Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, faktinė gyvenamoji (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neregistruotas užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, administracine tvarka baustas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. P. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 18 d. 12.00 val. iki 2021 m. sausio 19 d. 10.00 val., tiksliau ikiteisminiu tyrimu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris priklauso nukentėjusiajam R. A., pastarojo sutikimu laikinai gyvendamas, iš R. A. sužinojęs, kad jis gavo šalpos neįgalumo pensiją, nukentėjusiajam nematant iš kambaryje esančios lovos patalynės dėžės pagrobė voką su 2021 m. sausio 18 d. nukentėjusiajam į namus laiškininkės atnešta šalpos neįgalumo pensija – 234 Eur, taip padarydamas nukentėjusiajam R. A. 234 Eur turtinę žalą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. P. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltę pripažino visiškai ir parodė, jog žinojo apie gautus pinigus, tai yra 234 Eur, ir juos paėmė iš patalinės dėžės. Nuoširdžiai gailisi. Žalos neatlygino, bet pažada atlyginti.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 4 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. P. visiško kaltės pripažinimo jo kaltė yra įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, o būtent:

- bendra įvykio registracijos informacija ROIK 0121000045967, kurioje užfiksuota, kad pranešėjas R. A. telefonu pranešė, jog užvakar pamatė, kad kambaryje po lova nebėra pinigų 235 Eur. Įtaria pažįstamą asmenį, kuris buvo svečiuose. Tikėjosi, kad grąžins. Pranešėjas aklas (b. l. 15–16);

- 2021 m. sausio 23 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kur užfiksuota, kad R. A., apklaustas kaip liudytojas, parodė, kad 2021 m. sausio 18 d. jam atnešė pašalpą 234 Eur. V. nematė, kad jam atnešė minėtus pinigus, jis tuo metu buvo išėjęs. Kai V. vakare parėjo namo, jis jo paprašė, kad V. jam užpildytų lapelį už butą. V. jo paklausė, ar jis gavo pašalpą, kad nori sumokėti už butą, jis atsakė, kad gavo pašalpą. V. pasakė, kad rytoj viską sutvarkys. Jis pinigus laikė po savo lova, voke. V. nematė, kur jis laiko pinigus. 2021 m. sausio 19 d. ryte jie su V. atsigėrė kavos, paskui jis nuėjo į tualetą, o V. liko vienas. Jis mano, kad tuo metu V. rado jo pinigus ir juos paėmė. Kai jis grįžo iš tualeto, V. išėjo iš namų ir nuo tos dienos pas jį nepasirodė. 2021 m. sausio 21 d. jis pradėjo ieškoti savo pinigų ir pastebėjo, kad jų nėra. 2021 m. sausio 22 d. pas jį į namus atėjo socialinė darbuotoja ir ji jam padėjo ieškoti pinigų, tačiau jie niekur jų nerado. Jis mano, kad pinigus – 234 Eur – paėmė V., nes minėtu laikotarpiu namuose daugiau nieko nebuvo (b. l. 1–7)

- 2021 m. sausio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolu bei priedu – foto lentele Nr. 1, kur užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu yra keturių aukštų daugiabutis pastatas. Minėto pastato antros laiptinės durys yra metalinės koduotos. Įėjus pro minėtas duris patenkame į laiptinę, kur palipus į ketvirtą aukštą, tiesiai yra juodos spalvos metalinės durys. Apžiūrint minėtas duris ant jų jokių laužimo ar sugadinimo žymių nesimato. Įėjus pro minėtas duris patenkame į (duomenys neskelbtini) butą. Kuriame pasukus į kairę pusę patenkame į kambarį kurio kairėje yra lova, šalia yra stalas, ant kurio yra televizorius. Bute daiktai sudėti tvarkingai. Apžiūrėjus minėtą lovą, bei visą butą, grynųjų pinigų nebuvo rasta. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Apžiūrint įvykio vietą daugiau reikšmingų pėdsakų neaptikta (b. l. 1–7, 19–23);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo R. A. parodymais, kur jis parodė, kad 2021 m. sausio 3 d. pas jį namuose, adresu (duomenys neskelbtini), apsigyveno pažįstamas V., kurio pavardės nežino (su juo pažįstamas apie 10 metų). Jis jam leido pasilikti naktimis permiegoti, o dienos metu jis išvažiuodavo dirbti į mišką. 2021 m. sausio 18 d., apie 11.00 val., pas jį atėjo paštininkė ir atnešė pašalpą – 234 eurus (už 2 mėnesius). Kai pinigus atnešė, V. namuose nebuvo, jis buvo darbe. Pinigai jam buvo atnešti užklijuotame voke. Paštininkė jo pasiteiravo, ar perskaičiuoti, jis atsakė, kad ne, ir ji net neatplėšė voko, kokiomis kupiūromis buvo pinigai jis nežino. Jis iškart tuos pinigus, kurie buvo voke (užklijuotame), nusinešė prie savo lovos ir pakėlęs ją įėjo į patalynės dėžę (kai tuos pinigus padėjo, niekas nematė). Tą patį pirmadienio vakarą, apie 16.30 val., grįžo V., kuris buvo neblaivus, bet nedaug. Jam grįžus jie pradėjo vartoti alkoholį, o tiksliau V. parsinešė 2 butelius alaus 1 l talpos. Bevartojant jis paklausė V., ar šis galėtų apskaičiuoti buto lapelį. V. jo pasiteiravo, ar jis gavo pašalpą, jis atsakė, kad gavo, tačiau kur pinigai nenurodė. V. atsakė, kad kitą dieną mokesčius apskaičiuos. Pabaigus tą alkoholį, jie nuėjo miegoti (jis miegojo ant lovos, po kuria buvo pinigai, o V. virtuvėje ant čiužinio). Kitą rytą V. atsikėlė kaip į darbą, bet jam paskambino, kad nereikia į darbą. Apie 10.30 val. jis girdėjo, kad V. kalba telefonu, kaip kažkam pasakė, kad atvažiuos, ir neilgai trukus jis išėjo iš namų ir daugiau negrįžo. Kuriuo metu jis paėmė jo pinigus, jis neįsivaizduoja, bet butas nedidelis, vieno kambario, ir slėptuvių bute daug nėra. Dar prisiminė, kad tą patį rytą jis kažko ieškojo krepšyje, kuris buvo patalynės dėžėje, jis pastebėjo, jog nėra voko, pradėjo V. klausti, ar jis nepaėmė, tačiau jis atsakė, kad nieko nepaėmė, ir išėjo iš namų. Vėliau jis vėl ieškojo patalynės dėžėje voko, tačiau jo nerado, tada pradėjo skambinti V., tačiau telefonas buvo išjungtas. Tada iškart suprato, kad tai – V. darbas, ir pranešė policijai. Civilinį ieškinį reikš (b. l. 27–29);

- 2021 m. sausio 18 d. pinigų išmokėjimo kvitu, kuriame nurodyta, kad R. A. išmokėta Mažeikių rajono savivaldybės administracijos priskaičiuota 234 eurų išmoka. Išmokėjo AB „Lietuvos paštas“ darbuotoja R. S. (b. l. 30);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos R. S. parodymais, kur ji parodė, kad dirba Lietuvos pašte, jos pareigos yra laiškininkė, kuri vairuoja automobilį. 2021 m. sausio 18 d. ji nešiojo ETG gyvenantiems žmonės pašalpas. Laikotarpiu nuo 11 iki 12 val. ji nuvyko pas R. A., kuris gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Pats R. A. atidarė buto duris ir jie nuėjo tiesiai į jo kambarį. Ar kas bute dar buvo, ji nematė (jokių pašalinių garsų, kuriuos galėtų sukelti žmogus, nesigirdėjo). R. ji atnešė pašalpą už du mėnesius, kadangi praeitą mėnesį jo nerado, tai suma buvo 234 Eur. Kol nebuvo karantino, pinigus mokėdavo iš piniginės į rankas, o karantino laikotarpiu prieš išvažiuojant pas žmonės kiekvieną pašalpą sudeda į vokelius, užrašo asmens duomenis ir sumą (vokai dažniausiai būdavo neklijuoti, kad patogiau būtų suskaičiuoti nuvykus pas asmenis). Tą dieną, kai R. A. mokėjo pašalpą, neatsimena, ar vokas buvo užklijuotas, ar ne, pamena, kad ji ištraukusi vokelį R. A. paklausė, ar reikia perskaičiuoti pinigus, jis atsakė, kad nereikia. Kadangi žino, kad R. A. nemato, tai ji dažniausiai jam smulkiomis kupiūroms duodavo pinigus, bet kokiomis tą kartą davė tiksliai neatsimena. Ji jam padavė tą voką su pinigais, tada jis pasirašė ir jį paliko su voku rankose, o pati išėjo. Kur jis pinigus pasidėjo, tikai nematė. Ji net nelaukė, kad ją išlydėtų, išėjo pati. Kiek yra buvusi pas R. A., tai jis dažniausiai būdavo vienas pats. Tą dieną jis atrodė visiškai blaivus, nes girtam ji nebūtų mokėjusi pinigų, nors jo niekad nėra girto pastebėjus. Ji pas R. A. važinėja nuo liepos mėnesio, anksčiau jis gyveno kitur, ne jos aptarnaujamoje teritorijoje (b. l. 34–37);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais įtariamojo V. P. parodymais, kur jis parodė, kad su įtarimu susipažino, su juo sutinka, įtarimas jam aiškus ir suprantamas. Įtariamasis pradėjo gyventi pas pažįstamą R. A., su kuriuo pažįstamas maždaug nuo 2006 m. Kadangi jis pastovios gyvenamosios vietos neturi, nors nuomoja kambarį (duomenys neskelbtini), bet iš to adreso iki darbo toliau, o R. A. gyvena arti, tai R. paprašė, kad leistų pas jį pagyventi (duomenys neskelbtini), nes miškas, kuriame jis dirba, yra netoliese R. gyvenamos vietos. 2021 m. sausio 18 d., apie 19 val., R. paprašė, kad jis nueitų nupirkti alkoholio. R. jam atnešė ir padavė 20 Eur. Jis pradėjo R. klausti, iš kur jis gavo pinigų. R. atsakė, kad jam šiandien laiškininkė atnešė pašalpą. Ar tie 20 eurų, kuriuos jam davė R., buvo iš tos pašalpos, jis nežino. Kai jis grįžo iš parduotuvės, jie abu kartu pradėjo vartoti alų. Išgėrus 2–3 litrus, jis R. vėl užklausė, iš kur tie pinigai pas jį. R. vėl atsakė, kad paštininkė atnešė pašalpą, jis jam ranka rodydamas pasakė: „Va, atnešė pinigus ir įmečiau po lova į patalynės dėžę“, bet jis jam tos lovos pakėlęs nebuvo ir voko nerodė. Per tą vakarą jie išgėrė dar 2–3 butelius, o kiti 5–6 buteliai liko kitai dienai. Apie 00.30 val. jie nuėjo miegoti. R. miegojo savo lovoje, o jis tame pačiame kambaryje ant čiužinio. Atsikėlė maždaug apie 9 val. ir tame pačiame miegamajame kambaryje toliau vartojo likusį alkoholį. Begeriant antrą butelį R. nuėjo į balkoną parūkyti, o jis tuo metu pakėlė lovą, po kuria jam sakė, kad yra pinigai, ir iškart pamatė baltos spalvos užklijuotą voką ant kurio buvo užrašyti R. asmeniniai duomenys (vardas, pavardė, adresas ir pinigų suma). Nieko nelaukęs iškart tą voką įsidėjo į kišenę (tai darė ramia sąžine, nes žinojo, kad R. tikrai nepamatys, nes beveik nematantis), lovą paliko kaip radęs. Neilgai trukus iš balkono grižo R., jie išgėrė dar vieną butelį ir jis išvažiavo į miestą. Daugiau pas R. negrįžo. Išėjęs jis atplėšė voką ir patikrino, kiek ten pinigų. Buvo lygiai 234 Eur. Pinigus išleido alkoholiui, jį vartojo su pažįstamais, tačiau jie nežinojo, iš kur jis gavo pinigų alkoholiui (b. l. 78–80, 88–91).

Iš bylos medžiagos akivaizdžiai matyti, jog pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole bei pridėtose foto lentelėse Nr.1, Nr. 3 ir Nr. 4 (b. l. 1-4, 19-21) padaryta aiški rašybos klaida, nurodant, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), nors iš bylos medžiagos matyti, jog įvykis vyko nukentėjusiojo gyvenamojoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini). Minima aiški rašymo apsirikimo klaida priimant nuosprendį ištaisytina.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje, kvalifikavimo

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus, daro išvadą, jog pasitvirtino V. P. pareikštas kaltinimas, jog jis pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą.

Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą. Vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.

Turto pagrobimo sąvoka baudžiamajame įstatyme nepateikiama. Teismų praktikoje turto pagrobimas apibrėžiamas nevisiškai vienodai. Vienu atveju pagrobimas įvardijamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010). Kitu atveju pagrobimas apibrėžiamas kaip tyčinis neteisėtas, neatlygintinis svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012). Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas padaromas pasisavinimo tikslu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-326/2010, 2K-440/2009, 2K-228/2013, 2K-517-303/2015).

Nepaisant tam tikrų skirtumų apibrėžiant turto pagrobimo sąvoką, teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose nuosekliai pasisakoma dėl negalimumo remtis vien tik objektyviosiomis aplinkybėmis užvaldant svetimą turtą, bet pabrėžiamas būtinumas nustatyti ir subjektyviąsias aplinkybes, t. y. kaip asmuo suvokė savo veiksmus, kokius padarinius numatė ir kokio tikslo siekė. Kasacinėje praktikoje kaip vagystei būdingos tyčios pavyzdžiai dažnai nurodoma tai, kad kaltininkas neabejotinai suvokė, jog paima svetimą daiktą, numatė, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to norėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012) arba kad kaltininkas suvokė, jog jis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, kad dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir to norėjo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012). Todėl nustačius neteisėtą svetimo turto paėmimą, bet nenustačius tyčios, nukreiptos į negrįžtamą svetimo turto užvaldymą ir atitinkamos žalos nukentėjusiajam padarymą, gali būti laikoma, kad veika neatitinka turto pagrobimo požymių BK 178 straipsnio prasme. Jeigu kaltininkas akivaizdžiai nori pasinaudoti daiktu tik laikinai, turi tikslą vėliau jį grąžinti arba kitaip nesiekia jo pasisavinti, tokia veika nesudaro visų šio nusikaltimo sudėties požymių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122/2012, 2K-108/2013, 2K-63-648/2016).

Teisme besąlygiškai nustatyta, jog V. P. pagrobė svetimą turtą, tai yra priklausantį R. A.. Šias aplinkybės teisiamojo posėdžio metu patvirtino pats kaltinamasis V. P. bei teisiamojo posėdžio metu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, t. y. ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo R. A., liudytojos R. S. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas bei pridėtos foto lentelės ir kita medžiaga. Ikiteisminio tyrimo metu V. P. kaltė pagal BK 178 straipsnio 4 dalį kvalifikuota teisingai, nes jis pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, tai yra 234 Eur, priklausiančius R. A.. V. P. neabejotinai suvokė, jog pagrobia svetimus daiktus, ir numatė, kad nukentėjusysis jų neteks, o V. P. šį turės kaip nuosavą, ir to norėjo. Šiuo atveju pagrobto turto vertė viršija 3 MGL, tai yra 150,00 Eur, bet neviršija 5 MGL, tai yra 250,00 Eur, dydžio sumos. Kaltinamasis V. P. – kaltas, todėl baustinas už šio nusikaltimo padarymą.

Dėl bausmės V. P. skyrimo

V. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 4 dalyje nurodytas aplinkybes: V. P. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevedęs, tačiau turintis pastovią gyvenamąją vietą, dirbantis pavienius darbus (b. l. 46–49, 64–65). Jis padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 178 straipsnio 4 dalis), ši nusikalstama veika baigta, anksčiau jis teismo teistas, teistumas išnykęs (b. l. 50–55), baustas administracine tvarka, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą byloje nėra (b. l. 56–62), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre neregistruotas (b. l. 99–147).

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, veika laikytina atsitiktinė, į padarytos žalos dydį, pasekmes, turi pagrindo manyti, kad V. P. bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, paskiriant švelnesnę straipsnio sankcijoje numatytą bausmę, t. y. laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, nustatant terminą artimą minimaliam (BK 48 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Kadangi kaltinamasis V. P. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 81–82).

Dėl civilinio ieškinio

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 4 dalys). Teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-628/2013, 2K-59/2014, 2K-281-746/2016, 2K-7-68-222/2018, Taigi, tenkinant civilinį ieškinį, turi būti nustatyta nurodytų sąlygų visuma; sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas.

2021 m. sausio 28 d. R. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl 234,00 Eur turtinės žalos (b. l. 38). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. P. ieškinį pripažino visiškai ir pažadėjo žalą atlyginti. Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog turtinė žala R. A. atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo V. P. veiksmų, nes jis pagrobė nedidelės vertės, tai yra 234 Eur, svetimo turtą, tai yra priklausantį R. A.. Civilinio ieškovo R. A. civilinis ieškinys pagrįstas įrodymais, todėl pareikštas 234 Eur dydžio civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir priteistinas iš kaltinamojo V. P. (CK 6.263, 6.290 straipsniai).

V. P. išaiškintina laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka ir sąlygos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, teismas,

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir per 4 (keturis) mėnesius atlyginti nukentėjusiajam R. A. padarytą 234 Eur (dviejų šimtų trisdešimt keturių eurų) žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. P. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir per 4 (keturis) mėnesius atlyginti nukentėjusiajam R. A. padarytą 234 Eur (dviejų šimtų trisdešimt keturių eurų) žalą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

V. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. A. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš V. P. 234,00 Eur (du šimtus trisdešimt keturis eurus) turtinei žalai atlyginti.

Nuteistasis privalo: atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti V. P., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis <...>. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių <...>, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.