Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Linai Visockienei, atsakovei V. K., trečiajam asmeniui E. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei V. K. dėl motinos valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. G.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Dėl motinos valdžios apribojimo

7. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti, prižiūrėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 str.). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą. Tėvų valdžios apribojimas reglamentuojamas tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose. Tai yra išimtinė valstybės taikoma priemonė (sankcija), kai tėvai netinkamai vykdo pareigas, susijusias su vaiko auklėjimu, vystymusi, sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021; 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021). Vaiko teisė į šeimos globą ir priežiūrą bei šeimos ryšius laikoma viena plačiausiai tarptautinės bendrijos pripažįstamų vaiko teisių. Remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Vaiko teisių konvencija) 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (nr.1), peticijos Nr. 10465/83, par. 72). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr. EŽTT 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 79).

8. Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

9. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021). Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo (motinos), kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

10. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

11. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Svarbu nustatyti, kas vaikui yra naudingiausia, ir įvertinti, kokį poveikį vienoks arba kitoks sprendimas turės vaikui ne tik šiuo metu, bet ir ateityje. Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, taip pat turi būti įvertinta, ar ir kaip kito tėvų elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021).

12. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė V. K. yra nepilnamečio vaiko – M. B. K., gim. (duomenys neskelbtini), duomenų apie tėvą nėra, tėvystė nenustatyta (Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus išduotas gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš bylos duomenų matyti, kad Tarnybai atsakovės V. K. šeima yra žinoma nuo 2019 m. rugsėjo 30 d., kai buvo gautas Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijos administracijos raštas dėl galimai motinos naudojamo smurto sūnaus M. B. K. atžvilgiu. 2019 m. gruodžio 3 d. buvo nustatytas pirmas grėsmės vaikui lygis ir inicijuotas atvejo vadybininko šeimai paskyrimas. Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyriuje 2019 m. gruodžio 20 d. sudarytas Pagalbos atsakovės šeimai planas, kuriame V. K. įsipareigojo: užtikrinti sūnui saugią fizinę ir psichologinę aplinką; užtikrinti sūnui psichologinės pagalbos teikimą; užtikrinti mokyklos lankymą; bendradarbiauti su socialine darbuotoja. 2020 m. rugsėjo 26 d. Tarnyboje buvo gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 3-ojo policijos komisariato pranešimas apie smurtą atsakovės šeimoje. Tarnybos specialistams nuvykus į atsakovės šeimos namus, paaiškėjo, kad vaiko motina V. K. dienos metu naudojo fizinį smurtą sūnaus M. B. K. atžvilgiu. Kartu gyvenanti vaiko močiutė E. G. nurodė, kad jos dukra V. K. dėl nežinomos priežasties kambaryje užsipuolė sūnų ir rankomis ne vieną kartą stipriai trenkė per sėdmenis, o po to nuo dulkių siurblio nuėmusi metalinį vamzdį trenkė vaikui ne mažiau kaip 3 kartus. Teigė, kad vaiko motinos elgesys buvo neadekvatus ir žiaurus, ji buvo nusiteikusi agresyviai, jai buvo užėjęs pykčio priepuolis. Močiutė nurodė, kad apgynė anūką. Vertinant vaiko situaciją, Tarnybos specialistai kitą dieną bendravo su mažamečiu M. B. K., kuris paaiškino, kad susipyko su motina, mama ji mušė. Teigė, kad mama jį muša ne pirmą kartą, nurodė, kad jo motina dažniau jį mušą negu apkabina. Vaikas paaiškino, kad dažniau būna liūdnas nei linksmas, o kodėl taip yra, priežasčių nenurodė. Vaiko motinai dėl galimai panaudoto smurto vaiko atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, taikyta kardomoji priemonė – nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), ir nebendrauti su mažamečiu sūnumi. 2020 m. spalio 2 d. Tarnyba įvertino mažamečio situacija, nustatė vaikui apsaugos poreikį ir priėmė sprendimą paimti vaiką iš šeimos (vaikas nuo 2020 m. rugsėjo 27 d. apgyvendintas pas močiutę E. G.). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Tarnybos prašymas tenkintas ir leista paimti mažametį iš jo motinos. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) M. B. K. nustatyta laikinoji globa močiutės E. G. šeimoje. Nustačius atsakovės sūnui laikinąją globą, V. K. ir toliau buvo užtikrintas socialinių paslaugų teikimas, tikslu padėti šeimai išspręsti turimas problemas ir susigrąžinti vaiką į šeimą, tačiau atsakovė nerodė iniciatyvos ir noro bendradarbiauti. Šeimos atveju vadybos posėdžiuose atsakovė nedalyvavo. Šeimos socialinė darbuotoja nurodė, kad atsakovė nebendradarbiauja su specialistais, neatsiliepia telefonu, neteikia savo dabartinio gyvenamosios vietos adreso. 2021 m. kovo 18 d. Tarnybos specialistai aplankė nepilnametį vaiką jo gyvenamojoje vietoje ir įvertino, kad berniuko laikinoji globa E. G. šeimoje vyksta sklandžiai. 2021 m. birželio 15 d. Tarnyboje gautas Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijos raštas, kuriame nurodoma, kad pagrindinį vaidmenį berniuko auklėjime atlieka močiutė (globėja) E. G. Jai padeda sūnus (vaiko dėdė) S. K. Močiutė ir dėdė padeda berniukui mokytis, kontroliuoja užduočių atlikimą. Nurodyta, kad pokalbiai, vykę tarp klasės auklėtojos ir močiutės, duoda teigiamų rezultatų. 2021 m. birželio 16 d. Tarnyboje gautas viešosios įstaigos Centro poliklinikos medicinos dokumentų išrašas, kuriame nurodoma, jog M. B. K. diagnozuotas aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (F90.0). Taip pat pateikta informacija, kad berniukas lankosi poliklinikoje su močiute E. G. Močiutė rūpestinga, poliklinikoje lankosi reguliariai, gydytojų rekomendacijas vykdo. Biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto socialinės paramos centro administracija 2021 m. birželio 23 d. informavo Tarnybą, kad iki įvykusios 2020 m. spalio mėn. krizinės situacijos šeimoje, atsakovė vykdė pagalbos plane pasirašytus įsipareigojimus ir bendradarbiavo su socialiniu darbuotoju, tačiau po to bendradarbiavimas nutrūko. Nuo to laiko, kai atsakovės sūnui buvo nustatyta laikinoji globa močiutės šeimoje, V. K. nepalaiko ryšio su socialine darbuotoja. Tikslus atsakovės gyvenamosios vietos adresas nežinomas. Nurodyta, kad atsakovė neturi pakankamai socialinių gebėjimų ir motyvacijos savarankiškai tvarkyti savo gyvenimą ir spręsti šeimoje kylančias problemas. Atsakovė nerodo iniciatyvos keisti gyvenimo būdo, nesiekia susigrąžinti vaiko į šeimą. 2021 m. rugsėjo 28 d. Tarnyboje gautas viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaiko raidos centro Vaikų psichiatrijos skyriaus išrašas, kuriame pateikta informacija, jog dėl M. B. K. aktyvumo, judrumo, neatsargumo, agresijos epizodų mokykloje, konfliktinių santykių su bendraamžiais, sunkumų išlaikant dėmesį, berniukas buvo tirtas/gydytas Vaiko raidos centre. M. B. K. nustatytos diagnozės – aktyvumo ir dėmesio sutrikimas F90.0; kiti emocijų sutrikimai vaikystėje F93.8; brangaus ryšio netekimas vaikystėje Z61.0; kita patikslinta širdies aritmija I49.8. Specialistai nustatė, kad berniukui būdingi emociniai sunkumai – patiriama vidinė įtampa ir nerimas, išgyvenamas nesaugumo jausmas. 2021 m. spalio 4 d. Tarnybos specialistai atliko nepilnamečio globos peržiūrą, kurios metu įvertino, kad priežastys dėl kurių vaikui buvo nustatyta laikinoji globa neišnyko, o vaiko globa E. G. šeimoje vyksta sklandžiai ir atitinka geriausius vaiko interesus, todėl tikslinga vaikui nustatyti nuolatinę globą. Taip pat nurodyta informacija apie atsakovę, t. y. kad atsakovė neteista, bausta administracine tvarka už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams (2 kartus), taip pat už kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat atsakovė nuo 2021 m. spalio 11 d. dirba (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)), registruoto nekilnojamojo turto neturi.

13. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė sutiko su motinos valdžios apribojimu, išlaikymo iš jos priteisimu ir globėjos parinkimu, prašo motinos valdžią jai apriboti neterminuotai. Atsakovė pripažino ieškinio pagrinde nurodytas aplinkybes, tačiau detaliau susiklosčiusių sunkių aplinkybių jos šeimoje nenori pasakoti, nes jai sunku apie tai pasakoti. Paaiškino, kad nemato jokių galimybių, jog padėtis (jos nuomonė ir gyvenimo būdas) gali pasikeisti ir vaikas galėtų gyventi su ja, atsakovė neplanuoja susigrąžinti vaiko. Atsakovė planuoja išvažiuoti dirbti į užsienį ir mano, kad jos vaikui geriausia būtų nuolatos gyventi su jos motina (t. y. trečiuoju asmeniu E. G.), kuri vaikui suteikia geras gyvenimo sąlygas, vaikas, gyvendamas su močiute, jaučiasi gerai. Pažymi, kad atsakovė pati gerai sutaria su motina (trečiuoju asmeniu) ir pagal galimybes laisvu metu lanko vaiką, su juo bendrauja, tačiau vaiką prižiūrėti, auklėti ir ugdyti neturi galimybių.

14. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybių visumą, sprendžia, kad atsakovės elgesys atitinka dvi tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. vengimą atlikti savo pareigas (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir nesirūpinimą vaiku (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o atsakovės kaltė pasireiškia neveikimu. Tiek Tarnybos vertinimu, tiek bylos duomenimis (įrodymais), tiek pati atsakovė patvirtina, kad atsakovė šiuo metu iš esmės yra nusišalinusi nuo savo sūnaus auginimo, priežiūros, ugdymo. Berniuką faktiškai prižiūri, augina ir ugdo atsakovės motina (t. y. trečiasis asmuo E. G., berniuko močiutė), pas kurią vaikas šiuo metu ir gyvena. Atsakovė neketina susigrąžinti vaiko, planuoja išvažiuoti į užsienį, vaiką aplanko ir bendrauja pagal galimybes, su Tarnybos ir socialiniais specialistais nebendradarbiauja. Byloje nėra duomenų, kad šiuo metu atsakovė galėtų užtikrinti savo vaikui saugią aplinką, ateityje vaiko neplanuoja susigrąžinti vaiką, jai tinka šiuo metu susidariusi situacija ir keisti neketina, t. y. kad jos vaikas gyventu su jos motina (trečiuoju asmeniu E. G.). Taigi nagrinėjamu atveju atsakovės elgesys (jų visuma) atitinka įstatyme numatytas tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. vengimą atlikti savo pareigas ir nesirūpinimą vaikais (CK 3.180 straipsnio 1 dalis).

15. Pabrėžtina, kad motinystė ir tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl atsakovė, siekdama išsaugoti motinos valdžią, turėjo nuosekliai nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti motinos pareigas ir rūpintis vaiku, keisti savo gyvenimo būdą sūnaus atžvilgiu iš esmės, nuolat bendradarbiauti su Tarnyba, specialistais, tačiau šiuo atveju teismo posėdžio metu atsakovė aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino, kad ją tenkina šiai dienai susiklosčiusi padėtis ir ji jos keistis nesiruošia, neketina susigrąžinti vaiko, prašo jai motinos valdžią apriboti neterminuotai, siekiant išvengti ateityje bereikalingų teismo posėdžio, jeigu jai būtų apribota motinos valdžia tik laikinai. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą ir byloje nustatytas aplinkybes, į atsakovės poziciją, turimą atsakovės charakterizuojančią medžiagą, sprendžia, kad atsakovei yra pagrindas neterminuotai apriboti motinos valdžią jos vaiko (M. B. K.) atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 1 dalis).

16. Pažymėtina, ir tai, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas (jei vaikas neįvaikintas), ir jei tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką ir jei tėvų valdžios panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnis), dėl to net ir pritaikius neterminuotą valdžios apribojimą, atsakovei iš esmės pakeitus gyvenimo būdą, yra galimybė ateityje panaikinti neterminuotą valdžia jos vaiko atžvilgiu, kol šis dar neįvaikintas.

17. Atsakovei išaiškintina, kad, neterminuotai apribojus tėvų valdžią, atsakovei sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nuolatinės globos

18. Apribojus atsakovei motinos valdžią, vadovaujantis CK 3.256 straipsniu atsakovės nepilnamečiam vaikui M. B. K. nustatytina nuolatinė globa. Tarnyba prašo nustatyti nuolatinę globą M. B. K., jo globėja ir gaunamų lėšų administratore paskirti trečiąjį asmenį E. G. (atsakovės motiną, berniuko močiutę); M. B. K. gyvenamąją vietą nustatyti globėjos gyvenamojoje vietoje.

19. Šiuo metu nepilnametis vaikas M. B. K. jau gyvena su močiute (trečiuoju asmeniu) E. G. 2021 m. lapkričio 15 d. trečiasis asmuo pateikė Tarnybai prašymą leisti nuolat globoti M. B. K. Bylos duomenimis nustatyta, kad vaikui suteiktos geros gyvenimo sąlygos pas trečiąjį asmenį. Trečiasis asmuo su vaikaičiu gyvena 100 kv. m bute Vilniuje, Senamiestyje, vaikui suteiktas atskiras kambarys. Ryšys tarp močiutės ir berniuko yra geras, trečiasis asmuo rūpinasi savo anūku, jam padeda, domisi jo ugdymu, jį auklėja. Trečiasis asmuo nėra teista, per 1 metus nebuvo bausta ir administracine tvarka. Pagal viešosios įstaigos Centro poliklinikos 2021 m. lapkričio 8 d. jai išduotą medicininį pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), ji yra sveika ir globoti vaiką gali. Moters pasirengimas globoti vaikaitį buvo vertintas ir „Žiburio“ labdaros ir paramos fondo atestuotų darbuotojų. 2020 m. gruodžio 21 d. pateikta išvada, kurioje nurodoma, kad E. G. turi gebėjimų ir kompetencijų tapti M. B. K. globėja. Tarnybos vertinimu, trečiasis asmuo yra tinkama globėja. Tarnyba taip pat pažymi, kad trečiasis asmuo E. G. atitinka įstatymuose vaikų globėjams keliamus reikalavimus. Teismo posėdžio metu, trečiasis asmuo E. G. teismui paliko teigiamo ir patikimo asmens įspūdį, sutinka būti berniuko nuolatine globėja.

20. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, M. B. K. nustatoma nuolatinė globa, globėja ir gaunamų lėšų administratore paskiriama trečiasis asmuo E. G., vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su globėja E. G., jos gyvenamojoje vietoje.

21. Trečiajam asmeniui E. G. išaiškinama, kad vadovaujantis CK 3.271 straipsniu, vaiko globėjas privalo: 1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su savivaldybės administracija, globos centru, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija ir kitomis suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis; 5) netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; 6) palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą ir polinkius; 8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje.

Dėl išlaikymo priteisimo

22. Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 str.). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rusėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.).

23. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės V. K. išlaikymą vaikui M. B. K. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės. Atsakovė su šiuo išlaikymo dydžiu sutinka.

24. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

25. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, dėl to turėtų būti priteistinas išlaikymas 200 Eur periodinis išlaikymas vaikui.

26. Taigi, įvertinęs ieškovo reikalavimą ir atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo prašoma priteisti (200 Eur) vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį skirtina suma yra ženkliai mažesnė nei teismų praktikoje pripažįstamas orientacinis išlaikymo dydis būtiniausiems vaiko poreikiams užtikrinti (šiuo metu MMA 730 Eur, atskaičius mokesčius 518 Eur, todėl orientacinis dydis yra apie 259 Eur), taip pat į tai, kad atsakovė yra jauno ir darbingo amžiaus, turinti galimybes užsidirbti, šiuo metu dirba, neturi kitų išlaikytinių, atsakovei taip pat sutinkant su išlaikymo dydžiu, dėl to teismas tenkina ieškovo reikalavimą ir priteisia iš atsakovės V. K. išlaikymą M. B. K. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jų pilnametystės.

27. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

28. M. B. K. išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavestina tvarkyti (administruoti) uzufrukto teise vaiko nuolatinei globėjai E. G.

29. Sprendimo dalys dėl motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo nukreiptinos vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p., 496 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

30. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 5 p.), ieškovo ieškinys byloje patenkintas visiškai.

31. Už reikalavimą apriboti tėvų valdžią atsakovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl žyminis mokestis už šį reikalavimą iš atsakovės valstybei nepriteistinas.

32. Už reikalavimą dėl 200 Eur periodinio išlaikymo priteisimo žyminis mokestis sudarytų 54 Eur (200 x 12) x 0,03) – 25 proc.) žyminio mokesčio, taip pat nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirta 18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Bendrai iš atsakovės turėtų būti priteistas 72 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai.

33. CPK 96 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė teismo posėdžio metu prašė teismo taikyti šią normą. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, yra pagrindas taikyti šią normą, kadangi atsakovės procesinis elgesys buvo tinkamas, atsakovė iš esmės neprieštaravo ieškiniui, paaiškino visas esmines aplinkybes teismui, padėjo bylą išnagrinėti operatyviai, nevilkinant. Taigi, abi bylos ginčo šalys neturi pareigos apmokėti byloje valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovės V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) motinos valdžią nepilnamečio vaiko M. B. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečiam vaikui M. B. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) nuolatinę globą, vaiko globėja ir gaunamų lėšų administratore paskirti trečiąjį asmenį E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)).

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. B. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą globėjos E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. B. K., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos (t. y. 2021 m. gruodžio 6 d.) iki vaiko pilnametystės.

Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalis dėl motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Atleisti atsakovę V. K. nuo bylinėjimosi išlaidų šioje civilinėje byloje sumokėjimo į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.