Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2026-04-09 · Civilinė byla Nr. 2-260-516/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-04-09
Bylos Nr.
2-260-516/2026
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00013-2026-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Gudžiūnienė
Ieškovas
J. G.
Atsakovas
A. R., L. B., V. B., M. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-260-516/2026Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00013-2026-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.1;
3.1.14.3(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. balandžio 9 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2026 m. vasario 13 d. nutarties, kuria ieškovo J. G. ieškinys atsakovams A. R., L. B., V. B. ir M. B. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo laikytas nepaduotu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas J. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė:

1.1. priteisti iš atsakovų L. B., V. B. ir M. B. 700 000 Eur turtinės ir 700 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą;

1.2. priteisti iš atsakovo A. R. 500 000 Eur turtinės ir 500 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Ieškovas ieškinį grindė tuo, kad siekė susigrąžinti savo senelio žemę, tačiau teismai visus ieškovo prašymus atmetė. Ieškovas buvo kreipęsis į prokuratūrą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ir kitiems asmenims. Atsakovas A. R. buvo užpuolęs ieškovą. Atsakovai L. B. ir V. B. bei jų sūnus buvo neteisėtai sulaikę ieškovą bei jį šmeižė. Ieškovas siekia nubausti kaltus asmenis ir priteisti patirtos žalos atlyginimą, be kita ko, 1991 m. sausio 13 d. ir Medininkuose nužudytiems policijos ir muitinės pareigūnams bei jų šeimos nariams.

Žemesnės instancijos teismas

3. Šiaulių apygardos teismas 2026 m. vasario 5 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti:

3.1. Patikslinti ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką, nuosekliai ir aiškiai (suprantamai) išdėstyti faktines bylos aplinkybes. Nors ieškovas ieškinyje pateikia gana daug ir įvairių faktinių aplinkybių, mini įvairias institucijas, pareigūnus ir įvairių asmenų veiksmus jo atžvilgiu, tačiau nėra aišku, kaip visos šitos faktinės aplinkybės ar veiksmai yra susiję su pareikštu ieškiniu. Iš ieškinio turinio apskritai neaišku, kokius būtent tiesioginius ar netiesioginius jau patirtus realius turtinius ar neturtinius padarinius (nuostolius) reikalaujama priteisti, nenurodyta, kokiais įrodymais grindžiamas žalos dydis, kaip ji apskaičiuojama. Nors iš pridėto nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, jog A. R. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ieškovo atžvilgiu nutrauktas, neaišku, kuo remiantis byloje atsakovais traukiami L. B., V. B. ir M. B., neįvardyti konkretūs šių atsakovų galimai neteisėti veiksmai, iš kurių būtų kildinama žala, kokias pasekmes sukėlė atsakovų veiksmai ir kokie įrodymai šias aplinkybes patvirtina, koks yra priežastinis ryšys tarp, ieškovo nuomone, neteisėtų atsakovų veiksmų ir kilusių pasekmių, nes iš ieškovo ieškinio pagrindo nėra objektyvios galimybės suprasti ir nustatyti, kokie faktiniai atsakovų veiksmai ir juos pagrindžiantys įrodymai galimai nulėmė ieškovo nurodomą žalą, taigi ieškovas neįrodinėja ir nenurodo visų civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų ir kt.

3.2. Pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškinyje nurodomas aplinkybes.

3.3. Sumokėti žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus arba pateikti įrodymus apie sudėtingą turtinę padėtį dėl pagrindo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar jo atidėjimo. Šiuo atveju net neaišku, kam ir kiek ieškovas prašo priteisti (prašoma priteisti ir neaišku kaip su ieškovu ir jo inicijuojama byla susijusiems Lietuvos valstybei bei nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 13-osios, Medininkuose nužudytiems policijos ir muitinės pareigūnams bei jų šeimos nariams), įrodymai apie sumokėtą žyminį mokestį nepateikti.

3.4. Patikslinti savo gyvenamosios vietos adresą.

Šalies argumentai

4. Ieškovas pateiktame prašyme dėl ieškinio trūkumų šalinimo prašė:

4.1. Ieškinį priimti ir perduoti baudžiamajam skyriui;

4.2. Nurodyti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato policijos vyriausiajam vadovui R. K., kad pratęstų ikiteisminių bylų ištyrimą.

5. Ieškovas nurodė, kad pateiktame kaltinamajame akte nustatyti nusikaltę asmenys, kurie nesigina nuo šmeižimo. Ieškinio reikalavimų sumos yra teisėtos ir pagrįstos. Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra nepagrįstas. Žyminį mokestį moka kaltieji asmenys.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Šiaulių apygardos teismas 2026 m. vasario 13 d. nutartimi ieškovo J. G. ieškinį atsakovams A. R., L. B., V. B. ir M. B. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, laikė nepaduotu bei šios nutarties patvirtintą kopiją išsiuntė per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP) ir elektroniniu (toliau – el.) paštu.

7. Teismas nurodė, kad įvertinus ieškovo prašymo dėl ieškinio trūkumų šalinimo ir jo priedų turinį, ieškovas ieškinio trūkumų nepašalino.

8. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nėra nurodęs savo tikslaus gyvenamosios vietos adreso, o nurodęs EPP naudotojo adresą ir el. paštą, todėl nėra pagrindo ieškinį grąžinti ir siųsti ieškovui. Atsižvelgiant į tai, ieškovui per EPP ir el. paštu siųstinas tik šios nutarties nuorašas.

III. Atskirojo skundo argumentai

9. Ieškovas J. G. atskirajame skunde prašo: 1) ieškinį priimti ir perduoti baudžiamajam skyriui; 2) nurodyti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato policijos vyriausiajam vadovui R. K., kad pratęstų ikiteisminių bylų ištyrimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Ieškovas nenurodė savo adreso, kadangi yra nedeklaruojamų asmenų sąraše prie (duomenys neskelbtini) seniūnijos. Siekiant sutaupyti valstybės lėšas, prašė siųsti procesinius dokumentus el. paštu.

9.2. Ieškinio turtiniai reikalavimai skirti nukentėjusiems nuo Sovietinės agresijos 1990–1991 m. Lietuvoje. Kaltinamajame akte nurodyti ieškinyje minimi nusikaltę asmenys. Todėl ieškinio turiniai reikalavimai yra pagrįsti.

9.3. Prokurorė nepagrįstai nustatė administracinį nusižengimą, kaip ir nepagrįstai nutraukė ikiteisminį tyrimą. Turi būti įvertinamas Generalinės prokuratūros abejingumas ir užbaigti ikiteisminiai tyrimai.

9.4. Esant baudžiamajai bylai žyminį mokestį moka kalti asmenys.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apelianto ieškinys laikytas nepaduotu ir šios nutarties patvirtinta kopija išsiųsta apeliantui per EPP ir el. paštu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (pagal pareigas) išsiaiškinti, ar yra laikytasi asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 111 ir 135 straipsniuose numatytų reikalavimų, teismas nustato pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti, o to nepadarius yra pagrindas ieškinį laikyti nepaduotu (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

13. Pagal CPK išdėstytą reglamentavimą savo pažeistų teisių teisminės gynybos siekiantis asmuo, visų pirma, turi pateikti teismui CPK nustatytus reikalavimus atitinkantį ieškinį. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinys turi atitikti bendruosius CPK nustatytus procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (CPK 111 straipsnis), taip pat jame turi būti išdėstyti CPK 135 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodyti duomenys. Ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (ieškinio pagrindas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Šie du esminiai ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas.

14. Pagal CPK 135 straipsnio 2 dalį prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad už ieškinį buvo sumokėtas žyminis mokestis. Tuo atveju, jeigu teismui paduotas procesinis dokumentas neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba ieškovas nesumokėjo už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

15. Teismų praktika dėl ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymo yra nuosekli ir išplėtota. Ieškinį pareiškiančiam asmeniui kyla pareiga tinkamai surašyti ieškinį, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų pasiekti vieną iš proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Tačiau įstatyme nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009), todėl šioje proceso stadijoje iš ieškovo negali būti reikalaujama, kad jis pagrįstų savo keliamus reikalavimus konkrečiais įrodymais. Priešingu atveju, t. y. nustačius ieškovui įpareigojimą pateikti atitinkamus įrodymus jau ieškinio priėmimo stadijoje, ieškovui galėtų būti iš esmės apsunkinta galimybė realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, jeigu, pavyzdžiui, ieškovas, teikdamas ieškinį, tokiais įrodymais nedisponuotų (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-307-464/2022).

16. Šiaulių apygardos teismas 2026 m. vasario 5 d. nutartimi apeliantui buvo nustatęs terminą šiems trūkumams pašalinti: 1) patikslinti ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką; 2) pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškinyje nurodomas aplinkybes; 3) sumokėti žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus arba pateikti įrodymus apie sudėtingą turtinę padėtį dėl pagrindo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar jo atidėjimo; 4) patikslinti savo gyvenamosios vietos adresą.

17. Visų pirma vertintina tai, ar apeliantas patikslino ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką. Apeliantas ieškinyje buvo nurodęs, kad bandė atkurti nuosavybės teisę į jo seneliui priklausiusią žemę, tačiau teismai tokius jo prašymus atmetė. Taip pat nurodė, kad Generalinei prokuratūrai buvo pateikęs prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovas A. R. kartu su kitu asmeniu buvo užsipuolęs apeliantą, o atsakovai L. B., V. B. ir jų sūnus buvo neteisėtai sulaikę apeliantą ir šmeižė. Apeliantas reikalavo, kad už žiaurius nužudymus būtų priteistas žalos atlyginimas. Žalos atlyginimo dalį apeliantas prašė skirti nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 13 d. bei Medininkuose nužudytiems policijos ir muitinės pareigūnams ir jų šeimos nariams, o kitą dalį – Lietuvos valstybės gynybai. Apeliantas, vykdydamas pirmosios instancijos teismo 2026 m. vasario 5 d. nutartimi nustatytą įpareigojimą patikslinti ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką, pateiktame prašyme dėl ieškinio trūkumų šalinimo papildomai nenuosekliai ir neaiškiai išdėstė aplinkybes, susijusias su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2025 m. spalio 15 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, bei nurodė, kad kreipėsi į prokuratūrą. Be to, minėtame prašyme apeliantas suformulavo reikalavimus, kurie nėra civilinės bylos dalykas, t. y. apelianto nauji reikalavimai susiję su galimai vykstančiais ikiteisminiais tyrimais, inicijuotais apelianto.

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto ieškinį, prašymą dėl ieškinio trūkumų šalinimo, kartu pridedamus dokumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog apeliantas ieškinio trūkumų nepašalino. Pirmosios instancijos teismas 2026 m. vasario 5 d. nutartyje išsamiai ir aiškiai nurodė apeliantui patikslinti ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką, tačiau apeliantas šių pirmosios instancijos teismo minėtoje nutartyje nurodytų trūkumų iš viso nešalino. Apeliantas iš esmės siekia turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovų, tačiau faktinis ieškinio pagrindas yra neaiškus, nenuoseklus, jame deklaratyviai išdėstytos padrikos mintys. Apeliantas nepagrindė dėl kokių aplinkybių yra kildinamas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas, atitinkamai nepatikslinęs ieškinio faktinio pagrindo – nepatikslino ieškinio dalyko. Taip pat nėra aišku, ar apelianto prašomą priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą lėmė patirti nuostoliai, nėra aišku, kaip apeliantas apskaičiavo patirtos žalos dydį, kokiais konkrečiais įrodymais grindžiamas žalos padarymas, nenurodyta, ar prašoma priteisti žala, kuri kildinama iš atsakovų L. B., V. B. ir M. B. yra dalinė ar solidari. Iš apelianto ieškinio ir prašymo turinio nėra aišku, ar prašoma priteisti turtinė ir neturtinė žala iš atsakovo A. R. yra kildinama dėl priimto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą. Be to, nėra aišku, kaip su apelianto pareikšto ieškinio faktiniu pagrindu ir dalyku yra susiję nukentėję nuo 1991 m. sausio 13 d. ir Medininkuose nužudyti policijos ir muitinės pareigūnai bei jų šeimos nariai.

19. Apelianto pateiktame prašyme dėl ieškinio trūkumų šalinimo nurodyti nauji reikalavimai, kurie susiję su galimai vykstančiais ikiteisminiais tyrimais, juos inicijavus apeliantui, tačiau nepaaiškinant, kokį ryšį jie turi su jau pareikštais reikalavimais dėl žalos atlyginimo, nenurodant, ar apeliantas palaiko reikalavimus dėl žalos atlyginimo, ar minėtame prašyme reiškiami nauji savarankiški reikalavimai. Taip pat apeliantas pateiktame prašyme pakartotinai neaiškiai, nenuosekliai ir padrikai išdėstė argumentus, kurie iš dalies susiję su minėtu nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, nenurodant, kaip apelianto kildinama turtinė ir neturtinė žala yra susijusi nutrauktu ikiteisminiu tyrimu ir kaip tai susiję su visais ieškinyje nurodomais atsakovais.

20. Taigi, apeliantas nenurodė visų civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų: neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnis); patirtos žalos (nuostolių) (CK 6.249 straipsnis); priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) ryšio (CK 6.247 straipsnis); neteisėtus veiksmus atlikusios šalies kaltė, kuri, įrodžius pirmąsias tris sąlygas, preziumuojama (CK 6.248 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apelianto ieškinys ir prašymas dėl ieškinio patikslinimo neatitinka CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų nuostatų.

21. Pagal CPK 135 straipsnio 2 dalį, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų.

22. Nors ieškinio priėmimo stadijoje nėra iš esmės vertinamas apelianto pateiktų įrodymų turinys, tačiau apeliantui nepatikslinus ieškinio faktinio pagrindo ir dalyko, nenurodžius pateiktų įrodymų sąsajos su pareikštais reikalavimais, darytina išvada, kad apeliantas nepašalino šio ieškinio trūkumo.

23. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų – žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos konkrečios arba proporcinės pinigų sumos, kuri mokama už teismo atliekamus (atliktinus) procesinius veiksmus bylose, sumokėjimas. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas žyminis mokestis, kurio dydis apskaičiuojamas šioje teisės normoje nustatyta tvarka. CPK 135 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo, teikiantis ieškinį, turi pateikti teismui duomenis, jog žyminis mokestis sumokėtas.

24. Pirmosios instancijos teismas 2026 m. vasario 5 d. nutartyje pagrįstai nustatė, kad apeliantas nėra sumokėjęs žyminio mokesčio, kuris apskaičiuojamas priklausomai nuo pareikštų reikalavimų sumos. Apeliantas, šalindamas šį trūkumą, nurodė, kad žyminį mokestį moka kaltieji asmenys, analogiškai paaiškino ir atskirajame skunde. Šis apelianto argumentas yra nepagrįstas, kadangi, kaip minėta, žyminis mokestis apskaičiuojamas CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų apie tai, kad apeliantas būtų sumokėjęs žyminį mokestį, taip pat jis nėra pateikęs prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) ar jį atidėti (CPK 84 straipsnis). Taigi, darytina išvada, kad apeliantas šio pirmosios instancijos teismo minėta nutartimi nustatyto trūkumo taip pat nepašalino.

25. Pirmosios instancijos teismo 2026 m. vasario 5 d. nutartimi apeliantas buvo įpareigotas patikslinti savo gyvenamąją vietą. Apeliantas šio trūkumo nešalino, tik atskirajame skunde nurodė, kad yra nedeklaruojamų asmenų sąraše prie (duomenys neskelbtini) seniūnijos. Pažymėtina, kad šie duomenys turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl apelianto apeliacinės teismui pateikti patikslinti duomenys apie gyvenamąją vietą nevertintini kaip ieškinio trūkumo pašalinimas.

26. Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

27. Kadangi apeliantas buvo nenurodęs savo gyvenamosios vietos adreso, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 115 straipsnio 3 dalimi, neturėjo galimybės apelianto pateikto ieškinio kartu su priedais grąžinti apeliantui, todėl skundžiama nutartimi pagrįstai apeliantui išsiųstas tik skundžiamos nutarties nuorašas.

28. Likusieji apelianto atskirojo skundo argumentai, susiję su nukentėjusiais asmenimis 1990–1991 m. Lietuvoje, kaltinamojo akto duomenimis, ikiteisminio tyrimo nutraukimu, siekiu užbaigti vykstančius ikiteisminius tyrimus, nekeičia šioje nutartyje padarytos išvados, kad apeliantas ieškinio trūkumų nepašalino, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina ir plačiau dėl jų nepasisako.

29. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė CPK teisės normas, reguliuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, ir pagrįstai konstatavo, jog, nepašalinus nustatytų trūkumų, ieškinys laikytinas nepaduotu. Atskirajame skunde pateikti argumentai nepatvirtina skundžiamos nutarties neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo, dėl to atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2026 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rasa Gudžiūnienė