- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-22
- Bylos Nr.
- e2YT-1608-759/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00057-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snieguolė Bielskienė
- Pareiškėjas
- V. M.
- Suinteresuotas asmuo
- D. M., E. A.
- Advokatai
- Virginija Bradulskienė, Marius Ruzas
- Kategorijos
- 2.5.2Įpėdiniai
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. M. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys D. M. ir E. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja V. M. pareiškimu prašė atnaujinti terminą palikimui priimti po jos senelės S. Ž. mirties. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad V. M. (pareiškėja) yra (duomenys neskelbtini) mirusio V. M., kuris yra S. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus, dukra. 2024 m. spalio 10 d. buvo informuota apie Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2YT-13065-1221/2024 pagal D. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašoma nustatyti, kad D. M. tėvas J. Ž. po sutuoktinės S. Ž. mirties priėmė palikimą faktiniu valdymu, kuriame V. M. atsiliepimu neprieštaravo pareiškimui. Pažymėjo, kad gavus procesinius dokumentus iš teismo, pareiškėja kreipėsi į atstovą, kadangi nesuprato apie ką minėti dokumentai yra. Pareiškėja nurodė, kad pareiškėjos tėvas V. M. mirė (duomenys neskelbtini), o senelė S. Ž. mirė po V. M. mirties praėjus vos trims mėnesiams, t.y. (duomenys neskelbtini). Tiek pareiškėjos tėvo, tiek senelės mirties metu pareiškėja buvo nepilnametė. Įstatyminiai tuo metu nepilnametės V. M. atstovai nevykdė jiems tenkančių pareigų ir V. M. vardu nepriėmė palikimo nei po jos tėčio V. M., nei po jos močiutės S. Ž. mirties. Kadangi V. M. tėvas V. M. mirė dar iki savo motinos S. Ž. mirties, tai reiškia, kad įpėdine po S. Ž. mirties tapo jos vaikaitė, V. M. dukra, pareiškėja V. M..
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo D. M. pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškimą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad V. M. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties paveldimo nekilnojamojo turto nebuvo, bent D. M. nėra žinoma. Nežino ar V. M. turėjo skolų bei skolinių įsipareigojimų. Paveldėjimo byla notarų biure po V. M. mirties nebuvo užvesta. Pareiškėja V. M. nurodo, kad jos atstovai nevykdė jiems tenkančių pareigų ir nepriėmė V. M. vardu jai tenkančio palikimo po jos tėvo mirties. Paveldimo turto apimties pareiškėja nenurodo, globėjų, kurie nevykdė tariamai, pareigos taip pat nenurodo. Akcentavo ir tai, kad V. M. motina ir suinteresuoto asmens D. M. motina S. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). Nėra duomenų apie tai, kad S. Ž. paveldėjo ar faktiškai priėmė palikimą po sūnaus V. M. mirties. Svarbu ir tai, kad nors palikimo atsiradimo metu pareiškėja V. M. buvo nepilnametė, tačiau jai tapus pilnamete, ji pati nesiėmė jokių veiksmų palikimui priimti nei po tėvo V. M., nei po senelės S. Ž. mirties. Praėjo labai ilgas laiko tarpas beveik 10 metų. 2024 m. spalio 10 d. gavusi iš teismo paminėtus dokumentus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pareiškėja teigia sužinojusi, kad nebuvo įgyvendintos jos, kaip įpėdinės teisės. Tačiau tai nėra pakankamai objektyvios aplinkybės terminui atnaujinti. Tai, kad V. M. nebuvo informuota ir nežinojo apie S. Ž. palikimą nėra pagrįsta jokiais įrodymais šioje byloje. Be to, per tuos 10 metų jau gyvenamasis namas yra renovuotas D. M. ir jos šeimos lėšomis bei darbu. Pareiškėja siekia paveldėti gyvenamąjį namą, kuris iš esmės yra pagerintas. Iki kol tas namas nebuvo renovuojamas jokio intereso palikimui priimti pareiškėja nereiškė.
Šalies argumentai
3. Pareiškėja V. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad vaikystėje gyveno močiutės name, tiksliau ji, jos močiutė, senelis ir pareiškėjos mama. Gyveno kelerius metus. Kai pareiškėjos mama su tėvu išsiskyrė, išsikraustė su mama gyventi kitur. Laikui bėgant nutrūko ryšys ir su močiute. Su tėvu kažkiek palaikė ryšį, tačiau tarpusavio ryšys nebuvo stiprus, matėsi maždaug 1-2 kartus per metus. D. M. pranešė pareiškėjai, kad pareiškėjos tėvas mirė, pareiškėjai tuo metu buvo 15 metų. Ji laidotuvėse dalyvavo. Po kelių mėnesių mirė ir močiutė, apie mirtį žinojo, tačiau laidotuvėse nebuvo. Akcentavo, kad kai tėvas mirė, nei ji, nei jos mama neturėjo minties, kad tėvui mirus yra paveldimo turto. Be to, visą laiką manė, kad močiutės namas priklauso valstybei. Pažymėjo ir tai, kad iš jos mamos žodžių (kalbos) suprato, kad nėra ko jiems ten kreiptis dėl palikimo. Pareiškėja nurodė, kad jai šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metai. Anksčiau ji nesidomėjo turtu, nes galvojo, kad tas namas yra valstybės ir nepriklausė jos tėvui. Pradėjo domėtis dabar, kadangi D. M. jai pranešė, kad teisme apie pareiškėją domėjosi ir yra galimybė priimti palikimą. Todėl nusprendė kreiptis dėl termino atnaujinimo palikimui priimti. Nurodė ir tai, kad būdama nepilnametė mirusiųjų kapų nelankė, tačiau būdama pilnametė, maždaug 19 metų, ji pradėjo lankyti kapus bei tuo pačiu aplankydavo D. M. su kurią bendraudavo.
4. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokato padėjėjas Marius Ruzas nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir išdėstytas pareiškime, prašė pareiškimą tenkinti. Taip pat nurodė, kad terminui atnaujinti yra kompleksas aplinkybių, o būtent pareiškėja atsiradus palikimui neturėjo veiksnumo, negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisių, motina elgėsi aplaidžiai, tėvas buvo mires. Pareiškėjos niekas neinformavo, kad gali būti įpėdinė, taip pat nurodė, kad nebus pakenkta santykių stabilumui, turto paveldėjimo ir turto priežiūros santykiams. Suinteresuotas asmuo bando įrodyti, kad tai yra šeimos turtas, tačiau ten gyveno ir pareiškėja. Taip pat nurodė, kad pareiškėja prisidėtų prie namo išlaikymo, atlygintų išlaidas.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo D. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tiesa, kad pareiškėja gyveno porą metų senelės namuose. Nurodė, kad jos tėvų paveldėtojai yra - iš tėvo pusės - E. A. ir D. M., o iš mamos pusės - V. M., E. A. ir D. M.. V. M. buvo nesantuokinis vaikas, kito vyro. Pažymėjo, kad namas buvo pirktas tėvo. Nurodė, kad V. pas močiutę nesilankė, jos neprižiūrėjo, su tėvu taip pat nebuvo stipraus tarpusavio ryšio.
6. Suinteresuoto asmens D. M. atstovė teismo posėdžio metu su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad pagrindiniai pareiškimo atmetimo argumentai išdėstyti atsiliepime į pareiškimą. Papildomai paaiškino, kad pareiškėja nepateikė jokių priežasčių dėl ko pateisinamai praleido įstatyme numatytą terminą. O būtent pareiškėja 10 metų nuo pilnamestystės netvarkė jokių dokumentų palikimui priimti, todėl nepateisinamas toks ilgas laikas. Nepateikė taip pat įrodymų kad nežinojo apie turtą, nors turėjo galimybę. Santykių stabilumas trapus, nes būtent D. M. namą remontavo, prižiūrėjo, gerino jo būklę.
7. Liudytojas V. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra D. M. sutuoktinis. Nurodė, kad nuo 2005 m. birželio mėn. pradėjo gyventi sutuoktinės tėvų name. Pardavus jam priklausantį nekilnojamą turtą, visus pinigus investavo į namą, kuriame gyvena. Keitė stogą, langus, baldus, atliko vidaus remontą. Pažymėjo, kad V. M. jau būdama pilnametė, matė, kad namas yra pasikeitęs ir į jį investuoti pinigai. Nurodė, kad apie palikimą niekada nebuvo kalbos. Po sutuoktinės mamos mirties jokie veiksmai nebuvo daromi. V. turėjo žinoti kieno namas, bet ar žinojo ar jai kažkas priklausė, nežino.
8. Suinteresuotas asmuo E. A. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. 2025 m. kovo 18 d. E. A. teismo posėdyje dalyvavo. Į 2025 m. balandžio 15 d. teismo posėdį neatvyko/ neprisijungė nuotoliniu būdu, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai 2025 m. kovo 18 d. vykusio teismo posėdžio metu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas netenkinamas.
9. Byloje esančiais įrodymais yra nustatyta, kad S. Ž. turėjo tris vaikus – V. M. (miręs (duomenys neskelbtini)), D. M. ir E. A.. Pareiškėja V. M. yra (duomenys neskelbtini) mirusio V. M., kuris yra S. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus, dukra. Po S. Ž. mirties pareiškimas dėl palikimo priėmimo nebuvo paduotas, palikimo priėmimo faktas neregistruotas. 2024 m. gruodžio 9 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-13065-1221/2024 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. Ž., miręs (duomenys neskelbtini), per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios savo sutuoktinės S. Ž. palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Sprendimas įsiteisėjo 2025 m. sausio 9 d.
10. CK 5.57 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai.
11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).
12. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012, 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).
13. Palikimo sudėties nežinojimas teismų praktikoje nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų būti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011, 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).
14. Nagrinėjamu atveju pareiškėja V. M. termino palikimui priimti po senelės S. Ž. mirties iš esmės argumentuoja tuo, kad senelės mirties dieną buvo nepilnametė, neturėjo galimybės pati įgyvendinti savo teisių, įstatyminiai tuo metu nepilnametės V. M. atstovai nevykdė jiems tenkančių pareigų, niekas iš suaugusių neinformavo apie teisę paveldėti po senelės mirties bei visą laiką manė, kad senelės namas priklauso valstybei.
15. Pareiškėja V. M. palikimo faktiniu valdymu nepriėmė ir per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Palikimo atsiradimo dieną pareiškėjai V. M. buvo 15 metų, dėl amžiaus buvo neveiksni, pilnametystės sulaukė (duomenys neskelbtini).
16. Nuo palikimo atsiradimo dienos (duomenys neskelbtini) iki pareiškimo pateikimo teismui dienos 2025 m. sausio 13 d. yra praėję beveik 10 metų. Pareiškėja nors ir nurodo, jog palikimo atsiradimo dieną buvo 15 metų amžiaus, tačiau nenurodo aplinkybių ir nepateikia jas pagrindžiančių įrodymų, dėl kokių svarbių priežasčių nesikreipė į teismą dėl termino priimti palikimui atnaujinimo nuo tada kai sulaukė pilnametystės ir tapo veiksni (duomenys neskelbtini), t. y. 8 metų laikotarpyje.
17. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų civilinėje byloje Nr. e2YT-13065-1221/2024, pagal D. M. dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu fakto nustatymo pareiškėja V. M. buvo informuota apie bylos iškėlimą 2024 m. spalio 10 d. jai įteikus procesinius dokumentus registruotu paštu. Pareiškėja buvo atstovaujama atstovo advokato padėjėjo Mariaus Ruzo. Minėta byla buvo užbaigta 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimu, kuris buvo patenkintas ir kuriame V. M. atsiliepimu neprieštaravo D. M. pareiškimui. Pareiškėja V. M. teismui pateikė pareiškimą 2025 m. sausio 13 d. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
18. Nors ir pareiškėja teigė, kad nežinojo ar yra paveldimo turto bei manė, kad jos senelės namas yra priklausantis Valstybei, tačiau apie aplinkybes, kad mirė tėvas bei senelė, žinojo. Svarbu ir tai, jog pati pareiškėja nurodė, kad būdama jau pilnametė, t.y. 19 m. ji lankė tėvo kapus bei tuo pačiu aplankydavo giminaičius, t.y. D. M. su kuria palaikė ryšius. Byloje nėra duomenų dėl kokių svarbių priežasčių pareiškėja laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki pareiškimo surašymo dienos 2025 m. sausio 13 d. nesikreipė į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, t. y. 8 metus.
19. Atkreiptinas dėmesys, jog remiantis šalių paaiškinimais nustatyta, kad tiek pareiškėja V. M., tiek jos motina apie S. Ž. mirtį žinojo, tačiau pati pareiškėja argumentavo, kad dėl palikimo nieko nedarė, nes anot jos motinos „nėra čia ko jiems kreiptis dėl palikimo“. Taigi tuo metu jiems turėjo kilti klausimų dėl S. Ž. turto likimo, jai mirus, tačiau pareiškėjos motina nebuvo suinteresuota palikimo priėmimu ir nevykdė jai tenkančios pareigos dėl V. M.. V. M. pilnametystės sulaukė (duomenys neskelbtini), tačiau ir sulaukusi pilnametystės, aštuonerius metus nesiėmė veiksmų palikimui priimti po senelės S. Ž. mirties. Minėta, jog teisinio reguliavimo nežinojimas, savaime nėra objektyvi priežastis termino atnaujinimui.
20. Akcentuotina, kad palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas, taigi, tikėdamasi galimai pretenduoti pagal įstatymą į mirusios palikimą, pareiškėja sulaukusi pilnametystės privalėjo imtis veiksmų palikimui priimti.
21. Pareiškėja taip pat svarbia aplinkybe, dėl kurios ji praleido trijų mėnesių terminą palikimui priimti, įvardina kaip jos visišką nebendravimą su senele, kadangi jų bendravimas buvo nutrukęs. Nurodė, kad su tėvu ryšys nebuvo stiprus, matėsi 1-2 kartus per metus.
22. Aplinkybę, jog pareiškėja realiai nebendravo su savo tėvu bei senele, tačiau žinojo apie jų mirtis, tačiau nežinojo dėl turto ir negalėjo priimti palikimo patvirtina tiek pati pareiškėja, tiek ir suinteresuoti asmenys, tad teismas sprendžia, jog ši aplinkybė egzistavo. Tačiau tokios aplinkybės kaip svarbios termino praleidimui teismas vertinti negali, kadangi nebendravimas su palikėju bei nežinojimas apie atsiradusį palikimą savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-378/2023, 27 p.).
23. Teismo vertinimu pareiškėja neįrodė aplinkybių, sudarančių teisinį pagrindą atnaujinti beveik 10 metų praleistą terminą palikimui priimti. Palikimo atsiradimo metu pareiškėja buvo penkiolikos metų amžiaus, pilnamete tapo (duomenys neskelbtini). Įvertinęs nustatytas byloje aplinkybes, priežastis terminui atnaujinti, terminą palikimui priimti civilinių teisinių santykių stabilumo užtikrinimo aspektu, atsižvelgdamas į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), teismas daro išvadą, kad V. M. nepateikė teismui neginčijamų įrodymų, jog ji buvo atidi ir rūpestinga, siekdama įgyvendinti savo teises dėl palikimo priėmimo įstatymo nustatytu laiku ir konstatuoja, kad asmens, praleidusio terminą, interesai nėra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo bei nėra pagrindo termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis ir reikalavimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo teismas atmeta kaip neįrodytą.
24. Ypatingosios teisenos dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio, 6 dalis). Suinteresuoto asmens D. M. atstovė pateikė į bylą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) 2025 m. balandžio 14 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą D. M. pagal 2025 m. vasario 11 d. Tarnybos sprendimą Nr. ATS-2025-04649 valstybė patyrė 412,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
25. Teismas sprendžia, kad valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir priteistinos valstybei iš pareiškėjos V. M. (CPK 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu, teismas
nutaria:
atmesti pareiškėjos V. M. pareiškimą dėl praleisto termino pratęsimo palikimui priimti po S. Ž. mirties.
Priteisti iš pareiškėjos V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 412,50 Eur (keturių šimtų dvylikos eurų 50 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pinigai turi būti pervesti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5630).
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.