Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius atstovei I. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal L. N. ieškinį atsakovui V. D. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai. Priešieškinis tenkinamas iš dalies.

10. Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 176–185 straipsniai) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į per teismo posėdį pateiktus šalių ir jų atstovų paaiškinimus, ir nustatęs bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys tenkinamas visiškai, tuo tarpu priešieškinis tenkinamas iš dalies. Toliau teismas pasisako dėl kiekvieno pareikšto reikalavimo.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

11. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko R. D., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Ieškovė ir atsakovas gyvena skyriumi.

12. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 ir 2 dalimis, tuo atveju, kai nepilnamečio vaiko tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu; jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo

14. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

15. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai išsamiai išplėtoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-209/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį,

17. Teismas pažymi, kad nereikia įrodinėti, jog vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus darytina išvada, jog ieškovė įrodė, kad šalių vaikui kasdieniams, įprastiems tiek būtiniesiems (maistui, aprangai, būstui ir kt.), tiek laisvalaikio poreikiams patenkinti reikalingas ne mažesnis kaip 450 Eur išlaikymas.

18. Įvertinęs bylos duomenis apie šalių turtinę padėtį, teismas daro išvadą, kad abi šalys turi prisidėti prie vaikų išlaikymo lygiomis dalimis, t. y. pagal apskaičiuotus vaiko poreikius (tiek minimalius, tiek ir papildomus) po 225 Eur.

19. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytus vaiko poreikius ir jiems reikalingą patenkinti išlaidų dydį, ir į tai, kad atsakovas iš esmės neprieštaravo ieškovės prašomam priteisti išlaikymo dydžiui, sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą ir priteisti iš atsakovo šalių nepilnamečiui sūnui išlaikymą, mokamą po 225 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.

20. Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą (CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis), todėl, atsižvelgiant į CK 3.185 straipsnio, 3.190 straipsnio nuostatas, ieškovė skirtina iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

21. Teismas išaiškina, kad, pasikeitus (išaugus, sumažėjus) šalių nepilnamečio vaiko poreikiams ar pasikeitus šalių turtinei padėčiai (pagerėjus ar pablogėjus), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

22. Pagal CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai.

23. Ieškovė taip pat prašė teismo priteisti 1 350 Eur išlaikymo sūnui įsiskolinimą už šešis mėnesius už laikotarpį nuo 2019 m. vasario mėn. (nuo gyvenimo skyriumi pradžios) iki 2019 m. liepos mėn. (iki ieškinio pateikimo teismui)-(225 Eur x 6 mėn.). Nustatyta, kad duomenų, patvirtinančių, jog laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą, atsakovas būtų reguliariai prisidėjęs prie nepilnamečio vaiko išlaikymo ir jo poreikių tenkinimo, nėra (CPK 178 straipsnis). Atsakovas, be kita ko, prieštaravimų dėl išlaikymo skolos susidarymo laikotarpio neteikė, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas, t. y. iš atsakovo nepilnamečiui sūnui priteistinas 1 350 Eur išlaikymo įsiskolinimas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnio 1–2 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 11 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

25. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kurie labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką. Tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina gyvena/dirba vietoje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas). Vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 17 punktas). Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Nr. 32250/08, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016).

26. Teismas 2020 m. vasario 18 d. nutartimi ieškovės L. N. prašymu paskyrė teismo ambulatorinę psichologijos ekspertizę, pavedant ekspertams atsakyti į šiuos klausimus: 1) Koks vaiko R. D. emocinis ryšis su tėvu V. D., kaip vaikas jaučiasi bendraudamas su tėvu? Kas vaiko emociniam ryšiui/bendravimui su tėvu galėjo daryti ar daro didžiausią įtaką? Ar yra būtinos, jei būtinos, tai kokios priemonės vaiko ir tėvo emociniam ryšiui atstatyti?; 2) Ar R. D. yra pasiruošęs bendrauti su tėvu V. D. liekant pas jį nakvoti? Ar tėvo bendravimo su vaiku tvarka, nustatant, kad vaikas su tėvu lieka per naktį prieštarauja vaiko interesams? Jeigu tokia tvarka prieštarauja vaiko interesams, kokiomis priemonėmis ir per kokį laikotarpį būtų įmanoma tai pašalinti?

27. Teisme gautas 2021 m. kovo 24 d. – balandžio 23 d. teismo psichologijos ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, kad ekspertizės metu atlikus psichologinį įvertinimą nustatyta, kad R. D. dar negali išreikšti savarankiškos nuomonės dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Ekspertizės metu nebuvo galimybių stebėti ir vertinti berniuko emocinio ryšio su tėvu, nedalyvaujant mamai, kadangi tam nebuvo sudaryta sąlygų (motina atsisakė leisti tėvui pristatyti vaiką į ekspertizės įstaigą, t. y. tėvui ir vaikui atvykti tik dviese). Tuo tarpu vaiko ir abiejų tėvų sąveikų stebėjimas parodė tai, kad: Renaldas patiria sunkumų atsiskirdamas nuo mamos, buvo stebimas jo neramus elgesys, pykčio reakcijos ar verksmas; pats vaiko elgesys ir reagavimas į tėvą yra prieštaringas - nuo ignoruojančio iki mylinčio. Psichologiniu požiūriu, toks vaiko elgesys ir reagavimas atitinka mamos nuomonę ir elgseną (pvz., mama tvirtino, kad vaikas nuo jos neatsiskirs ir nepasiliks su tėvu) bei aukštą tėvų tarpusavio santykių konfliktiškumą. Ekspertizės akte nurodyta, kad norint, kad R. D. su savo tėvu galėtų kurti unikalų tarpusavio emocinį ryšį, būtina ilgesnė bendravimo trukmė bei neįtraukti vaiko į tėvų tarpusavio konfliktus (tėvai turėtų nereikšti jokių neigiamų jausmų vienas kito atžvilgiu vaiko akivaizdoje, apie vienas kitą su vaiku nekalbėti). Bendrauti daugiau ir intensyviau su atskirai gyvenančiuoju tėvu yra būtina sėkmingos vaiko raidos sąlyga. Šiuo atveju pakankamų duomenų, kad R. D. nebūtų pasiruošęs bendrauti su tėvu liekant pas jį nakvoti, negauta. Nurodyta, kad ekspertizės metu berniukas slopino, vengė išreikšti teigiamus jausmus tėvo atžvilgiu. Taigi sūnaus - tėvo bendravimo trukmės ilginimas (tame tarpe, ir vaikui liekant pas tėvą per naktį) atitiktų vaiko emocinius poreikius. Šiuo atveju reikšminga tai, kad mažo amžiaus vaikas, identifikuodamasis su pagrindiniu prieraišumo asmeniu, natūraliai perima suaugusiojo jausmus, ir jaučia, galvoja bei elgiasi kaip šis suaugusysis. R. D. galimas nenoras bei galimai išgyvenamas nerimas dėl bendravimo su tėvu labiau atskleidžia mamos savijautą nei jo paties natūralius jausmus. Renaldui kaip berniukui yra būtinas bendravimas su tėvu, jo raidoje yra būtina nepraleisti identifikavimosi su tėvu etapo, o jo atsisakymai neatitinka nei jo amžiaus tarpsnio uždavinių, nei natūralaus poreikio kurti unikalų ryšį su tėvu bei tuo pačiu patirti jo meilę bei rūpestį. Toks vaiko nenoras psichologiniu požiūriu yra suformuotas - tiesiogiai ir/arba netiesiogiai.

28. Ekspertizės akte atsakydama į teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartyje suformuluotus klausimus teismo ekspertė nurodė, kad: „1. Ekspertizės metu stebėtas R. D. emocinis ryšis su tėvu yra prieštaringas. Pilnai atsakyti į klausimą, kaip R. D. jaučiasi bendraudamas su tėvu V. D., atsakyti nėra galimybės, atsižvelgiant į tai, kad mama nesudarė sąlygų tėvui pristatyti vaiką į ekspertizės įstaigą. Galimybę kurti unikalų tarpusavio emocinį ryšį R. D. ir jo tėvui labiausiai įtakoja bendravimo trukmė bei tėvų aukštas tarpusavio konfliktiškumas. R. D. emociniam ryšiui su tėvu stiprinti būtina taikyti individualią psichoterapiją kiekvienam šeimos nariui, vaikui praleisti daugiau laiko su tėvu, nedalyvaujant mamai, mamos giminaičiams ar specialistams.; 2. Pakankamų duomenų, kad R. D. nebūtų pasiruošęs bendrauti su tėvu V. D. liekant pas jį nakvoti, negauta. (Papildomai dėl rekomendacijų žr. 1 punktą.) Numatymas bendravimo tvarkoje, kad berniukas lieka pas tėvą per naktį, atitinka R. D. emocinius poreikius“.

29. Vertinant atsakovo priešieškiniu prašomą nustatyti bendravimo tvarką bei ieškovės argumentus dėl bendravimo ribojimo manytina, kad atsakovo siūloma bendravimo tvarka atitinka nepilnamečio vaiko interesą ir teisę nevaržomai bendrauti tėvu, nes užtikrina maksimalų atsakovo bendravimą su sūnumi. Tuo tarpu ieškovės siūlymas riboti bendravimą nenustatant nakvynių ar nustatant tik ją vieną per savaitę ar nenustatant galimybės ilgesnį laiką būti vaikui ir tėvui kartu atostogų metu, atsižvelgiant į ekspertizės akte dėstomus motyvus, ribos galimybę stiprinti tėvo ir vaiko ryšį išvengiant motinos įtakos jame.

30. Minėta, jog pagal kasacinio teismo praktiką tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Nr. 32250/08, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016). Šioje byloje ieškovė, nesutikdama su atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka turėjo pareigą įrodyti būtinybę riboti bendravimą (CPK 178 straipsnis), tačiau tokių aplinkybių neįrodė.

31. Pažymėtina, kad ekspertizės metu nebuvo nustatyta aplinkybių, pagrindžiančių būtinybę riboti vaiko bendravimą su tėvu. Priešingai, akte konstatuota, kad R. D. emocinė būsena yra siejama su tėvų tarpusavio santykiais, nurodyta, kad vaiko elgesys prieštaringas tėvo atžvilgiu – viena vertus, berniukas jį nuvertindavo, kita vertus, buvo momentų, kai berniukas į tėvo nuomonę atsižvelgė, prašė pagalbos. Akte pažymėta, kad geriausiai vaiko poreikius ir norus, susijusius su tėvu atskleidžia netiesioginiai duomenys – šeimos piešinyje piešia ir tėvą, jam priskirta “meilės” jausmą, žaisdamas įtraukia ir tėvo figūrą, suvokia, kad tėtis jį myli, o ir jis taip pat myli tėtį, vaiko piešiniai rodo, kad tėvą jis suvokia kaip šeimos narį, tačiau jis jaučiasi nesaugiai išreikšdamas šiltus jausmus tėčiui, tokį elgesį paaiškina tiek aukštas tėvų tarpusavio konfliktiškumas, tiek ir tai, ką jis mato mamos elgesyje tėvo atžvilgiu, vaiko elgesys tėvo atžvilgiu atitinka mamos elgesį. Akte konstatuota, kad penkiamečiai yra gebantys atsiskirti nuo pagrindinio prieraišumo asmens ir jaučiasi saugiai, jei jie tvirtai žino, kad pagrindinis prieraišumo asmuo (šiuo atveju, mama) yra palankiai nusiteikęs kito asmens (šiuo atveju, tėvo) atžvilgiu. Todėl ekspertas daro išvadą, jog tam, kad vaikas galėtų atkurti unikalų tarpusavio ryšį, būtina ilgesnė bendravimo trukmė. Taigi, ekspertizės aktas ne tik, kad neįrodo, jog yra pagrįsta riboti vaiko ir tėvo bendravimą, tačiau, priešingai, patvirtina, kad būtina ilgesnė bendravimo trukmė, tai yra, kad būtina neriboti vaiko bendravimo su tėvu.

32. Ieškovės atstovė nurodė, kad ekspertizės aktas prieštaringas, išvada neišsami, todėl negalima ja vadovautis. Su tokia pozicija nesutiktina. Teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo teigti, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai ir pan. Aplinkybė, kad eksperto išvada yra nepalanki ieškovei, nesąlygoja išvados dėl jos nepagrįstumo ar prieštaringumo. Skiriant ekspertizę nebuvo užduoti klausimai, susiję su motinos ir vaiko ryšiu, nes jis nėra šios byloje nagrinėjimo dalykas (reikalavimas pareikštas dėl tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos nustatymo), tačiau ekspertas, tyrimo metu nustatęs, kad vaiko elgesys tėvo atžvilgiu yra įtakotas motinos nuomonės (elgesio), pagrįstai turėjo pagrindą tokią išvadą išdėstyti akte ją pagrįsdamas konkrečiau (duomenimis apie vaiko santykius su mama, tėvų tarpusavio santykius ir pan.).

33. Taigi, ieškovė neįrodė būtinumo riboti vaiko bendravimą su tėvu. Ieškovės argumentai, kad atsakovas abejojo tėvystės faktu, sutiktina su atsakovo atstovu, nustatant bendravimo tvarką jokios teisinės reikšmės neturi. Taip pat, sutiktina su atsakovo atstovu, kad išvada teikiančios institucijos atstovė nepagrindė teismo posėdyje išsakytos pozicijos, kad bendravimas turi būti ribojimas tik viena nakvyne. Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad gyvena ne toje pačioje vietovėje kaip ieškovė, todėl du kartus į savaitę atvykti paimti vaiką nakvynei jam nėra patogu. Atsižvelgiant į paminėtą, byloje nesant objektyvių įrodymų (tik ieškovės subjektyvi nuomonė), sudarančių pagrindą riboti nakvynės trukmę nuo dviejų iki vienos, ekspertui konstatavus, kad nėra pakankamai duomenų, jog vaikas nebūtų pasiruošęs likti nakvoti pas tėvą, siekiant stiprinti vaiko ir tėvo emocinį ryšį ekspertui siūlant vaikui praleisti daugiau laiko su tėvu nedalyvaujant motinai, konstatuotina, kad nėra pagrindo mažinti nakvynės trukmę iki vienos ar jas skaidyti savaitės eigoje. Taip pat nėra pagrindo neleisti vaikui bendrauti su tėvu ilgesnį laiką atostogų metu.

34. Atsižvelgiant į išdėstytą, į teismo psichologijos ekspertizės išvadas, teismo posėdžio metu išsakytus šalių paaiškinimus, skyriaus nuomonę bei vaiko amžių (šiuo metu R. D. yra (duomenys neskelbtini)) nustatytina atsakovo prašoma bendravimo su sūnumi tvarka su atitinkamomis korekcijomis (CPK 376 straipsnio 3 dalis).

35. Teismas iš dalies atsižvelgia į ieškovės prašymą netenkinti atsakovo siūlomos tvarkos punkto, kuriuo būtų sulygta, kad: „3. V. D. vasaros atostogų metu su sūnumi atostogauja vieną kalendorinį mėnesį, su galimybe atostogas praleisti tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. L. N. privalo netrukdyti sūnaus išvykai ir nedaryti kliūčių įforminant išvykimo dokumentus. Sūnui sulaukus mokyklinio amžiau, mokyklinių atostogų metu V. D. bendrauja su sūnumi pusę atostogų laiko“. Šiuo metu, kai vaikas nėra bendravęs ilgą laiko tarpą tik su tėvu be mamos, su kuria vaikas gyvena nuo gimimo bei yra prie jos prisirišęs, vieno mėnesio bendravimo nustatymas jau šią vasarą gali neatitikti vaiko interesų. Kita vertus, visiškai eliminuoti atsakovo teisę su vaiku praleisti nors dalį atostogų, taip pat būtų neteisinga, kadangi tokiu būdu nebūtų stiprinamas tėvo ir sūnaus ryšys, kuris tvirtėja leidžiant ilgesnį laiką kartu, taip pat būtų pažeidžiamas šalių lygiateisiškumo principas. Teismo nuomone, šioje situacijoje įvertinus vaiko amžiaus ypatumus ir tai, kad tėvas gyvena skyrium, taip pat atsižvelgiant į tai, kad tėvo ir sūnaus bendravimas turėtų būti kuo dažnesnis, kas padėtų išlaikyti, stiprinti bei išsaugoti tėvo ir sūnaus emocinius ryšius, nustatytina, kad šios vasaros sezono metu (birželio - rugpjūčio mėnesiais) atsakovas V. D. atostogauja su sūnumi nepertraukiamai 7 kalendorines dienas, pasiimant sūnų pirmąją savo atostogų dieną 12.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą paskutinę savo atostogų dieną iki 18.00 val. Apie planuojamą atostogų laiką atsakovas informuoja ieškovę iš anksto, ne vėliau kaip prieš 14 dienų. Išaiškintina, kad šių atostogų metu atsakovas turi teisę išvežti atostogauti į užsienio šalį tik ieškovės sutikimu. Toks ribojimas pagrįstas aplinkybe, kad, kaip jau minėta, vaikas nėra bendravęs ilgą laiko tarpą tik su tėvu be mamos, todėl atostogų praleidimas ne įprastoje aplinkoje (ne šalyje, kur gyvena, toli nuo namų), gali neatitikti vaiko interesų.

36. Tačiau nuo 2022 metų nustatytina, kad tėvas bendrauja vasaros atostogų metu su vaiku atsakovo prašomu būdu, tai yra vieną kalendorinį mėnesį, su galimybe atostogas praleisti tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. L. N. privalo netrukdyti sūnaus išvykai ir nedaryti kliūčių įforminant išvykimo dokumentus. Sūnui sulaukus mokyklinio amžiaus, mokyklinių atostogų metu V. D. bendrauja su sūnumi pusę atostogų laiko. Atsakovo prašoma nustatyti tvarka papildoma nuostata, kad tuo atveju, jie šalys geruoju nesuderina atostogų su vaiku laiko, poriniais metais prioritetas teikiamas atsakovo norimam atostogų laikui, neporiniais – ieškovės. Atsakovas apie ketinimą praleisti atostogas su vaiku ieškovę informuoja ne vėliau nei prieš 14 dienų.

37. Santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šiuo atveju, remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, 94 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turi būti įvertintas tiek ieškovo, tiek atsakovės procesinis elgesys bylos nagrinėjimo teisme metu ir priežastys, nulėmusios tiek ieškinio, tiek priešieškinio padavimą, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos.

39. Byloje nustatyta, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio (dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo), taip pat ieškovė patyrė 1 580,32 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Taigi ieškovė bylos nagrinėjimo metu viso patyrė 1 655,32 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovės pridėtų PVM sąskaitų – faktūrų ir procesinių veiksmų ataskaitų matyti, kad advokato paslaugų įkainis – 100 Eur/val., teisines paslaugas sudarė: atsiliepimo į priešieškinį parengimas - 1,5 h (85,97 Eur su PVM ir pritaikyta nuolaida sąskaitai); atsiliepimo į priešieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo – 4 val. (484 Eur su PVM); pasirengimas ir atstovavimas 2019 m. gruodžio 4 d. teismo posėdyje – 1 val. (121 Eur su PVM); pasirengimas ir atstovavimas 2019 m. lapkričio 12 d. teismo posėdyje – 0,7 val. (84,70 Eur su PVM); el. laiško rašymas advokatui P. B. – 0,25 val. (21,48 Eur su pritaikyta nuolaida sąskaitai ir PVM); prašymo dėl dokumentų prijungimo ir ekspertizės paskyrimo parengimas – 0,33 val. (28,35 Eur su pritaikyta nuolaida sąskaitai ir PVM); prašymo dėl dokumentų prijungimo ir ekspertizės paskyrimo parengimas – 2,73 val. (234,53 Eur); pasirengimas teismo posėdžiui ir atstovavimui 2020 m. sausio 2 d. parengiamajame teismo posėdyje – 1 val. (85,91 Eur su pritaikyta nuolaida sąskaitai ir PVM); 2020 m . birželio 10 d. atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rengimas – 1,47 val. (177,87 Eur su PVM); 2020 m. birželio 11 d. prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo prie bylos – 0,87 val. (105,27 Eur su PVM); pasirengimas ir atstovavimas 2020 m. birželio 11 d. teismo posėdyje dėl LAP taikymo - 1,25 val. (151,25 Eur su PVM).

41. Ieškovo ir atsakovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalių dydžių, pagrįstos byloje esančiais rašytiniais dokumentais.

42. Iš Liteko duomenų matyti, kad priešieškinys dėl bendravimo tvarkos nustatymo gautas 2019 m. lapkričio 11 d., 2019 m. lapkričio 12 d. parengiamasis teismo posėdis atidėtas dėl būtinumo išspręsti priešieškinio priėmimą, todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iki minėtų procesinių veiksmų yra susijusios su ieškiniu ir priešieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo, kurių procesiniai sprendimai yra ne atsakovo naudai. Todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos šios bylinėjimosi išlaidos: už atsiliepimo į priešieškinį parengimą - 1,5 h (85,97 Eur su PVM ir pritaikyta nuolaida sąskaitai); už pasirengimą ir atstovavimą 2019 m. lapkričio 12 d. teismo posėdyje – 0,7 val. (84,70 Eur su PVM); 75 Eur žyminis mokestis už ieškinį, iš viso – 245,67 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 4 dalis).

43. Patikslintą priešieškinį iš esmės tenkinus visiškai (tik su teismo atliktomis korekcijomis nustatomoje bendravimo tvarkoje), atsakovui iš ieškovės priteistina 1 950 Eur bylinėjimosi išlaidų, nes, kaip matyti iš teisinių paslaugų sąskaitos, atsakovo patirtos išlaidos buvo susijusios su reikalavimu dėl bendravimo tvarkos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

44. Šalių išlaidos dėl atliktų ekspertizių viena iš kitos nepriteistinos, kadangi ieškovės inicijuotos teismo psichologinės ekspertizės išvados nesudarė pagrindo atmesti priešieškinio reikalavimą, tuo tarpu atsakovo inicijuota genominė ekspertizė lėmė reikalavimo dėl tėvystės nuginčijimo atsisakymą (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

45. Už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo priteisimo turi būti mokamas iš viso 91 Eur žyminis mokestis ((225 Eur x 12 mėn.) + 1 350 Eur) x 3 proc. x 0,75 proc.). Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu buvo atleista nuo šio žyminio mokesčio mokėjimo, todėl ieškinį šioje dalyje tenkinus visiškai, iš atsakovo V. D. valstybės naudai priteistina 91 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

46. Kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, šios išlaidos iš šalių nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 260, 263-270 straipsniais, 271 straipsnio 2 dalimi, 275 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi, 376 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Atsakovo V. D. atsisakymą nuo dalies priešieškinio priimti, civilinę bylą dalyje dėl tėvystės nuginčijimo nutraukti.

Ieškinį tenkinti visiškai. Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove L. N., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti nepilnamečiui vaikui R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą po 225 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus) periodinėmis išmokomis mokamą nuo 2019 m. liepos 29 d. (ieškinio pateikimo dienos) iki sūnaus pilnametystės.

Priteisti nepilnamečiui vaikui R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 350 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti L. N., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką:

1) V. D. su sūnumi R. D. bendrauja lyginiais metų savaitgaliais (kas antrą savaitgalį) nuo penktadienio 18 val., paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį sekmadienį iki 19 val. į jo gyvenamąją vietą;

2) Darbo dienomis V. D. bendrauja su sūnumi R. D. trečiadieniais nuo 17 val. iki 20 val. jo gyvenamojoje vietoje ir turėdamas teisę išsivesti sūnų iš jo gyvenamosios vietos;

3) Atsakovas V. D. 2021 m. vasaros sezono metu (birželio - rugpjūčio mėnesiais) atostogauja su sūnumi nepertraukiamai 7 kalendorines dienas pasiimant sūnų pirmąją savo atostogų dieną 12.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą paskutinę savo atostogų dieną iki 18.00 val. Apie planuojamas atostogas atsakovas informuoja ieškovę iš anksto, ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki atostogų datos. Šių atostogų metu atsakovas turi teisę išvežti vaiką atostogauti į užsienio šalį tik ieškovės sutikimu.

4) Nuo 2022 metų vasaros atostogų metu tėvas bendrauja su vaiku vieną kalendorinį mėnesį, su galimybe atostogas praleisti tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. L. N. privalo netrukdyti sūnaus išvykai ir nedaryti kliūčių įforminant išvykimo dokumentus.

Sūnui sulaukus mokyklinio amžiaus, mokyklinių atostogų metu V. D. bendrauja su sūnumi pusę atostogų laiko.

Tuo atveju, jie šalys nesuderinta geruoju atostogų su vaiku laiko, poriniais metais prioritetas teikiamas atsakovo norimam atostogų laikui, neporiniais – ieškovės. Atsakovas apie ketinimą praleisti atostogas su vaiku informuoja ieškovę ne vėliau nei prieš 14 dienų;

5) V. D. kas antrus (lyginius) metus su sūnumi praleidžia Šv. Kalėdas, pasiimdamas sūnų iš nuolatinės gyvenamosios vietos Šv. Kalėdų išvakarėse 18 val. ir gražindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą antrą Šv. Kalėdų dieną iki 19 val.;

6) V. D. kas antrus (lyginius) metus su sūnumi praleidžia Naujuosius metus, pasiimdamas sūnų iš nuolatinės gyvenamosios vietos Naujųjų metų išvakarėse 18 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą kitą dieną iki 19 val.;

7) V. D. kas antrus (nelyginius) metus su sūnumi praleidžia Šv. Velykas, pasiimdamas sūnų iš nuolatinės gyvenamosios vietos Šv. Velykų išvakarėse 18 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą antrą Šv. Velykų dieną iki 19 val.;

8) V. D. kas antrus (nelyginius) metus sūnaus gimtadienį (lapkričio 12 d.) praleidžia kartu, pasiimdamas sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos 16 val. ir grąžindamas sūnų į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki 19 val., nepriklausomai nuo bendro savaitgalių ir vasaros atostogų grafiko paskirstymo;

9) V. D., tėvo dieną praleidžia kartu, pasiimdamas sūnų iš nuolatinės gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val.;

10) V. D. gali matytis su sūnumi ir dažniau nei numatyta šioje tvarkoje, datą suderinus su L. N. iš anksto;

11) V. D. su sūnumi bendrauja neribotai telefonu, internetu bei kitomis ryšio priemonėmis;

12) V. D. įsipareigoja iš anksto pranešti L. N. apie negalėjimą pasimatyti su sūnumi;

13) V. D. ir L. N. įsipareigoja nedelsiant, kai tik sūnus suserga, vienas kitą informuoti apie sūnaus ligos atvejus;

14) L. N. įsipareigoja informuoti V. D. apie pasikeitusį sūnaus nuolatinės gyvenamosios vietos adresą.

Priteisti iš ieškovės L. N., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 950 (vieną tūkstantį devynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei L. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 245,67 Eur (du šimtus keturiasdešimt penkis eurus 67 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 91 Eur (devyniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti atsakovui, kad priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už žyminį mokestį turi būti sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. (duomenys neskelbtini) – AB „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini) – AB „Citadele“ banke, Nr. (duomenys neskelbtini) – Luminor bank AS, veikiančiame per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, Nr. (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini) – AB Šiaulių banke, Nr. (duomenys neskelbtini) – UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus. Apeliacinio skundo padavimas nesustabdo sprendimo dalies dėl išlaikymo priteisimo vykdymo.