- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-23
- Bylos Nr.
- 2A-1377-513/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj (pran.), Erika Misiūnienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- R. J.-R.
- Atsakovas
- J. R.
- Trečiasis asmuo
- R. R.
Teisėjas Valdas Alška Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01230-2013-4
2015 m. spalio 23 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės ir Virginijos Nijolės Griškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo (apeliantas) J. R. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-05-18 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. J.-R. (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovui J. R. (toliau – atsakovas) dėl papildomų nepilnamečių vaikų priežiūros išlaidų priteisimo, tretieji asmenys R. R., institucija, teikianti išvadą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovo 3 519,85 Eur (12 153,34 Lt) papildomų nepilnamečių šalių vaikų G. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. R., gim. (duomenys neskelbtini), patirtų ir būsimų gydymo išlaidų, kurios buvo priteistos Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-03-18 sprendimu. Nuo kitų 2013-09-25 ieškinyje nurodytų reikalavimų atsisako. Argumentavo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-23 sprendimu iš atsakovo yra priteistas išlaikymas šalių nepilnametėms dukroms išlaikyti – po 500 Lt kas mėnesį iki vaikų pilnametystės. 2012-08-21 medicininiai dokumentai patvirtina, jog nepilnametėms dukroms diagnozuotas viršutinių dantų susigrūdimas, reikalinga gydytojo ortodonto konsultacija dėl ortodontinio gydymo, gydymo kaina – 8 360 Eur (po 4 180 Eur kiekvienam vaikui), gydymo trukmė – 24 mėnesiai. Paaiškino, jog ieškovė su dukromis gyvena Italijoje ir ten atliekamas minėtas gydymas. Ieškovė jau yra sumokėjusi 1 503,62 Eur avansinę įmoką dukras gydančiam gydytojui, taip pat kiekvieną mėnesį moka po 121,81 Eur už ortodonto paslaugas už kiekvieną dukrą, iš viso – 243,62 Eur. 2013-06-27 ir 2013-07-02 sumokėjo 321,48 Eur (1 110 Lt) už suteiktas medicinines odontologijos paslaugas dukroms Lietuvoje. Nurodė, jog ieškovė Italijoje verčiasi atsitiktiniais uždarbiais, nekilnojamųjų daiktų Italijoje neturi. Atsakovas gyvena Lietuvoje, jo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, nes jis nuosavybės teise valdo 10 žemės sklypų, gauna darbo užmokestį, panaudos teise valdo žemės sklypus, yra ūkininkas ir gauna išmokas, todėl turi sumokėti pusę gydymui skirtų išlaidų.
Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Neginčijo pareigos mokėti papildomas išlaidas vaikų gydymui, neginčijo gydymo išlaidų dydžio, sutiko mokėti 1/4 (ketvirtadalį) gydymo išlaidų. Nurodė, kad atsakovo turtinė padėtis yra daug prastesnė nei ieškovės, nes moka būsto paskolą, išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką, jis ir jo sutuoktinė gauna nedidelį darbo užmokestį ir, nors yra ūkininkas, tačiau neūkininkauja, o tai daro žmonos tėvai, kurie gauna visas išmokas už žemę ir ūkininkavimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kretingos rajono apylinkės teismas 2015-05-18 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo 3 519,85 Eur nepilnamečių dukterų K. R. ir G. J. gydymo išlaidų ieškovės naudai. Priteisė iš atsakovo 1 689,37 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai. Teismas nustatė, jog ieškovė su nepilnametėmis dukromis gyvena Italijos Respublikoje, nekilnojamųjų daiktų, pajamų neturi, verčiasi atsitiktiniais uždarbiais. Lietuvoje ieškovei nuosavybės teise priklauso turto už 40 291 Eur, atsakovui – už 54 671,50 Eur, be to, atsakovas dirba ir gauna darbo užmokestį bei pajamas iš žemės ūkio veiklos. Įvertinęs nustatytas byloje aplinkybes, vadovavosi CK 3.192 str. 2 d., 3.201 str. 2 d. ir sprendė, jog šalių turtinė padėtis yra vienoda, todėl ginčo gydymo išlaidos turi būti sumokėtos abiejų tėvų lygiomis dalimis. Remdamasis šiomis aplinkybėms iš atsakovo priteisė ieškovės naudai 2 494,70 Eur patirtų ir 1 025,15 Eur būsimų ginčo gydymo išlaidų. Vadovavosi CPK 93 str. 1 d. ir nustatęs, kad ieškovė turėjo 1 080,86 Eur bylinėjimosi išlaidų, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmą kartą, ir 608,50 Eur, bylą nagrinėjant antrą kartą pirmosios instancijos teisme, konstatuodamas, kad ieškinys patenkintas visiškai, teismas ieškovei iš atsakovo priteisė visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas – 1 689,37 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantas skundu prašo pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-05-18 sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies – ieškovei iš apelianto priteisti 684,67 Eur papildomų dukrų gydymo išlaidų. Argumentuoja, jog priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas neįvertino aplinkybės, jog dukrų odontologinis gydymas jau yra baigtas ir papildomų išlaidų vaikų gydymui ieškovė nebeturės. Teismas neteisingai įvertino šalių turtinę padėtį, nenustatė ieškovės gaunamų pajamų. Teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovė 2015-04-30 pateikė paskutinius mokėjimo už dukrų gydymą kvitus, iš kurių paskutinis 2015-03-19. Duomenų, jog dukrų gydymas tęsiamas toliau, ieškovė nepateikė, todėl teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 1 028,15 Eur būsimų ginčo gydymo išlaidų. Mano, jog ieškovės 2015-04-30 pateikti įrodymai (suvestinė ir dvi sąskaitos po 122 Eur sumą) patvirtina, jog vaikų ortodontiniam gydymui ieškovė turėjo 2 738,70 Eur išlaidų. Teismas galutinės ginčo išlaidų sumos neapskaičiavo ir formaliai sprendė, jog apeliantas turi atlyginti ieškovei 3 519,85 Eur. Ieškovė teismui nepateikė duomenų apie savo darbovietes, gaunamas pajamas. Teismas nepagrįstai 2014-04-01 nutartimi atsisakė užtikrinti tokių duomenų surinkimą. Nenustatęs bylai reikšmingų aplinkybių, teismas neatskleidė ginčo esmės, nenustatė, ar ieškovės turėtos išlaidos nėra kompensuotos. Teigia, jog ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei apelianto. Apeliantas dirba tolimųjų reisų vairuotoju, gauna 665,85 Eur atlyginimą, iš ūkininkavimo veiklos 2013–2014 m. laikotarpiu gavo vidutiniškai po 484,57 Eur pajamų per mėnesį, iš viso jo pajamos per mėnesį yra 1 150,42 Eur. Apeliantas per mėnesį moka 300 Eur išlaikymą dukroms; 127,84 Eur – įmoką būsto paskolai padengti; išlaiko nepilnametį sūnų R. R., gim. (duomenys neskelbtini). Apelianto sutuoktinė R. R. nedirba, taigi šeima išlaikoma iš apelianto pajamų. Atlikus privalomus mokėjimus, apelianto šeimai lieka 722,58 Eur. Nuosavybės teise turi gyvenamąjį namą (apsunkintas hipoteka), 10 žemės sklypų, iš kurių gauna pajamas, kurios teismo įvertintos nustatant apelianto turtinę padėtį. Pardavus sklypus, apelianto pajamos gerokai sumažėtų. Ieškovė turi butą Klaipėdoje bei du žemės sklypus, 2011 m. ji teigė uždirbanti nuo 1 000 Eur iki 2 000 Eur, o šiuo metu jos pajamos gali būti didesnės. Ieškovė neturi finansinių įsipareigojimų, kitų išlaikomų asmenų, gyvena Italijoje, o ten pragyvenimo lygis kelis kartus didesnis nei Lietuvoje. Remiasi kasacinės instancijos teismo 2015-04-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015 pateiktais išaiškinimais dėl klausimų, susijusių su vaikų išlaikymu, kai vaikas išvyksta gyventi į užsienį su vienu iš tėvų. Ieškovė į Italiją išvyko gyventi su vaikais be apelianto sutikimo. Gydymas atliktas Italijoje, ieškovės turtinė padėtis geresnė nei apelianto, todėl ji turi 3/4 dalimis prisidėti prie gydymo išlaidų apmokėjimo, o apeliantas – 1/4 dalimi (684,67 Eur). Prašo atsižvelgti į tai, jog ieškinys tenkintas iš dalies, ir proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai paskirstyti šalių byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Mano, kad teismas teisingai išnagrinėjo bylą, padarė pagrįstas išvadas. Prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, jog ieškovė pateikė duomenis iš Italijos apie tai, jog toje šalyje ji neturi nuolatinio darbo, negauna jokių išmokų. Apeliantas bylos nagrinėjimo metu neteikė duomenų, patvirtinančių jo teiginius, jog jo finansinė padėtis neva prasta. Neginčija, jog 2011 m. ieškovė uždirbdavo nuo 1 000 Eur iki 2 000 Eur, tačiau tai buvo prieš trejus su puse metų, o šiuo metu ieškovės finansinė padėtis pasikeitusi. Ieškovės bute Lietuvoje gyvena jos močiutė, su kuria sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, taigi šis turtas (butas) finansinės naudos ieškovei neteikia, priešingai, ieškovė privalo padėti močiutei finansiškai. Apelianto valdomų žemės sklypų plotas (41,4033 ha) net daugiau kaip 55 kartus didesnis už ieškovės nuosavybės teise turimus du žemės sklypus (0,7500 ha). Apelianto gaunamas darbo užmokestis, ieškovės manymu, didesnis už Lietuvoje mokamą vidutinį darbo užmokestį. Ieškovės pateiktoje 2015-04-30 nepilnamečių vaikų patirtų išlaidų odontologiniam gydymui suvestinėje nėra įtraukti bylos duomenys (t. 1, b. l. 10–11, 12–13) apie tai, kad ieškovė už kiekvieną dukrą sumokėjo po 751,81 Eur gydymo avanso. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstu vertina apelianto argumentą, jog teismas priteisė per didelę ginčo gydymo išlaidų sumą. Šalių dukros turi įgimtų sveikatos sutrikimų ir apeliantas turi pareigą atlyginti pusę ieškovės patirtų išlaidų dukterų odontologiniam gydymui. Nesutinka su apeliantu, jog teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.). Šalys (jų atstovai) dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir byloje pakanka duomenų ją tinkamai išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl byla nagrinėjama rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka.
Dėl naujų įrodymų
CPK 314 str. įtvirtinta galimybė apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kai jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas šiuo klausimu yra nurodęs, kad teismas turi taikyti įstatymus tik leistinais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tose stadijose, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami įrodymai, o šalys savo pozicijoms pagrįsti gali teikti naujai sužinotus ar išreikalautus įrodymus, jeigu šia savo teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2010).
2015-10-01 ieškovės atstovas advokatas H. M., motyvuodamas, jog iškilo būtinybė byloje pateikti įrodymus, teismui pateikė ir prašo priimti rašytinius įrodymus: privalomojo sveikatos draudimo Italijos Respublikos raštą bei draudimo sumokėjimo spaudinį; G. J. sąskaitą už mokyklinę ekskursiją bei sąskaitos apmokėjimą; pažymas Nr. 1526 ir Nr. 1527, nurodančias vadovėlius, reikalingus vaikų 2015/2016 mokslo metams, su kasos kvitu; moksleivio metinį autobuso į mokyklą bilietą; 2002-03-01 rentos sutartį; stomatologų sąskaitas faktūras už vaikams sutektas gydymo paslaugas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčo pobūdį, įvertinusi aplinkybę, jog atitinkamus įrodymus ieškovė turėjo ir juos galėjo teikti į bylą pirmosios instancijos teisme, atsižvelgdama į tai, jog ieškovei byloje atstovavo profesionalus teisininkas (advokatas), ieškovės atstovo papildomai pateiktų įrodymų nepriima ir jų papildomai nevertina, 2015-10-01 prašymo priedai grąžintini (CPK 314 str.). Be to, pateikti duomenys, išskyrus rentos sutartį, net nėra išversti į lietuvių kalbą. Duomenų, patvirtinančių, jog tęsiasi būtent ginčo ortodontinis gydymas ir (ar) ankstesnis gydymas yra gydytojo pratęstas ir pan., ieškovė teismui nepateikė.
Dėl ginčo esmės
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o didžiausia atsakomybė už būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą tenka tėvams pagal šių sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti detalizuota Civilinio kodekso trečiosios knygos normose. Įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 str. 1 d. nustatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir tam būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).
CK 3.201 str. 2 d. reglamentuota, jog priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas. CK 3.196 str. 1 d. nustatyta, jog išlaikymas nepilnamečiams vaikams gali būti priteistas: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad užtikrintų vaiko teisės į išlaikymą įgyvendinamą vaikui naudingiausiu būdu. Parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi atsižvelgti į tai, jog išlaikymas savo esme skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt. Remiantis CK 3.192 str. 2 d., išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).
Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. 1konstatuoti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009).
Tėvai yra nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymą, turintys vienodas teises ir pareigas savo vaikams, vienodai atsakantys už vaikų auklėjimą ir priežiūrą, privalantys veikti vaikų interesais (CK 3.156 str., 3.157 str. 3.159 str.), taigi abu tėvai turi teises ir pareigas, išvardytas CK 3.155 str. (tėvų valdžios turinys), tarp jų ir sudaryti vaikams tinkamas sąlygas augti, vystytis, lavintis. Tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013).
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, išsamiai išanalizavusi ir įvertinusi bylos faktinių duomenų visetą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo priteista gydymo išlaidų suma neatitinka faktiškai ieškovės dukrų gydymui išleistos pinigų sumos, t. y. pusės šios sumos dydžio. Pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės teismui pateiktų įrodymų, o būtent: 2015-04-30 nepilnamečių vaikų patirtų išlaidų odontologiniam gydymui suvestinės duomenų, patvirtinančių, jog dukros G. J. gydymui ieškovė turėjo 1 263,46 Eur, o K. R. – 1 231,24 Eur išlaidų (t. 1, b. l. 101); 2013-03-06 sąskaitų Nr. 126 ir Nr. 127, patvirtinančių, jog į dukrų gydymo išlaidas patenka ir 1 503,62 Eur suma – sumokėtas už kiekvieną jų 751,81 Eur gydymo avansas (t. 1, b. l. 10–11, 12–13). Įrodymų, jog dukrų gydymas tęsiasi ir (ar) buvo (yra) pratęstas ir pan. ir po 2015-02-19 (paskutinio mokėjimo už dukrų gydymą data nurodyta suvestinėje) ar vėliau, ieškovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Remdamasi šiomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, jog faktiškai dukrų ortodontiniam gydymui ieškovė turėjo 3 998,32 Eur išlaidų (CPK 177 str. 1 d., 178 str., 180 str., 185 str.).
Teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą, turi siekti nustatyti tiesą, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirdamas ir įvertindamas tos konkrečios bylos faktus. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau yra jis saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 str.). Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai ištyrus visas bylos aplinkybes ir išplaukęs iš nustatytų bei tirtų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. T. E., byla Nr. 3K-3-516/2004). CPK nekonkretizuojama, koks turi būti teismo įsitikinimo laipsnis. CPK įtvirtintas įrodinėjimo standartas, pagal kurį įrodinėjimo apimties kriterijumi laikytinas protingo žmogaus etalonas, ir faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje AB–F „VITI“ v. UAB „SNS“, byla Nr. 3K-3-214/2010).
Apibendrinusi išdėstytas aplinkybes, įvertinusi skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismo nurodytus argumentus ir motyvus, teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, jog teismas neįvertino aplinkybių, jog dukrų odontologinis gydymas baigėsi, todėl teismui spręsti klausimo dėl papildomų išlaidų vaikų gydymui priteisimo, jų dydžio ir pan. nebereikėjo.
Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas analizuoja, tiria ir teisiškai reikšmingais bylai vertina tuos šalių pateiktus faktinius duomenis, kurie yra leistini (patekti užsienio kalba dokumentai yra išversti į lietuvių kalbą) (CPK 113 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, kartu su minėta 2015-04-30 suvestine pateikti neišversti į lietuvių kalbą dokumentai (t. 3, b. l. 98, 99, 100), kuriais ieškovė grindė dukrų gydymo išlaidas, atmestini kaip netinkami (CPK 185 str.).
Nagrinėjamu atveju apeliantas neginčija, jog dukroms gydymo išlaidos buvo būtinos, tačiau sutinka sumokėti tik 1/4 jų dalį, tokią poziciją grįsdamas iš esmės sunkia turtine padėtimi bei geresne ieškovės turtine padėtimi.
Byloje nustatyta, jog apeliantas išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką R. R., gyvena santuokoje su R. R., kuri nedirba, apeliantas yra ūkininkas, iš ūkininkavimo veiklos 2013–2014 m. laikotarpiu gavo vidutiniškai po 484,57 Eur pajamų per mėnesį, dirba vairuotoju, gauna apie 665,85 Eur atlyginimą, iš viso jo pajamos per mėnesį sudaro 1 150,42 Eur, jis nuosavybės teise turi gyvenamąjį namą (apsunkintą hipoteka), 10 žemės sklypų, bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo žemės sklypą su sodo pastatu ir dar 5 žemės sklypus valdo panaudos sutarčių pagrindu, iš viso nekilnojamojo turto kartu su panaudos sutartimi valdomais žemės sklypais vertė yra 79 552 Eur (t. 1, b. l. 140–143, t. 2, b. l. 165–213). Apeliantas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-23 sprendimo pagrindu moka dukroms priteistą 289,18 Eur (1 000 Lt) išlaikymą kiekvieną mėnesį. Duomenų, jog apeliantas moka jo nurodomą 127,84 Eur būsto paskolos įmoką, byloje nenustatyta. Be to, kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, kadangi asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
Ieškovė su šalių dukromis faktiškai gyvena Italijoje. Duomenų, jog ji dirba, jai mokamas konkretaus dydžio darbo užmokestis ir pan., ieškovė nepateikė, tačiau aplinkybė, jog ji neginčija, kad 2011 m. užsienyje uždirbdavo nuo 1 000 Eur iki 2 000 Eur, leidžia teismui tikėti jos sąžiningumu, jog šiuo metu ji verčiasi pavieniais darbais. Be to, aplinkybė, jog ieškovė sutinka apmokėti net pusę ginčo gydymo išlaidų, suponuoja išvadą, jog jos materialinė padėtis nėra blogesnė ar itin geresnė nei atsakovo (CPK 185 str.). Nustatyta, jog nuosavybės teise ieškovei priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (2002-03-01 sudaryta išlaikymo iki galvos sutartis) (t. 2, b. l. 173–174), du žemės ūkio paskirties sklypai (0,2500 ha ir 0,500 ha ploto), esantys adresu (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 175–176, 177–178). Iš viso šio nekilnojamojo turto vertė – 40 291 Eur.
Remdamasi išdėstytais teisiniais tėvų turtinės padėties nustatymo, įvertinimo aspektais, įvertinusi byloje nustatytas šalių turtinę padėtį pagrindžiančias aplinkybes, teisėjų kolegija pagrįstais vertina pirmosios instancijos teismo motyvus ir išvadą, jog šalių turtinė padėtis iš esmės yra vienoda, ir atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog yra priešingai, jog jo turtinė padėtis blogesnė už ieškovės, jog jis išgali mokėti tik 1/4 dalį gydymo išlaidų (CPK 185 str.).
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų kaip neturinčių teisinės reikšmės atskirai nepasisakoma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į visas nustatytas aplinkybes, šalių dukterų gydymui faktiškai turėtų išlaidų dydį – 3 998,32 Eur, šalių turtinę padėtį bei vadovaudamasis išdėstytu teisiniu reguliavimu, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas – pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteista 3 519,85 Eur dukrų gydymo išlaidų ieškovei suma mažintina iki 1 999,16 Eur (3 998,32 Eur : 2) (CK 3.196 str. 1 d. 2 p., 3.201 str. 1, 2 d., CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pakeitus teismo sprendimą atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.).
Ieškovė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iš viso turėjo 2 182,28 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. 1, b. l. 40, 120–122, t. 3, b. l. 3, 4). Atsakovas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iš viso turėjo 144,81 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. 1, b. l. 65–67).
Ieškovė, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, iš viso turėjo 662,92 Eur (t. 2, b. l. 37, t. 3, b. l. 1, b. l. 127). Atsakovas, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, iš viso turėjo 665,25 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. 1, b. l. 167, 167a, t. 3, b. l. 112, 121).
Taigi, iš viso ieškovė byloje turėjo 2 845,20 Eur, o atsakovas – 810,06 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį tenkinus iš dalies (56,79 proc.), iš atsakovo ieškovei priteistina 1 615,78 Eur, o iš ieškovės atsakovui – 350,02 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 str. 1, 2, 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimą ir iš atsakovo J. R. ieškovei R. J.-R. priteistą 3 519,85 Eur dukterų K. R. ir G. J. gydymo išlaidų sumą sumažinti iki 1 999,16 Eur.
Priteisti iš atsakovo J. R. ieškovei R. J.-R. 1 615,78 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti iš ieškovės R. J.-R. atsakovui J. R. 350,02 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Grąžinti 2015-10-01 prašymo Nr. C-13029 priedus.