- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-20
- Bylos Nr.
- 2A-620-273/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08475-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Izolda Nėnienė, Arvydas Žibas
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- D. G.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arvydo Žibo,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14738-1070/2020 pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovui A. K. dėl sąlygų bendrauti su nepilnamečiu vaiku sudarymo, išvadą teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. G. ieškiniu atsakovui A. K. prašė įpareigoti atsakovą sudaryti sąlygas vaikui B. K., gim. (duomenys neskelbtini) , bendrauti su ieškove (vaiko senele) pagal tokią bendravimo tvarką:
pereinamuoju laikotarpiu: tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovė bendrauja su anūku kiekvieno mėnesio pirmą šeštadienį, atsakovui atvežant vaiką iš jo gyvenamosios vietos į sutartą vietą (Kauno Akropolį, Megą, Kauno Senamiestį ar kt.) 11 val. ir pasiimant tą pačią dieną 16 val. Vaikas gali atvykti į sutartą vietą ir grįžti pats, naudodamasis visuomeniniu transportu;
pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, ieškovė bendrauja su anūku tokia tvarka:
kiekvieno mėnesio pirmą šeštadienį paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 val. Vaikas gali atvykti pats, naudodamasis viešuoju transportu;
ieškovė bendrauja su anūku vasaros atostogų metu ne mažiau kaip vieną savaitę nepertraukiamai, iš anksto (ne vėliau kaip prieš 14 dienų) sms žinute ar elektroniniu paštu informuojant atsakovą apie numatomą bendravimo atostogų metu laiką ir trukmę;
ieškovė bendrauja su anūku Šv. Velykų pirmą dieną ir Šv. Kalėdų antrą dieną poriniais metais bei Šv. Velykų antrą dieną ir Šv. Kūčių vakarą neporiniais metais (pradedant nuo 2020 m.), paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos numatytos bendravimo dienos ryte 11 val. ir grąžinant jį į gyvenamąją vietą tos dienos 20 val.;
jei ieškovė ar vaikas šios tvarkos nustatytu bendravimo laiku serga ar dėl kitų svarbių priežasčių (klasės ekskursijos, laidotuvių ar pan.) negali bendrauti tomis dienomis, kaip nustatyta bendravimo tvarkoje, bendravimo šeštadienį laikas perkeliamas į kitą artimiausią šeštadienį, o bendravimo vasaros atostogų metu laikas perkeliamas į kitą atostogų savaitę;
ieškovė turi teisę bendrauti su anūku po vieną kartą kasdien telefonu, kitų informacinių technologijų pagalba, atsižvelgdama į vaiko užimtumą ir laisvalaikį;
vaiko ligos atveju ieškovė turi teisę bendrauti su vaiku jo gyvenamojoje vietoje ar gydymo įstaigoje ne mažiau kaip vieną valandą per dieną;
šalys įsipareigoja viena kitai pranešti apie gyvenamosios vietos adreso ar elektroninio pašto adreso, telefono numerio pasikeitimus bei kitus senelės bendravimui su anūku reikšmingus pasikeitimus.
Šalies argumentai
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė yra nepilnamečio B. K. močiutė. Jos dukros D. K. ir atsakovo A. K. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) , buvo nutraukta 2010 m. balandžio 19 d. Prieš santuokos nutraukimą dukra su anūku B. K. gyveno ieškovės bute (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) anūkas lankė ikimokyklinę įstaigą. 2012 m. balandžio 4 d. ieškovės dukra žuvo autoavarijoje, tą dieną atsakovas paėmė vaiką iš darželio ir nuo tada ieškovės bendravimas su anūku priklauso tik nuo atsakovo valios. Ieškovės ir vaiko bendravimas niekada nebuvo visiškai nutrūkęs. Ieškovė kartais sumokėdavo už darželį, duodavo atsakovui pinigų, kai jam trūkdavo, pirko anūkui mokyklines reikmenis, drabužius, sumokėjo už mokyklos uniformos pasiuvimą. Paskutiniais metais atsakovas kas 4-6 mėn. stipriai piktnaudžiavo alkoholiu, tais periodais vaikas 7-10 dienų gyvendavo pas ieškovę. Paskutinį kartą vaikas gyveno pas ieškovę nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 12 d. Jos vyras A. G. kasdien nuveždavo vaiką į mokyklą, po pamokų parveždavo į (duomenys neskelbtini) . Tada ieškovė nupirko vaikui kompiuterį, striukę, džinsus bei kitą, kas reikalinga žiemos sezonui. Anksčiau pavasarį ieškovė nupirko vaikui planšetę su internetu, nes atsakovas neturėjo bute interneto. Po to laikotarpio atsakovas parašė policijoje skundą dėl vaiko pagrobimo. Ieškovė negalėjo susisiekti su anūku, nes atsakovas išėmė iš vaiko telefono SIM kortelę. Anūkui ir atsakovui neatsiliepiant į skambučius, ieškovė nuvažiavo į mokyklą ir sužinojo, kad vaiko nebuvo mokykloje 2018 m. lapkričio 14 d. Ieškovė nuvažiavo pas atsakovo seserį, kur jis gyveno, tačiau atsakovas jos neįleido ir iškvietė policiją. Kitą dieną ieškovė raštu kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą dėl galimybės matytis su anūku. Nuo tada atsakovas atvežė anūką į Akropolį susitikimams su ieškove du kurtus, kelis kartus ji pati buvo nuvykusi į Akademijos miestelį, kur susitikdavo su anūku picerijoje. 2019 m. sausį atsakovas susirgo, buvo paguldytas į ligoninę, vėliau buvo gydomas reabilitacijoje, anūkas vėl kurį laiką gyveno su ieškove, jų santykiai visada buvo labai geri ir šilti, jie niekada nebuvo susipykę. Vaikas grįžo pas atsakovą 2019 m. vasario 15 d., 2019 m. kovo 26 d. atsakovas atsiuntė ieškovei žinutę apie tai, kad norint jai pasimatyti su anūku, ji turi kreiptis į teismą. Atsakovui nesudarant sąlygų ieškovei bendrauti su vaiku, ji kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą (toliau – ir VVTAĮT, ir Tarnyba), 2019 m. birželio 5 d. atsakymu tarnyba nurodė, kad neturi duomenų, jog ieškovės bendravimas su anūku prieštarautų jo interesams, todėl atsakovas yra įpareigotas sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su močiute. Atsakovas prieštarauja vaiko ir jos bendravimui ir nepagrįstai neleidžia vaikui bendrauti su ieškove. Atsakovas yra neigiamai nuteikęs vaiką prieš ieškovę. Vaikas šiuo metu vengia bendrauti su ieškove. Dėl to ieškovė prašo nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu jos ir vaiko susitikimai vyktų neutralioje viešoje vietoje Kaune, be nakvynių ieškovės namuose.
Atsiliepimas
3. Atsakovas A. K. atsiliepimuose į ieškinį nesutiko su ieškovės reikalavimais. Nurodė, kad jis vienas augina sūnų po jo motinos žūties. Sūnus pats nepageidauja bendrauti su ieškove. Vaiko telefono numeris pasikeitė tik 2019 m. gruodžio mėn. 2018 m. spalio 15 d. atsakovui buvo nustatytas neįgalumas. Ieškovė savo darbovietėje buvo nurodžiusi, kad ketina įforminti B. K. globą ir gauti kas mėnesį 500 Eur. Vaikui buvus pas ieškovę dar tuo metu, kai buvo gyva vaiko motina, vaikas pateko į infekcinės ligoninės reanimacijos skyrių. Vaikas po buvimo pas ieškovę skųsdavosi atsakovui, kad prie jo lenda ieškovės sutuoktinis A. G., užriša jam akis, pasakoja apie savo teistumus. Ieškovė pati vartoja alkoholį, yra agresyvi. 2018 m. lapkričio 14 d. atsakovas neįleido ieškovės, nes vaikas sirgo, gulėjo lovoje su temperatūra, ieškovė pradėjo triukšmauti, spardyti duris, todėl atsakovas iškvietė policiją. Dėl tokių ieškovės veiksmų pablogėjo atsakovo sveikata, 2019 m. sausio gale jis patyrė infarktą, sūnui slapta buvo atlikta ekspertizė, kurios metu buvo nustatyta, jog vaikui išsivystė laikinas psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresą. Nurodė, kad atsakovas niekada nedraudė vaikui bendrauti su močiute, sūnui yra 12 metų, jis pats nuspręs, kada ir su kuo jam matytis bei bendrauti. Atsakovas nepritaria sūnaus bendravimui su ieškove, nes tai kenkia vaiko interesams, ugdymui ir sveikatai. Ieškovės perdėtas noras bendrauti su anūku, ignoruojant vaiko norus ir valią, neatitinka nepilnamečio vaiko interesų. Vaikas ne visuomet yra linkęs bendrauti su močiute. Tai, kad ieškovei nepavyksta prisiskambinti vaikui, galėjo atsitikti dėl jos pačios perdėto noro bendrauti su vaiku, kuris vengdamas tokio bendravimo, ignoruoja ieškovės skambučius. Atsakovas sutinka su tuo, kad vaikas turi teisę bendrauti su asmenimis, su kuriais jį sieja giminystės ryšiai, vaiko bendravimas su močiute yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai. Tai ypač svarbu vaiko motinos mirties atveju. Tačiau tam reikalingas paties vaiko noras ir poreikis įgyvendinti savo teisę į šiuos ryšius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, įpareigojo atsakovą sudaryti sąlygas nepilnamečiam vaikui B. K., gim. (duomenys neskelbtini) , bendrauti su ieškove pagal tokią bendravimo tvarką pereinamuoju laikotarpiu:
ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį ieškovė su anūku B. K. bendrauja, tarpininkaujant atsakovo parinktam psichologui pagal šio specialisto parengtą planą, paskirtą grafiką ir jo numatytoje vietoje;
už psichologo paslaugas sumoka šalys lygiomis dalimis;
apie pasirinktą specialisto kandidatūrą (vardą, pavardę, įkainį) vaiko tėvas atsakovas praneša ieškovei telefonu ar raštu ne vėliau kaip per mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;
Atsiliepimas
atsakovas įpareigojamas užtikrinti B. K. atvykimą specialisto nurodytu laiku ir vietoje;
Žemesnės instancijos teismas
ieškovės ir nepilnamečio B. K. bendravimo pereinamasis laikotarpis nustatomas iki ieškovė bei atsakovas sutars, kad specialisto dalyvavimas nėra būtinas;
pasibaigus pereinamajam ieškovės ir nepilnamečio B. K. bendravimo laikotarpiui, nustatė tokią ieškovės ir atsakovo bendravimo tvarką:
kiekvieno mėnesio pirmą šeštadienį ieškovė paima B. K. iš jo gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžina jį į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 val. B. K. gali atvykti pats, naudodamasis viešuoju transportu;
ieškovė bendrauja su anūku B. K. vasaros atostogų metu ne mažiau kaip vieną savaitę nepertraukiamai, iš anksto (ne vėliau kaip prieš 14 dienų) sms žinute ar elektroniniu paštu informuojant atsakovą apie numatomą bendravimo atostogų metu laiką ir trukmę;
ieškovė bendrauja su anūku B. K. Šv. Velykų pirmą dieną ir Šv. Kalėdų antrą dieną poriniais metais bei Šv. Velykų antrą dieną ir Šv. Kūčių vakarą neporiniais metais, paimant berniuką iš jo gyvenamosios vietos numatytos bendravimo dienos ryte 11 val. ir grąžinant jį į gyvenamąją vietą tos dienos 20 val.;
jei ieškovė ar B. K. šios tvarkos nustatytu bendravimo laiku serga ar dėl kitų svarbių priežasčių (klasės ekskursijos, laidotuvių ar pan.) negali bendrauti tomis dienomis, kaip nustatyta bendravimo tvarkoje, bendravimo šeštadienį laikas perkeliamas į kitą artimiausią šeštadienį, o bendravimo vasaros atostogų metu laikas perkeliamas į kitą atostogų savaitę;
ieškovė turi teisę bendrauti su anūku B. K. po vieną kartą kasdien telefonu, kitų informacinių technologijų pagalba, atsižvelgdama į vaiko užimtumą ir laisvalaikį;
B. K. ligos atveju, jei vaikas gydomas ligoninėje ar kitoje gydymo įstaigoje ieškovė turi teisę bendrauti su vaiku toje gydymo įstaigoje ne mažiau kaip vieną valandą per dieną;
ieškovė ir atsakovas turi pranešti vienas kitam apie savo gyvenamosios vietos adreso ar elektroninio pašto adreso, telefono numerio pasikeitimus ne vėliau kaip kitą dieną nuo šių duomenų pasikeitimo dienos;
priteisė iš atsakovo ieškovei 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
5. Teismas nustatė, kad nepilnametis B. K., gim. (duomenys neskelbtini) , yra atsakovo ir D. K., žuvusios 2012 m. balandžio 5 d., sūnus, o ieškovė yra žuvusios D. K. motina ir nepilnamečio B. K. močiutė. Po nepilnamečio B. K. motinos mirties, kai berniukui buvo treji metai, ieškovė palaikė su atsakovu ir anūku ryšį, ieškovė periodiškai lankydavo vaiką atsakovo gyvenamojoje vietoje, vaikas pasilikdavo nakvoti jos gyvenamojoje vietoje, praleisdavo ilgesnį laiką ieškovės gyvenamojoje vietoje tuo metu, kai atsakovas dėl objektyvių priežasčių (pvz., buvimo ligoninėje) negalėjo prižiūrėti vaiko. Tarp ieškovės ir vaiko buvo užsimezgęs artimas emocinis ryšys. Šias aplinkybes patvirtina 2019 m. pabaigoje atliktos teismo ekspertizės akto duomenys apie tai, kad ekspertizės atlikimo metu vaikas nurodė ieškovę kaip savo šeimos narę, išsakė ilgesį močiutei, norėjo kontakto su ja ir jos vaizdinį siejo su saugumu bei emociniu nusiraminimu. Ieškovės ir anūko bendravimas nutrūko po 2019 m. vasario 15 d., kai atsakovas grįžo iš ligoninės ir pasiėmė vaiką. Atsakovas atsisakė sudaryti sąlygas ieškovei bendrauti su anūku. Ieškovė neturėjo galimybės bendrauti su anūku nuo 2019 m. kovo mėn. Ieškovei pasinaudojus VVTAĮT atstovų pagalba, nepavyko atkurti visaverčio (tokio, koks buvo anksčiau) bendravimo su anūku, nes atsakovas atsisakė sudaryti jai sąlygas bendrauti su vaiku. Teismas sprendė, kad atsakovas nesudaro sąlygų ieškovei matytis ir bendrauti su vaiku, tokiu būdu ribodamas ir vaiko, ir ieškovės kaip vaiko močiutės teisę į šeimos ryšį, įtvirtintą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje.
6. Teismas nurodė, kad nesudarymas sąlygų bendrauti vaikui su artima giminaite (močiute) gali būti pateisinamas tik tuo, jei tai neatitiktų vaiko interesų. Nustatė, kad atsakovas, teigia, jog ieškovės ir vaiko bendravimas neatitinka vaiko interesų dėl to, kad pats vaikas nenori bendrauti su močiute, ieškovė negali užtikrinti vaikui saugios aplinkos.
7. Teismas, pasisakydamas dėl šių atsakovo argumentų, įvertino 2020 m. spalio 23 d. teismo posėdžio metu nepilnamečio B. K. išsakytą nuomonę. Teismas nustatė, kad B. K. nenori bendrauti su močiute, kadangi ji padarė jam gėdą, sukeldama triukšmą prie buto, kuriame vaikas gyvena su tėvu, mušdamasi su policininkais. Vaikas taip pat išreiškė jo jaustą gėdą, kai buvo išvežtas iš pamokų mokykloje į Vilnių ekspertizei atlikti, nurodydamas, kad taip atsitiko dėl močiutės kaltės. Paaiškino, kad jis nenorėtų bendrauti su močiute dėl to, jog ji blogai atsiliepia apie tėvą. Teismas vertino šiuos vaiko paaiškinimus, atsižvelgdamas į prieš metus atliktos teismo ekspertizės akto išvadas, kuriose nurodyta, kad atsakovas daro vaikui įtaką, formuodamas vaiko nuomonę, kad vaikas jaučia prieštaringus jausmus močiutei, su kuria bendravimas jam reikalingas, bet berniukas slopina jausmus močiutei galimai dėl jos ir atsakovo konfliktinių santykių. Teismas įvertinęs tai, kad vaikas po minėtos ekspertizės nebendravo su ieškove beveik metus, visą tą laiką gyveno su atsakovu, kuriam iškelta baudžiamoji byla dėl galimo smurto prieš vaiką naudojimo, sprendė, kad vaikas per nurodytus metus galėjo būti paveiktas atsakovo taip, jog vaikui susiformuotų neigiama nuomonė apie močiutę. Teismas nustatė, kad psichologė, apklausta 2020 m. spalio 23 d. teismo posėdžio metu, patvirtino 2019 m. teismo ekspertizės akte nurodytas aplinkybes, jog atsakovas turi labai didelį autoritetą vaikui. Teismas padarė išvadą, kad per metus atsakovas galėjo taip nuteikti vaiką prieš močiutę, jog teismo posėdyje berniukas pasisakytų prieš bendravimą su močiute, kad vaikas nurodė, jog močiutė nori jį atimti iš tėvo. Teismo vertinimu reikšminga ir tai, kad net esant daromai didelei atsakovo įtakai vaikui, vaikas visgi nurodė, jog jis norėtų bendrauti su senele, jei ji nekalbėtų blogai apie tėvą ir „nesiautėtų“, kad bendraus su ja vyktų tada, kada vaikas panorės.
8. Teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, padarė išvadą, kad vaiko pareiškimas dėl nenoro bendrauti su senele turi būti vertinamas kritiškai, kadangi vaikui yra žinoma apie senelės ir jo tėvo įtemptus tarpusavio santykius, tėvas yra jam didžiausias autoritetas, ir vaikas šiuo atveju tapo dviejų suaugusių žmonių konflikto įkaitu.
9. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovės bendravimas su anūku keltų jam grėsmę ar neatitiktų vaiko interesų. Aplinkybes, kad ieškovė kartais triukšmavo, atvykdama pas atsakovą ir anūką, išsakydavo pastabas dėl tvarkos, maisto, teismas nelaikė įrodymais, patvirtinančiais ieškovės neigiamą įtaką vaikui, kurių pagrindu jos teisė bendrauti su anūku turi būti visiškai apribota. Atsakovo nurodomos aplinkybės, kad 2011 m. vaikui būnant pas ieškovę, berniukas pateko į ligoninę, teismo vertinimu taip pat nesudaro pagrindo netenkinti ieškovės ieškinio. Teismas konstatavo, kad byloje neįrodyta, jog vaiko bendravimas su močiute kelia jam grėsmę ir neatitinka jo interesų. Priešingai, įvertinus ieškovės ir vaiko santykius iki 2019 m. lapkričio mėn., 2019 m. atliktos teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės išvadas, laikytina, kad vaiko ir močiutės bendravimas, esant tam tikroms sąlygoms, net pagerins vaiko psichologinę ir emocinę būseną.
10. Teismas, spręsdamas klausimą dėl konkrečių sąlygų ieškovės ir vaiko bendravimui sudarymo, nurodė, kad turi būti atsižvelgta į tai, kad šiuo metu vaikui susiformavo labiau neigiamas, nei teigiamas požiūris į ieškovę, todėl net ir patenkinus ieškovės ieškinį visiškai, nustatant jos prašomą pereinamąjį laikotarpį bendravimui su anūku, teismo sprendimas gali būti realiai neįvykdytas. Atsakovui atvežus vaiką į neutralią teritoriją bendravimui su ieškove, vaikas, paveiktas / veikiamas tėvo autoriteto, gali atsisakyti bendrauti su močiute. Teismo nuomone, atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, jog ieškovė neranda bendros kalbos su atsakovu, o šis dėl to neskatina vaiko bendrauti su ieškove, yra būtinas trečiojo (objektyvią nuomonę ir specialių žinių turinčio - psichologo) asmens dalyvavimas pereinamuoju laikotarpiu ieškovės ir vaiko santykiuose, kuris padėtų atkurti ieškovės ir anūko ryšius.
11. Teismas, vadovaudamasis teismų praktika panašaus pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-825-912/2020), sprendė, kad ieškovės ir vaiko bendravimui būtinas pereinamasis laikotarpis, kurio metu ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį ieškovė su vaiku bendrautų tarpininkaujant atsakovo parinktam psichologui pagal šio specialisto parengtą planą, paskirtą grafiką ir jo numatytoje vietoje. Už psichologo paslaugas turi sumokėti abi šalys lygiomis dalimis. Teismas, įvertinęs tai, kad vaikas nebendravo su ieškove apie metus, turi tam tikrų nuoskaudų dėl jos elgesio, sprendė, kad konkretaus pereinamojo laikotarpio termino nustatymas gali pakenkti vaiko interesams. Todėl pereinamasis laikotarpis turi būti nustatomas iki ieškovė bei atsakovas sutars, kad specialisto dalyvavimas nėra būtinas.
12. Teismas įvertinęs ieškovės prašomą nustatyti jos ir anūko bendravimo tvarką, nurodė, kad, atsižvelgiant į konfliktiškus ieškovės ir atsakovo santykius, šiuo metu negalima išvada, jog likus ieškovei, atsakovui ir nepilnamečiam vaikui vienoje patalpoje, tarp šalių nekils ginčų ir konfliktų vaiko akivaizdoje. Todėl teismas netenkino ieškovės prašymo nustatyti, kad vaiko ligos atveju ieškovė turi teisę bendrauti su vaiku jo gyvenamojoje vietoje ne mažiau kaip vieną valandą per dieną. Teismo vertinimu, tokia sąlyga šiuo metu gali pakenkti vaiko interesams. Teismas nurodė, kad išnykus šalių konfliktiniams santykiams bei jiems susitarus, jog ieškovė turi teisę lankyti vaiką jo gyvenamojoje vietoje, ieškinio atmetimas šioje dalyje neturi įtakos jų galimo susitarimo įgyvendinimui.
13. Teismas taip pat netenkino ieškinio reikalavimo nustatyti, kad šalys įsipareigoja viena kitai pranešti apie kitus ieškovės bendravimui su anūku reikšmingus pasikeitimus. Teismo vertinimu ši sąlyga yra nekonkreti ir sudaro prielaidas šalių konfliktams kilti. Kitas bendravimo sąlygas, atsižvelgdamas į išvadą teikiančios institucijos atstovės nuomonę, teismas laikė neprieštaraujančiomis vaiko interesams ir atitinkančiomis jo teisę į šeimos ryšius. Teismas nurodė, kad pasibaigus pereinamajam ieškovės ir vaiko bendravimo laikotarpiui, gali būti nustatyta ieškinyje nurodyta jų bendravimo tvarka, išskyrus aukščiau nurodytas išlygas. Teismas, siekdamas nustatyti kuo įmanoma konkretesnę ieškovės ir vaiko bendravimo tvarką, papildė bendravimo tvarkos paskutinę sąlygą, nustatydamas, kad šalys privalo viena kitai pranešti apie gyvenamosios vietos adreso ar elektroninio pašto adreso, telefono numerio pasikeitimus ne vėliau kaip kitą dieną nuo šių duomenų pasikeitimo.
14. Teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė atsižvelgdamas į tai, kad patenkinama 75 proc. ieškinio reikalavimų, o atmesta – 25 proc. Teismas nustatė, kad ieškovė turėjo tokias bylinėjimosi išlaidas: 100 Eur žyminio mokesčio, 1 630 Eur dėl advokatės teisinės pagalbos. Atsakovas turėjo 350 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 1297,50 Eur (1730×0,75), iš ieškovės proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, atsakovo naudai priteisiama 87,50 Eur (350×0,25). Atlikus ieškovei ir atsakovui priteistų sumų (priešpriešinių piniginių reikalavimų) įskaitymą, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 1 210 Eur. Teismas valstybės patirtų 14,08 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų iš šalių nepriteisė. Nurodė, kad atsakovas yra atleidžiamas nuo 10,56 Eur valstybei mokėjimo vadovaujantis CPK 96 straipsnio 7 dalimi atsižvelgiant į jo sunkią turtinę padėtį, o ieškovės mokėtina 3,52 Eur bylinėjimosi išlaidų dalis neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
15. Apeliaciniame skunde atsakovas A. K. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas; prijungti naujai pateiktus įrodymus. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:
15.1. Teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, pažeidžia vaiko teisių prioriteto principą, sprendimas priimtas išskirtinai ieškovės naudai, neatsižvelgiant į vaiko interesus ir norus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovės teisė bendrauti su anūku nebuvo pažeista ar apribota. Teismo sprendimo įgyvendinimas, nustatant pereinamąjį bendravimo laikotarpį, kuriuo vaiko ir močiutės bendravimas vykdomas per psichologą, neatitinka vaiko interesų, kadangi jo įgyvendinimas yra priverstinis, apribojant vaiko galimybę pasirinkti bendravimo su savo močiute formą;
15.2. Teismo sprendimas nepagrįstas ir dėl to, kad ieškovės bendravimą su anūku siūloma atkurti atsakovo sąskaita. Teismas nevertino, kad atsakovas netrukdė ieškovei bendrauti su anūku. Ieškovė su vaiku gali bendrauti telefonu, ieškovei visada buvo žinomos tiek anūko gyvenamoji vieta, tiek jo lankomos ugdymo įstaigos. Ieškovės teisė bendrauti su anūku niekada nebuvo pažeista ir priklausė tik nuo jos ir vaiko norų ją įgyvendinti;
15.3. Teismas nevertino, kad dėl vaiko priklausomybės kompiuteriui, buvo suderinta naudojimosi kompiuteriu tvarka, kurios įsipareigojo laikytis ir ieškovė jos namuose būnant anūkui, tačiau ieškovė šios tvarkos nesilaikė ir net priešingai - susitikimų su ieškove metu, ieškovė bandė manipuliuoti vaiko priklausomybe, siekdama prikalbinti jį atvykti. Dėl šios priežasties, siekdamas užtikrinti tinkamą vaiko vystymąsi bei apsaugoti jį nuo priklausomybės kompiuteriui, atsakovas nesutiko, kad ieškovė pasiimtų vaiką, kadangi išsiskyrė šalių požiūris į vaiko priklausomybę kompiuteriui, kurios ieškovė nevertino kaip svarbios ir turinčios įtakos vaiko pilnaverčiam vystymuisi;
15.4. Ieškovė, įgyvendinama savo teisę bendrauti su anūku, visiškai nepaiso jo interesų, vadovaujasi išimtinai savo norais ir interesais. Ji pataikauja vaiko priklausomybėms, kurios konstatuotos tiek psichologų, tiek socialinių darbuotojų. Teismas vertindamas šias aplinkybes turėtų ginti ne „perteklinius“ ieškovės norus, o vaiko interesus, o tuo pačiu, sprendžiant klausimą dėl vaiko ir močiutės bendravimo, ginti ne ieškovės teisę bendrauti su vaiku, kuri niekada nebuvo pažeidžiama ar ribojama, o išaiškinti jai pareigą bendraujant su vaiku nepažeisti jo teisių ar teisėtų interesų. Šiuo atveju ne vaikui reikalinga psichologo pagalba, o pati ieškovė turi imtis visų įmanomų priemonių, kad jos teisės būtų įgyvendinamos teisėtomis priemonėmis ir nepažeistų vaiko teisių;
15.5. Teismas, įpareigojęs atsakovą sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su ieškove, pažeidė CK 3.161 straipsnio 3 d. ir CK 3.172 straipsnio nuostatas bei vaiko interesus. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad ieškovė savo veiksmais praktiškai siekia pakenkti atsakovui. Byloje yra pakankamai įrodymų, kad ieškovė perdėtai siekia bendrauti su vaiku ignoruodama jo norus ir valią;
15.6. Teismas visiškai atmetė vaiko išsakytą nuomonę bei nenorą bendrauti su ieškove. Teismas atmetė ir vaiko paaiškinimus komentavusios teismo psichologės parodymus. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad vaikas nematė įvykių apie kuriuos kalbėjo. Vaikas, reikšdamas savo nuomonę teismo posėdžio metu, kalbėjo apie įvykius, kuriuose dalyvavo;
15.7. Teismas nepagrįstai rėmėsi prieš metus atlikta ekspertize. Vaikas ekspertizės apklausai buvo paimtas iš mokyklos pirmos pamokos metu jį išvežant į Vilnių ir iki kol buvo baigta apklausa (trukusi 3 val.), vaikui nebuvo suteiktas maitinimas, todėl vaikas buvo alkanas, išvargęs ir piktas, dėl ko į specialistų klausimus galėjo atsakinėti atmestinai ir neadekvačiai siekdamas greičiau baigti apklausą. Teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė;
15.8. Teismas nevertino, kad VVTAĮT pateikė išvadą, jog bendravimas su ieškove neprieštarauja vaiko interesams, bet ir tuo pačiu nurodė, kad dėl įsisenėjusių atsakovo ir ieškovės tarpusavio nesutarimų ir itin konfliktiškų santykių, galimo vaiko nuteikinėjimo, manipuliacijų, vaiko prastos emocinės būklės, galimos priklausomybės kompiuteriui, šalims reikalinga pagalba. Nesutarimas tarp šalių yra tik dėl to, kad ieškovė užuot sprendusi pas vaiką atsirandančias problemas, tokias kaip nesaikingas naudojimasis kompiuteriu, jam pataikauja ir jomis manipuliuoja. Ieškovės galimybė bendrauti su vaiku sumažėjo ne dėl atsakovo veiksmų, o dėl pačios ieškovės veiksmų. Vertinti VVTAĮT išvadą atskirai nuo kitų byloje esančių įrodymų, remiantis ja daryti išvadą apie vaiko bendravimo su močiute būtinumą, visiškai neatsižvelgiant į teisėtus vaiko interesus ir norus nėra jokio pagrindo;
15.9. Ieškovės ieškinys yra atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi iš byloje surinktų įrodymų visumos galima daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovės bendravimo su anūku sumažėjimą lėmė pačios ieškovės veiksmai, pažeidžiantys vaiko interesus, vaiko nustatinėjimas prieš tėvą, pataikavimas vaiko priklausomybėms, vaiko norų bei interesų nepaisymas, o ne atsakovo ar trečiųjų asmenų veiksmai. Ieškovė neįrodė, kad jos teisė bendrauti su anūku buvo pažeista ar apribota, todėl ieškinys turi būti atmestas.
Atsiliepimas
16. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą; priteisti iš apelianto 500 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, prijungti prie bylos naujus įrodymus. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
16.1. Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad ieškovės teisė bendrauti su anūku nebuvo pažeista ar apribota, kad ieškovės bendravimas su anūku pablogėjo dėl jos pačios veiksmų;
16.2. Apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė, neva, galėjo kitais būdais susisiekti su anūku yra visiškai nepagrįsti, nes žinodama, kas gresia anūkui už tai, kad jis neklauso tėvo draudimo bendrauti su močiute, ieškovė sąmoningai vengė statyti anūką į sunkią padėtį, nes buvo rizika, kad anūkas gali vėl patirti fizinį smurtą;
16.3. Apeliacinio skundo teiginiai, kad ieškovė, neva, pataikauja vaiko priklausomybei kompiuteriui, yra prasimanyti ir klaidinantys. Kompiuteris ir kiti įrenginiai ieškovės anūkui nupirkti jau seniai (nuo 2018 m.), jie yra pas apeliantą namuose, ir tik pats apeliantas yra tiesiogiai atsakingas už nepilnamečio vaiko laisvalaikį, leidžiamą prie kompiuterio;
16.4. Pereinamasis laikotarpis ieškovės bendravimui su vaiku nustatytas vadovaujantis vaiko interesais. Tik su psichologo pagalba atstačius vaiko ir močiutės ryšį, bus galima pereiti prie pagrindinės bendravimo tvarkos, kuri yra minimali - numatytas bendravimas tik vieną šeštadienį per mėnesį be nakvynės ir viena savaitė vasaros atostogų metu bei keli pasimatymai per metines šventes;
16.5. Teismas pagrįstai vaiko išsakytą nuomonę vertino kritiškai, nes ji buvo išsakyta žinant, kad tėvas vaiką girdi ir mato. Vaikas yra visiškoje tėvo valdžioje ir už “netinkamą” elgesį bijo vėl patirti fizines bausmes;
Šalies argumentai
16.6. Apeliantas vienpusiškai traktuoja teismo psichologės J. V. paaiškinimą 2020 m. spalio 23 d. teismo posėdžio metu, nurodydamas tik jam palankius teiginius. Psichologė paaiškino, kad vaiko interesų neatitiktų, jei bendravimo būtų reikalaujama per prievartą. Vaikui būtų naudinga bendrauti su močiute, kaip ir su kiekvienu giminaičiu, ypač jei būtų pereinamasis laikotarpis ir jei būtų suteikta psichologinė pagalba. Į klausimą, ar tėčio neigiamas požiūris įtakojo berniuko nenorą bendrauti su močiute, psichologė atsakė, kad negali atsakyti į šį klausimą, tam reikalinga teismo ekspertų kompetencija, o ji nėra teismo ekspertė. Vėliau atliktos ekspertizės metu paaiškėjo, kad tėvas iš tiesų stipriai nuteikinėjo sūnų prieš močiutę. Ekspertizės aktas turi didesnę įrodomąją galią;
16.7. Apelianto nuolat akcentuojamas ieškovės pataikavimas anūkui, leidžiant jam per ilgai naudotis kompiuteriu, yra nustatytas tik iš apelianto žodžių ir nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Kompiuteris vaikui buvo būtinas tiek ruoštis pamokoms mokykloje, tiek bendravimui su bendraamžiais. Apeliantas neturi rimtų argumentų neleisti vaikui bendrauti su močiute, todėl naudoja įvairius prasimanymus, taip bandydamas pagrįsti savo neleistiną elgesį suvaržant vaiko ir močiutės teisę bendrauti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
18. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nustatyta nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka su močiute – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų
19. Atsakovas A. K. su apeliaciniu skundu pateikė atsakovės siųstų žinučių nuotraukas, kurias prašo priimti į bylą.
20. Sutinkamai su CPK 314 straipsniu teisėjų kolegija naujus įrodymus atsisako priimti, kadangi nėra galimybės identifikuoti žinučių siuntėjo ir gavėjo, be to, šie įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme.
21. Ieškovė D. G. su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2021 m. sausio 28 nutarimą dėl administracinio nusižengimo, 2021-01-25 nutarimą pripažinti nukentėjusiuoju, 2019-01-28 vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos aktą, 2020 m. spalio 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą.
22. Sutinkamai su CPK 314 straipsniu teisėjų kolegija pateiktus įrodymus atsisako priimti į bylą, kadangi nutarimas dėl administracinio nusižengimo ir nutarimas dėl D. G. pripažinimo nukentėjusiąja priimti po teismo sprendimo, o kiti įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme.
Dėl vaiko bendravimo su artima giminaite
23. Bendravimas su giminaičiais yra vaiko teisė (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Tai savarankiška teisė, kuri nėra išvestinė iš tėvų valdžios įgyvendinimo ir nereiškia tėvų valdžios pažeidimo nepriklausomai nuo to, ar ji įgyvendinama abipusiu sutarimu ar teismo tvarka. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama vaiko bendravimo su artimais giminaičiais svarba vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. ir kt. v. E. S., bylos Nr. 3K-3-57/2007; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. ir kt. v. G. J., bylos Nr. 3K-3-203/2009).
24. Vaiko teisės bendrauti su artimaisiais giminaičiais įgyvendinimas įstatymų leidėjo pavestas vaiko tėvams (CK 3.163 straipsnio 1 dalis). CK 3.172 straipsnyje nustatyta pareiga tėvams sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus.
25. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens teisė į jo šeimos gyvenimo gerbimą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodoma, kad pagal Konvencijos 8 straipsnį valstybės valdžios institucijos yra įpareigotos ne tik susilaikyti nuo savavališko šio straipsnio saugomų asmens teisių apribojimo, bet taip pat lemti tam tikras pozityvias pareigas, neatskiriamai susijusias su veiksmingu šeimos gyvenimo (ir kitų šiame straipsnyje saugomų teisinių gėrių) gerbimu (žr., pvz., Marckx v. Belgium, no. 6833/74, judgment of 13 June 1979, § 31). Teismo teigimu, „šeimos gyvenimas“ Konvencijos 8 straipsnio prasme apima mažiausiai ryšius tarp artimų giminaičių, kaip, pavyzdžiui, tarp senelių ir vaikaičių, nes tokie giminaičiai gali užimti svarbią vietą šeimos gyvenime. Pagarba šeimos gyvenimui įpareigoja valstybę veikti taip, kad būtų sudarytos galimybės tokius ryšius normaliai plėtoti (žr. cituotą sprendimą Marckx v. Belgium, § 45; Scozzari and Giunta v. Italy, no. 39221/98, judgment of 13 July 2000). Europos žmogaus teisių komisija savo veiklos metu taip pat yra pažymėjusi, kad šeimos gyvenimas tarp senelių ir vaikaičių gali būti ir tada, kai jie negyvena kartu, bet yra susiformavę glaudūs šeiminiai ryšiai, ypač kai dažnai bendraujama (žr. Fidler v. Austria, no. 24759/94, report of 3 December 1997, § 46).
26. Pagrindinis kriterijus, lemiantis trečiųjų asmenų (ne tėvų) ir vaikų šeimos ryšio užtikrinimo teisinėmis priemonėmis būtinybę, yra šio ryšio teisinis vertinimas. Jei toks ryšys Konvencijos 8 straipsnio prasme gali būti laikomas „šeimos gyvenimu“, egzistuojančiu tarp vaiko ir konkretaus asmens, valstybei atsiranda pozityvioji pareiga teisinėmis priemonėmis užtikrinti šį ryšį (inter alia, pareiga užtikrinti vaiko bendravimą su konkrečiu asmeniu), išskyrus atvejus, jei tokio ryšio užtikrinimas neatitiktų vaiko interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295-969/2016).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
27. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad nepilnametis B. K., gim. (duomenys neskelbtini) yra atsakovo A. K. ir D. K., žuvusios (duomenys neskelbtini) , sūnus. Ieškovė D. G. yra žuvusios D. K. motina ir nepilnamečio B. K. močiutė. Skundžiamu teismo sprendimu nustatyta ieškovės D. G. ir nepilnamečio anūko B. K. bendravimo tvarka.
28. Atsakovas A. K. apeliaciniu skundu su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir nurodo, kad nustatyta bendravimo tvarka pažeidžia vaiko teisių prioriteto principą. Teismo sprendimo įgyvendinimas, nustatant pereinamąjį bendravimo laikotarpį, kuriuo vaiko ir močiutės bendravimas vykdomas per psichologą, neatitinka vaiko interesų. Apeliantas nurodo, kad ieškovė, įgyvendindama savo teisę bendrauti su anūku, visiškai nepaiso jo interesų, vadovaujasi išimtinai savo norais, ji pataikauja vaiko priklausomybėms, kurios konstatuotos tiek psichologų, tiek socialinių darbuotojų, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino. Nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi prieš metus atlikta ekspertize, be to, jo nuomone, vertinti VVTAĮT išvadą atskirai nuo kitų byloje esančių įrodymų ir remiantis ja daryti išvadą apie vaiko bendravimo su močiute būtinumą, visiškai neatsižvelgiant į teisėtus vaiko interesus ir norus nėra jokio pagrindo.
29. Byloje nustatyta, kad po nepilnamečio B. K. motinos D. K. mirties 2012 m. ieškovė palaikė su atsakovu ir anūku B. ryšį: ieškovė periodiškai lankydavo vaiką atsakovo gyvenamojoje vietoje, vaikas pasilikdavo nakvoti jos gyvenamojoje vietoje, praleisdavo ilgesnį laiką ieškovės gyvenamojoje vietoje tuo metu, kai atsakovas dėl objektyvių priežasčių negalėjo prižiūrėti vaiko. Ieškovės ir anūko bendravimas nutrūko po 2019 m. vasario 15 d., kai atsakovas grįžo iš ligoninės ir pasiėmė vaiką. Kadangi atsakovas atsisakė sudaryti sąlygas ieškovei bendrauti su anūku 2019 m. kovo 29 d. raštu, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė neturėjo galimybės bendrauti su anūku nuo 2019 m. kovo mėn.
30. Nesudarymas sąlygų bendrauti vaikui su močiute gali būti pateisinamas tik tuo atveju, jei tai neatitiktų vaiko interesų. Pirmosios instancijos teisme buvo išklausytas nepilnametis B. K., kuris pareiškė nenorintis bendrauti su močiute, nes ji padarė jam gėdą, sukeldama triukšmą prie jo buto, mušdamasi su policininkais. Vaikas taip pat išreiškė jo jaustą gėdą, kai buvo išvežtas iš pamokų mokykloje į Vilnių ekspertizei atlikti, nurodydamas, kad taip atsitiko dėl močiutės kaltės. Berniukas taip pat paaiškino, jog močiutė blogai atsiliepia apie jo tėvą.
31. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepilnamečio vaiko paaiškinimus įvertino atsižvelgdamas į prieš metus atliktos teismo ekspertizės akto išvadas (t. 2, b. l. 4-17), kuriose nurodyta, kad atsakovas A. K. daro vaikui įtaką, formuodamas vaiko nuomonę, kad vaikas jaučia prieštaringus jausmus močiutei, su kuria bendravimas jam reikalingas, bet berniukas slopina jausmus močiutei galimai dėl jos ir atsakovo konfliktinių santykių. Įvertinus tai, kad vaikas po minėtos ekspertizės nebendravo su ieškove beveik metus, visą tą laiką gyveno su atsakovu, kuriam iškelta byla dėl galimo smurto prieš vaiką naudojimo, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad vaikas per nurodytus metus galėjo būti paveiktas atsakovo taip, jog jam susiformuotų neigiama nuomonė apie močiutę.
32. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovės bendravimas su anūku keltų jam grėsmę ar neatitiktų vaiko interesų. Nustatytos aplinkybės, kad ieškovė kartais triukšmavo, atvykdama pas atsakovą ir anūką, išsakydavo pastabas dėl tvarkos, maisto, negali būti laikomi įrodymais, patvirtinančiais tokią jos neigiamą įtaką vaikui, jog jos teisė bendrauti su anūku turi būti visiškai apribota. Apeliacinio skundo teiginiai, kad ieškovė, pataikauja vaiko priklausomybei kompiuteriui, yra niekuo nepagrįsti. Ieškovė D. G. nurodžiusi, kad kompiuteris ieškovės anūkui nupirktas nuo 2018 m., jis yra pas apeliantą namuose, ir tik pats apeliantas yra tiesiogiai atsakingas už nepilnamečio vaiko laisvalaikį, leidžiamą prie kompiuterio.
33. Byloje esančius įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Nagrinėjamojoje byloje, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, iš visumos byloje ištirtų įrodymų, nurodytų teismo sprendime, nenustatė aplinkybių, dėl kurių nepilnamečio vaiko bendravimas su močiute neatitiktų vaiko interesų, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad sprendimas, kuriuo nustatyta su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarka priimtas išskirtinai ieškovės naudai, neatsižvelgiant į vaiko interesus ar neįvertinus į bylą pateiktų įrodymų.
34. Sprendžiant klausimą dėl konkrečios bendravimo tvarkos teismas atsižvelgė į tai, kad šalys dėl bendravimo su vaiku nesutaria, kad dėl atsakovo įtakos šiuo metu vaikui susiformavo labiau neigiamas nei teigiamas požiūris į ieškovę, atsakovas nėra linkęs skatinti vaiką bendrauti su močiute, todėl teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju reikalingas pereinamasis laikotarpis ir šiuo laikotarpiu būtinas trečiojo asmens – psichologo dalyvavimas, kuris padės atkurti ieškovės ir anūko ryšius.
35. Pereinamuoju laikotarpiu nustatyta bendravimo tvarka, pagal kurią ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį ieškovė su anūku bendrauja, tarpininkaujant atsakovo parinktam psichologui pagal šio specialisto parengtą planą, paskirtą grafiką ir jo numatytoje vietoje. Už psichologo paslaugas sumoka abi šalys lygiomis dalimis. Apie pasirinktą specialisto kandidatūrą (vardą, pavardę, įkainį) vaiko tėvas praneša ieškovei telefonu ar raštu ne vėliau kaip per mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovas įpareigojamas užtikrinti B. K. atvykimą specialisto nurodytu laiku ir vietoje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bendravimo tvarka pereinamuoju laikotarpiu nustatyta tinkamai, ji yra būtina atkurti ieškovės ir vaiko ryšį, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad nustatyta bendravimo tvarka pereinamuoju laikotarpiu yra pažeidžianti nepilnamečio vaiko interesus. Pereinamasis laikotarpis nustatytas iki ieškovė ir atsakovas sutars, kad specialisto dalyvavimas nėra būtinas.
36. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui teismas nustatė ieškovės su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarką, pagal kurią ieškovė su vaiku bendrauja kiekvieno mėnesio pirmą šeštadienį, vasaros atostogų metu ne mažiau kaip vieną savaitę nepertraukiamai, taip pat bendrauja Šv. Kalėdų, Kūčių ir Šv. Velykų dienomis, nustatytas vaiko ir močiutės bendravimas informacinių technologijų pagalba. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo nustatyta bendravimo tvarka neprieštarauja vaiko interesams, atitinka jo teisę į šeimos ryšius, nes užtikrins vaiko galimybę susitikti ir bendrauti su artima iš mirusios motinos pusės giminaite – močiute.
37. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.
Dėl procesinės bylos baigties
38. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečio vaiko bendravimą su artima giminaite bei proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atliesta nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
40. Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, iš atsakovo ieškovei priteisiamos jos turėtos 500 Eur išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (t. 2, b. l. 90-92).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. K. a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei D. G. a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.