Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Jolanta Vėgelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal A. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir valstybės įmonės Turto banko, G. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. M. po savo tėvo L. M. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad priėmė savo mirusio tėvo L. M. palikimą faktiškai pradėdamas valdyti jo paliktą turtą iš karto po jo mirties. VĮ Registrų centro duomenimis L. M. priklauso toliau nurodytas nekilnojamasis turtas: 239/999 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1 k. butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šį butą L. M. padovanojo pareiškėjui 2001 m. lapkričio 22 d. Dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nuosavybės teisės nebuvo perregistuotos pareiškėjo vardu. Pareiškėjo tėvas L. M. paskutinius metus prieš mirtį gyveno su pareiškėju bute (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirus tėvui, pareiškėjas į notarą dėl jo palikimo priėmimo pagal įstatymą nesikreipė, tačiau jo palikimą priėmė iš karto po jo mirties, faktiškai kaip savo pradėdamas valdyti L. M. paliktą turtą, įskaitant jo namų apstatymo ir apyvokos reikmenis, asmeninius daiktus, buvusius jo paskutinėje gyvenamojoje vietoje. Taip pat pareiškėjas rūpinosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), mokėjo ir iki šiol moka už šį butą komunalinius mokesčius. Testamentų registro duomenimis L. M. paveldėjimo byla nėra užvesta. Pareiškėjas rūpinosi tėvu, tvarkė jo namų ir ūkio reikalus. Po tėvo mirties pareiškėjas į notarą dėl tėvo palikimo priėmimo pagal įstatymą nesikreipė, tačiau jo palikimą priėmė iš karto po jo mirties, faktiškai kaip savo pradėdamas valdyti jo paliktą turtą, įskaitant jų namų apstatymo ir apyvokos reikmenis, asmeninius daiktus, buvusius jo paskutinėje gyvenamojoje vietoje ir bute, (duomenys neskelbtini), tačiau dėl teisinių žinių stokos nežinojo palikimo priėmimo tvarkos, į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, todėl faktinis palikimo priėmimas liko įstatymiškai neįformintas.

Suinteresuotas asmuo G. M. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo su pareiškimu sutiko.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, atsiliepime į pareiškimą prašė jį tenkinti.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, atsiliepime į pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.

Pareiškimas tenkinamas.

Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po savo tėvo L. M. (duomenys neskelbtini) mirties, jis priėmė visą tėvo paliktą palikimą. Nustatyta, kad pareiškėjas yra L. M. sūnus. Suinteresuotas asmuo G. M. prieštaravimų dėl pareiškimo patenkinimo nepateikė. Nei pareiškėja, nei suinteresuotas asmuo G. M. nesikreipė į notarą dėl L. M. palikimo priėmimo. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad L. M. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 239/999 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1 k. butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Iš 2024 m. kovo 26 d. Vilniaus trečiojo notaro biuro notaro rašto matyti, kad Vilniaus trečiajame notaro biure nėra užvesta L. M. paveldėjimo byla. Testamentų registre nėra įregistruotų L. M. palikimo priėmimo faktų.

Pareiškėjo teigimu, jis po savo tėvo mirties priėmė jo turtą faktiškai pradėdamas jį valdyti, t. y. po palikėjo mirties rūpinosi jo turtu, jį prižiūrėjo, ką patvirtina su pareiškimu pateikti įrodymai.

Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad po L. M. mirties pareiškėjas faktiškai priėmė mirusio L. M. palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti – prižiūrėjo ir rūpinosi žeme, butu, tokiu būdu pareiškėjas savo aktyviais veiksmais parodė, kad išreiškė savo valią siekdama įgyti teises į atsiradusį palikimą. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti savo tėvo L. M., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad jis palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Teismas, daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po savo tėvo L. M., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo A. M. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo tėvo L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti siekiant įgyvendinti pareiškėjo paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.