Alytaus apylinkės teismo sprendimas

valstybės institucijos, duodančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Jurgitai Čeponytei–Sušinskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei K. P. su trečiaisiais asmenimis, nepareiškusiais savarankiškų reikalavimų, ,,B. L.“, ,,I. D. L.“, ,,G. C.“, ,,T. B.“, ,,A. P.“, su valstybės institucija, duodančia išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Dėl santuokos nutraukimo

Teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo. Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Preziumuojama, kad santuoka faktiškai iširo, jeigu daugiau nei metus sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 1–2 dalys). Iš šalių paaiškinimų matyti, kad šalys neveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, gyvena atskirai nuo 2021 m. balandžio mėnesio, t. y. daugiau nei vienerius metus, per šį laikotarpį konfliktuoja, jų santykiai nepagėrėjo, nors ieškovas nurodė siūlęs atsakovei pradėti gyventi kartu, tačiau atkurti ir išsaugoti šeimos sutuoktiniams nepavyko, šiuo metu atsakovė turi draugą. Atsižvelgus į tai, tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu negalima, santuoka pripažintina iširusia, todėl nutrauktina.

Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Šio teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad iš atsakovės paaiškinimų, gydytojo išrašo, patvirtinančio sužalotą atsakovės galvą, dalinio ieškovo fizinio smurto naudojimo fakto prisipažinimo ir 2020 m. vasario 21 d. nuosprendžio dėl fizinio smurto prieš atsakovę panaudojimo matyti, kad ieškovas prieš atsakovę naudojo fizinį smurtą. Būtent dėl šios aplinkybės atsakovė išėjo gyventi atskirai 2021 m. balandžio mėnesį. Atsižvelgus į tai spręstina, kad santuokos iširimą sąlygojo atsakovo veiksmai, nes jis pažeidė jo, kaip sutuoktinio pareigas – yra nelojalus, negerbia atsakovės, žiauriai elgiasi su ja, nes prieš ją naudoja fizinį smurtą, yra nuteistas už tyčinį nusikaltimą (CK 3.60 straipsnio 2–3 dalys). Įvertinus tai, pripažintina, kad santuokos iširimą sąlygojo ieškovo kaltė.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Sutuoktinių pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai lojalumo, pagarbos, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

Byloje šalių paaiškinimais, liudytojos E. P. parodymais nustatyta, kad sutuoktiniai konfliktuodavo ir girdint mažamečiui sūnui, kuris, kaip patvirtino atsakovė, spiegdavo ir verkdavo, todėl taip sutuoktiniai pažeidė mažamečio teisę augti harmoningoje ir saugioje aplinkoje, pažeidė pareigą visapusiškai rūpintis sūnumi. Sutuoktiniai nesugebėjo taikiai spręsti kilusių nesutarimų, dėl to kildavo barnių, kilus jiems, sutuoktiniai vienas arba kitas, kviesdavo policijos pareigūnus, todėl jiems pritrūko abipusės pagarbos ir noro spręsti konfliktus abipusiu sutarimu, kiekvienas savo interesus iškėlė aukščiau šeimos. Atsakovė turėjo kitą asmeninį telefoną, apie kurį ieškovui nesakė taip sukeldama jo pavydą ir nepasitikėjimą sutuoktine, todėl pažeidė abipusės pagarbos pareigą, kurios esmė – paisyti kito sutuoktinio nuomonės. Taip elgdamiesi sutuoktiniai neišsaugojo šiltų santykių, jiems pristigo tolerancijos ir supratimo, kilusių problemų nesprendė abipusių nuolaidų būdu. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad abu sutuoktiniai nedėjo pastangų šeimai išsaugoti, moraliai nepalaikė vienas kito, atsiradus nesutarimų, nepasinaudojo galimybėmis susitaikyti, rasti abiem priimtinas išeitis, nedemonstravo vienas kito atžvilgiu tolerancijos ir moralinės pagarbos, kas ir lėmė santuokos iširimą. Įvertinus tai pripažintina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nors ieškovas nurodė, kad atsakovė buvo jam neištikima, tačiau ieškovė šią aplinkybę neigia. Civiliame procese dėl to, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu: jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Tai, kad atsakovė išeidama iš namų pasipuošdavo, kad segėdavo trumpą sijoną mokymosi vairuoti metu ar tai, kad turėjo dar vieną telefoną, kurį slėpė nuo sutuoktinio, savaime neįrodo atsakovės santuokinės neištikimybės. Byloje šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė 2021 m. birželio 26 d. vyko kartu su savo vairavimo instruktoriumi į Palangą, kur apsistojo vienuose apartamentuose. Vertinant šią aplinkybę pažymėtina, kad vykimą sąlygojo ieškovo veiksmai, kai jis, nuvykęs į Palangą su mažamečiu sūnumi buvo neblaivus, o atsakovė turėjo vykti parsivežti sūnaus. Atsakovė buvo tik ką įgijusi teisę vairuoti, viena nesiryžo vykti į Palangą parsivežti mažamečio sūnaus, todėl kreipėsi pagalbos į instruktorių. Svarbu ir tai, kad tuo metu šalių santuoka jau buvo iširusi, atsakovė buvo nutraukusi santuokinius ryšius ir jau keletą mėnesių gyveno atskirai nuo atsakovo. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad šalių santuokos iširimą sąlygojo šie atsakovės veiksmai. Iš liudytojos I. Š. parodymų matyti, kad atsakovė 2021 m. birželio mėnesį plaukdama su baidarėmis, jau plaukė su vairavimo instruktoriumi G., tačiau tuo metu šalys jau gyveno atskirai, todėl tai taip pat nepatvirtina, kad atsakovės neištikimybė įtakojo šalių santuokos iširimą. Atsižvelgus į tai, ieškovo argumentai, kad dėl santuokos iširimo kalta atsakovė, nes buvo neištikima, atmestini kaip neįrodyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Nors atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovas buvo jai neištikimas, tačiau 2020 m. vasario 21 d. nuosprendyje (t. 1, b. l. 93–94) nurodytos aplinkybės nepakankamos šiam faktui konstatuoti.

Nutraukus santuoką, atsakovei paliktina ikisantuokinė pavardė – S., nes tokios pavardės po santuokos nutraukimo pageidauja pati atsakovė.

II. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

CK 3.169 straipsnyje nustatyta, kad, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu; jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų; pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Pagal CK 3.174 straipsnio 2 dalį ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą; į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl lyties, rasės, kalbos, tautybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis). Taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas, priimdamas byloje sprendimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt. Nustatant vaiko gyvenamąją vietą, turi būti vadovaujamasi vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Siekiant tinkamai užtikrinti vaiko teises į saugią aplinką, kuri sudarytų galimybes visapusiškai vystytis, atsižvelgtina į objektyvias gyvenimo sąlygas, kurias gali suteikti kiekvienas iš skyrium gyvenančių tėvų, įvertinant, kad vaiko interesai reikalauja suteikti vaikui galimybę turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, žaisti, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių, problemų ir pan. Įvertindamas byloje surinktus įrodymus dėl tėvo ar motinos galimybės auklėti vaiką, teismas negali remtis vienu faktu, o turi įvertinti jų visumą vaiko interesų požiūriu ir tik tada daryti išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Vertindamas vaiko išsakytą norą gyventi su tėvu ar motina, teismas turi išsiaiškinti vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, t. y. aplinkybes, kurios nulemia tokį vaiko apsisprendimą. Tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas netinkamo vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius. Sprendžiant apie vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, būtina išsiaiškinti, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008).

Aukščiau aptarto teisinio reguliavimo ir nurodytos kasacinio teismo jurisprudencijos kontekste, teismas pažymi, kad išvadoje ir šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodytos aplinkybės patvirtina, kad tiek ieškovo gyvenamojoje vietoje (t. 1, b. l. 65–67), tiek atsakovės gyvenamojoje vietoje (t. 1, b. l. 51) mažamečiui šalių sūnui yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos augti ir vystytis. Šalių paaiškinimai, pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtina, kad šalių mažametis sūnus nuo 2018 m. gyveno ieškovo gyvenamojoje vietoje, atsakovei 2021 m. balandžio mėnesį apsigyvenus atskirai – kartu su ja. Nuo 2022 m. sausio 5 d., šalims sutarus su sūnumi bendrauti po dvi savaites, jų sūnus dvi savaites gyvena tėvo gyvenamojoje vietoje, o kitas dvi savaites – motinos gyvenamojoje vietoje. Iš vaiko išsakytos nuomonės matyti, kad jis savo namais laiko tėvo gyvenamąją vietą, nes ten užaugo ir gyveno didžiąją dalį savo gyvenimo (t. 1, b. l. 133–135). Teismas pažymi, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė yra rūpestingi, mylintys tėvai, turintys galimybes tiek buitiniu, tiek finansiniu požiūriu tinkamai rūpintis savo nepilnamečiu sūnumi bei sudaryti sąlygas jam augti, ugdyti bei vystytis, vaiką su abiem tėvais sieja stiprus ir glaudus ryšys, vaikas gerai jaučiasi tiek su motina, tiek su tėvu nepriklausomai nuo didelio tėvų tarpusavio konfliktiškumo. Tačiau sprendžiant dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos svarbu ir tai, kad ieškovas dirba nuo 7 iki 19 val., kaip matyti iš jo ir liudytojos E. P. parodymų didžiąją dalį kasdieninių rūpesčių, susijusių su vaiko priežiūra ir auklėjimu, prisiima ieškovo motina. Iš išvadoje nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovas ir jo motina nevengia vartoti alkoholio, dėl ko kyla ir jų tarpusavio konfliktai – 2020 m. gegužės 18 d. dėl to kviesti policijos pareigūnai, nustatytas ir nevienkartinis ieškovo alkoholio vartojimo faktas (t. 1, b. l. 48–53). Teismo posėdžio metu tiek ieškovas, tiek liudytoja apklausta E. P. užgauliai kreipėsi į atsakovę – vadino ją vagile, melage, kaltino neištikimybe, bendravo su ja pakeltu balsu. Atsakovė priešingai – tiek su ieškovu, tiek su jo motina bendravo mandagiai ir pagarbiai, labiau valdė savo emocijas. Iš mažamečio išsakytos nuomonės matyti, kad senelė (liudytoja E. P.) kartais supyksta, su juo nešneka ir jis net nežino kodėl. Iš atvejo vadybos ataskaitoje (t. 1, b. l. 61–63) nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovas labiau impulsyvus, atsakovei pradėjus gyventi skyrium, dažniau inicijuodavo konfliktinę situaciją dėl sūnaus perdavimo motinai, inicijuodavo nepagrįstus atsakovės elgesio tyrimus (apkaltino ketinant su vaiku išvykti į užsienį, dėl netinkamos priežiūros), kurie nepatvirtino jo nurodytų aplinkybių. Visos šios aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovė psichologiniu požiūriu yra labiau pasiruošusi motinystei, konstruktyviam bendravimui. Mažamečio gyvenamosios vietos aplinka įtakoja jo psichikos formavimąsi, formuoja jo požiūrį į bendravimo kultūrą visuomenėje, todėl ieškovo elgesys, jo būdo bruožai, taip pat jo motinos elgesys ir būdo bruožai, kuri reikšmingai dalyvauja mažamečio vaiko gyvenime, įtakos nepilnamečio šalių sūnaus asmenybės formavimąsi. Iš vaiko išsakytos nuomonės matyti, kad sūnui ieškovas leidžia viską, jis nesupyksta ir jam nieko nesako, kai jis laužo nustatytas taisykles ir jų nesilaiko, tuo tarpu mama yra reikli, reikalauja laikytis taisyklių, o kai jų nesilaiko – baudžia (pvz., atima telefoną) (t. 1, b. l. 133–134). Šios aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad atsakovė yra labiau pasirengusi motinystei, nėra linkusi pataikauti sūnui, kaip kad daro ieškovas. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su motina, nes dėl savo būdo bruožų, geriau valdomų emocijų, ji geriau užtikrins mažamečio sūnaus interesus ugdant atsakingą, brandžią ir tolerantišką asmenybę.

Teismas pažymi, kad teismo sprendimas dėl vaikų gyvenamosios vietos neįgyja res judicata galios. Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena kartu su vaikais, ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių svarbiausia, o neretai – sunkiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2007). Tai reiškia, kad, pasikeitus aplinkybėms, bet kuri šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo).

III. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Vaiko gyvenime itin reikšmingas tėvų požiūris į svarbiausią pareigą auklėti vaiką, vaiko teisę gyventi saugioje aplinkoje, gerbti vaiko teisę bendrauti ir neprarasti ryšio su abiem tėvais, nors jie gyventų skyriumi. Vaiko interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaiku, ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikas po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių, kaip minėta, svarbiausia, o neretai ir sunkiausia – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena.

CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalyse nurodyta, kad tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena, tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką nustato teismas.

Teismas atkreipia dėmesį, kad sprendžiant nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvais klausimą, vaiko interesai laikomi prioritetiniais, tačiau nė vienas iš tėvų neturi teisės piktnaudžiauti savo kaip tėvo ar motinos teisėmis ir prisidengiant vaiko interesais siekti savo tikslų. Teismas pažymi, kad negalima šalių tarpusavio santykių sudėtingumą perkelti į tėvų bendravimo su sūnumi santykius, nes abu tėvai prieš įstatymą yra lygūs ir turi vaiko atžvilgiu vienodas teises ir pareigas.

Nustačius šalių sūnaus gyvenamąją vietą su motina, dėl to tarp šalių esant ginčui, bendravimo tvarka nustatytina teismo sprendimu.

Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia, kaip jau minėta, turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tėvo ir sūnaus tarpusavio ryšį bei norą bendrauti, aplinkybę, kad tėvo bendravimas su sūnumi nepažeidžia jo interesų, tikslinga nustatyti platesnę nei minimali bendravimo tvarką, tuo pačiu įvertinant nepilnamečio šalių vaiko poreikius.

Nagrinėjamas atvejis ypatingas tuo, kad vaikas jaučia besąlyginį prieraišumą abiem tėvams, iš byloje esančios vaiko nuomonės (t. 1, b. l. 133–135) matyti, kad J. P. ryšys su abiem tėvais yra vienodai artimas ir saugus, jo poreikius atitiktų vienodai maksimalus bendravimas su abiem tėvais. Jau bylos nagrinėjimo metu, šalims sutarus, nuo 2022 m. sausio 5 d. nustatyta bendravimo tvarka, kai mažametis šalių sūnus vienodą laiką praleidžia su abiem tėvais – po dvi savaites su kiekvienu iš jų. Iš valstybės institucijos teismo posėdžio metu duotos galutinės išvados matyti, kad esant tokiai tvarkai sumažėjo šalių tarpusavio konfliktų, per šį laiką vaikas adaptavosi prie tokios bendravimo tvarkos, pagėrėjo jo savijauta ir rezultatai mokykloje, per daugiau nei pusės metų laikotarpį nefiksuoti jokie neigiami šios bendravimo tvarkos padariniai. Vaikas, išsakydamas savo požiūrį, pripažino, kad jam tokia bendravimo tvarka tinka, jo nevargina tai, kad, būdamas pas mamą, turi 20 min. anksčiau keltis, iš neverbalinės mažamečio kalbos psichologė padarė išvadą, kad toks gyvenimo būdas vaikui nekelia nei streso nei nepatogumų (t. 1, b. l. 134). Pažymėtina ir tai, kad vaikas sutaria tiek su ieškovo motina, tiek su atsakovės tėvu bei jos draugu, todėl toks maksimalus bendravimas nesukels vaikui bendravimo problemų, šie asmenys padės tėvui ar motinai realizuoti savo teises ir pareigas bendraujant su vaiku (išleidžiant į mokyklą, iš jos pasiimant, palydint į būrelius, į sveikatos priežiūros įstaigas ir pan.) Atsižvelgus į tai, spręstina, kad maksimalus bendravimas idealiąja sąvokos prasme – vaiko praleidimas po 50 procentų laiko su kiekvienu iš tėvų, t. y. šalių vaiko gyvenimas po dvi savaites su kiekvienu – tėvu ir motina, jam yra stabilumo garantas – jausti kiekvieno tėvo meilę bei dėmesį bei rūpestį. Tokia bendravimo tvarka, esant tėvų ypatingai dideliam tarpusavio konfliktiškumui, eliminuos (arba bent jau sumažins) vaiko kaskart išgyvenamą lojalumo konfliktą ar pačių tėvų galimybes manipuliuoti situacijomis perduodant vaiką vienas kitam. Atsižvelgus į tai, nustatytina bendravimo tvarka, kai vaiko tėvas ir motina su sūnumi pakaitomis bendrauja po dvi savaites.

Pasisakydamas dėl šalių vaiko gimtadienio teismas pažymi, jog abu tėvai turi teisę dalyvauti vaiko gimtadienio šventėje kiekvienais metais, tačiau įvertinęs aplinkybę, jog sūnaus gimimo dienos šventė gali nevienodai sutapti su motinos ar tėvo bendravimo savaite, taip pat įvertinęs didelį šalių konfliktiškumą, sprendžia, kad būtina bendravimo tvarkoje nustatyti, kad poriniais metais vaiko gimtadienį organizuoja tėvas, o neporiniais – motina. Taip pat tikslinga nustatyti ir bendravimą švenčių dienomis paskirstant jas tarp šalių vėlgi poriniais ir neporiniais metais. Kadangi vaikas su kiekvienu iš tėvų praleidžia po dvi savaites, tai pakankamas laikas realizuoti kiekvieno iš tėvų galimybę su sūnumi praleisti vasaros atostogas, atskirai – poriniais ir neporiniais metais, nustatytina tik bendravimo tvarka pavasario ir rudens atostogų metu. Bendravimo tvarkoje nustatytina ir galimybė šalims susitarti dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimų bei vienas kito informavimo.

Nors atsakovė su tokia bendravimo tvarka nesutinka, nurodo, kad tai suteiks daugiau galimybių vaikui manipuliuoti tėvais, tačiau tokia jos pozicija nepagrįsta jokiais realiais įrodymais. Nagrinėjamu atveju abu tėvai yra skirtingos asmenybės, turinčios skirtingą pasaulėžiūrą bei savitą požiūrį į daugelį dalykų ir tai jokiu būdu nereiškia neigiamo poveikio vaikui, o priešingai – papildo vaiko kaip asmenybės formavimąsi, daro jį įvairiapusiškesnį. Sudarius galimybę vaikui kiek įmanoma maksimaliai bendrauti su vienu iš skyrium gyvenančiu tėvu, vaikas bus apgaubtas dar didesne meile, šiluma ir rūpesčiu, kas žymiai pagerins jo emocinę sveikatą. Tuo tarpu vaiko galimybė manipuliuoti tėvais yra galima esant bet kokiai bendravimo tvarkai, todėl abu tėvai turi stengtis pastebėti tokį vaiko elgesį ir jį stengtis kontroliuoti. Aukščiau aptarti įrodymai, vaiko požiūris leidžia spręsti, kad siauresnės apimties su tėvu bendravimo tvarka prieštarautų vaiko interesams, o tuo pačiu ir prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principui (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

IV. Dėl išlaikymo priteisimo

CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

Įstatymas nereguliuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016 36 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Vienas iš veiksnių, į kurį turi būti atkreipiamas dėmesys sprendžiant išlaikymo vaikui dydžio klausimą, yra tėvų pareigų tenkinant vaiko poreikius pasiskirstymas, t. y. kiek laiko ir kokiu tikslu kiekvienas iš tėvų praleidžia su vaiku.

Tuo atveju, kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas (pavyzdžiui, kai yra nustatytas bendravimo su vaiku modelis „50:50 procentų laiko“), abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų. Šių išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, priteisimas iš vieno iš tėvų reikštų jų teisių ir pareigų disbalansą. Kita vertus, vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas, nuolatinė vaiko sveikatos priežiūra). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu būdu išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu (pavyzdžiui, vaiko ugdymo ar nuolatinių sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

Šalys sutinka, kad vaikui per mėnesį būtinas apie 300 Eur išlaikymas. Tokį išlaikymo dydį šalys nurodė tuo atveju, kai vaiko bendravimo tvarka su tuo tėvu (motina) su kuriuo nustatyta gyvenamoji vieta yra žymiai didesnė nei su kitu. Tačiau teismas sprendė, kad labiausiai vaiko interesus atitinka lygiavertė tėvystė, kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų yra vienodas. Šiuo atveju abu tėvai turės išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu. Tačiau, kaip minėta, vaiko poreikiams, kurie neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis, o reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas, nuolatinė vaiko sveikatos priežiūra ir pan.), iš ieškovo priteistinas išlaikymas. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad šalių vaikui būtina logopedo pagalba, atsakovei reiks užtikrinti periodinius ir vienkartinius sūnaus poreikius susijusius su ugdymu pradinėje mokykloje, taip pat popamokiniu, nuolatine sveikatos priežiūra, pasirūpinti, kad vaikui būtų užtikrinta logopedo pagalba, bazinė apranka ir avalynė. Vertinant šalių turtinė padėtį matyti, kad ieškovo turtinė padėtis yra geresnė, jis turi nekilnojamojo turto – žemės sklypų, atsakovė nekilnojamojo turto neturi (t. 1, b. l. 73–83). Atsižvelgus į tai, aptartų periodinių ir vienkartinių poreikių patenkinimui iš ieškovo priteistinas 100 Eur dydžio išlaikymas, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Ieškinys teisme gautas 2022 m. sausio 20 d., tačiau bylos nagrinėjimo metu visas su visų vaiko poreikių tenkinimu susijusias išlaidas sutuoktiniai dengė lygiomis dalimis, todėl išlaikymas priteistinas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

IV. Dėl sutuoktinių turto padalinimo

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 1–2 dalis). Santuokos metu šalys įgijo automobilį ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pirmosios registracijos data – (duomenys neskelbtini) Šalys pripažįsta, kad šiuo metu automobilio vertė nėra didelė, apie 400 Eur, sutinka, kad automobilis būtų pripažintas ieškovo nuosavybe, atsakovė nepageidauja gauti kompensacijos dėl didesnės turto vertės, tenkančios ieškovui. Atsižvelgus į tai, ieškovo prašymas tenkintinas, automobilis pripažintinas ieškovo asmenine nuosavybe, atsakovei nepriteisiant piniginės kompensacijos.

V. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis patyrė bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, ieškinyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos iš atsakovės (t. 1, b. l. 5).

Ieškovas, pateikdamas ieškinį sumokėjo 136 Eur bylinėjimosi išlaidų (už turtinį reikalavimą padalinti santuokoje įgytą turtą – 23 Eur, už neturtinė reikalavimą – santuokos nutraukimą ir vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymą – 113 Eur) (t. 1, b. l. 33). Ieškovas bylose dėl išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio yra atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų neatleistas (CPK 96 straipsnio 1–2 dalys).

Valstybės bylinėjimosi išlaidas sudaro 181,51 Eur: 1) 113 Eur žyminis mokestis (už neturtinius reikalavimus – santuokos nutraukimą, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas), 36 Eur už turtinį reikalavimą – išlaikymo priteisimą (100 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) bei 23 Eur už turtinį reikalavimą padalinti santuokoje įgytą turtą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas); 2) 9,51 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Šalys nuo bylinėjimosi išlaidų nėra atleistos. Ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Sprendimu santuoka nutraukta, tačiau ne dėl atsakovės kaltės, dėl santuokos iširimo kaltais pripažinti abu sutuoktiniai, todėl 113 Eur žyminį mokestį privalo sumokėti abu sutuoktiniai, t. y. po 56,50 Eur (113 Eur/2). Santuokoje įgytas turtas padalintas ieškovo prašomu būdu, todėl šią dalį žyminio mokesčio, – 23 Eur, privalo sumokėti atsakovė. Išlaikymas priteistas atsakovės naudai, todėl žyminį mokestį išlaikymo priteisimo dalyje, – 36 Eur, privalo sumokėti ieškovas. Išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimų yra 9,51 Eur, jos priteistinos iš ieškovo, kadangi didesnė dalimi jo ieškinys yra atmestas nei patenkintas. Tokiu būdu ieškovas privalo sumokėti 102,01 Eur bylinėjimosi išlaidų (56,50 Eur + 36 Eur + 9,51 Eur), o atsakovė privalo sumokėti 79,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (56,50 Eur + 23 Eur). Pateikdamas ieškinį ieškovas sumokėjo 136 Eur, o turėjo sumokėti 102,01 Eur, atsižvelgus į tai, iš atsakovės ieškovui priteistina 33,99 Eur bylinėjimosi išlaidų (136 Eur – 102,01 Eur). Valstybei turi būti atlyginta 181,51 Eur dėl žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (113 Eur + 23 Eur + 36 Eur + 9,51 Eur). Ieškovas sumokėjo 136 Eur, todėl likusi dalis, – 45,51 Eur, priteistina iš atsakovės (181,51 Eur – 136 Eur).

VI. Dėl laikinosios apsaugos priemonės

2022 m. vasario 8 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išvežti vaiką J. P., gimusį (duomenys neskelbtini), iš nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje be teismo leidimo, panaikintina sprendimui įsiteisėjus (t. 1, b. l. 40–42).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 282, 385 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką tarp A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), įregistruotą (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Palikti K. P. ikisantuokinę pavardę – S.

Priteisti A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) automobilį ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečio sūnaus J. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina K. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui J. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur (vieną šimtą eurų) iki jo pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymą išieškoti K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir pavesti jai šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Nustatyti, kad A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiu sūnumi J. P., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja tokia tvarka:

1) A. P. bendrauja su sūnumi dvi savaites iš eilės, paimdamas sūnų pirmadienį iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo veiklai ir atvesdamas jį po dviejų savaičių pirmadienį ryte į ugdymo įstaigą, iš kurios pirmadienį, po ugdymo veiklos, sūnų pasiima vaiko motina K. P., kuri su sūnumi bendrauja kitas dvi savaites;

2) A. P. bendrauja su sūnumi kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena), jei ta diena nepatenka į bendravimo savaitę, pasiimdamas sūnų šventinę dieną nuo 10 val. iki 10.30 val. ir grąžindamas tą pačią dieną nuo 20 val. iki 20.30 val. į motinos namus;

3) K. P. bendrauja su sūnumi kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos diena), jei ta diena nepatenka į bendravimo savaitę, pasiimdama sūnų šventinę dieną nuo 10 val. iki 10.30 val. ir grąžindama tą pačią dieną nuo 20 val. iki 20.30 val. į tėvo namus;

4) Kiekvienų metų sūnaus gimimo dieną (spalio 19 d.), abu tėvai turi teisę dalyvauti sūnaus gimtadienio šventėje; poriniais metais sūnaus gimtadienio šventę organizuoja tėvas, neporiniais – motina; apie šventės vietą ir laiką iš anksto, bet ne vėliau negu prieš dvi dienas, informuodami kitą tėvą (motiną);

5) A. P. turi teisę bendrauti su sūnumi porinių metų: liepos 6-ąją (Valstybės diena), lapkričio 1-ąją (Visų Šventųjų diena), gruodžio 26-ąją (antra Šv. Kalėdų diena), gruodžio 31 d. – sausio 1 d. (Naujųjų metų diena), Vasario 16-ąją (Lietuvos valstybės atkūrimo diena), pirmąją Šv. Velykų dieną, gegužės 1-ąją (Tarptautinė darbo diena), sūnaus pavasario atostogų metu, pasiimdamas sūnų šventinę (pirmą atostogų) dieną nuo 10 val. iki 10.30 val. ir grąžindamas tą pačią dieną (jei tai dvi šventinės dienos – kitą dieną) nuo 20 val. iki 20.30 val.; neporiniais metais šiame punkte nurodytas šventes sūnus praleidžia su K. P..

6) A. P. turi teisę bendrauti su sūnumi neporinių metų: gruodžio 24 d.–25 d. (Šv. Kūčios ir pirma Šv. Kalėdų diena), rugpjūčio 15-ąją (Žolinės), kovo 11-ąją (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena), antrąją Šv. Velykų dieną, sūnaus rudens atostogų metu, pasiimdamas sūnų šventinę (pirmą atostogų) dieną nuo 10 val. iki 10.30 val. ir grąžindamas tą pačią dieną (jei tai dvi šventinės dienos – kitą dieną) nuo 20 val. iki 20.30 val.; poriniais metais šiame punkte nurodytas šventes sūnus praleidžia su K. P..

7) Siekiant išvengti tėvų konfliktų ateityje, nustatyti, jog tėvai ne vėliau kaip prieš vieną parą privalo informuoti (telefonu, SMS žinute ar elektroniniu paštu) vienas kitą apie savo ketinimą bendrauti su sūnumi; tėvui (motinai) iki numatyto laiko nepranešus apie ketinimą bendrauti su vaiku, vaiko tėvas (motina), su kuriuo tuo metu yra vaikas, neturi pareigos tą dieną perduoti vaiko bendrauti kitam tėvui (motinai);

8) Esant bendram tėvų sutarimui, užfiksuotam SMS žinute, el. paštu ar kitu aiškiai apibrėžiamu būdu, šalys turi teisę nukrypti nuo nustatytos tvarkos;

9) Vieno iš tėvų bendravimo savaitę šis iš tėvų privalo užtikrinti galimybę susisiekti su vaiku telefonu ar kitomis visiems prieinamomis ryšio priemonėmis tiek kartų, kiek vaikas pageidauja; vaikui turi būti užtikrinama galimybė bendrauti telefonu su vienu iš tėvų kitam šio pokalbio metu nedalyvaujant.

10) Tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu bendrauja vaikas, privalo užtikrinti jo dalyvavimą ugdymo įstaigoje, įprastinėje popamokinėje veikloje, šventėse, gydymo įstaigose ir pan.

2022 m. vasario 8 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – draudimą K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išvežti vaiką J. P., gimusį (duomenys neskelbtini), iš nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje be teismo leidimo, panaikinti sprendimui įsiteisėjus.

Priteisti iš K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 33,99 Eur (trisdešimt tris eurus 99 centus) bylinėjimosi išlaidų A. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 45,51 Eur (keturiasdešimt penkis eurus 51 centą) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT05 7044 0600 0788 7175AB SEB bankas, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose; UAB „Mažeikių butų ūkis“; UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.