- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-11
- Bylos Nr.
- 2S-864-430/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37284-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Ieškovas
- A. K. T., G. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai
- Kategorijos
- 3.1.11.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. K. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų G. M. ir A. K. T. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai G. M. ir A. A. K. T. kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydami priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, 200 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 18 d. nutartimi nustatė ieškovams terminą ieškinio trūkumams pašalinti. 2020 m. sausio 8 d. nutartimi teismas nutarė ieškovų ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovams. 2020 m. sausio 16 d. ieškovai pateikė atskirąjį skundą ir teismas tos pačios dienos nutartimi pasinaikino 2020 m. sausio 8 d. nutartį ir nustatė ieškovams papildomą terminą 2019 m. gruodžio 18 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-380-340/2020 atmetė ieškovės A. K. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nutarties, nutartį paliko nepakeistą ir nustatė ieškovams papildomą terminą (iki 2020 m. kovo 13 d.) pašalinti ieškinio trūkumus, nurodytus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartyje. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 17 d. nutartimi nutarė ieškinį laikyti nepaduotu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3616-854/2020 nutarė ieškovų G. M. ir A. K. T. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, laikyti nepaduotu.
3. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartimi ieškovams buvo nustatyti ieškinio trūkumai ir terminas trūkumams pašalinti. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartimi ieškovams buvo nustatytas papildomas terminas pašalinti ieškinio trūkumus, nurodytus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartyje. Ši teismo nutartis ieškovei A. K. T. buvo įteikta 2020 m. kovo 2 d., tačiau ieškovai per teismo nustatytą terminą teismo nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų nepašalino.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Apeliantė A. K. T. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3616-854/2020, prašydama panaikinti šią nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo kitam teisėjui.
5. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra absoliučiai negaliojanti, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Čėsnienė tyčia ir sąmoningai neatliko savo, kaip teisėjos, pareigų, dėl to priėmė klaidingą nutartį (sprendimą).
6. Pažymi, kad apeliantė pateikė skundus Teisėjų tarybai, teismo pirmininkui ir Konstituciniam teismui.
7. Teigia, kad teismas taip pat negrąžino ieškovams procesinių dokumentų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
9. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
10. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3616-854/2020, kuria pirmosios instancijos teismas paliko ieškinį nepaduotu, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
12. Pažymėtina, kad vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015). Teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų tinkamai įgyvendinta (CPK 2 straipsnis), t. y. teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (pagal pareigas) aiškintis, ar objektyviai egzistuoja asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygos.
13. Pagal CPK 138 straipsnį ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti. Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jeigu procesinį dokumentą pateikęs asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas kartu su priedais jį padavusiam asmeniui.
14. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 18 d. nutartimi nustatė ieškinio trūkumus ir terminą juos pašalinti. 2020 m. sausio 16 d. nutartimi ieškovams buvo nustatytas papildomas terminas trūkumams pašalinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nutarties teisėtumas buvo patikrintas apeliacine tvarka. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-380-340/2020 konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nustatė ieškovams terminą pašalinti ieškinio trūkumus, nurodytus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartyje, dėl to skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą ir nustatė ieškovams papildomą terminą (iki 2020 m. kovo 13 d.) pašalinti ieškinio trūkumus, nurodytus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartyje. Vilniaus apygardos teismo nutartis įteikta ieškovei A. K. T. 2020 m. kovo 2 d. Ieškovai per nustatytą terminą nustatytų ieškinio trūkumų nešalino.
15. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad įsiteisėjusia apeliacinės instancijos teismo nutartimi konstatuota, jog ieškinio trūkumai pirmosios instancijos teisme ieškovams buvo nustatyti teisėtai. Ieškinio trūkumai laikytini esminiais ir trukdančiais iškelti bylą ir ją nagrinėti iš esmės, dėl to pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą. Ieškovai pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu nepašalino pagrįstai nustatytų ieškinio trūkumų, objektyvių teismo įpareigojimų nevykdymo priežasčių nenurodė, dėl to jų ieškinys CPK 115 straipsnio 3 dalies pagrindu pagrįstai laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovams. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas skundas iš esmės nemotyvuotas, nenurodyta jokių objektyvių aplinkybių, teisinių argumentų, dėl kurių skundžiama nutartis galėtų būti panaikinta.
16. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, dėl to apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
17. Apibendrinant nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, dėl to ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atskirasis skundas atmetamas.
18. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas negrąžino jai ieškinio priedų. Iš skundžiamos teismo nutarties rezoliucinės dalies matyti, jog pirmosios instancijos teismas nutarė ieškinį laikyti nepaduotu, tačiau nesprendė ieškinio priedų likimo. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškinio priedai liko byloje. Pabrėžtina, kad CPK 115 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pripažinus procesinį dokumentą nepaduotu, jis ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Dėl nurodyto pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinė dalis patikslinama, grąžinant ieškinį su priedais jį padavusiam asmeniui.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliantės A. K. T. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3616-854/2020 rezoliucinę dalį – ieškovų G. M. ir A. K. T. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo laikyti nepaduotu ir grąžinti kartu su priedais jį padavusiam asmeniui.