Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. S. ir jo atstovui advokatui Andriui Juoniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. S. atstovo advokato Andriaus Juonio (toliau – pareiškėjo atstovas) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. Š. 2025 m. birželio 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-13748-2025 (ROIK 24261830731).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. birželio 5 d. nutarimu R. S. (toliau – pareiškėjas) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 431 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas transporto priemonės savininkas (valdytojui), nevykdė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 20 straipsnio 4 dalyje nurodytų reikalavimų, t. y. siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, per institucijos nurodytą terminą, nenurodė ANK 611 straipsnyje nustatytų duomenų apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu (2023 m. gruodžio 15 d. 15.09 val. nusižengimo tipas – greičio viršijimas) valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę, ja naudojosi ar buvo už ją atsakingas. Pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, R. S. paskirta 225 Eur dydžio bauda.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas

8. Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

11. Tokiais atvejais sprendžiant klausimą dėl asmens administracinės atsakomybės, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu (visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai). Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, jog administracinių teisės nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-18-697/2023). Be to, remiantis ANK 567 straipsnio 1 dalimi, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės, o šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Iš esmės tas pats pasakytina ir apie atsakomybės dėl Institucijos pažeisto ANK 611 straipsnio 5 dalyje numatyto imperatyvaus termino, kurio pažeidimas įvyko, pvz., dėl automatinės sistemos padarytų klaidų, perkėlimą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gegužės 23 d. nutartis Nr. eAN2-88-380/2025). Teismas nurodytoje byloje įvertinęs, kad nebuvo pagrindo papildomam tyrimui, kad Institucija turėjo visas galimybes inicijuoti administracinio nusižengimo protokolo surašymo ir išsiuntimo automatinę procedūrą nusižengimą padariusiam asmeniui nepažeidžiant ANK 611 straipsnio 5 dalyje numatyto termino, kurio privalėjo laikytis, to nepadarė dėl aplinkybių, kurioms administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo negalėjo turėti jokios įtakos, priėjo prie išvados, kad nubaudus asmenį po to, kai buvo pažeistas nurodytas šešiasdešimties kalendorinių dienų terminas, susiklostytų teisiniu požiūriu netoleruotina situacija. Šis precedentas nagrinėjamai bylai reikšmingas tuo aspektu, kad jis patvirtina, jog galimas toks ANK 611 straipsnio 5 dalies aiškinimas ir taikymas, kai konstatavus praleistą 60 dienų terminą, nepateisinus papildomo tyrimo bei nustačius kitas aplinkybes, sudarančias pagrindą jas aiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, šių aplinkybių visumos vertinimas yra teisinė prielaida svarstyti administracinės teisenos nutraukimo klausimą.

12. Atsižvelgiant į tai, teismas pažymi, kad nagrinėjamos bylos atveju remiantis bylos duomenis nustatytos tokios reikšmingos proceso organizavimo ir eigos aplinkybės: galimas greičio viršijimo pažeidimas buvo padarytas 2023 m. gruodžio 15 d. ir užfiksuotas automatiniu būdu; dėl pažeidimo pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį protokolas su nurodymu išsiųsti 2024 m. balandžio 24 d., t. y. praleidus 60 dienų terminą, įtvirtintą ANK 611 straipsnio 5 dalyje; Institucija 2024 m. birželio 6 d. priėmė nutarimą nubausti A. S. pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartimi teismas panaikino Institucijos 2024 m. birželio 6 d. nutarimą dėl nubaudimo pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį ir bylą grąžino tyrimui atlikti, konstatavus, kad byloje nėra duomenų, kokiu būdu buvo atliktas papildomas tyrimas. Be to, byloje esančiu 2025 m. vasario 14 d. pareigūnų tarnybiniu pranešimu konstatavus, jog nebuvo vykdoma 2024 m. rugsėjo 24 d. priimta Vilniaus miesto apylinės teismo nutartis, byla grąžinta Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybai. 2025 m. balandžio 9 d. Policijos departamento prie VRM Kelių policijos valdybos tarnybiniame pranešime Nr. 0239-ANR_TP-280-2025 išdėstoma, kad susipažinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartimi, 2024 m. lapkričio 12 d. R. S. buvo išsiųstas reikalavimas pateikti duomenis per 30 kalendorinių dienų, kas vairavo jam priklausančią transporto priemonę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidimo fiksavimo metu. 2024 m. gruodžio 11 d. buvo gautas elektroninis laiškas iš R. S. su trijų asmenų duomenimis. 2024 m. gruodžio 12 d. R. S. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį surašant jam administracinio nusižengimo protokolą. Būtent po tokio grąžinimo Institucijoje buvo atlikti tam tikri tyrimo veiksmai, t. y. liudytojų Š. S., R. S. ir G. S. apklausos 2025 m. kovo 6 d. bei 2025 m. kovo 10 d. Institucija grąžinus bylą tyrimui atliko procesinius veiksmus, tokius kaip liudytojų apklausas, juos vertino kaip papildomo tyrimo veiksmus ir konstatavo, kad nėra galimybės nustatyti, kas vairavo automobilį 2023 m. gruodžio 15 d., nes nieks iš apklaustų asmenų neprisimena vairavęs automobilį. 2025 m. balandžio 9 d. buvo surašytas dar vienas administracinio nusižengimo protokolas R. S., kurio pagrindu 2025 m. birželio 6 d priimtas skundžiamas Nutarimas.

13. Apibendrinus išdėstytas faktines aplinkybes, teismas nustatė, kad byloje procesas nebuvo organizuojamas tinkamai. Tik po 2024 m. rugsėjo 24 d. teismo nutarties grąžinus bylą, buvo išsiųstas reikalavimas pateikti informaciją, kas vairavo automobilį, gavus informaciją ir ją įvertinus kaip netinkamą priimtas sprendimas surašyti administracinio nusižengimo protokolą pagal naują ANK straipsnį, t. y. 431 straipsnio 1 dalį, po to, praėjus dviems mėnesiams nuspręsta, kad nebuvo atliktas papildomas tyrimas ir byla grąžinta tyrimo veiksmams, kurie buvo atlikti praėjus dar beveik mėnesiui laiko (liudytojų apklausos), dar po mėnesio priimtas tarnybinis pranešimas ir surašytas dar vienas 2025 m. balandžio 9 d. administracinio nusižengimo protokolas dėl ANK 431 straipsnio 1 dalies pažeidimo ir tuo pagrindu priimtas skundžiamas Institucijos Nutarimas.

14. Skundžiamame Institucijos Nutarime nurodoma teisingai, kad pagal teismų praktiką transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi pareigą pareigūnams apie jų prašomą informaciją pateikti, nes būdamas didesnio pavojaus šaltinio savininku turi pareigą žinoti koks konkrečiai asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu. Nežinojimas tik parodo netinkamą pareigos vykdymą. Kita vertus, asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas tik kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Kaip buvo minėta, pagal administracinių nusižengimų teisenoje galiojantį nekaltumo prezumpcijos principą (ANK 566 straipsnio 1 dalis) pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumą tenka institucijai (ANK 567 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-68-303/2022, Nr. 2AT-18-697/2023). Teismo vertinimu, šioje byloje Institucija be to, kad įrodinėjimo naštą perkėlė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, taip pat savo veiksmais sukūrė tokią procesinę situaciją, kuri iš esmės panaikino objektyvią galimybę asmeniui įvykdyti įstatymo nustatytą pareigą.

15. Teismų praktikoje išaiškinta, kad transporto priemonės savininkui (valdytojui) arba juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui negavus pareigūno reikalavimo nurodyti Administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, ir apie tokią pareigą nežinant, iš jo negali būti reikalaujama ir įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad jis pagal ANK 431 straipsnį neatsako, nes jo veikoje nėra subjektyviosios pusės požymio – kaltės (??Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-24-719/2024). Nagrinėjamos bylos kontekste nors reikalavimas buvo gautas, tačiau teismo vertinimu, jo gavimo aplinkybės, t. y. laiko tarpas nuo pažeidimo padarymo iki pareikalavimo išsiuntimo, atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintą 60 dienų terminą, bei aplinkybės dėl proceso eigos, aptartos aukščiau, suponuoja išvadą, kad šiuo atveju iš asmens reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio negalima, nes tokį ilgą laiko tarpą nežinant apie pareigą, dėl aplinkybių, kurioms administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo negalėjo turėti įtakos, prarandama galimybė tokią pareigą įvykdyti pagal įstatymo reikalavimus. Pažymėtina, kad R. S. dėjo pastangas ir gavęs reikalavimą, nurodė tris asmenis, galimai galėjusius vairuoti automobilį su visais reikalaujamais jų duomenimis, paaiškino, jog dėl ilgo laiko tarpo nuo pažeidimo padarymo jis tiksliai negali prisiminti, kas vairavo automobilį, nes jį šeimoje vairuoja iki trijų šeimos narių. Teismo posėdžio metu jis kėlė pagrįstą klausimą, kodėl tokio reikalavimo jis negavo iškart po 2023 m. gruodžio 15 d. automatiniu būdu fiksuoto pažeidimo.

16. Nagrinėjamoje byloje A. S. nubaustas už pareigos žinoti, kas vairavo ir apie tai informuoti pareigūnus, nevykdymą, t. y. už tai, kad jis neprisiminė, kas 2023 m. gruodžio 15 d., beveik prieš metus laiko, vairavo automobilį. Teismas šiuo atveju sprendžia, kad svarbu įvertinti, ar administracinių nusižengimų teisenos tvarką reglamentuojančių teisės normų nesilaikymas (pvz., ANK 611 straipsnio 5 dalies termino praleidimas ir iš to kilę padariniai) esmingai darė įtaką ir kaltininko psichiniam santykiui (t. y. kaltės požymiui) su įstatyme įtvirtinta pareiga žinoti, kas valdo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį. Byloje nustačius, kad Institucija ANK 611 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą terminą praleido, byloje nebuvo duomenų apie tai, kokie papildomi tyrimo veiksmai buvo atlikti, kurie pateisintų termino praleidimą, nustačius, kad R. S. reikalavimą pateikti jo automobilį vairavusį asmenį gavo praėjus beveik metams laiko nuo pažeidimo padarymo ir fiksavimo dienos dėl iš esmės ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, teismas sprendžia, kad teisenos tvarką reglamentuojančių teisės normų nesilaikymas turėjo esminę įtaką vertinant, ar buvo kaltės požymis R. S. veikoje. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad iš karto po to, kai buvo užfiksuota greičio viršijimo pažeidimas automatiniu būdu Institucija būtų siuntusi R. S. reikalavimą pateikti informaciją apie tai, kas vairavo jo automobilį 2023 m. gruodžio 15 d. Bylos duomenys patvirtina, kad toks reikalavimas buvo išsiųstas tik 2024 m. lapkričio 12 d. Paaiškinimo, kodėl Institucija tokį reikalavimą išsiuntė tik po to, kai byla buvo grąžinta tyrimui, o ne tada, kai buvo fiksuotas automatiniu būdu pažeidimas, Institucija atsiliepime nenurodo, o kitoje bylos medžiagoje paaiškinimų taip pat nėra.

17. Teismo posėdyje R. S., paaiškino, kad automobilis buvo naudojamas tiek jo, tiek kitų šeimos narių, pagrinde Š. S. bei G. S., šiuos jo parodymus patvirtino ir apklausti liudytojai Š. S. ir G. S.. Jie nurodė, kad automobiliu galėjo naudotis visi šeimos nariai, kurie turėjo vairuotojo pažymėjimą, rakteliai būdavo visiems prieinamoje vietoje, sprendimą pasinaudoti automobiliu priimdavo, jei kažkuris iš šeimos narių rasdavo raktelius sutartoje vietoje, atskiro atsiklausimo nereikėjo, tokios praktikos nebuvo. Be to, R. S. paaiškino, kad būtent praleisto termino pasekme buvo neišsaugotas automobilio vaizdo registratorius su duomenimis, kurie padėtų išaiškinti asmenį 2023 m. gruodžio mėnesį vairavusį automobilį. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, reikalavimas iš automobilio savininko po metų laiko prisiminti, kas tiksliai tam tikrą dieną ir valandą vairavo automobilį, neatitinka tokių teisinės valstybės principų kaip impossibilium nulla obligatio est (niekas neįpareigojamas daryti to, kas neįmanoma) ir lex non cogit ad impossibilia (teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų).

18. Teismas pažymi, kad ANK 611 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto termino praleidimo pasekmės įstatyme nenurodomos. Įstatyme nėra įtvirtinta, kad šio terminio praleidimo padarinys yra susijęs su teisenos nutraukimu, kaip numatyta ANK 39 straipsnyje. Tai reiškia, kad toks termino praleidimas vertinamas kaip procesinis pažeidimas, o kiekvieno procesinio reikalavimo pažeidimas ir jo pasekmės priimto nutarimo teisėtumui ir teisingumui įvertinamas teisme nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo. ANK 642 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad sprendimą panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, galima priimti tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju bylos grąžinimas tyrimui atlikti nebūtų tikslingas, nes nėra nustatyta aplinkybių, kurias papildomai ištyrus būtų pašalinti konstatuotų procesinių pažeidimų neigiami padariniai teisingo ir teisėto nutarimo priėmimui.

19. Pagal nustatytas byloje aplinkybes formaliai vertinant pareiga pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi atsirado R. S. gavus Institucijos reikalavimą pateikti atitinkamą informaciją. Tačiau toks reikalavimas buvo pateiktas nuo automatiniu būdu užfiksuoto pažeidimo dienos, praėjus beveik metams laiko. Teismo vertinimu, šiame nutarime išdėstytos aplinkybės, t. y. padaryti procesiniai pažeidimai lėmę atitinkamus neigiamus padarinius, komplikavusius patį tyrimą bei sukėlusius protokolo surašymo teisėtumo abejones, kurios nei bylą nagrinėjant teisme, nei vėl grąžinant bylą Institucijai, negali būti pašalintos, turi būti vertinamos asmens traukiamo atsakomybėn naudai. Iš to seka išvada, kad byloje nepakanka duomenų, pagrindžiančių, kad R. S. veikoje yra kaltės požymis, todėl administracinio nusižengimo teisena, dėl reikalavimo įvykdyti pareigą, kuri objektyviai negalima įvykdyti, jam turi būti nutraukta (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).

20. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2024 m. birželio 6 d. Institucijos nutarimas buvo panaikintas, todėl ir juo nustatytos faktinės aplinkybės (pvz., nutarime nustatytas administracinėn atsakomybė traukiamo asmens prisipažinimas) šios bylos nagrinėjimo metu nevertinamos. Teismas šiuo atveju nagrinėja administracinio nusižengimo bylą ne dėl atsakomybės už greičio viršijimą, bet dėl atsakomybės už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą. Teismas be kita ko, pažymi, kad ANK 611 straipsnio 5 dalies nuostata, pagal kurią 60 dienų terminas gali būti praleistas tuo atveju kai reikia papildomo tyrimo, negali būti aiškinama tokiu būdu, kad konstatavus, jog terminas praleistas ir nustačius, jog nėra duomenų apie papildomo tyrimo būtinumą, gali būti atliekami tam tikri tyrimo veiksmai, ir toliau procese jie vertinami, kaip pateisinantys termino nesilaikymą. Termino praleidimo pateisinimas tyrimo papildomais veiksmais galimas tik nustačius, kad tokie veiksmai buvo reikalingi ir atliekami iki priimto sprendimo išsiųsti asmeniui nusižengimo protokolą. Institucija privalo įrodyti, kad iki išsiunčiant administracinio nusižengimo protokolą buvo būtini tyrimo veiksmai, jie buvo atliekami ir dėl to 60 dienų terminas praleistas pagrįstai, todėl nėra pagrindo jį vertinti kaip pažeidimą.

Dėl proceso išlaidų

21. ANK 666 straipsnio 2dalyje įtvirtinta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Aktualioje bylai BPK 106 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal BK 106 straipsnio nuostatų prasmę, priimdamas sprendimą dėl advokato darbo apmokėjimo dydžio, teismas nėra varžomas dėl išteisintojo prašyme nurodytų išlaidų sumų dydžio, jas nustato atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes.

22. R. S. atstovas advokatas A. Juonys pateiktame prašyme nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui byloje Nr. II-1075-859/2024 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartimi panaikinus nutarimą ir grąžinus bylą institucijai papildomam tyrimui atlikti, R. S. patirtų išlaidų advokato, dalyvavusio byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginimo klausimas nebuvo sprendžiamas. Atstovo manymu, tuo atveju jei teismas šioje administracinėje byloje, kurioje nagrinėjamas administracinėje byloje Nr. II-1075-859/2024 jau nagrinėtas įvykis, administracinio nusižengimo teiseną nutrauktų pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą, atitinkamai turėtų būti atlygintos tiek administracinėje byloje Nr. II-1075-859/2024, tiek ir šioje byloje R. S. patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

23. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad priima sprendimą dėl administracinės teisenos nutraukimo dėl konkrečiai ANK 431 straipsnio 1 dalies, prašymą dėl proceso išlaidų nagrinėja būtent šios teisenos ribose ir sprendžia proceso išlaidas priteisti tiek, kiek jos buvo patirtos ir susijusios su teisiniu atstovavimu ginant procesines teises byloje dėl nusižengimo pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį. Kaip teisingai nurodė pareiškėjo atstovas, Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėjęs bylą Nr. II-1075-859/2024, proceso išlaidų klausimo nesprendė, nes nepriėmė sprendimo teiseną nutraukti. Kita vertus, šios nagrinėjamos bylos nutarimu teismas klausimo dėl atsakomybės pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį nesprendžia, nepriima sprendimo nutraukti teiseną nesant nusižengimo sudėties požymių pagal minėtą ANK straipsnį, todėl neturi ir teisinio pagrindo spręsti išlaidų, patirtų administracinio nusižengimo byloje Nr. II-1075-859/2024, priteisimo klausimo.

24. R. S. atstovas advokatas pridėjo dokumentus, patvirtinančius, jog 2025 m. rugpjūčio 20 d. R. S. atliko mokėjimą 1043, 63 Eur sumai advokatų profesinei bendrijai „Merkevičius, Juonys ir partneriai“, mokėjimų paskirtyje nurodydamas „PVM sąskaita-faktūra serija AJ Nr. 25051“, o iš pridėtos sąskaitos faktūros analogišku numeriu matyti, kad R. S. išrašyta sąskaita už teisines paslaugas aprašytas teisinių paslaugų teikimo ataskaitoj, t.y. kliento pateiktų dokumentų analizė, skundo dėl Vilniaus AVPK 2025-06-05 nutarimo administracinio nusižengimo byloje parengimas ir pateikimas, pasirengimas bylos nagrinėjimui teisme, susitikimas su klientu, dalyvavimas teismo posėdyje.

25. Nagrinėjamoje byloje R. S. atstovas dalyvavo administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant viename teismo posėdyje, užtrukusiame vieną valandą ir 12 min., parengė teismui skundą dėl Nutarimo panaikinimo, taip pat kelis rašytinius prašymus, byla buvo nagrinėjama dėl administracinio nusižengimo, kurios apimtis nėra didelė, nėra sprendžiami sudėtingi fakto ar teisės klausimai. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, tikėtinai skirtą darbo laiką, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, daro išvadą, kad prašymas dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo tenkinamas iš dalies, priteisiant R. S. iš valstybės 1 043,63 Eur advokato paslaugoms apmokėti, kas, teismo vertinimu, atitinka protingumo ir sąžiningumo principus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi, 666 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. S. atstovo advokato Andriaus Juonio skundą tenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. Š. 2025 m. birželio 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-13748-2025 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną R. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 431 straipsnio 1 dalį nutraukti, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).

Priteisti R. S. iš valstybės 1 043,63 Eur (vieną tūkstantį keturiasdešimt tris eurus 63 euro centus) patirtoms išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.