Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovei L. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovui A. K. dėl sąlygų bendrauti su nepilnamečiu vaiku sudarymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškovė D. G. padavė teismui ieškinį, kurio reikalavimus patikslino 2020 m. spalio 27 d. pareiškimu (b. t. 1, l. 115-119), prašydama įpareigoti atsakovą A. K. sudaryti sąlygas vaikui B. K., gim. 2008 m. liepos 2 d., bendrauti su senele (ieškove) D. G. pagal bendravimo tvarką:

- pereinamuoju laikotarpiu: tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovė bendrauja su anūku B. K. kiekvieno mėnesio pirmą šeštadienį, atsakovui atvežant berniuką iš jo gyvenamosios vietos į sutartą vietą (K. A., Megą, K. S. ar kt.) 11 val. ir pasiimant tą pačią dieną 16 val. B. K. gali atvykti į sutartą vietą ir grįžti pats, naudodamasis visuomeniniu transportu;

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

9. Nepilnametis B. K., gim. 2008 m. liepos 2 d., yra atsakovo A. K. ir D. K., žuvusios 2012 m. balandžio 5 d., sūnus (civilinės bylos Nr. 2-6818-375/2020 10, 11 l.). Ieškovė D. G. yra žuvusios D. K. motina ir nepilnamečio B. K. močiutė (civilinės bylos Nr. 2-6818-375/2020 l. 13-17).

10. Iš abiejų šalių paaiškinimų nustatyta, kad po vaiko motinos D. K. žūties nepilnametis B. K. nuolat gyvena kartu su tėvu A. K., o ieškovė lankydavo vaiką jo gyvenamojoje vietoje, pasiimdavo kuriam laikui (savaitei, dviems) paviešėti savo namuose. 2018 m. lapkričio mėn. tarp šalių įvyko konfliktas, po kurio 2019 m. sausio mėn. atsakovas pateko į ligoninę, o nepilnametis B. K. kurį laiką (apie mėnesį) gyveno pas ieškovę ir jos sutuoktinį A. G.. Atsakovui B. K. grįžus iš ligoninės bei pasiėmus vaiką iš ieškovės, jos ir vaiko bendravimas nutrūko.

11. Pirmiau nurodytas aplinkybes patvirtina ir rašytiniai bylos įrodymai, kurių duomenimis 2018 m. lapkričio 14 d. atsakovas iškvietė policiją į savo namus (duomenys neskelbtini), kadangi vyko konfliktas dėl to, jog D. G. nori patekti į atsakovo namus; atvykus policijos pareigūnams konfliktas buvo išspręstas vietoje, pareiškimas nebuvo gautas (b. t. 1, l. 96). Atsakovas buvo iškvietęs greitąją pagalbą tuo pat metu, nes jam suskaudo širdį (b. t. 1., l. 98, 99).

12. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2019 m. vasario 15 d. rašte dėl informacijos nurodyta, kad 2019 m. vasario 15 d. perduodant vaiką iš ieškovės D. G. atsakovui A. K. pastebėta, jog dėl didelių įsisenėjusių tarpusavio nesutarimų, itin konfliktiškų A. K. ir D. G. tarpusavio santykių bei vaiko galimo nuteikinėjimo, manipuliacijų, vaiko prastos emocinės būklės, galimos priklausomybės kompiuteriui, tėvui, močiutei ir vaikui reikalinga skubi pagalba. Todėl buvo suteikti VšĮ „Darnūs namai“ kontaktiniai duomenys, įpareigojant tėvą su močiute lankytis šeimos mediacijos konsultacijose, o vaikui užtikrinti psichologo konsultacijų teikimą. Be to, dėl didelio tėvo ir sūnaus konflikto dėl neatsakingo kompiuterio naudojimo būnant pas močiutę, skyriuje su vaiku ir tėvu buvo suderinta naudojimosi kompiuteriu tvarka, kurios įsipareigojo laikytis ir močiutė jos namuose būnant anūkui (civilinės bylos Nr. 2-6818-375/2020 l. 23).

13. 2019 m. kovo 29 d. atsakovo rašytiniame paaiškinime (civilinės bylos Nr. 2-6818-375/2020 l. 29) nurodyta, kad jis nevykdė VVTAĮT įpareigojimo dėl lankymosi su D. G. VšĮ „Darnūs namai“, nes geranoriškai leido jai bendrauti su sūnumi. Kadangi D. G. nesilaikė 2019 m. vasario 15 d. aptartų bendravimo su vaiku sąlygų, kurios buvo išdėstytos VVTAĮT specialistų, atsakovas atsisakė leisti savo sūnui bendrauti su močiute.

14. 2019 m. gegužės 3 d. ieškovė kreipėsi į Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių, kad būtų sudarytos sąlygos jai bendrauti su anūku B. K., kadangi atsakovas A. K. nesudaro jai tokių sąlygų (civilinės bylos Nr. 2-6818-375/2020 l. 20).

15. SĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centro 2019 m. gegužės 28 d. rašto (civilinės bylos Nr. 2-6818-375/2020 l. 28) duomenimis, atsakovas A. K. atsisakė kreiptis į VšĮ „Darnūs namai“ dėl psichologo konsultacijų sūnui, tačiau sutiko, kad vaikui psichologo konsultacijos būtų teikiamos mokykloje. Kauno rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos psichologė L. M. informavo, kad B. K. buvo teiktos 4 individualios konsultacijos, vaikas stebėtas pamokų ir patraukų metu. Psichologės nuomone, B. K. konsultavimo metu nebuvo įžvelgta jokių psichologinių problemų, todėl nemato poreikio ir tikslo tęsti vaiko psichologinį konsultavimą.

16. VVTAĮT 2019 m. birželio 5 d. raštu ieškovei atsakyta, kad skyrius neturi duomenų, jog ieškovės bendravimas su nepilnamečiu B. K. prieštarautų berniuko interesams, todėl vaiko tėvas įpareigotas 2019 m. birželio 5 d. raštu sudaryti sąlygas vaiko bendravimui su močiute. Tėvui nevykdant Skyriaus įpareigojimo sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su senele, ši vadovaudamasi CK 3.176 straipsnio 3 dalimi turi teisę kreiptis į teismą dėl jos pažeistų teisių gynimo (civilinės bylos Nr. 2-6818-375/2020 l. 22).

17. 2019 m. gruodžio 2 d. ieškovės atstovė advokatė A. M. kreipėsi į atsakovą, pateikdama jam nustatytiną ieškovės ir nepilnamečio B. K. bendravimo tvarką, prašydama pateikti savo pastabas dėl bendravimo tvarkos (civilinės bylos Nr. 2-6818-375/2020 l. 30, 31). 2019 m. gruodžio 14 d. elektroniniu laišku atsakovas atsakė advokatei, kad atsisako leisti sūnui bendrauti su močiute, kol vyksta jos (močiutės) iniciatyva pradėtas ikiteisminis tyrimas (civilinės bylos Nr. 2-6818-375/2020 l. 32).

18. Ieškovė D. G. savo darbe, 2019 m. balandžio 26 d. charakteristikos duomenimis, (civilinės bylos Nr. 2-6818-375/2020 l. 21) charakterizuojama kaip kruopščiai ir atsakingai vykdanti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, darbšti, nuoširdi, mandagi, ji neturi drausminių nuobaudų. D. G. yra susituokusi su A. G. nuo 1993 m. liepos 29 d. (civilinės bylos Nr. 2-6818-375/2020 l. 17). Teismo išreikalautais duomenimis A. G. neturi galiojančių teistumų (b. t. 1, l. 126). Atsakovas pateikė į bylą 2012 m. balandžio 23 d. žinutę, parašytą, atsakovo teigimu, žuvusios D. K. draugės, kurioje nurodoma, kad D. K. vargo nuo mažų dienų, ypatingai nuo patėvio, kuris lindo prie jos, kai ši buvo paauglė, pastoviai užkabinėdavo ją, nurodydamas, kad ji niekam tikusi, nieko nebaigusi, per daug valgo (b. t. 1, l. 47).

19. 2019 m. lapkričio 12-gruodžio 20 d. Teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akte (b. t. 2, l. 4-17) nurodyta, kad kompleksinė ambulatorinė teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizė dėl tiriamojo B. K. atlikta Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriuje 2019 m. lapkričio 12 d. Berniukas ekspertizės metu paaiškino, kad artimiausi jam asmenys yra tėtis ir močiutė (mamos mama), tačiau tėvas ir močiutė pastaruoju metu nesutaria, tėtis neleidžia jam bendrauti su močiute ir jos vyru. Ekspertizės akte nurodoma, kad vaikas, kalbėdamas apie tėtį, reiškia nepasitenkinimą policija ir vaikų teisėmis – tai nėra savarankiška vaiko nuomonė. Įtariamasis A. K. galimai daro poveikį sūnui nepasitikėti kitais ir nekalbėti apie tikruosius savo jausmus bei poreikius, ypatingai tuomet, kai jie nesutampa su jo. Močiutės atžvilgiu vaikas reiškia konfliktiškus jausmus: išsako jai ilgesį, nori kontakto su ja ir jos vaizdinį sieja su saugumu ir emociniu nusiraminimu, tačiau tuo pat metu jaučiamą jai prieraišumą vaikas slopina ir bando paneigti. Šis vidinis konfliktas kyla dėl neigiamo įtariamojo A. K. poveikio. Stebimas įtariamojo poveikis nepasitikėti institucijomis bei atstumti emociškai reikšmingą vaikui asmenį – močiutę. Dėl galimo įtariamojo A. K. poveikio vaikas yra priverstas slopinti prieraišumą močiutei, kurios atžvilgiu projektuoja saugumą ir emocinį nusiraminimą. Siekiant atliepti emocinius vaiko poreikius, svarbu užtikrinti reguliarų jo ir močiutės bendravimą, nedalyvaujant A. K.. Vaikas adekvačiai priešintis galimiems įtariamojo A. K. veiksmams negalėjo dėl savo amžiaus ir priklausomo santykio. Akte nurodoma, kad vaikui reikalinga psichologinė/psichoterapinė pagalba, orientuota į psichotraumuojančių gyvenimiškų patirčių įveiką, motinos netekties išgyvenimą, asmenybės stiprinimą.

20. Nepilnametis B. K., kurio nuomonė buvo išklausyta 2020 m. spalio 23 d. teismo posėdyje, paaiškino, kad jo šeimą sudaro jo tėvas, su kuriuo santykiai yra geri, jie pramogauja kartu, tėvas padeda atlikti jam namų darbus, B. K. turi tam tikrų namų ruošos pareigų (išplauti indus, skalbti drabužius, susitvarkyti savo kambarį). Močiutė D. G. meluoja, kalbėdama apie tėvą, kad jis yra blogas. B. K. nematė močiutės apie metus bei šiuo metu nenori matytis su ja, nes ji daro jam gėdą. Kai jis sirgo, ji kvietė policiją, mušėsi su policijos pareigūnais, todėl jis su ja nebendrauja ir nenori bendrauti. Vaiko teigimu, ji turi pasikeisti: nekalbėti blogai apie tėvą bei kad „nesiautėtų“. Artūras yra mamos patėvis, močiutės vyras, kai B. K. gulėjo, Artūras užrišo jam akis, lindo prie jo, bučiavo veidą, rankas. Artūras nelietė jo (B. K.) taip, kad B. K. tai nepatiko. Kai B. K. buvo išvežtas į Vilnių ekspertizei atlikti, jam buvo gėda prieš klasės draugus, dėl to B. K. prarado draugus. B. K. norėtų bendrauti su močiute tada, kai jis to panorės. Jis matė, kaip močiutė geria alų, ji kartais šneka nesąmones. Vaiko nuomone, močiutė nori atskirti jį nuo tėvo (bylos priedas-2020-10-23 vaiko nuomonės išklausymo vaizdo įrašas).

21. Teismo psichologė J. V. 2020 m. spalio 23 d. teismo posėdžio metu, komentuodama vaiko išsakytą nuomonę, paaiškino, kad B. K. sakė jai savo nuomonę, jo emocijos yra prastos, akyse buvo ašaros, jam skaudu. Teismo psichologės nuomone, ieškinio negalima tenkinti, vaikas pakankamai subrendęs, kad išsakytų savo nuomonę. Kai jis pats norės bendrauti su močiute, toks bendravimas atitiks jo interesus, priešingu atveju – ne. Šiuo metu yra jo paauglystės laikotarpis, todėl jam svarbi draugų, bendraamžių nuomonė. Psichologės nuomone, vaikas nėra įtakotas atsakovo. Ieškovė neturėtų blogai kalbėti apie vaiko tėvą, taip ji daro blogą įtaką vaikui. Tėvas yra vaikui autoritetas, todėl gali perimti nuomonę iš tėvo, bet reikšminga tai, kad berniukas pasakojo apie įvykius, kuriuose jis pats dalyvavo. Vaikas girdėjo, kaip ieškovė daužė duris, laužėsi į butą.

22. L. R. Jparodė teismui, kad ji yra sodo, kuriame gyveno atsakovas, bendrijos pirmininkė. Tarp ieškovės ir atsakovo visada būdavo konfliktai, kai ieškovė atvažiuodavo į sodą. Ji atvažiavo į sodą porą kartų. Kartą liudytoja matė ieškovę su vaiku parduotuvėje, o vakas tuo metu ištardavo „ajus“, liudytoja suprato, kad vaikas kalbėjo apie alų („ajus“=“alus“).

23. L. R. S paaiškino, kad jis buvo atsakovo kaimynas, kai šis gyveno sode. Jis porą kartų stebėjo ieškovės ir atsakovo konfliktus, kai ieškovė atvažiuodavo į sodą galimai būdama neblaivi. Vieną kartą atsakovas pakvietė jį, kai ieškovė buvo atvykusi į sodą, kitą kartą liudytojas pats matė, kaip ieškovė, atvykusi į atsakovo gyvenamąją vietą apie 20:00-21:00 val., triukšmavo, ji tuo metu galimai buvo išgėrusi. Vaikui B. K. tuo metu buvo 3-4 metai. Tai buvo kažkur vasaros viduryje, ji pasirodė liudytojui konfliktišku žmogumi.

24. L. R. S paaiškino, kad ji yra ieškovės giminaitė. Ji matė ir žino, kad ieškovė bendravo su savo anūku, rūpinosi juo, pirkdavo jam viską, ko jis prašė, tai buvo dar 2017 m. Ieškovė sakė liudytojai, kad jai (ieškovei) neleidžiama bendrauti su anūku, kad neprisiskambina jam. Ieškovė buvo pas liudytoją su anūku ir iki dukros D. K. ir po jos laidotuvių. Ieškovė skambino prie liudytojos atsakovui, rašė jam žinutes. Atsakovas taip pat skambino jai, prašė nupirkti vaikui sportbačius kažkur prieš 3 metus.

Dėl ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo

27. Jei tėvai nevykdo valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos įpareigojimo, artimieji giminaičiai, taip pat kiti vaiko giminaičiai, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, gali kreiptis į teismą (CK 3.176 straipsnio 3 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, jei tai neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.176 straipsnio 4 dalis).

28. Kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į vaikų brandą, susidariusią padėtį ir artimųjų giminaičių poelgius, jų gyvenimo būdą ir kitas konkrečias aplinkybes, sprendžiama, ar bendravimas atitinka vaikų interesus. Pagrindinis kriterijus, lemiantis trečiųjų asmenų (ne tėvų) ir vaikų šeimos ryšio užtikrinimo teisinėmis priemonėmis būtinybę, turi būti šio ryšio teisinis vertinimas. Jei toks ryšys Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme gali būti laikomas šeimos gyvenimu, egzistuojančiu tarp vaiko ir konkretaus asmens, atsiranda pareiga užtikrinti šį ryšį. Vaikas turi teisę bendrauti ir matytis su asmenimis, su kuriais jį sieja šeimos ryšiai. Vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius ne tik su tėvais, bet ir su kitais artimais asmenimis. Ypač svarbus gali tapti tokių ryšių palaikymas su artimaisiais giminaičiais šeimos aplinkos, kurioje gyveno vaikas, iširimo atveju (pvz., tėvams nutraukus santuoką, vienam iš jų mirus ir pan.), nes tų ryšių palaikymas ir plėtojimas gali užpildyti svarbaus jo raidai bendravimo spragas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2009).

29. Kiekvienu atveju vaikas turi turėti galimybę susitikti su artimaisiais giminaičiais, bendrauti, jei tai įmanoma, telefonu, laiškais ar kitaip, suprasdamas ir žinodamas, kad bendrauja su giminaičiais, jausdamas giminės bendrumo ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007).

30. Kai teismas nustato, kad toks bendravimas kenkia vaiko interesams, vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais gali būti ribojama arba tam tikrais atvejais nutraukiama įstatymo nustatyta tvarka. Nustatydamas vaiko interesų turinį, teismas turi vadovautis objektyviais kriterijais, kurie nulemia vaiko vystymosi raidą ir jo tapimą išsilavinusia, sveika, aukštų moralinių savybių, tvirta asmenybe, todėl teismas savo iniciatyva kiekvienoje byloje turi nustatyti konkretaus vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2009).

31. Svarbi vaikų identitetui teisė bendrauti su seneliais gali būti įgyvendinama ir senelių šeimos ryšiai su vaikaičiais gali būti atkuriami palaipsniui, tinkamai parenkant bendravimo su vaikaičiais būdą (laiškais, telefonu ir panašiai), dalyvaujant savivaldybės vaikų teisių apsaugos institucijų vaikų psichologams ir socialiniams darbuotojams, siekiant vaikų artimųjų, kurie yra atsakingi už saugią aplinką vaikams augti ir tobulėti, taikaus ginčo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007).

32. Byloje nustatyta, kad po nepilnamečio B. K. motinos D. K. mirties 2012 m., kai berniukui buvo treji metai, ieškovė palaikė su atsakovu ir anūku B. K. ryšį. Iš šalių, liudytojų parodymų nustatyta, kad ieškovė periodiškai lankydavo vaiką atsakovo gyvenamojoje vietoje, vaikas pasilikdavo nakvoti jos gyvenamojoje vietoje, praleisdavo ilgesnį laiką ieškovės gyvenamojoje vietoje tuo metu, kai atsakovas dėl objektyvių priežasčių (pvz., buvimo ligoninėje) negalėjo prižiūrėti vaiko.

33. Liudytojų R. S., A. G., ieškovės parodymai patvirtina, kad tarp ieškovės ir nepilnamečio B. K. buvo užsimezgęs artimas emocinis ryšys. Šias aplinkybes patvirtina ir 2019 m. pabaigoje atliktos teismo ekspertizės akto duomenys apie tai, kad ekspertizės atlikimo metu vaikas nurodė ieškovę kaip savo šeimos narę, išsakė ilgesį močiutei, norėjo kontakto su ja ir jos vaizdinį siejo su saugumu bei emociniu nusiraminimu (sprendimo 19 punktas).

34. Ieškovės ir anūko B. K. bendravimas nutrūko po 2019 m. vasario 15 d., kai atsakovas grįžo iš ligoninės ir pasiėmė vaiką. Byloje esant duomenims, kad atsakovas atsisakė sudaryti sąlygas ieškovei bendrauti su anūku 2019 m. kovo 29 d. raštu, darytina išvada, kad ieškovė neturėjo galimybės bendrauti su anūku, su kuriuo ją sieja artimas šeimos ryšys, paremtas emociniais ryšiais, nuo 2019 m. kovo mėn.

35. Ieškovė, siekdama bendrauti su anūku, suėjus dviems mėnesiams po 2019 m. kovo, pasinaudojo įstatyme nustatyta galimybe bendrauti su anūku, kreipdamasi į VVTAĮT (žr. sprendimo 14, 16 punktus). Ieškovei pasinaudojus VVTAĮT atstovų pagalba, jai nepavyko atkurti visaverčio (tokio, koks buvo anksčiau) bendravimo su anūku, nes atsakovas atsisakė sudaryti jai sąlygas bendrauti su nepilnamečiu B. K.. Tokia išvada daroma, įvertinus atsakovo proceso metu duotus paaiškinimus. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu laikėsi prieštaringos pozicijos: vienu metu jis tvirtino, kad nedraudžia sūnui bendrauti su ieškove, tačiau vaikas pats nenori su ja bendrauti; kitu momentu nurodė, kad kategoriškai nesutinka su ieškiniu, nes vaikui būnant su ieškove berniukui nuolat kas nors atsitinka. Įvertinus tokią atsakovo poziciją dėl byloje pareikšto ieškinio, darytina išvada, kad atsakovas nesudaro sąlygų ieškovei matytis ir bendrauti su vaiku, tokiu būdu ribodamas ir vaiko, ir ieškovės kaip berniuko močiutės teisę į šeimos ryšį, įtvirtintą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje. Nustačius šias aplinkybes, būtina įvertinti, ar tokie atsakovo veiksmai (neveikimas) atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus ir nepilnamečio B. K. interesus.

37. Teismas, pasisakydamas dėl šių atsakovo argumentų, pirmiausia įvertina 2020 m. spalio 23 d. teismo posėdžio metu išsakytą nepilnamečio B. K. nuomonę. Šio posėdžio metu B. K. pasisakė, kad nenori bendrauti su močiute, kadangi ji padarė jam gėdą, sukeldama triukšmą prie buto, kuriame vaikas gyvena su tėvu, mušdamasi su policininkais. Vaikas taip pat išreiškė jo jaustą gėdą, kai buvo išvežtas iš pamokų mokykloje į Vilnių ekspertizei atlikti, nurodydamas, kad taip atsitiko dėl močiutės kaltės. Berniukas taip pat paaiškino, kad jis nenorėtų bendrauti su močiute dėl to, jog ji blogai atsiliepia apie tėvą.

38. Teismas vertina šiuos berniuko paaiškinimus, atsižvelgdamas į prieš metus atliktos teismo ekspertizės akto išvadas (sprendimo 19 punktas), kuriose nurodyta, kad atsakovas A. K. daro vaikui įtaką, formuodamas vaiko nuomonę, kad vaikas jaučia prieštaringus jausmus močiutei, su kuria bendravimas jam reikalingas, bet berniukas slopina jausmus močiutei galimai dėl jos ir atsakovo konfliktinių santykių. Įvertinus tai, kad vaikas po minėtos ekspertizės nebendravo su ieškove beveik metus, visą tą laiką gyveno su atsakovu, kuriam iškelta baudžiamoji byla dėl galimo smurto prieš vaiką naudojimo, laikytina, kad berniukas per nurodytus metus galėjo būti paveiktas atsakovo taip, jog berniukui susiformuotų neigiama nuomonė apie močiutę.

39. Vertinant vaiko paaiškinimus komentavusios teismo psichologės parodymus, kad vaikas išsakė savo nuomonę apie įvykius, kuriuose jis dalyvavo, reikšminga tai, kad berniukas nematė tų įvykių apie kuriuos kalbėjo. B. K. nematė, kaip ieškovė mušėsi su policininkais, byloje nėra duomenų, kad būtent ieškovė kreipėsi į pareigūnus dėl baudžiamosios bylos A. K. iškėlimo dėl galimo jo smurto prieš vaiką, kad būtent dėl ieškovės atliktų veiksmų teismo ekspertizė buvo organizuota taip, jog nepilnametis B. K. būtų išvežtas iš pamokų į Vilnių ekspertizei atlikti. Todėl negalima išvada, kad vaikas, reikšdamas savo nuomonę teismo posėdžio metu, kalbėjo apie įvykius, kuriuose jis pats dalyvavo.

40. Teismo psichologė patvirtino 2019 m. teismo ekspertizės akte nurodytas aplinkybes, kad atsakovas turi labai didelį autoritetą vaikui. Todėl darytina išvada, kad per metus atsakovas galėjo taip nuteikti vaiką prieš močiutę, jog 2020 m. spalio 23 d. teismo posėdyje berniukas pasisakytų prieš bendravimą su močiute, įvertinus ir tai, kad apklausos pabaigoje vaikas nurodė, jog močiutė nori jį atimti iš tėvo. Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad net esant daromai didelei, teismo nuomone, atsakovo įtakai vaikui, berniukas visgi nurodė, jog jis norėtų bendrauti su senele, jei ji nekalbėtų blogai apie tėvą ir „nesiautėtų“, kad bendraus su ja, kada panorės.

41. Teismas, įvertinęs pirmiau nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad vaiko pareiškimas dėl nenoro bendrauti su senele vertintinas kritiškai, kadangi berniukui yra žinoma apie senelės ir jo tėvo įtemptus tarpusavio santykius, tėvas yra jam didžiausias autoritetas, ir vaikas šiuo atveju tapo dviejų suaugusių žmonių konfliktų įkaitu.

42. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovės bendravimas su anūku keltų jam grėsmę ar neatitiktų vaiko interesų. Nustatytos aplinkybės, kad ieškovė kartais triukšmavo, atvykdama pas atsakovą ir anūką, išsakydavo pastabas dėl tvarkos, maisto, negali būti laikomi įrodymais, patvirtinančiais tokią jos neigiamą įtaką vaikui, jog jos teisė bendrauti su anūku turi būti visiškai apribota. Šiuo atveju būtina turėti omenyje, kad liudytojo R. S. paaiškinimais ieškovė triukšmavo, kai vaikui buvo 3-4 metai. Pažymėtina, kad ieškovės dukra žuvo, kai vaikui buvo 3 metai. Todėl toks galimas ieškovės elgesys (kai ji triukšmavo atsakovo gyvenamojoje vietoje) galėjo būti nulemtas ir jos emocinės būklės po dukros žūties.

43. Byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad vaiko bendravimas su močiute gali kelti jam grėsmę dėl to, jog ji susituokusi su A. G., kuris, vaiko paaiškinimais, lindo prie berniuko. A. G. parodė, kad jis nebuvo teistas, šias aplinkybes iš esmės patvirtino byloje esantys rašytiniai įrodymai (sprendimo 18 punktas). Atsakovo į bylą pateikta žuvusios D. K. draugės žinutė, kurioje nurodoma, kad D. K. nuo paauglystės kentė dėl A. G., kuris galbūt sakydavo jai, jog ji per daug valgo, yra niekam tikusi (sprendimo 18 punktas), nepatvirtina to, kad A. G. netinkamai elgėsi su ieškovės anūku. Be to, pats vaikas, išsakydamas savo nuomonę, paaiškino, kad A. G. niekada nelietė jo taip, kad jam (vaikui) tai nepatiktų. Todėl laikytina, kad atsakovas neįrodė, jog vaikui gali būti daromas kažkoks neigiamas poveikis iš ieškovės sutuoktinio A. G. pusės (CPK 179 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis, 185 straipsnio 1 dalis).

44. Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad 2011 m. vaikui būnant pas ieškovę, berniukas pateko į ligoninę, nėra pagrindas netenkinti ieškovės ieškinio. Pažymėtina, kad pats atsakovas pripažino tą aplinkybę, jog tuo metu kartu su vaiku buvo jo motina D. K., kuri ir turėjo pareigą bei teisę priimti sprendimą dėl greitosios iškvietimo vaikui. Todėl tai, kad ieškovė galbūt neiškvietė greitosios vaikui tuo metu, kai kartu su juo buvo jo motina, nėra įrodymas, patvirtinantis ieškovės nesugebėjimą tinkamai pasirūpinti anūku. Juo labiau kad šiuo metu B. K. yra 12 metų, dėl to ir ieškovei, ir atsakovui yra lengviau priimti sprendimus dėl vaiko sveikatos poreikių, įvertinus ir paties berniuko paaiškinimus.

45. Galiausiai, jei egzistuotų aplinkybės, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, jog ieškovė negali užtikrinti anūkui saugią ir sveiką aplinką, tai 2019 m. sausio mėn., kai atsakovas pateko į ligoninę, VVTAĮT atstovai neperduotų vaiko ieškovės priežiūrai, o užtikrintų jam laikinas gyvenimo sąlygas arba pas kitus giminaičius, ar, tikėtina, tam skirtoje valstybės institucijoje (pvz. vaikų globos namuose). Todėl teismas konstatuoja, kad byloje neįrodyta, jog berniuko bendravimas su močiute kelia jam grėsmę ir neatitinka jo interesų. Priešingai, įvertinus ieškovės ir vaiko santykius iki 2019 m. lapkričio mėn., 2019 m. atliktos teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės išvadas, laikytina, kad B. K. ir močiutės bendravimas, esant tam tikroms sąlygoms, net pagerins vaiko psichologinę ir emocinę būseną.

46. Šiuo atveju reikšminga pažymėti, kad tėvo neigiamas požiūris į ieškovę, jos sutuoktinį, jų asmenybių, požiūrių dėl vaiko auklėjimo skirtumai neturėtų eliminuoti B. K. teisės į šeimos ryšių puoselėjimą, t. y. bendravimą su mirusios motinos motina – vaiko senele, turint omenyje tai, kad vaiko motinos mirties atveju iširus vaiko šeimos aplinkai bendravimas su seneliais gali būti ypač svarbus jo raidai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2009).

47. Sprendžiant klausimą dėl konkrečių sąlygų ieškovės ir nepilnamečio B. K. bendravimui sudarymo, visgi turi būti atsižvelgta į tai, kad šiuo metu vaikui susiformavo labiau neigiamas, nei teigiamas požiūris į ieškovę, būtent, teismo nuomone, dėl atsakovo įtakos. Šiuo metu berniukui yra dvylika metų, jis įžengė į paauglystės laikotarpį, kartu atsakovo autoritetas kaip tėvo, vyro yra jam labai svarbus. Todėl, teismo nuomone, net patenkinus ieškovės ieškinį visiškai, nustatant jos prašomą pereinamąjį laikotarpį bendravimui su anūku, teismo sprendimas gali būti realiai neįvykdytas. Atsakovui atvežus vaiką į neutralią teritoriją bendravimui su ieškove, berniukas, paveiktas / veikiamas tėvo autoriteto, atsisakys bendrauti su močiute, vedinas nuomonės apie ją kaip asmenį, darantį / padariusį jam gėdą veiksmais, kurių ieškovė iš tikrųjų, tikėtina, neatliko. Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad jei ieškovė būtų mušusi su policininkais, kaip nurodo vaikas, tai jai būtų iškelta baudžiamoji byla dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams, bet tokia net nebuvo pradėta (sprendimo 11 punktas). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas nėra linkęs skatinti vaiką bendrauti su močiute. Todėl laikytina, kad ieškovės prašomas nustatyti pereinamasis laikotarpis bendravimui su anūku neduos jos laukiamų rezultatų: labiau tikėtina, kad jos ir vaiko ryšys nebus atkurtas.

48. Vaikui, tėvui ir ieškovei prieš metus buvo rekomenduojamos psichologų konsultacijos, kurių jie visi iš esmės nelankė (sprendimo 12, 13, 15 punktai). Teismo nuomone, iš dalies dėl to susiklostė tokia situacija, jog ieškovė neranda bendros kalbos su atsakovu, o šis dėl to neskatina vaiko bendrauti su močiute. Todėl darytina išvada, kad būtinas trečiojo (objektyvią nuomonę ir specialių žinių turinčio) asmens dalyvavimas pereinamuoju laikotarpiu ieškovės ir nepilnamečio B. K. santykiuose. Toks trečias asmuo, teismo vertinimu, turi būti psichologas, kuris padės atkurti ieškovės ir anūko ryšius.

49. Todėl teismas, vadovaudamasis teismų praktika panašaus pobūdžio bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-825-912/2020), nustato, kad ieškovės ir nepilnamečio B. K. bendravimui būtinas pereinamasis laikotarpis, kurio metu ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį ieškovė su anūku bendrauja, tarpininkaujant atsakovo parinktam psichologui pagal šio specialisto parengtą planą, paskirtą grafiką ir jo numatytoje vietoje. Už psichologo paslaugas sumoka abi šalys lygiomis dalimis. Apie pasirinktą specialisto kandidatūrą (vardą, pavardę, įkainį) vaiko tėvas praneša ieškovei telefonu ar raštu ne vėliau kaip per mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovas įpareigojamas užtikrinti B. K. atvykimą specialisto nurodytu laiku ir vietoje (CK 3.176 straipsnio 4 dalis).

50. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu B. K. yra paauglys, jis nebendravo su ieškove apie metus, turi tam tikrų nuoskaudų dėl jos elgesio, darytina išvada, kad konkretaus pereinamojo laikotarpio termino nustatymas gali pakenkti vaiko interesams. Todėl pereinamasis laikotarpis nustatomas iki ieškovė bei atsakovas sutars, kad specialisto dalyvavimas nėra būtinas.

51. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, ieškovė prašo nustatyti jos ir anūko bendravimo tvarką, nurodytą ieškinyje. Susipažinus su šia tvarka, įvertinus tai, kad ieškovės ir atsakovo santykiai yra konfliktiški, šioje stadijoje negalima išvada, kad likus jiems trims (ieškovei, atsakovui ir nepilnamečiam vaikui) vienoje patalpoje, tarp šalių nekils ginčų ir konfliktų vaiko akivaizdoje. Todėl teismas netenkina ieškovės prašymo nustatyti, kad B. K. ligos atveju ieškovė turi teisę bendrauti su vaiku jo gyvenamojoje vietoje ne mažiau kaip vieną valandą per dieną. Tokia sąlyga šiuo metu gali pakenkti vaiko interesams, todėl teismas tenkindamas ieškinį, jos netvirtina. Tačiau abiems šalims paaiškinama, kad išnykus jų konfliktiniams santykiams bei jiems susitarus, jog ieškovė turi teisę lankyti vaiką jo gyvenamojoje vietoje, ieškinio atmetimas šioje dalyje neturi įtakos jų galimo susitarimo įgyvendinimui.

52. Teismas taip pat netenkina ieškinio reikalavimo nustatyti, kad šalys įsipareigoja viena kitai pranešti apie kitus senelės bendravimui su anūku reikšmingus pasikeitimus. Ši sąlyga yra nekonkreti ir sudaro prielaidas šalių konfliktams kilti. Todėl teismas neįtraukia šios sąlygos į ieškovės ir jos anūko bendravimo tvarką.

53. Teismas, įvertinęs kitas ieškinyje nurodytas ieškovės ir B. K. bendravimo sąlygas, atsižvelgdamas į išvadą teikiančios institucijos atstovės nuomonę, daro išvadą, kad nurodytos sąlygos neprieštarauja vaiko interesams, atitinka jo teisę į šeimos ryšius (CK 3.176 straipsnio 4 dalis). Kitos prašomos nustatyti ieškovės ir anūko bendravimo sąlygos užtikrins vaiko galimybę susitikti su artima iš mirusios motinos pusės giminaite (močiute), bendrauti ir telefonu, ir laiškais bei kitaip, suprantant ir žinant vaikui, kad jis bendrauja su giminaičiais, jaučiant jam giminės bendrumo ryšį (sprendimo 29 punktą). Todėl pasibaigus pereinamajam ieškovės ir nepilnamečio B. K. bendravimo laikotarpiui, nustatytina ieškinyje nurodyta jų bendravimo tvarka, išskyrus pirmiau nurodytą išlygas (sprendimo 51, 52 punktai).

54. Teismas, siekdamas nustatyti kuo įmanoma konkretesnę ieškovės ir D. K. bendravimo tvarką, papildo bendravimo tvarkos paskutinę sąlygą, nustatydamas, kad šalys privalo viena kitai pranešti apie gyvenamosios vietos adreso ar elektroninio pašto adreso, telefono numerio pasikeitimus ne vėliau kaip kitą dieną nuo šių duomenų pasikeitimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

55. Ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, nustačius kitokią jos ir vaiko bendravimo tvarką pereinamuoju laikotarpiu, bet atmetus iš dalies reikalavimą dėl vaiko ir ieškovės bendravimo berniuko susirgimo atveju jo gyvenamojoje vietoje bei dėl kitų neapibrėžtų įpareigojimų. Todėl teismas sprendžia, kad ieškinys patenkintas 75 proc., atmestas – 25 proc.

56. Ieškovė šioje byloje turėjo tokias bylinėjimosi išlaidas: 100 Eur žyminio mokesčio (b. t. 1, l. 88), 1630 Eur (b. t. 1, l. 79-87; b. t. 2, l. 22-26) dėl advokatės teisinės pagalbos (dėl ieškinio parengimo, teisinių konsultacijų, taikaus ginčo išsprendimo projekto parengimo, prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones parengimo, pasirengimo teismo posėdžiams, ieškovės atstovavimo teismo posėdžiuose). Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su advokato teisine pagalba šioje byloje, buvo protingos, pagrįstos, proporcingos atstovės atliktiems procesiniams veiksmas. Įkainiai už ieškovės atstovės atliktus veiksmus atitinka Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), nuostatas (Rekomendacijų 7, 8.1, 8.16, 8.19 punktai). Ieškovės atstovės parengti procesiniai dokumentai ir atlikti procesiniai veiksmai buvo būtini tinkamam ieškovės interesų atstovavimui šioje byloje.

57. Atsakovas turėjo 350 Eur išlaidas, susijusias su atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimu ir advokato konsultacijomis (b.t. 1, l. 157, 158). Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 1297,50 Eur (1730×0,75), iš ieškovės proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, atsakovo naudai priteisiama 87,50 Eur (350×0,25). Atlikus ieškovei ir atsakovui priteistų sumų (priešpriešinių piniginių reikalavimų) įskaitymą, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 1210 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).

58. Valstybė šioje byloje turėjo 14,08 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 1, 2 dalimis, iš atsakovo turi būti priteistas 10,56 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimas, iš ieškovės – 3,52 Eur. Iš ieškovės valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma nepriteisiama, kadangi ji neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“). Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas yra iš dalies darbingas, jis vienas išlaiko nepilnametį B. K., vadovaujantis CPK 96 straipsnio 7 dalimi, atleidžia atsakovą nuo valstybės naudai priteistinų išlaidų (10,56 Eur).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-271 straipsniais, 279 straipsniu, 93 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

patenkinti iš dalies ieškovės D. G. ieškinį atsakovui A. K..

Įpareigoti atsakovą A. K., gim (duomenys neskelbtini), sudaryti sąlygas nepilnamečiam vaikui B. K., gim. 2008 m. liepos 2 d., bendrauti su ieškove D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal tokią bendravimo tvarką pereinamuoju laikotarpiu:

1. Ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį ieškovė D. G. su anūku B. K. bendrauja, tarpininkaujant atsakovo A. K. parinktam psichologui pagal šio specialisto parengtą planą, paskirtą grafiką ir jo numatytoje vietoje.

2. Už psichologo paslaugas sumoka D. G. ir A. K. lygiomis dalimis.

3. Apie pasirinktą specialisto kandidatūrą (vardą, pavardę, įkainį) vaiko tėvas A. K. praneša ieškovei D. G. telefonu ar raštu ne vėliau kaip per mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

4. Atsakovas A. K. įpareigojamas užtikrinti B. K. atvykimą specialisto nurodytu laiku ir vietoje.

Ieškovės D. G. ir nepilnamečio B. K. bendravimo pereinamasis laikotarpis nustatomas iki ieškovė D. G. bei atsakovas A. K. sutars, kad specialisto dalyvavimas nėra būtinas.

Pasibaigus pereinamajam D. G. ir nepilnamečio B. K. bendravimo laikotarpiui, nustatyti tokią ieškovės D. G. ir atsakovo A. K. bendravimo tvarką:

1. Kiekvieno mėnesio pirmą šeštadienį ieškovė D. G. paima B. K. iš jo gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžina jį į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 val. B. K. gali atvykti pats, naudodamasis viešuoju transportu;

2. Ieškovė D. G. bendrauja su anūku B. K. vasaros atostogų metu ne mažiau kaip vieną savaitę nepertraukiamai, iš anksto (ne vėliau kaip prieš 14 dienų) sms žinute ar elektroniniu paštu informuojant atsakovą A. K. apie numatomą bendravimo atostogų metu laiką ir trukmę;

3. Ieškovė D. G. bendrauja su anūku B. K. Šv. Velykų pirmą dieną ir Šv. Kalėdų antrą dieną poriniais metais bei Šv. Velykų antrą dieną ir Šv. Kūčių vakarą neporiniais metais, paimant berniuką iš jo gyvenamosios vietos numatytos bendravimo dienos ryte 11:00 val. ir grąžinant jį į gyvenamąją vietą tos dienos 20 val.;

4. Jei ieškovė D. G. ar B. K. šios tvarkos nustatytu bendravimo laiku serga ar dėl kitų svarbių priežasčių (klasės ekskursijos, laidotuvių ar pan.) negali bendrauti tomis dienomis, kaip nustatyta bendravimo tvarkoje, bendravimo šeštadienį laikas perkeliamas į kitą artimiausią šeštadienį, o bendravimo vasaros atostogų metu laikas perkeliamas į kitą atostogų savaitę;

5. Ieškovė D. G. turi teisę bendrauti su anūku B. K. po vieną kartą kasdien telefonu, kitų informacinių technologijų pagalba, atsižvelgdama į vaiko užimtumą ir laisvalaikį;

6. B. K. ligos atveju, jei vaikas gydomas ligoninėje ar kitoje gydymo įstaigoje ieškovė D. G. turi teisę bendrauti su vaiku toje gydymo įstaigoje ne mažiau kaip vieną valandą per dieną;

7. Ieškovė D. G. ir atsakovas A. K. turi pranešti viena kitai apie savo gyvenamosios vietos adreso ar elektroninio pašto adreso, telefono numerio pasikeitimus ne vėliau kaip kitą dieną nuo šių duomenų pasikeitimo dienos.

Priteisti iš atsakovo A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovei D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 1210 (vieną tūkstantį du šimtus dešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.