Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

vertėjaujant Anai Grečišnikovai, Olgai Macijauskienei, Anai Rastenienei, Helenai Žemaitel (nukentėjusiajai),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. (V.) L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, (duomenys neskelbtini), vedęs, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. L. 2021 m. lapkričio 27 d. apie 22.40 val. savo gyvenamajame bute, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkoholio matuokliu jam nustatytas 1,27 promilių girtumas, grasino savo žmonai R. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., užmušti ją, padegti judviejų butą, tyčia uždegė rankšluostį ir padėjo jį prie R. L. kambario durų, po ko R. L., pajutusi dūmų kvapą, atidarė savo kambario duris ir, trypdama kojomis, užgesino rankšluostį, o po to vėl užsidarė savo kambaryje, tada jis tyčia uždegė ant R. L. kambario durų kabojusią paklodę, nuo kurios užsidegė medinės kambario durys, taip sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad toks grasinimas gali būti įvykdytas.

Šiais savo veiksmais V. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

2021 m. lapkričio 27 d. Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. lapkričio 27 d. apie 22.40 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu D. I. iš Vilniaus OVS R. L. gim. (duomenys neskelbtini). Išvedus minėtus asmenis iš buto įėjo PGT 3 komanda, kuri sutvarkė ir pravėdino butą. Atviros liepsnos nebuvo, tačiau smilko durys ir skuduras ant žemės. Atvykusi GMP0852 brigada vietoje suteikė pranešėjai R. L. pirmąją pagalbą ir nusprendė vežti ją i RVUL tyrimams atlikti. R. L. paaiškino, kad jos neblaivus vyras V. L. grižo namo apie 21.00 val., jos teigimu, alkoholį jis be perstojo vartoja jau nuo spalio 30 d. Po kurio laiko vyras pradėjo vaikščioti po namus, kažką rėkauti, vėliau įėjęs į R. L. kambarį, jis pradėjo jai grasinti, kad ją sumuš, grasino ne vieną kartą, o jo grasinimai, jos teigimu, yra realūs, kadangi jis prieš ją jau yra anksčiau smurtavęs. Pagrasinęs jis išėjo iš kambario ir uždarė duris, o po kurio laiko R. L. savo kambaryje pamatė ir užuodė dūmus, tada ji nedelsiant paskambinto į 112. Ji pasiliko savo kambaryje ir nuėjo į balkoną, po kurio laiko atvyko jie (pareigūnai). V. L. galimai padegė skudurą ar kažkokį rankšluosti, o nuo jo liepsna perėjo ant durų. Taip pat į įvykio vietą atvyko ir PGT tyrėjas, įvykis perduotas NVRS VI005. Įvykis filmuotas BODY 1708. V. L. sulaikytas ir pristatytas į VPK OVS. Faktinis asmens sulaikymo laikas – 23.00 val. (t. 1, b. l. 32).

BIRT ataskaitų žiūryklėje nurodyta, kad neblaivus vyras mušasi, GMP atsisakė, pranešėja L., laikas 2021 m. lapkričio 27 d. 22.40 val. (t. 1, b. l. 4).

Alkotesterio kvito duomenimis, 2021 m. lapkričio 28 d. 00.16 val. V. L. nustatytas 1,27 prom. girtumas. Alkotesterio patikros sertifikato Nr. 1527469, patikra galioja iki 2022 m. kovo 16 d. (t. 1, b. l. 131-132).

2022 m. sausio 20 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra į įvykį atvykusių policijos pareigūnų filmuota vaizdo medžiaga 2021 m. lapkričio 27 d. Paleidus įrašą matosi nukentėjusioji R. L., sėdinti greitosios medicinos pagalbos automobilyje, nukentėjusiajai teikiama deguonis, ją kalbina policijos pareigūnas. Nukentėjusioji pasakoja, kad 2021 m. lapkričio 28 d. vyras jos atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo. Vyras išėjo iš namų ryte ir grįžo apie 21.00 val. vakaro. 2021 m. lapkričio 27 d., vyras, grįžęs į namus kaip ir nuėjo miegoti, vėliau atsikėlė ir vaikščiodamas per namus ieškojo kelnių. Vyras buvo neblaivus, todėl ji jo labai bijojo. Vyras vartoja alkoholį nuo spalio 30 d., vartoja kiekvieną dieną. Buvo užėjęs į jos kambarį, klausinėjo kur jo kelnės, grasino jai, kad sumuš, ji suprato šiuos vyro grasinimus kaip realius, pagrasino jis jai apie porą kartų. Vėliau vyras pagrasino, kad ją padegs. Vėliau ji pajautė dūmų kvapą, išėjo iš kambario ir pamatė, kad padegti rankšluosčiai. Vyras paėmė užtiesalą, kuris taip pat užsidegė ir jis tą paklodę numetė prie jos kambario durų. Ji paskambino policijai ir pranešė, kas vyksta. Su ją kalbėjosi pagalbos centro operatorė, ją ramino, klausinėjo kas atsitiko. Jos kambaryje atsirado atvira liepsna, ji išsigando. BPC operatorė jai liepė išeiti į balkoną, ji taip ir padarė. Jos kambaryje buvo daug dūmų. Tada ji pamatė, kad vyras vandeniu savarankiškai bandė gesinti gaisrą. Liepsna mažėjo, po to atvyko policija ir gaisrininkai. Jos kambario durys užrakintos nebuvo, ji koja laikė kambario duris, kad vyras pas ją neįsibrautų. Kaip vyras padegė rankšluostį, ji nematė. Vyras visą tai padarė, nes vartoja alkoholį. Anksčiau vyras, būdamas blaivus ir smurtaudavo prieš ją, ji bėgdavo nuo jos iš namų. Moteris teigia, kad vyrą reikia gydyti nuo žalingo alkoholio vartojimo, bet jis gydytis nesutinka, bėga iš ligoninės. Nuo alkoholio vyras kalbasi pats su savimi, kartais kalbasi paromis ištisai. Pareigūnas uždaro GMP duris, nukentėjusiąją išveža į ligoninę (t. 1 b. l. 76-78).

2021 m. lapkričio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) yra devynių aukštų daugiabutis gyvenamasis namas. Butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra trijų kambarių (duomenys neskelbtini) aukšte. Pakilus laiptais į (duomenys neskelbtini) aukštą ir pasukus į kairę koridoriuje prie dešinės sienos atremtos į sieną yra apdegusios medinės kambario durys. Durys yra rudos spalvos per vidurį su rudos spalvos stiklais. Durys yra nukeltos nuo vyrių su spyna. Lango stiklai išdaužti, rėmeliai sulaužyti. Dalis durų apanglėjusi. Durų spyna su rankena yra rakinama užspaudžiamu užraktu iš vidaus. Iš išorės jokio rakinimo nėra. Einant koridoriumi tiesiai yra butas Nr. (duomenys neskelbtini). Buto durys yra seifinės, rudos su dviem spynom. Atraktai tvarkingi be laužimo pėdsakų. Užėjus į butą jaučiamas stiprus degėsių kvapas. Užėjus pro duris patenkame į ilgą koridorių. Iš jo į kairę yra virtuvė, kairiau kambarys- salonas su balkonu. Koridoriumi tiesiai iš dešinės yra vonios ir tualeto kambariai. Koridoriaus gale į kairę yra kambarys, tiesiai tamsus kambarys, o į dešinę trečias kambarys. Trečio kambario durų nėra. Prie durų ant grindų yra sudegę medžiaginiai audiniai suanglėjęs grindų parketas, suanglėjusi durų stakta, apsilydęs televizijos kabelis. Pačiame kambaryje staktos apvadai tik aprūkę. Butas visas yra užkrautas maišais su įvairiais daiktais. Butas-lubos nėra aprūkę, bute betvarkė (t. 1, b. l. 16-18). Fotolentelė (t. 1, b. l. 19-31).

2021 m. gruodžio 1 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos leitenanto J. R. tarnybinio pranešimo su fotolentele duomenimis, 2021 m. lapkričio 27 d. buvo atliktas neatidėliotinas informacijos patikrinimas dėl gaisro, kilusio 2021 m. lapkričio 27 d. adresu (duomenys neskelbtini). Įvertinus buto aprūkymus, gaisro šiukšlių buvimo vietą, ugnies plitimo kelius, taip pat atsižvelgus į savininkės parodymus, manoma, kad gaisras kilo ir gaisro židinio zona yra buto koridoriaus gale, dešiniajame kampe į kambarį Nr. 3 (nuotrauka Nr. 7, 8). Apibendrinus surinktą informaciją, atmetus technines priežastis gaisrui kilti (gaisro židinio zonoje nerasta elektros įrenginių ar prietaisų dėl kurių galėjo kilti gaisras), darytina išvada, kad labiausiai tikėtina kilusio gaisro priežastis – tyčinė žmonių veikla (padegimas) (t. 2., b. l. 71-74).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-131-1073/2018). Vertinant, ar grasinimai atitinka BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-489/2018).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis V. L. 2021 m. lapkričio 27 d. apie 22.40 val. savo gyvenamajame bute, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkoholio matuokliu jam nustatytas 1,27 promilių girtumas, grasino savo žmonai R. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., užmušti ją, padegti judviejų butą, tyčia uždegė rankšluostį ir padėjo jį prie R. L. kambario durų, po ko R. L., pajutusi dūmų kvapą, atidarė savo kambario duris ir, trypdama kojomis, užgesino rankšluostį, o po to vėl užsidarė savo kambaryje, tada jis tyčia uždegė ant R. L. kambario durų kabojusią paklodę, nuo kurios užsidegė medinės kambario durys, taip sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad toks grasinimas gali būti įvykdytas.

Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje tarp V. L. ir R. L. kilo konfliktas. Kaltinamasis V. L. pripažino, kad jis atliko padegimo veiksmus prie nukentėjusiosios kambario durų. Tačiau dėl grasinimo nužudyti, padegimo eigos, kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymai iš esmės skiriasi.

Kaltinamasis V. L. kategoriškai neigė grasinęs nužudyti sutuoktinę. Tokia jo pozicija buvo nuosekli viso proceso metu, V. L. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę dėl grasinimo neigė, tačiau teismas tokią jo poziciją vertina kaip gynybinę, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Grįsdamas V. L. kaltę teismas, visų pirma, remiasi nukentėjusiosios R. L. parodymais. Iš naujo neatkartojant visų parodymų turinio, pirmiausia pažymėtina tai, kad jie dėl esminių bylos aplinkybių viso proceso metu išliko analogiški. R. L. parodė, kad kilus žodiniam konfliktui su V. L., šis grasino ją užmušti, padegti butą. Uždariusi savo kambario duris, pajuto dūmų kvapą, išėjusi, pamatė degantį prie durų rankšluostį, kurį užgesino pati, užtrypdama liepsną. Tuomet užsidariusi kambary vėl pajuto dūmus, bei pamatė per kambario stiklą liepsną. Išėjusi pamatė, kad prie jos kambario durų padegta paklodė, o V. L. ugnies negesino, taigi ji bijodama sutuoktinio smurto, užrėmė koja duris, užsirakino kambary ir iškvietė tarnybas. R. L. analogiškas aplinkybes nurodė paskambinusi į Bendrąjį pagalbos centrą, taip pat atvykusiems pareigūnams, bei medikams, kas nustatyta ištyrus BPC garso įrašą, peržiūrėjus pareigūnų Body kameros vaizdo įrašą, apklausus teismo posėdžio metu liudytoja GMP slaugytoją J. S..

Pastebėtina, kad kaltinamojo parodymai dėl grasinimo nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu V. L. nurodė, jog žmonai negrasino, tik norėjo padegti kambary buvusias šiukšles. Kita vertus, kaltinamasis nurodė, jog tuo norėjo pagąsdinti žmoną, jam buvo pikta, kad žmona, kilus konfliktui, išvadino jį necenzūriniais žodžiais. Teismo posėdžio metu V. L., nors ir neigdamas buvusius grasinimus, paaiškino, kad žmona jį „davedė“, priešingu atveju, nebūtų padegęs.

Tai, kad jo grasinimas buvo realus, parodo kaltinamojo veiksmai – rankšluosčio padegimas ir padėjimas prie nukentėjusiosios kambario durų, o R. L. užgesinus rankšluostį, padegimas prie jos kambario durų paklodės, ir tuo metu abejingas liepsnos stebėjimas, kol nukentėjusioji neužsidarė durų ir nepaskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Nukentėjusioji R. L. tokius kaltinamojo veiksmus suprato kaip realią grėsmę savo turtui, sveikatai ir gyvybei, nurodė, kad išsigando, kadangi kaltinamasis, kai išgeria, pradeda neadekvačiai elgtis. Teismas neturi pagrindo netikėti detaliais ir nuosekliais nukentėjusiosios paaiškinimais, kurie sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais, tai yra, liudytojų policijos pareigūnų - M. B., D. I., R. R., taip pat GPT pareigūnų - V. I., J. G., J. M. parodymais, tarnybinių pranešimų duomenimis, jog atvykus nurodytu adresu, butas buvo pilnas dūmų, kambario, kuriame buvo ir balkone slėpėsi nukentėjusioji, durys, stakta smilko. Taigi, teismo vertinimu, pagal byloje esančius įrodymus nustatyta, jog grasinimas buvo realus ir nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis buvo neblaivus, to neneigė nei pats V. L., tai paliudijo ir įvykyje dalyvavę liudininkai, jog V. L. elgėsi neadekvačiai dėl akivaizdaus neblaivumo, girtumo faktas nustatytas ir alkotesterio kvito duomenimis (t. 1, b. l. 131-132), teismui nekyla abejonių, jog kaltinamojo neblaivumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Vieną kartą, tai yra, 2017 m. lapkričio 19 d., ikiteisminis tyrimas pradėtas už analogiškos veikos pagal BK 145 straipsnio 1 dalį prieš sutuoktinę padarymą, tačiau nutrauktas kaltinamajam su nukentėjusiąja susitaikius (t. 1., b. l. 137-138). Taigi kaltinamojo ankstesnis elgesys taip pat suteikė nukentėjusiajai pagrindo manyti, kad nagrinėjamo įvykio metu išsakyti grasinimai gali būti realūs.

Nors, kaip minėta, kaltinamasis neigia realiai ketinęs užmušti sutuoktinę ir padegti butą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pagal teismų praktiką nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino realizuoti grasinimą, pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2014). Kaltinamasis paaiškino, jog padegus paklodę ir realiai kilus gaisrui, pats išsigando ir liepsną gesino pildamas vandenį. Kad tokius veiksmus jis atliko, patvirtino ir pati nukentėjusioji. Tokias aplinkybes R. L. nurodė ir ikiteisminio tyrimo, ir teismo posėdžio metu, taip pat paskambinusi ir į BPC, kas nustatyta iš garso įrašo apžiūros protokolo, be to, liudytoju apklaustas ugniagesys J. G. paaiškino, jog įsidegęs medis pats neužgęsta, taigi tikėtina, kad gaisras buvo gesinamas. Kad iki gaisro užgesinimo buvo degimas atvira liepsna patvirtina ne tik nukentėjusiosios parodymai, bet ir įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolente, iš kur matyti, iki apanglėjimo apdegę durys, stakta, taip pat ugniagesių paaiškinimai, PGT vyr. leitenanto J. R. tarnybinis pranešimas. Visgi atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamasis V. L. traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ne už pasikėsinimą nužudyti, o už grasinimą nužudyti, padegti, ir visi anksčiau aptarti duomenys, kuriuos teismas laiko įrodymais, tai patvirtina.

Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, jog byloje yra pakankamai įrodymų konstatuoti, jog nukentėjusioji nagrinėjamo įvykio metu teisingai suprato kaltinamojo elgesį ir nagrinėjamo įvykio metu jai buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl kaltinamojo ketinimų, kuriais jis siekė įbauginti ją.

Kaltinamojo veiksmų pobūdis, intensyvumas bei nagrinėjamo įvykio aplinkybės patvirtina, kad jis suprato savo veiksmų pobūdį ir pavojingumą bei norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Be kita ko, pastebėtina, jog pagal BK 19 straipsnio 1 dalį, asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas. Tai reiškia, jog tai, kad asmuo dėl neblaivumo padarė nusikalstamą veiką, neatleidžia kaltininko nuo baudžiamosios atsakomybės už įvykdytą nusikalstamą veiką, esant neblaiviam.

Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, kad nurodyta V. L. tyčinė veika, dėl grasinimo nužudyti R. L., padegti, sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad toks grasinimas galėjo būti įvykdytas, ir jis atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta.

Prokuroras bylos nagrinėjimo metu pateikė prašymą pakeisti kaltinimą, kad V. L. 2021 m. lapkričio 27 d., nuo apie 21.00 iki apie 23.00 val., 3-jų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio (2021 m. lapkričio 28 d. 00.16 val. jam nustatytas 1,27 prom. girtumas), konflikto metu tyčia grasino nužudyti savo žmoną R. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., padegdamas jų butą, o R. L. užsidarius savo kambaryje, kadangi prieš ją jau anksčiau buvo ne kartą smurtaujama ir analogiškai grasinama, jis tyčia uždegė rankšluostį ir padėjo jį prie R. L. kambario durų, po ko R. L., pajutusi dūmų kvapą, atidarė savo kambario duris ir, trypdama kojomis, užgesino rankšluostį, o po to vėl užsidarė savo kambaryje, tada jis tyčia uždegė ant R. L. kambario durų kabojusią paklodę, dėl ko stipriai atvira liepsna užsidegė ir R. L. kambario durys, po ko R. L. vėl pajutusi dūmų kvapą ir per savo kambario durų stiklą pamačiusi liepsną, atidarė savo kambario duris, tačiau pamačiusi, kad jis tik stovi, nieko nedaro ir stebi degančias duris, bijodama dėl galimo smurto, vėl užsidarė savo kambaryje, ir, supratusi, kad pati gaisro užgesinti nesugebės, kreipėsi pagalbos paskambindama į Bendrąjį pagalbos centrą, o pati, bijodama dėl savo sveikatos ir gyvybės, išėjo į balkoną, kad neuždustų nuo dūmų ir nesudegtų, kol atvyko pagalba ir buvo užgesintas gaisras, ir šiais savo veiksmais V. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje.

Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti arba padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą.

Paprastai terorizavimui būdingas sistemiškumas, kurį baudžiamosios teisės teorija aiškina kaip tris ar daugiau kartų, tačiau praktikoje galimi terorizavimo atvejai ir esant vienam, tačiau išreikštam aktyviais ir ilgesnį laiką trunkančiais veiksmais kartui??? (kasacinė nutartis Nr. 2K-259-693/2018).

Nagrinėjamu gi atveju, nukentėjusioji R. L. parodė, jog V. L. grįžo namo 21.00 val., valandą laiko pamiegojo, tuomet jam atsikėlus tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu V. L. pradėjo grasinti, padegė rankšluostį, po to paklodę. Iš Birt ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, jog nukentėjusioji į Bendrąjį pagalbos centrą dėl tokių kaltinamojo veiksmų kreipėsi 22.40 val. (t. 1, b. l. 4). Taigi, teismas sprendžia, jog pirma, kaltinamojo veiksmai truko apie 40 minučių, tai yra maždaug 22.00-22.40 val., ko negalima vertinti kaip ilgesnį laiką trunkančiais.

Teismų praktikoje pažymima, jog esminis BK 145 straipsnio 1 dalies skirtumas nuo 2 dalies yra tai, kad grasinimai trunka ilgesnį laiko tarpą, dėl to nukentėjusysis patiria nuolatinės baimės, netikrumo būseną, nes kyla realus pavojus jo gyvybei, sveikatai ar turtui.?? (kasacinė nutartis Nr. 2K-259-693/2018). Nagrinėjamu atveju, grasinimams trunkant apie 40 minučių, negalima teigti, jog nukentėjusioji patyrė nuolatinį baimės jausmą. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, jog V. L. veiksmai, nenustačius jo veiksmuose sistemingumo, gali būti vertinami kaip terorizavimas. Pateiktame prokuroro prašyme pakeisti kaltinimą nurodoma, kad prieš R. L. anksčiau buvo ne kartą smurtaujama ir analogiškai grasinama, tačiau teismas pažymi, jog byloje neginčytinai nustatytas tik vienas faktas, kad 2017 m. lapkričio 19 d. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį V. L. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas už analogiškos veikos pagal BK 145 straipsnio 1 dalį prieš sutuoktinę padarymą. Atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog negali būti vertinami kaip sistemingi per tam tikrą laiko tarpą padaryti keli veiksmai, kurių nesieja bendras sumanymas. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamas įvykis ir ankstesnis nutolę per 4 metus, teismas sprendžia, jog nėra objektyvu teigti, kad juos sieja bendras sumanymas, todėl jie nevertintini kaip sistemingi, o V. L. veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip nusikaltimas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.

III. Bausmės skyrimo motyvai

BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos bausmės rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

Skirdamas bausmę teismas įvertina BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bei visas pirmiau įvardytas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo už padarytą nusikalstamą veiką, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad V. L. tiesiogine tyčia padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, veika baigta. Nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neteistas (t. 1, b. l. 137-138), administracine tvarka baustas (t. 1, b. l. 133), pensininkas, (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, registruotas Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filiale nuo 2021 m., gydytas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl (duomenys neskelbtini), ekspertizę skirti netikslinga (t. 2., b. l. 35, 55).

V. L. nusikalstamą veiką padarė neblaivus, kai nustatytas 1,27 prom. girtumas (t. 1, b. l. 131-132), todėl teismo vertinimu, kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Lengvinančių kaltinamojo atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis nebuvo anksčiau teistas, tačiau vieną kartą, tai yra, 2017 m. lapkričio 19 d., ikiteisminis tyrimas pradėtas už analogiškos veikos pagal BK 145 straipsnio 1 dalį prieš sutuoktinę padarymą, tačiau nutrauktas kaltinamajam su nukentėjusiąja susitaikius (t. 1., b. l. 137-138).

Spręsdamas bausmės rūšies parinkimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad V. L. yra solidaus amžiaus, pragyvena iš senatvės pensijos, todėl vieši darbai ir bauda jam neskirtini. Atsižvelgiant į tai, kad V. L. teisiamas pirmą kartą, nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo beveik metai, naujų ikiteisminių tyrimų dėl kaltinamojo veiksmų prieš sutuoktinę nepradėta, pati nukentėjusioji nurodė, jog nėra pagrindo įpareigoti V. L. gyventi atskirai, paaiškino, jog kaltinamojo elgesys pasikeitė po to, kai jis bendravo su sūnumi (duomenys neskelbtini) ir nevartojo alkoholio, abu sūnūs deda pastangas padėti tėvams, be to, V. L. turi dėl amžiaus ir kitų sveikatos problemų, taigi, teismo vertinimu, kaltinamasis neturi išskirtinių antivisuomeninių nuostatų, laisvės atėmimo bausmė jam neskirtina.

Išvardintų aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam paskyrus už padarytą nusikaltimą laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis, atsižvelgiant į vieną sunkinančią atsakomybę aplinkybę, tačiau ir į tai, kad nusikalstama veika nepadaryta žala nukentėjusiosios sveikatai, nustatytinas artimas sankcijos vidurkiui, tai yra, vieneri metai ir du mėnesiai, skiriant įpareigojimus ir draudimus, vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi.

Vadovaujantis BK 72² straipsnio nuostatomis, teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. V. L. nusikalstamą veiką padarė prieš šeimos narį – sutuoktinę, todėl BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 3 dalies, 72² straipsnio pagrindu kaltinamajam V. L. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Bylos duomenimis, V. L. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. lapkričio 27 d., 23.00 val. iki 2021 m. lapkričio 29 d., 16.40 val. t. y. dvi dienas (t. 1, b. l. 99-100). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, V. L. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

IV. Kiti klausimai

Kaltinamajam V. L. skirta kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. L., gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)) nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja R. L., nuo 2021 m. lapkričio 29 d. iki 2022 m. sausio 29 d. (t. 1, b. l. 117-119), 2022 m. sausio 28 d. pratęsta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios iki 2022 m. kovo 29 d. (t. 1, b. l. 126-129). 2022 m. balandžio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi V. L. buvo iš naujo skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nebendrauti ir neieškoti su ja ryšių iki 2022 m. birželio 14 d.(t. 1, b. l. 198-199). Galiojančių kardomųjų priemonių nėra, Nenustatytos aplinkybės kardomosios priemonės skyrimui.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 116,97 Eur civilinį ieškinį už PSDF biudžetui padarytą žalą dėl nukentėjusiosios gydymo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 63-64). Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį patvirtina prie jo pridedami įrodymai, todėl jis laikomas pagrįstas, iš kaltinamojo priteistina 116,97 Eur žala nukentėjusiosios gydymo išlaidoms atlyginti.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatomis bei aktualiausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, numatančia, kad teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas, atsižvelgiant į tai, kad byloje civiliniu ieškiniu prašoma ne tik priteisti patirtą neturtinę žalą, tačiau ir 5 procentus procesinių palūkanų nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki reikalavimų įvykdymo, iš V. L. taip pat priteisiamos ir procesinės palūkanos, kurios skaičiuotinos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų 517,42 eurų priteisimo iš kaltinamojo V. L. (t. 3., b. l. 7-9). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Teismas teisiamajame posėdyje pripažino, jog kaltinamajam yra būtinas gynėjas, kadangi jam skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyriumi. Šiuo atveju, gynėjo dalyvavimas buvo privalomas, jo paskyrimas nuo kaltinamojo valios nepriklausė. Esant tokioms aplinkybėms, šių išlaidų priteisimas nėra galimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1A-31-843/2017, Nr. 1A-433-1020/2017, Nr. 1A-395-988/2020, 1A-257-312/2021). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, 517,42 eurų valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, skaitmeninė laikmena su vaizdo ir garso įrašais (1 vnt. CD), supakuota voke, kuris pritvirtintas prie bylos 1-o tomo viršelio nugarėlės, paliktina saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

V. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi, V. L. per visą bausmės atlikimo laikotarpį:

§ įpareigoti atsiprašyti nukentėjusiosios R. L. raštu jai priimtina forma;

§ uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, V. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką įskaityti į paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 3 dalies, 72² straipsnio pagrindu V. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, išklausant visą šių programų kursą.

Civilinio ieškovo – Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš V. L. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 116,97 Eur turtinę žalą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

Atsisakyti priteisti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas 517,42 Eur iš V. L..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašais (CD, 1 vnt.), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.