėjos situacija, neargumentuojama, dėl kokių būtent pareiškėjai taikomų teisės normų, faktinių aplinkybių atsisakoma tenkinti pareiškėjos prašymą, t. y. nenurodytos faktinės aplinkybės ir teisės normos, pagrindžiančios atsakovo poziciją, jog pakeisti Leidimą nėra teisinio pagrindo. Pabrėžtina, kad ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pavyzdžiui, 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. Priešingu atveju teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui – apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas bei priimti sprendimą, todėl, kai skundžiamas teisės aktas, yra vertinama, kokiais faktiniais pagrindais jis priimtas bei kokia teisinė kvalifikacija pritaikyta. Tai ir yra bylos nagrinėjimo ribos. Tik esant konkretiems teisės aktų priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam įvertinimui įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014).

Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, teisėjų kolegija šiuo konkrečiu atveju sprendžia, kad Tarybos Sprendime motyvų išdėstymas nėra aiškus ir pakankamas, skundžiamas Sprendimas neatitinka VAĮ įtvirtintų įstatymo viršenybės, išsamumo ir objektyvumo, gero administravimo principų, dėl ko Tarybos Sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu (VAĮ 10 str. 5 d. 5 ir 6 p.), todėl naikintinas.

Panaikinus Sprendimą, prašymo nagrinėjimo procedūra liko neužbaigta, todėl atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą.

Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Byloje pateikti įrodymai, kad pareiškėja už skundo padavimą teismui sumokėjo 23 Eur, kurie priteistini iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo pašvaistė“ skundą patenkinti.

Panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. R2-(L)-6957.

Įpareigoti Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą iš naujo išnagrinėti uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo pašvaistė“ 2024 m. rugpjūčio 8 d. prašymą.

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Vėjo pašvaistė“ iš atsakovės Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 23 Eur (dvidešimt trys Eur 00 ct.) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Žanas KubeckasArvydas MartinavičiusJarūnė Sedalienė