- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-09-02
- Bylos Nr.
- 1-615-1143/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28056-2024-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Augustė Juozapavičienė
- Kaltinamasis
- T. Ž.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. Ž. (T. Ž.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė – (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vedęs, įgijęs profesinį išsilavinimą, bedarbis (registruotas Užimtumo tarnyboje), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
T. Ž. vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, o būtent: jis, 2024-07-21 apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, policijos pareigūnams atvykus į jo buvimo vietą minėtu adresu ir jam nustačius neblaivumo požymius, t. y.: iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, nerišlią kalbą, nekoordinuotus judesius, vengė neblaivumo patikrinimo, atsisakydamas tikrintis alkotesteriu etilo alkoholio koncentracijos iškvėptame ore, taip pažeisdamas KET 17 punkte numatytą vairuotojo pareigą leistis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Šiais savo nusikalstamais veiksmai T. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis T. Ž. dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu buvo kaltinamas, teisiamajame posėdyje prisipažino visiškai ir parodė, kad 2024-07-20 vyko jo vestuvės. 2024-07-21 tęsė vestuvių šventę savo namų valdoje. Apie 21 val. pastebėjo, jog pas jį baigėsi cigaretės, todėl nusprendė nuvažiuoti iki artimiausios degalinės ir nupirkti cigarečių. Jis sėdo į savo automobilį „BMW 6“ ir važiavo iki degalinės. Automobiliu nuvažiavus apytiksliai 2-3 kilometrus, staiga išgirdo trumpą smūgio garsą, kuris nebuvo garsus – jis suprato, jog galimai užkabino su automobilio veidrodėliu priešpriešais prasilenkiantį automobilį, kuris apsisuko gatvėje ir šaligatvyje priekiu sustojo už jo „BMW“ automobilio. Iš automobilio išlipęs vaikinas pradėjo ant jo rėkti ir aiškinti jam, kad jis sulaužė jo automobilio veidrodėlį. Tarp jų su vaikinu prasidėjo žodinis konfliktas. Tuo metu vaikinas iškvietė policiją. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, jis atsisakė tikrinti neblaivumą, nes išsigando ir pasakė, kad vairavo kitas asmuo. Dėl padaryto labai gailisi. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoja prašo paskirti sutuoktinę A. Ž. Turėjo morališkai sunkių pokalbių, supranta, kad ją įskaudino, jie išsikabėjo, sutuoktinė visada jo šalia, ne tik teismo procese, bet ir gyvenime. Jų šeimoje jis yra vienintelis dirbantis asmuo, o jo sutuoktinė rūpinasi namais ir skiria didelį dėmesį jų dukros ugdymui. Šiuo metu jų finansinė padėtis nėra gera - turi nuolatinių išlaidų, susijusių su vaiko priežiūra ir būtiniausiais poreikiais. Jei teismas atleis jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, prašo neskirti užstato, nes tai būtų reikšminga finansinė našta jo šeimai.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, proceso dalyviams sutinkant, byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, BPK 291 straipsnio pagrindu paskelbus byloje esančius dokumentus.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis T. Ž. davė analogiškus parodymus kaip ir teisiamajame posėdyje (b. l. 107-111).
Iš byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus tyrėjos Liepos Gronskytės tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kurio pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį matyti, kad 2024-07-21 apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, kaip vėliau paaiškėjo T. Ž. gim. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – policijos pareigūnams siekiant nustatyti T. Ž. neblaivumą alkoholio kiekio matavimo prietaisu šis tai padaryti atsisakė, nors buvo aiškūs neblaivumo požymiai: nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, aštrus iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Taip pat T. Ž. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kito automobilio kairės pusės veidrodėlis, žmonės eismo įvykio metu nenukentėjo (b. l. 1-2).
Iš byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus tyrėjos Liepos Gronskytės tarnybinio pranešimo dėl pranešimas dėl aplinkybių patikslinimo matyti, kad, atvykus nurodytu adresu juos pasitiko pranešėjas V. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. (nurodyta pilna gimimo data) su savo mergina I. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., kurie paaiškino, kad važiavo namo (nurodytas adresas) automobiliu „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kai staiga priešpriešais atvažiuojantis automobilis „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvažiavo į priešingą eismo juostą, kuria važiavo V. K. su savo mergina ir sukėlė avarinę situaciją atsitrenkdamas į pranešėjo automobilio kairįjį veidrodėlį. Jie abu sustojo, V. K. nuėjo iki avarinę situaciją sukėlusio „BMW“ vairuotojo T. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), paklausti kodėl jis atsitrenkė į V. K. automobilį. T. Ž. išlipo iš savo automobilio ir pradėjo agresyviai elgtis, pradėjo žodiškai konfliktuoti, įžeidinėti. Pranešėjui T. Ž. pasirodė neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, todėl jis iškvietė policiją ir pradėjo filmuoti T. Ž. I. V. taip pat priėjo prie T. Ž. paklausti kodėl jis atsitrenkė į jų automobilį, T. Ž. pastūmė ją ir atėmė iš pranešėjo telefoną. V. K. užlaužė ranką T. Ž. ranką ir atsiėmė savo telefoną. T. Ž. pradėjo tampyti pranešėją už marškinėlių ir sprando, tačiau šis fizinio skausmo nepajuto, pareiškimo nerašė. Taip pat buvo suformintas eismo įvykis Nr. 07-24-9626367, nes T. Ž. sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino V. K. automobilio kairės pusės veidrodėlį, padaryta turtinė žala – kokia tiksliai neaišku, eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo. Taip pat patikrinus automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) per policijos duomenų bazes, nustatyta, kad šio techninė apžiūra yra negaliojanti. Kadangi T. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., yra Lietuvos pilietis, greitu metu išvykti iš Lietuvos neplanuoja, turi darbovietę jam įteiktas šaukimas 2024-07-24 atvykti į policijos komisariatą – 13.00 val. į Vilniaus rajono PK. Asmuo už vairavimą neblaiviems nėra baustas. Kadangi jiems atvykus T. Ž. su jais nebendradarbiavo, keikėsi, juos įžeidinėjo, vaikščiojo ant važiuojamosios kelio dalies, kėlė pavojų eismo saugumui, asmuo buvo pasodintas į tarnybinio automobilio V1757 laikino sulaikymo kamerą, tam, kad atlikti procesinius veiksmus. Taip pat kelis kartus siūlius vairuotojui pasitikrinti blaivumą, šis atsisakė, nors buvo akivaizdžiai neblaivus – aštrus iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba. Taip pat, kadangi T. Ž. buvo agresyviai nusiteikęs, jiems su juo bendraujant atsakydavo jiems „eikit nahui“, dėl to vairuotojas iš automobilio daiktų nepasiėmė, protokolo kopijos nepasiėmė, ši pridedama prie medžiagos (b. l. 5).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo ir pridėtos fotolentelės matyti, kad užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros objektas – kelias šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Kelyje, pastato aukščiau nurodytu adresu pusėje, kelkraštyje matomas „BMW“, kabrioleto tipo automobilis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis yra juodos spalvos, papildomų išskirtinių detalių neturi, automobilio kėbulas yra tvarkingas, apgadinimas matosi kairės automobilio pusės galinio vaizdo veidrodėlyje. Automobilis yra su automatine pavarų dėže, įjungta pavara „Parking“, variklis užgesintas, automobilyje raktelių nėra. Atidarius priekines duris, kairėje pusėje durų daiktadėžėje matosi atidarytas cigarečių pakelis. Vairuotojo sėdynės dešinėje pusėje, daiktadėžėje prie pavarų skilties matosi rudos spalvos akiniai. Keleivio pusėje, po keleivio sėdyne matosi permatomas butelis, daugiau jokių daiktų nesimato. Ant automobilio panelės taip pat matosi juodos spalvos akiniai. Į automobilio garso įrangą yra įstatytas geltonos spalvos laidas. Automobilio galinėse sėdynėse jokių daiktų ar šiukšlių nesimato. Atidarius automobilio bagažinę matosi įvairios šiukšlės, krepšelis su įvairiomis kortelėmis, taip pat matosi aukštakulniai ir trys šampano buteliai, ir jų kamšteliai bei vienkartinės stiklinės. Už „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra kitas „BMW“ automobilis, valstybinis numeris. (duomenys neskelbtini). Automobilis juodos spalvos, be papildomų išskirtinių bruožų, automobilio kėbulas tvarkingas, išskyrus kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, kuris yra apgadintas. Kairėje kelio pusėje, tarp žolių matosi juodos spalvos „BMW“ rakteliai, kurie tinka (duomenys neskelbtini) automobiliui. Automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir rakteliai buvo paimti. Įvykio vieta nėra filmuojama vaizdo kameromis. Daugiau bylai reikšmingų daiktų ar pėdsakų nerasta. Paimti automobilio rakteliai (b. l. 6-21).
Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota skambučių į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau – BPC) garso įrašų apžiūra, padarant pokalbių stenogramas.
Aprašomas pirmasis Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas 2024/07/21_23:00:23. Garso įrašo data – 2024-07-21. Garso įrašo pradžia – 23:00:27. Skambučio ID 92293336422. Skambutis iš telefono numerio (numeris nurodytas). Garso įrašo trukmė – 1 min. 48 sek.. Garso įraše girdima kaip į Bendrąjį pagalbos centrą skambina vyras ir praneša apie eismo įvykį, kurį sukėlė girtas vairuotojas. Vairuotojas agresyvus, naudoja fizinį smurtą ir bando pasišalinti iš įvykio vietos.
Garso įrašo suvestinė:
BPC : 112
(girdisi žmonių riksmai, keiksmažodžiai)
BPC : Alio
Vyriškas balsas : Reikia policijos į (duomenys neskelbtini), eismo įvykis įvyko. Žmogus neagresyvus galimai negirtas ir smūgiuoja, mušasi.
BPC : Neagresyvus ir negirtas?
Vyriškas balsas : Agresyvus, agresyvus ir girtas, mušasi. Bėga iš įvykio vietos
BPC : Koks automobilis?
Vyriškas balsas : BMW (duomenys neskelbtini) BPC : (duomenys neskelbtini), taip?
Vyriškas balsas : Jo, (duomenys neskelbtini)
BPC : Greitosios reikia ar ne?
Vyriškas balsas : Nereikia
BPC : Gerai nedėkite ragelio
Vyriškas balsas : Greičiau
BPC : Policija, nedėkit ragelio
Vyriškas balsas : Gerai
Vyksta jungimas su policijos pareigūnais (girdimi žmonų riksmai)
BPC : Klausome
Vyriškas balsas : Policija eismo įvykis įvyko, nunešė veidrodį galimai negir, galimai girtas, atiminėja telefoną, (duomenys neskelbtini) gatvė
BPC : (duomenys neskelbtini) gatvė, kur tiksliau?
Vyriškas balsas : Už „IKI“, už „IKI“. Už šitos už „Aibės“ ten toliau važiuojant
BPC : Tai kokia ten gatvė bus tikslesnė?
Vyriškas balsas : Už „Aibės“ ten toliau važiuojant pamatysit ant avarinio stovi mašina. Aš nežinau čia tikros gatvės, bet jisai girtas yra, mušasi . Valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini)
BPC : Supratau, gerai, tvarkoj. Nekonfliktuokit su juo, bet pabandykit neleist jam važiuot
(Girdimi žmonių riksmai)
Vyriškas balsas : Greičiau
Garso įrašo pabaiga.
Aprašomas antrasis Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas 2024/07/21_23:11:26. Garso įrašo data – 2024-07-21. Garso įrašo pradžia – 23:12:39. Skambučio ID 92293336422. Skambutis iš telefono numerio (nurodytas numeris). Garso įrašo trukmė – 40 sek.. Garso įraše girdima kaip į Bendrąjį pagalbos centrą skambina vyras, vis dar laukia atvykstančių policijos pareigūnai dėl eismo įvykio. Informuoja, kad vyras jį užpuolė.
Garso įrašo suvestinė:
(Girdimi žmonių riksmai, keiksmažodžiai)
BPC : 112
Vyriškas balas : Alio
BPC : Klausau
Vyriškas balsas : Čia dėl to eismo įvykio. Žmogus mane užpuolė, pradėjo mušti, filmuota medžiaga yra kaip jisai iš manęs telefoną atiminėja. Atėjo jo draugai, jisai girtas yra visiškai, nu tipo neadekvačiai
BPC : Policija dar neatvažiavo pas jus?
Vyriškas balsas : Ne, dar neatvažiavo pas mane
BPC : Mhm, tai greitosios reikia?
Vyriškas balsas : Nereikia, bet merginai visiškai isterika yra, jisai ir ją lietė
BPC : Nu tai reikia medikų ar ne?
Vyriškas balsas : Nereikia, tiesiog policijos greičiau reikia
BPC : Gerai laukite, mes paskubinsim.
Vyriškas balsas : Greičiau, ačiū
Garso įrašo pabaiga. (b. l. 31-34)
Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota trijų garso ir vaizdo įrašų, nufilmuoto policijos pareigūnų mobiliosiomis vaizdo stebėjimo kūno („body“) kameromis įvykio vietoje apžiūra.
Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240721-231915UTC+0300“. Trukmė – 18 min. 09 sek. Pareigūnai įvykio vietoje kalbasi su jaunuoliais – liudininkais, kurie teigia, kad vieno automobilio vairuotojas išvažiavo į priešpriešinę juostą, sukėlė eismo įvykį, o dabar teigia jiems, kad ne jis vairavo, nors yra liudininkų, kad vairavo jis. Prie jų prieina apie 35-40 metų vyras su suplėšytais marškinėliais ir raudonais šortais, kuris agresyviai kalba, kad vairavo ne jis. Į klausimą jis atsako, kad šiandien alkoholį vartojo, sutinka pasitikrinti blaivumą. Tačiau po to pūsti į alkotesterį atsisako, pareigūnė jam išaiškina to pasekmes. Į pareigūnės klausimą, ką čia jis veikia ir ką veikia jo automobilis, jis atsako, kad pats ėjo, o automobilis stovėjo gatvėje. Jis atsisako sėsti į tarnybinio automobilio sulaikymo patalpą. Šis vyras elgiasi agresyviai, pareigūną išvadina debilu, pareigūnė kviečia pastiprinimą, vairuotojas įsodinamas per prievartą, jis išvadina pareigūnę „durne“, spardo sulaikymo patalpos duris, neleisdamas jų pareigūnams uždaryti. Atvyksta pareigūnų pastiprinimas. Pareigūnė kalbasi su jaunuoliu – liudytoju, kuris tvirtina, kad matė, jog girtas vairuotojas vairavo, jis bėgo iš įvykio vietos, tad jaunuolis jis su savo automobiliu vijosi, jie sustojo, išlipo iš mašinų, girtas vairuotojas priėjo, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jaunuolis paklausė jo, kam jis numušė jo veidrodį. Taip pat jaunuolis sako, kad iš karto pradėjo šį girtą vairuotoją filmuoti mobiliuoju telefonu, jis sako, kad yra dar liudytojas, kuris matė vairavimo faktą esant girtam. Pareigūnė alkotesteriu patikrina šio jaunuolio blaivumą, rodmenys – 0,00 promilių. Įrašas baigiasi.
Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240721-235111UTC+0300“. Trukmė – 1 minutė 08 sekundės. Vyras suplėšytais marškiniais ir raudonais šortais triukšmauja tarnybinio automobilio sulaikymo patalpoje. Pareigūnė atidaro tarnybinio automobilio sulaikymo duris, bendrauja su juo per grotas. Jis rusiškai sako, kad jei pareigūnai neišsakys kokių turi jam pretenzijų, jis gadins automobilį. Pareigūnė uždaro sulaikymo patalpos duris, sėda už vairo. Girdisi daužymo garsai, girdisi, kaip minėtas vyras rėkaudamas vadina ją rusiškai „kekše, kale“. Įrašas baigiasi.
Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240722-011842UTC+0300“. Trukmė – 6 minutės, 04 sek. Pareigūnai atidaro tarnybinio automobilio sulaikymo patalpos duris, už kurių sėdi vyras suplėšytais marškinėliais ir raudonais šortais. Pareigūnas prašo jo perduoti automobilio raktus. Šis audrinasi, kad nesupranta už ką sulaikytas, kad jokių įrodymų prieš jį nėra. Pareigūnai jam aiškina, kad yra liudytojai, matę girto vairavimo faktą, tačiau šis vyras elgiasi įžūliai, pasako pareigūnui „Eik na chuj“, išvadina debilu, sako, kad nevairavo, o ėjo pėsčiomis, bet patvirtina, kad mašina yra jo, o raktelių nuo jos jis neturi, abiem pareigūnams jis sako „Pizdink na chuj“. Apžiūrėję automobilio prieigą pareigūnai automobilio rakto neranda. Įrašas baigiasi. (b. l. 37)
Apklaustas kaip liudytojas V. K. parodė, kad 2024-07-21 apie 22.56 val. kartu su savo drauge I. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., važiavo namo iš sodo (duomenys neskelbtini) automobiliu „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Jiems bevažiuojant (duomenys neskelbtini), tiksliai kurioje vietoje neatsimena, pastebėjo priešais važiuojantį automobilį „BMW“ – pats važiavo savo juosta, kryptimi link Vilniaus, daug dėmesio į tai kaip automobilis važiuoja jis nekreipė, tik atkreipė dėmesį, kai automobilis išlindo į jo važiavimo juostą ir nubraukė jo automobilio kairės pusės veidrodėlį – kokia žala, šiuo metu pasakyti negali. Jis pajutęs smūgį iškart sustojo į šalikelę ir laukė kaltininko automobilio, tačiau pamatęs, kad jis neatvažiuoja, jis pradėjo važiuoti link tos pusės, kur nuvažiavo automobilis „BMW“. Tik spėjęs apsisukti pamatė, kad automobilis „BMW“ grįžo atgal į vietą. Jis sustojo šalikėlėje, išlipęs iš transporto priemonės nuėjo iki vairuotojo pusės, vairuotojas taip pat išlipo, jam priėjus iškart kilo įtarimas, kad vairuotojas visiškai neblaivus: sklido aštrus alkoholio kvapas iš burnos, buvo išsiplėtę vyzdžiai, vyras elgėsi neadekvačiai. Paklausė: „Kodėl kliudei mano veidrodėlį?“. Šis pasakė, kad jis važiavo savo juosta, tada išlipo jo draugė I. V. iš automobilio, paklausė vyro to paties, kodėl jis kliudė veidrodėli. Tada vyras tapo labai agresyvus, pradėjo rėkauti – kadangi įtarė, kad vyras vykdo nusikalstamą veiką, vairuoja neblaivus pradėjo jį filmuoti, ir jis tapo dar agresyvesnis, pradėjo keiktis, įžeidinėti. Prieš pradėdamas filmuoti iškvietė policiją. Tada vyras atėmė iš jo mobilaus ryšio telefoną, jis bandė jį pasiimti atgal, tačiau tada jis nustūmė jo merginą, ir tada užlaužė jam (vyrui)ranką, pasiėmė telefoną atgal, šis pradėjo jį tampyti už marškinėlių. Tačiau pretenzijų dėl tokio elgesio jis vyrui neturi. Vyras buvo apie 40 metų amžiaus, apsirengęs šortais, bei baltais dryžuotais marškinėliais, maždaug 180 cm. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo. Turi vaizdo medžiagą kaip vyras konfliktuoja, ją savanoriškai pateiks (b. l. 72-74).
V. K. Savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu pateikė nuotrauką, kurioje užfiksuotas galimai nusikalstamą veiką įvykdęs asmuo ir vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas galimai įvykdęs nusikalstamą veiką (b. l. 75-79).
Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota garso ir vaizdo įrašo, pateikto liudytojo V. K., apžiūra. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „IMG_2451“. Trukmė – 42 sek. Įraše filmuojamas 35-40 metų amžiaus vyras su suplėšytais marškinėliais ir raudonais šortais. Jis rusiškai sako, kad vairavo ne jis, nors jaunuolio ir merginos balsai už kadro sako jam rusiškai, kad vairavo jis. Vyras šį faktą neigia. Jaunuolis už kadro jam sako, kad tai jis vairavo, kad tai jis užrakino mašiną. Vyras piktinasi, kad jaunuolis jį filmuoja, sako, kad leidimo filmuoti jis nedavė. Jaunuolis vyrui sako, kad jis neadekvatus, kad jis „numušė veidrodį“, tad jis turi teisę filmuoti, nes čia yra vieša vieta. Įrašas baigiasi. (b. l. 38)
Apklaustas kaip liudytojas V. K. parodė, kad 2024-07-21 apie 22.56 val. kartu su savo drauge I. V. važiavo namo iš sodo (duomenys neskelbtini) automobiliu „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybes teise priklauso jo mamai O. Ki. Jiems bevažiuojant (duomenys neskelbtini), tiksliai kurioje vietoje neatsimena, pastebėjo priešais važiuojantį automobilį „BMW“ (kabrioletas), važiavo Vilniaus kryptimi. Daug dėmesio į tai kaip automobilis važiuoja, jis nematė (neskyrė). Išgirdo smūgio garsą. Po išgirsto garso staigiai sustojo kelkraštyje, supratęs, kad „BMW“ kabrioleto vairuotojas nulaužė kairės pusės veidrodėlį, apsisuko ir pradėjo važiuoti link tos pusės, kur nuvažiavo automobilis – „BMW“ kabrioletas. Tik jam spėjus apsisukti pamatė, kad automobilis „BMW“ grįžo atgal į vietą. BMW kabrioleto savo akiratyje po smūgio nematė apytiksliai 1 minutę. Per šoninį veidrodėlį matė kaip „BMW“ kabrioleto vairuotojas po smūgio įvykio vietos nestabdė ir už 50-60 metru pasuko į dešinę, ir toje vietoje apsisuko ir grįžo atgal į įvykio vietą. Atvažiavęs „BMW“ kabrioleto vairuotojas sustojo kelkraštyje, užgesino variklį, išlipo iš automobilio ir iškart užrakino jį. Jam išlipus iš transporto priemonės, jis nuėjo iki „BMW“ kabrioleto vairuotojo pusės, priėjus jam iškart kilo įtarimas, kad vairuotojas visiškai neblaivus: sklido aštrus alkoholio kvapas iš burnos, buvo išsiplėtę vyzdžiai, vyras elgėsi neadekvačiai, kalbėjo nerišliai. Paklausė: „Kodėl kliudei veidrodėlį?“. Šis pasakė, kad jis važiavo savo juosta, tada išlipo jo draugė I. V. iš automobilio, paklausė vyro to paties, kodėl jis kliudė jo veidrodėli. Tada vyras tapo labai agresyvus, pradėjo rėkauti – kadangi įtarė, kad „BMW“ kabrioleto vairuotojas vairuoja neblaivus, pradėjo jį filmuoti, ir jis tapo dar agresyvesnis, pradėjo keiktis, įžeidinėti. Prieš pradėdamas filmuoti paskambino 112 ir iškvietė policiją. Po poros minučių privažiavo automobilis, pilkos spalvos, jam pasirodė, jog ten buvo „Audi A6“ arba „VW Passat“ markės automobilis, tiksliai negali pasakyti, nes buvo tamsus paros metas. Kokie tiksliai žmonės buvo atvažiavusiame automobilyje neprisimena, matė, tik išlipus vyrą, kuris buvo priėjęs prie neblaivaus „BMW“ kabrioleto vairuoto ir minėjo jam, kad geriau su juo susitarti ir laikė rankose pinigus – kokie tiksliai buvo pinigai ir kiek, jis nematė, tiksliai matėsi tik 50 eurų, bet popierinių kupiūrų buvo ženkliai daugiau. Po tokio pasiūlymo „BMW“ kabrioleto vairuotojas įsiuto. Atvažiavęs vyras paklausė jo ar iškvietė policiją, jis pasakė, jog policija jau iškviesta, jis (minimas vyras) pasakė neblaiviam „BMW“ vairuotojui, „Blyat staryj ty debil“, staigiai atsisėdo atgal į automobilį ir išvažiavo. Po to kai automobilis išvažiavo, jis pradėjo toliau filmuoti girtą „BMW“ vairuotoją. Jis būdamas agresyvus atėmė iš jo telefoną, I. V. išlipo iš automobilio, priėjo prie jų ir nurodė „BMW“ vairuotojui grąžinti jam jo telefoną. Po šių jos žodžių neblaivus „BMW“ kabrioleto vairuotojas pastūmė I.V., pataikė jai į kairįjį petį, po jo smūgio užlaužė jam (girtam vairuotojui) ranką, atsiėmė savo telefoną atgal, o šis pradėjo jį tampyti už marškinėlių – jis užkišęs jam (girtam vairuotojui) koją, patupdė jį ant kelių, šis paleido jo marškinėlius – jis (V. K.) iškart atsitraukė, staigiai paskambino 112 ir prašė paskubinti pareigūnus, nurodydamas, kad girtas „BMW“ vairuotojas pradėjo muštynes. Tuo metu kai girtas vairuotojas pastūmė I. V., ji pradėjo garsiai šaukti ir raminti girtą vairuotoja, kad jis taip nebesielgtų. Po poros minučių iš kitos kelio puses, nuo (duomenys neskelbtini) pusės, atėjo du vyrai. Vienas iš jų tiesiog stovėjo prie kelkraštyje esančiame griovyje, o kitas ramino girta „BMW“ vairuotoją, užmatė, kad jie buvo susistumdę. Tie du atėję vyrai buvo, iki kol neatvyko policijos pareigūnai. Taip pat „BMW“ kabrioleto vairuotojas grasino jam, minėdamas, kad daugiau nepasirodys (duomenys neskelbtini), kad jo draugai tuoj atvažiuos. Gali patikinti, kad atvykusiam prie jo „BMW“ kabriolete buvo tik vienas žmogus, t. y. vyras, kuris ir vairavo „BMW“ kabrioletą. Kitų žmonių automobilyje nematė. Dėl apgadinto jo mamos automobilio ir padarytos žalos kreipėsi į įvykio kaltininko draudimo bendrovę – Lietuvos draudimą (b. l. 81-84).
Iš byloje esančios akistatos tarp liudytojo V. K. ir įtariamojo T. Ž. metu prieštaravimų pašalinti nepavyko. Liudytojas V. K. patvirtino savo parodymus, duotus apklausų metu. V. K. Nurodė, kad „BMW“ (kabriolete) matė tik vieną žmogų, kuris sėdėjo vairuotojo pusėje. Šis automobilis po smūgio nuvažiavo toliau, pasuko į dešinę ir tuo pat momentu apsisuko ir grižo atgal į įvykio vietą. Jis tuo tarpu taipogi apsisukau, bandė vytis „BMW“ (kabrioletą), bet pamatęs, kad šis automobilis apsisuko, irgi apsisukau ir sustojo dešiniame kelkraštyje. „BMW“ (kabrioletas) automobilis atlikinėdamas apsisukimo manevrą buvo sustojęs mažiau negu minutei, nuo šio automobilio buvo maždaug 200 – 300 m., atstumu. Kadangi tuo momentu buvo įjungęs tolimas automobilio šviesas, automobilį matė gerai. Lauke buvo tamsus paros metas, švietė tik jo automobilio žibintai – ilgosios šviesos. Nurodė, kad iš sustojusio „BMW“ (kabrioleto) automobilio išlipo prieš jį sėdintis asmuo (nurodė į T. Ž.), minėtas asmuo išlipo iš vairuotojo pusės vietos, automobilį užrakino ir pajudėjo link jo. Į gynėjo klausimą iš ko suprato, kad iš automobilio išlipęs vairuotojas užrakino automobilio duris, atsakė, jog buvo specifinis „BMW“ automobilio užrakinimo garsas ir sumirksėjusios šviesos „BMW“ automobilyje. Jo paties (V. K.) automobilyje vaizdo registratoriaus nebuvo. T. Ž. parodė, kad įvykio metu transporto priemonę vairavo jo draugas A. D. Jis sėdėjo automobilio keleivio pusėje. Buvo neblaivus, buvo jo vestuvės. Prasilenkiat su liudytojo vairuojama transporto priemone draugas išgirdo garsą, jie pamatėme, kad V K. apsisukinėja, ir jie apsisukoe, sustojo ir pasakė draugui „eik“, nes jis neturėjo vairuotojo teisių ir tuomet atvažiavo V. K. Draugas pats pabėgo iš įvykio vietos, nes neturėjo teisių vairuoti transporto priemones (b. l. 88-93).
Apklausta kaip liudytoja I. V. parodė, kad liudytojo teisės jai išaiškintos. Parodymus duoti sutinka. 2024-07-21 apie 22 val. kartu su V. K. vyko į (duomenys neskelbtini) pusę, kur jų laukė draugas P. Jos draugas vairavo savo automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ji sėdėjo priekinėje keleivio pusėje. Važiuojant (duomenys neskelbtini) keliu ir pravažiuojant parduotuvę „Aibė“ apie 22.30 val. į V. K. vairuojamą automobilį atsitrenkė priešpriešais važiuojantis „BMW“ kabrioletas, automobilio valstybinio numerio nematė, kadangi buvo jau tamsus paros metas, bet puikiai atsimena, kad tai buvo būtent „BMW“ markės automobilis kabrioletas. Išgirdo labai stiprų lūžio garsą. Suprato, kad priešpriešais pravažiuojantis „BMW“ užkabino jų automobilį. Po smūgio tuoj pat sustojo kelkraštyje. Automobilis, kuris užkabino V. K. automobilį, nesustojo, nuvažiavo toliau tiesiai. Išlipus iš automobilio, V. K. pamatė jog yra atsikabinęs kairės pusės automobilio veidrodėlis, kuris po smūgio kabėjo ant laidų. Jai V. K. pasakė: „Automobilio veidrodėlis yra nulūžęs, sėsk atgal į automobilį važiuojam pasivyti to automobilio kuris į mus atsitrenkė“. Staigiai sėdo atgal į automobilį, ir V. K. apsisuko link tos pusės, kur nuvažiavo „BMW“ automobilis. Apytiksliai 2 minutes akiratyje nematė „BMW“. Tik apsisukus pastebėjo, kad „BMW“ kabrioletas važiuoja atgal link jų į įvykio vietą. „BMW“ kabrioleto vairuotojas sustojęs kelkraštyje, kur jie prieš tai stovėjo, užgesino automobilio variklį. V. K. staigiai apsisuko ir pastatė savo automobilį kelkraštyje už „BMW“ kabrioleto. Jie išlipo iš automobilio ir pastebėjo, kad vyriškis taip pat išlipa iš „BMW“ kabrioleto vairuotojo pusės. Su V. K. priėjo prie vyro, kuris vairavo „BMW“ kabrioletą. Kai vyriškis pradėjo kalbėti, iš karto suprato, kad jis yra neblaivus. Jai pasirodė jo neblaivumo požymiai: jis nerišliai kalbėjo, negalėjo normaliai pasakyti sakinio. V. K. uždavė vyrui klausimą: „Čia jūs nutrenkėt veidrodėlį? „, ir po šio V. K. klausimo vyriškis pradėjo rėkti rusiškai ant jų ir keiktis, išvadino įvairiais negražiais žodžiais. Po visų keiksmažodžių vyriškis apsisuko ir pradėjo eiti link savo automobilio vairuotojo pusės. Supratę, kad jis nori išvažiuoti, nufotografavo jo automobilio valstybinius numerius ir pasakė jam, kad kvies policiją. Vyriškis ir toliau konfliktavo, nesibaimino kad atvyks policijos pareigūnai, minėjo kad jam tas pats ir atvykę pareigūnai jam nieko nepadarys. Vyriškis supratęs, kad kvies policiją, pradėjo grasinti V. K., sakė: „Važinėk bijodamas, atsimenu tavo mašiną, mano žmonės sudaužys tau veidą“. V. K. pasiėmė telefoną ir paskambino į 112, prie jos tuo metu priėjo girtas vyriškis ir pradėjo ją įžeidinėti vartodamas įvairius keiksmažodžius: „Šliuha, prostitute, dura“. Kai V. K. iškvietė pagalbą, savo telefonu pradėjo filmuoti tą neblaivų vyriškį. Po poros minučių, kiek tiksliai laiko praėjo negali pasakyti, nes buvo labai išsigandusi, privažiavo kitas automobilis, kokios markės taip pat neprisimena. Privažiavęs automobilis sustojo prie jų automobilio kelkraštyje iš galo. Pastebėjo, kad automobilyje sėdi dvi moterys – viena priekinėje keleivio pusėje, o kita automobilio gale ir vyras, kuris buvo už vairo. Iš atvažiavusio automobilio išlipo vyras, kuris automobilį vairavo ir moteris, kuri sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Jai taip pat pasirodė, kad atvažiavęs vyras irgi yra neblaivus. „BMW“ kabrioleto vairuotojas išsitraukė iš savo automobilio popierinius pinigus, kiek tiksliai nematė, kas toliau vyko su tais pinigais irgi nepastebėjo, nes buvo tuo metu priėjus prie naujai atvažiavusio vyro ir pasakė jam: „Galite pasilikti, tas vyras yra neadekvatus, mes iškvietėm policiją“. Vyriškis jai atsakė, kad negali pasilikti, negali pasirodyti policijai. Vyras atsisėdo atgal į automobilį ir kartu su moterim išvažiavo. Išvykus kitam automobiliui, „BMW“ kabrioleto vairuotojas ir toliau pradėjo juos įžeidinėti demonstruodamas savo automobilį, girdamasis, kad V. K. niekada tokio neturės, gyrėsi savo vardiniais marškinėliais. Juos įvairiai keikė. Neblaivus vyras pastebėjęs, kad jį filmuoja V. K., pradėjo iš jo atiminėt telefoną ir tuo metu kai bandė pagriebti telefoną, kita ranka ją pastūmė – smūgis buvo į petį. Neblaivus vyras iš V. K. atėmė telefoną. V. K. stengdamasis atsiimti savo telefoną, grūmėsi su tuo vyriškiu. Šoko būsenoje pradėjo rėkti, kad tas vyriškis baigtų taip elgtis ir paleistu V. K., kadangi neblaivus vyras jį laikė. Po poros minučių pastebėjo, kad iš kitos kelio puses ateina du vyriškiai. Vienas iš jų priėjo prie neblaivaus „BMW“ kabrioleto vairuotojo pasisveikinti, o kitas stovėjo prie kelkraščio esančiame griovyje. Tas vyras kuris priėjo prie „BMW“ kabrioleto vairuotojo bandė jį apraminti, sakydamas: „Davai duosim jiem pinigų ir viskas bus gerai“. „BMW“ vairuotojas įsiuto po tokių žodžių ir toliau keikėsi, sakė, kad niekam nieko duoti nesiruošia. Tas vyriškis, kuris kalbėjo su „BMW“ vairuotoju, priėjo prie jos, matydamas kokioje isterijoje ji yra, kalbėjo su ja ir pasakė jog stovėjo netoliese įvykio ir matė visą konfliktą. Atėję vyriškiai buvo su jais visą laiką iki kol atvyko policijos pareigūnai. „BMW“ kabrioleto vairuotojas apsiramino ir nuėjo į kitą kelio pusę, atsisėdo ant kelkraščio. Pabuvęs ten porą minučių, kiek tiksliai laiko praėjo negali pasakyti, nes visą laiką buvo šoko būsenoje nuo tokio vyro elgesio, vyras grįžo atgal. Atėjęs atgal prie jų, vėl pradėjo konfliktuoti ir keiktis. Po poros minučių atvyko policijos pareigūnai. Visas įvykis vyko apytiksliai 30 minučių, laiko sekos tikslios negali pasakyti, nes kaip ir minėjo, buvo šoko būsenoje nuo tokio vyro elgesio. Gali pabrėžti tik tai, kad girtas vyras su „BMW“ kabrioletu atvažiavo vienas, kito asmens automobilyje nematė. (b. l. 60-64)
Apklaustas kaip liudytojas F. M. parodė, kad nori praneši jog 2024-07-21 apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini), jis ėjo su draugu kuriuo duomenų atskleisti nepageidauja. Einant pastebėjo „BMW“ markės automobilį, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris labai nedideliu greičiu apie 5 km/h judėjo nuo žiedo pusės link (duomenys neskelbtini), tada sustojo. Eidamas su draugu pastebėjo, jog už minėto automobilio sustojo kitas automobilis, tarp jų vairuotojų įvyko žodinis konfliktas. Priėjus prie jų suprato, jog už minėto „BMW“ vairo sėdėjo ir jį viravo pažįstamas, jo vardo ir pavardės nežino, gali jį apibūdinti tiesiog kaip jų (duomenys neskelbtini) gyventoją. Asmenį atpažino ir pagal jo automobilį. Būnant įvykio vietoje „BMW“ vairuotojas konfliktavo su kito automobilio vairuotojo keleive. Šiuo metu dėl laiko stokos negali nurodyti daugiau aplinkybių, tačiau esant poreikiui, gali paliudyti ir nurodyti asmenį, kuris iš matymo jam pažįstamas ir kuris vairavo automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 52-53).
Apklaustas kaip liudytojas F. M. parodė, kad 2024-07-21 kartu su draugu, kurio nenori nurodyti, buvo (duomenys neskelbtini). Tą vakarą kartu ėjo namo. Pakeliui eidami, valandos tiksliai pasakyti negali, pamatė, kad kitoje kelio pusėje stovi du automobiliai. Iš ten sklido riksmai, rėkavo žmonės. Su draugu nusprendė prieiti prie jų, pažiūrėti kas atsitiko. Priėję prie įvykio vietos suprato, kad ten stovi jam pažįstamas asmuo t.y. T., jo pavardės nežino, su juo artimai nebendrauja, tik žino jį iš matymo, ir kad gyvena tame pačiame rajone. Taip pat įvykio vietoje buvo ir kitas vaikinas kurio nepažįsta ir mergina, jos taip pat nežino. Paklausė to vaikino kas atsitiko, šis jam pasakė, kad jis važiavo iš (duomenys neskelbtini) ir kitas automobilis numušė jo veidrodėlį. Vaikinas nurodė, kad būtent T. vairavo „BMW“ automobilį ir kad, būtent T. važiuodamas numušė jo automobilio veidrodėlį. T. buvo agresyvus, vartojo necenzūrinius žodžius, bet fizinės jėgos, kol jis buvo įvykio vietoje nenaudojo. Taip pat T. jam aiškino, kad savo „BMW“ automobilio nevairavo, minėjo, kad jo automobilį vairavo draugas, kuris išėjo, o T. liko vietoje. Pastebėjo, kad T. buvo neblaivus, matėsi iš veido ir iš jo elgesio. Įvykio vietoje su T. bendravo minimaliai, jis jam rėkė, kad jis nieko nematė ir kad eitų iš čia. Jo ten buvęs vaikinas paprašė pabūti iki kol neatvyks pareigūnai. T. visą laiką, kol buvo vietoje, stovėjo prie savo automobilio „BMW“, automobilyje kitų asmenų nebuvo – ar automobilis buvo užrakintas ar atrakintas taip pat nematė. Taip pat nematė kas vairavo tą „BMW“ automobilį. Priėjo prie jų tik tuo momentu, kai jie stovėjo laukė ir rėkavo. Mergina, kurį buvo įvykio vietoje jam pasakė, kad T. ją pastūmė. Jam priėjus prie jų, policija atvažiavo maždaug už 20 min.. Policijai atvykus, T. elgėsi agresyviai, rėkė ant pareigūnės, vartojo necenzūrinius žodžius, priešinosi pareigūnams, nenorėjo lipti į tarnybinį automobilį. Kaip ir minėjo, prieš tai kas tiksliai vairavo T. „BMW“ automobilį paakyti negali, nes nematė, priėjo prie jų tik tada, kai jie visi stovėjo lauke (b. l. 55-58).
Apklaustas kaip liudytojas A. D. parodė, kad liudytojo teisės ir pareigos jam išaiškintos. Dėl melagingu parodymu davimo ir dėl atsakomybės už melagingus parodymus yra įspėtas. Su T.Ž. yra pažįstami, artimai nebendrauja. 2024-07-21, lygtais šia data, prisimena jog buvo sekmadienis, vakare, kelinta tiksliai valanda pasakyti negali, jam paskambino T. ir paprašė pas jį atvykti į namus, dėl ko atvykti šis jam nepasakė. Žinojo, kad tą savaitgalį pas T. ir jo žmoną Agne vyksta šventė, jų vestuvės. Po pokalbio su T. iš savo telefono paskambino taksi, lyg tai trumpuoju numeriu 1424 ir išsikvietė. Taksi jį privežė prie „Maximos“, kuri yra netoli T. namų, už taksi sumokėjo apytiksliai 4-5 eurus. Nuo parduotuvės iki T. namų nuėjo pėsčiomis, atstumas nuo parduotuvės iki T. namų 300-400 metrų. Jam atėjus pas T. namo, šis priėjo prie jo ir paprašė jį nuvežti iki artimiausios degalinės nusipirkti cigarečių. Iš karto neišvyko, pabuvo pas T. dar kokį 30 min – 1 val., tiksliai neprisimena, ir po to T. davė jam savo automobilio „BMW“ kabrioleto raktelius, jis sėdo už automobilio vairo, kadangi tą dieną alkoholio nevartojo, o T. atsisėdo automobilio priekinėje keleivio vietoje. Kaip užsiveda „BMW“ kabrioletas jis neprisimena, jam atrodo jog ten yra beraktė sistema, automobilis užsiveda paspaudus mygtuką, kuris yra prie vairo. Užvedęs T. automobilį raktelius padėjo prie skydelio. Nori pabrėžti, kad teisės vairuoti transporto priemones niekada neturėjo, mano, jog apie tai T. nežinojo ir jam nebuvo sakęs, nes nemažai jo pažįstamų galvoja jog jis vairuotojo teises, nes matė jį vairuojanti, dėl to mano, jog ir T. galvojo, jog turi vairuotojo teises. Nori pabrėžti, jog išvažiuojant iš T. namo kiemo jį matė kiti žmonės, kurie buvo kieme. Jų vardų ir pavardžių nežino. Jau važiuojant link degalinės, kiek tiksliai laiko pravažiavo pasakyti negali, susidūrė su priešais atvažiuojančiu automobiliu – kokios markės buvo automobilis, kurį kliudė nematė, nes buvo tamsus paros metas, kokia buvo valanda neprisimena, nes būdamas už automobilio vairo laiko nežiūrėjo. Iš karto po smūgio suprato jog kliudė automobilio veidrodėli, nusprendė nesustoti įvykio vietoje ir važiavo toliau. T. nesuprato kas įvyko ir paklausė jo kas čia buvo per garsas ir kas atsitiko. Jis šiam paaiškino jog kliudė priešais važiuojančio automobilio veidrodėlį. T. jam sakė nusiraminti ir grįžti į įvykio vietą atgal. Nuo įvykio vietos pavažiavo apytiksliai 300 metrų ir apsisuko. Apsisukęs pamatė priešais važiuojanti automobilį, pagalvojo, jog tai važiuoja automobilis, kurį kliudė, jis išsigando ir pasimetė. Pamatęs priešais važiuojanti automobilį sustojo kelkraštyje po dešine ir užgesino automobilį. Su T. išlipo iš automobilio, raktelius pasiėmė su savimi ir juos įsidėjo į šortų kišenę, jis T. prisipažino, kad neturi teisių vairuoti automobilio, šis jį ramino, bet jis būdamas labai išsigandęs nusprendė pabėgti iš įvykio vietos. Jam bėgant, T. ant jo rėkė, girdėjo kaip klausė kodėl jis bėga. Taip pasielgė todėl, kad buvo labai išsigandęs ir nenorėjo turėti problemų su policija ir kito automobilio vairuotoju. Iš įvykio vietos bėgo link ten esančio miško, prabėgo mišką ir išėjo daug toliau nuo įvykio vietos, dvi valandas praleido vaikštinėdamas, nes bijojo išlįsti į gatvę. Telefoną turėjo su savimi, būdamas miške niekam neskambino. Iš dalies gerai žino miško takelius, dėl to žinojo kur eiti. Kažkur praėjus dviem valandom nuėjo namo, iki namų ėjo apytiksliai 40 min – 1 val. Kadangi namuose gyvena vienas, niekas negali paliudyti kelintą jis grįžo namo. Parėjus namo patikrino savo šortų kišenes ir suprato, kad nėra automobilio raktelių, galimai juos pamėtė bėgdamas. Su T. susisiekė po kelių dienų, susitiko su juo ir jo atsiprašė, kad taip pasielgė ir pabėgo iš įvykio vietos, šis ant jo labai pyko. Nori pabrėžti, kad įvykio diena automobilį „BMW“ kabrioletą tikrai vairavo jis (b. l. 66-69).
Iš byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo skyriaus tyrėjos Viktorijos Mechovič tarnybinio pranešimo dėl išklotinės analizės matyti, kad apklaustas įtariamuoju T. Ž. parodė, kad automobilį vairavo A. D. Tą patvirtino ir liudytoju apklaustas A. D., kuris paaiškino, kad buvo (duomenys neskelbtini), kad vairavo T.Ž. automobilį, taip pat paaiškino, kad turėjo su savimi mobiliojo ryšio telefoną. Tikrinant šią versija, buvo kreiptasi į telekomunikacines paslaugas teikiančią bendrovę UAB „Tele 2“ su prašymu gauti A. D. naudojamo numerio (duomenys neskelbtini), įeinančių ir išeinančių telefoninių pokalbių išklotines bei gautas ir priimtas trumpąsias žinutes, bazines stotis, per kurias buvo susisiekiama nuo 2024-07-20 00.00 val. iki 2024-07-23 23.59 val. Atlikus gautos iš telekomunikacines paslaugas teikiančios bendrovės informacijos analizę, buvo nustatyta, kad numeris (duomenys neskelbtini) nuo 2024-07-21 18:22:15 iki 2024-07-22 12:21:10 buvo naudojamas ir jungėsi prie bokštų (celių) esančių (duomenys neskelbtini), apimančių A. D. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad minėtų bokštų (celių), esančių (duomenys neskelbtini), veikimo zona neapima adreso (duomenys neskelbtini). Per nurodyta laikotarpį nuo 2024-07-20 00.00 val. iki 2024-07-23 23.59 val. yra užfiksuotas vienintelis įeinantis skambutis iš numerio (duomenys neskelbtini) (T. Ž.), 2024-07-21 12:13:25 ir truko 32 sekundes. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, nustatyta, kad T. Ž. versija nepasitvirtino, A. D. parodymai neatitinka nustatytų aplinkybių (b. l. 49).
Iš byloje esančio VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo apie kelių transporto priemones matyti, kad transporto priemonės „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), savininkas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, valdytojas – T. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). (b. l. 25)
Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad automobilio „BMW“ 6ER REIHE, pasirinkti metai 2008, vidutinė kaina su PVM Lietuvoje 13 222 eurų (b. l. 28).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad T. Ž. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Šias išvadas teismas daro įvertinęs paties kaltinamojo parodymus, liudytojų parodymai, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose bei tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotus duomenis. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami T. Ž. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
IV. Dėl laidavimo instituto taikymo
Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Pagal teismų praktiką, teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-132-699/2017, Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-196-697/2018, Nr. 2K-176-303/2018 ir kt.).
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo sutuoktinė A. Ž. nurodė, kad sutinka būti sutuoktinio T. Ž. laiduotoja ir prašo teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Ji yra neteista, nebausta už administracinius nusižengimus, kartu su sutuoktiniu augina 11 metų dukrą. Sužinojusi, jog sutuoktinis vairavo būdamas neblaivus, buvo labai nusivylusi. Kritiškai vertina tokį jo poelgį, kuris kėlė pavojų eismo dalyviams bei jam pačiam. Ji yra atsakingas žmogus, pati vairuoja transporto priemonę, todėl puikiai supranta, kokį pavojų kelią vairavimas apsvaigus nuo alkoholio ar kelių eismo taisyklių nesilaikymas. Su vyru atvirai ir rimtai pasikalbėjo - jis nuoširdžiai papasakojo, kas įvyko, jam gėda dėl to ir nuoširdžiai gailisi. Tiki, kad šis įvykis tapo jam rimta pamoka. Jis suvokia, kiek daug sunkumų tai sukėlė jų šeimai. Jų sieja tvirtas emocinis bei šeiminis ryšys, ji ketina būti itin atidi ir principinga – jei tik pastebės galimą riziką dėl tokio elgesio ateityje, reaguos griežtai. Įsitikinusi, kad sutuoktinis suprato savo klaidą, brangina jų šeimą, jų pasitikėjimą, nebekartos tokio elgesio. Tiki, kad jis laikysis įstatymų, bus atsakingas ir daugiau nebenusikals, o ji, kaip vienas artimiausių žmonių, galės jam daryti teigiamą įtaką.
Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos, įstatyme numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį T. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo sutuoktinės A. Ž. laidavimą. T. Ž. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis), dėl nagrinėjamos nusikalstomos veiklos padarymo prisipažino kaltu, atsakomybės nevengė, nuoširdžiai gailėjosi ir davė išsamius parodymus, dėl savo poelgio padarė atitinkamas išvadas, savo poelgį vertina kritiškai. Teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281¹ straipsnyje, ir sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus KET pažeidimus ir jam taikytą administracinę atsakomybę. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus penkerių metų laikotarpyje matyti, kad T. Ž. už administracinius nusižengimus baustas, tačiau nusižengimai nėra šiurkštus, dalis baudų sumokėta, kitos baudos išieškomos, neteistas, dirbantis. Neigiamai T. Ž. charakterizuojančių duomenų nei baudžiamojoje byloje, nei Lietuvos teismų informacinės sistemoje „Liteko” nėra, taip pat nenustatyta, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo jis vėl būtų pažeidęs baudžiamuosius įstatymus. Duomenų apie sistemingai daromus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus nebuvimas, iš esmės teigiamai T. Ž. asmenybę charakterizuojantys duomenys, šiuo konkrečiu atveju mažina padaryto nusikaltimo ir jį padariusiojo asmenybės pavojingumą, sudaro pagrindą vertinti nusikalstamą veiką kaip atsitiktinę ir daryti išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaip jau minėta, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018 ir kt.). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Taigi, laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltinamajam yra akivaizdi.
Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad kaltinamojo sutuoktinė A. Ž. yra tinkama būti laiduotoja. A. Ž. tiek prašyme dėl kaltinamojo perdavimo jos atsakomybėn pagal laidavimą, tiek teisiamojo posėdžio metu aiškiai išdėstė poziciją laiduoti už kaltinamąjį. Nurodė, kad jos vyras pirmą kartą gyvenime padarė nusikalstamą veiką, dėl padaryto labai pergyvena ir išgyvena, savęs neteisina, supranta, jog privalo elgtis tinkamai. A. Ž. praeityje neteista, 5 metų laikotarpyje nebausta administracine tvarka. Kai nurodė A. Ž. su vyru daug kalbėjosi apie padarytą nusikalstamą veiką. Įsitikinusi, kad ji gali daryti tik teigiamą įtaką ir ją daro, jo asmeninės savybės leidžia įsipareigoti. Nuolatinis tarpusavio bendravimas ir santykių palaikymas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir tamprūs. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad A. Ž. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jos, kaip laiduotojos atsakomybę ir kad ji išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoja. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, A. Ž. rūpi jos vyro ateitis ir už jį laiduoja, kad jis laikysis įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti T. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą pagal laiduotojos A. Ž. laidavimą.
Teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis išlaiko nepilnametę dukrą, turi finansinių įsipareigojimų, šeimos pajamos nėra didelės, laiduotoja nedirba, nes prižiūri dukrą, teismo pasitikėjimas laiduotoja gali būti įgyvendinamas ir nereikalaujant užstato. Aptariamu atveju, vertintina, jog reikalavimas įmokėti užstatą iš esmės neatliks kokio nors reikšmingesnio vaidmens, kadangi laiduotojos ir kaltinamojo motyvacija nesusikalsti ir laikytis įstatymų, taip pat pateisinti teismo pasitikėjimą, yra pakankamai stiprūs bei nuoširdūs.
Baudžiamasis įstatymas numato, jog laidavimas skiriamas nuo vienerių iki trejų metų (BK 40 straipsnio 4 dalis). Aptariamoje nuostatoje įtvirtinto termino vidurkis – du metai. Teismas sprendžia, jog laidavimu siekiami tikslai bus pasiekti taikant laidavimo termino vidurkį – dvejus metus.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Teismas, įvertinęs kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam. Kadangi kaltinamasis vairuodamas automobilį pažeidė KET taisykles, padarė šiurkštų pažeidimą, t. y. nusprendė vairuoti neblaivus, nepaisydamas to, jog prieš tai suvartojo nemažą kiekį alkoholio, nekreipdamas dėmesio į tai, jog vairuodamas kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Šie kaltinamojo veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Tikrintis neblaivumą atsisakė. Taigi, kaltinamajam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).
Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos padarymo aplinkybes, įvertina ir tai, jog kaltinamasis savo kaltės iškarto nepripažino, o pripažino tik nagrinėjimo metu teisme. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikytinas 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2024-07-23. Skirti trumpesnį terminą teismas neturi teisinio pagrindo.
BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-495/2020, 2K-7-61-511/2023). BK 72 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone ir visiškai atitinka konfiskuotino turto sąvoką. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Iš byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad konfiskuotino automobilio „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertė su PVM yra 13 222 eurų. Kaltinamasis ir jo gynėjas prašo įvertinus visas byloje esančias ir nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą vadovaujantis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principais sumažinti pinigų suma per pusę.
Spręsdamas dėl turto konfiskavimo taikymo apimties nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į kaltinamojo socialinę, šeimyninę ir turtinę padėtį apibūdinančias aplinkybes, jį kaip asmenį charakterizuojančias aplinkybes, į konfiskuotino turto automobilio „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) didelę vertę. Bylos duomenimis, kaltinamasis turi kreditorinių įsipareigojimų, išlaiko nepilnametę dukrą. Esant išdėstytoms aplinkybėms darytina išvada, kad visos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas būtų neįmanoma ir per sunki finansinė našta T. Ž., tai tikrai suvaržytų jo teises daugiau negu yra būtina šiuo atveju ir tai būtų neproporcinga priemonė prevenciniams tikslams įgyvendinti. Tokio dydžio suma būtų neproporcinga, pernelyg suabsoliutintų asmens atgrasymo nusikalsti tikslą ir trukdytų įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonėmis siekiamus tikslus, t. y. siekti kompromiso, teisinės santarvės ir nusikaltimą padariusio asmens resocializacijos. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, kalbant apie turto konfiskavimo proporcingumą nuosavybės apsaugos kontekste (Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis), pabrėžiama, kad tokia priemonė turėtų būti pagrįsta proporcingu santykiu tarp naudojamų priemonių ir siekiamo tikslo, ir kad ši sąžininga pusiausvyra bus pažeista, jei atitinkamas asmuo turės prisiimti individualią ir pernelyg didelę naštą (2018 m. virželio 28 d. Didžiosios kolegijos sprendimas G.I.E.M. S.r.l. ir kiti prieš Italiją, peticijos Nr. 1828/06, par. 300; 2004 m. sausio 22 d. sprendimas Jahn ir kiti prieš Vokietiją, peticijų Nr. 46720/99, 72203/01, 72552/01, par. 81-94; 2011 m. gegužės 31 d. sprendimas Maggio ir kiti prieš Italiją, peticijų Nr. 46286/09, 52851/08, 53727/08, 54486/08, 56001/08, par. 57). Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, įvertinos jo gaunamas pajamas ir finansinius įsipareigojimus, įvertinęs proporcingumo principą ir teismų praktiką dėl turto konfiskavimo taikymo, sprendžia, kad T. Ž. skirtinas dalinis turto (automobilio) vertės išieškojimas, kuris atitiks teisingą viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyrą ir kurio pakaks šios baudžiamojo poveikio priemonės prevenciniams tikslams įgyvendinti, nustatant išieškotiną sumą – 6 500 Eur. Šiame kontekste pažymėtina, kad turto konfiskavimas, kaip ir bet kuri kita baudžiamojo poveikio priemonė, gali sukelti tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, tačiau vien tai savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui. Pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo daryti išvadą, kad paskirtas automobilio vertės dalį atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas yra neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, neatitinkanti teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžanti jį labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti.
BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Byloje nustačius, kad nusikalstamos veikos padarymo metu T. Ž. buvo nustatyti neblaivumo požymius, t. y.: iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, nerišlią kalbą, nekoordinuotus judesius, teismas daro išvadą, kad tikslinga jam skirti ir prokurorės siūlomą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje, ją įpareigojant atlikti per vienerius metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
VII. Kiti klausimai
T. Ž. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, - paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
Skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas T. Ž. turtui: automobiliui „BMW“ 6ER REIHE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant turtą valdyti, juo disponuoti ir juo naudotis, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.
Vokas, kuriame laikmena su garso įrašais, gautais iš Bendrojo pagalbos centro bei vaizdo įrašais, nufilmuotais policijos pareigūnų mobiliosiomis vaizdo stebėjimo kūno („body“) kameromis, išklotinėmis bei liudytojo pateiktu vaizdo įrašu, saugomas byloje, paliktinas prie bylos per visą baudžiamosios bylos saugojimo laiką.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendė:
T. Ž. (T. Ž.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį A. Ž. asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybėn, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Laidavimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu T. Ž. (T. Ž.), paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 2 (dvejus) metus naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2024-07-23.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, T. Ž. (T. Ž.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuotino lengvojo automobilio „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos dalį, t. y. 6 500 Eur, nustatant, kad ši pinigų suma turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, kodas 73000, įmokos kodas 6610).
Skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimas T. Ž. turtui: automobiliui „ BMW“ 6ER REIHE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant turtą valdyti, juo disponuoti ir juo naudotis, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
T. Ž. (T. Ž.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Vokas, kuriame laikmena su garso įrašais, gautais iš Bendrojo pagalbos centro bei vaizdo įrašais, nufilmuotais policijos pareigūnų mobiliosiomis vaizdo stebėjimo kūno („body“) kameromis, išklotinėmis bei liudytojo pateiktu vaizdo įrašu, saugomas byloje, paliktinas prie bylos per visą baudžiamosios bylos saugojimo laiką.
Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą T. Ž. (T. Ž.) ir laiduotojai A. Ž., kad:
1) laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;
2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
3) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.