- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-04
- Bylos Nr.
- 1S-675-290/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-1-00008-2010-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Dambrauskienė, Giedrius Endriukaitis, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- C. Y. O.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Giedriaus Endriukaičio ir Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo C. Y. O. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 31 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau - Komisija) 2018 m. liepos 2 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
C. Y. O. nuteistas Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnio 1, 4 dalis – laisvės atėmimu 12 metų. Bausmės pradžia – 2010 m. liepos 3 d., o pabaiga – 2022 m. liepos 3 d. Neatlikta bausmės dalis, Komisijos posėdžio dieną – 3 metai 6 mėnesiai 5 dienos. Komisija 2018 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra nuteistajam C. Y. O., tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. liepos 31 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį nutarimą motyvuojant tuo, jog pažanga ir nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Skundu apygardos teismui nuteistasis prašo panaikinti šią Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 31 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.Skunde nuteistasis teigia, kad teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, jog pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OASys metodiką yra žema – 18 balų. Už gerą ir nepriekaištingą elgesį jis skatintas 15 kartų. Skunde nuteistasis nurodo, kad jo socialiniai ryšiai yra tvirti. Teismas savaip interpretavo įstatymą, nekreipė dėmesio į Komisijos nutarimą, kuris atitinka įstatymų leidėjo nustatytas aplinkybes, t. y. žema pakartotinio nusikalstamumo rizika, įvykdytos visos individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės.Skunde pažymi, kad Jos Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentė D. G., įvertinusi pataisos įstaigos teikimą, gerą jo elgesį, suteikė malonę ir sutrumpino jam skirtą laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo C. Y. O. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, apeliacinės instancijos teismas vertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kitą rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan. Teisėjų kolegija, susipažinusi su visa skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, daro išvadą, kad nėra pagrindo nuteistojo C. Y. O. atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, atlikęs įstatymo numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika vertinant pagal ,,OASys“ metodiką yra 18 balų (žema), kas iš esmės būtų pagrindas lygtinio paleidimo instituto taikymui. Vis dėlto, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, vien aptartų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka išvadai, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, kad jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Šių duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Vertinamuoju atveju, vis dėlto nenustatyta akivaizdi ir įtikinanti nuteistojo pažanga mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį, nepakanka neabejotina vertinti, kad šiuo metu nuteistasis jau yra pasiruošęs būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Bylos duomenys patvirtina, kad už gerą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, C. Y. O. buvo 15 kartų paskatintas. Kauno apygardos probacijos tarnyba pateikė teigiamą atsakymą dėl galimybės taikyti nuteistajam intensyvią priežiūrą, kad atvykęs į pataisos įstaigą sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą, kad aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir rodo norą pasitaisyti, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vien šių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka. Akcentuotina, jog aptartos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, iš esmės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Juo labiau, vienas iš bausmės tikslų ir yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo nihilistinį požiūrį į teisę, tokiu būdu, pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi. Nors akivaizdu, jog nuteistojo elgesys koreguojamas teigiama linkme, tačiau remiantis Socialinio tyrimo išvada, nuteistojo elgesyje vis dar yra išlikęs kriminogeninis veiksnys – ateities perspektyva miglota, neaiški. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis praeityje ne visuomet apgalvodavo visas savo elgesio pasekmes, nusikalstamą veiką įvykdė bendrininkų grupėje, kaltės nepripažino. Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, parodo, kad nuteistasis linkęs pateisinti padarytą nusikalstamą veiką, yra lengvai pasiduodantis kitų įtakai, kas, teismo vertinimu, kelia abejonių, kad būdamas laisvėje nuteistasis dorai gyvens visuomenėje, laikysis įstatymų, nenusikals ir vėl nepasiduos kitų įtakai. Pažymėtina, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu. Dėl šios priežasties, nepaisant nuteistojo elgesį teigiamai apibūdinančių duomenų, vien ši aplinkybė rodo, jog pataisos procesas nuteistajam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje.Netaikant lygtinio paleidimo C. Y. O. atžvilgiu, ne mažiau svarbu įvertinti ir tai, jog atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, nuteistasis už pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus drausmine tvarka buvo baustas tris kartus ir nors paskirtos nuobaudos jau nebegalioja, tačiau padarytų pažeidimų pobūdis neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, jog jis nėra linkęs paisyti nustatytų reikalavimų netgi būdamas itin apsunkintomis sąlygomis. Be to tai, kad nuobaudos šiuo metu jau nebegaliojančios nereiškia, jog jos negali būti vertinamos, kadangi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, vertinamas nuteistojo elgesys per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį, neišskiriant atskirų epizodų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis 2017 m. kovo 23 d. drausmine tvarka baustas už smurtą prieš kitą nuteistąjį.Akcentuotina ir tai, kad, nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas yra priskiriamas žemos rizikos grupei ir jį sudaro 18 balų, tačiau nuo paskutinio vertinimo, kuris buvo 2017 m. gruodžio 18 d., pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas sumažėjo tik 3 balais, o tai, teisėjų kolegijos nuomone, nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi ir neabejotina. Tuo labiau, iš aptartų 18 balų, tik 5 balai yra statiniai, tuo tarpu net 13 balų yra kintantys, kuriuos nuteistasis ne tik gali, tačiau ir privalo koreguoti, kadangi nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausme siekiama nuteistojo absoliučiai teigiamos elgesio korekcijos, kuri leistų manyti, kad paleistas į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o šiuo metu šie tikslai dar nėra pasiekti.Nuteistasis skunde teigia, kad teismas neatkreipė dėmesio į įstatyme nustatytas aplinkybes, t. y. kad šiuo atveju yra žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, įvykdytos visos individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nuteistojo argumentu, jog jis vykdo socialinės reabilitacijos planą, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, tačiau, kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, vien šių aplinkybių nepakanka išvadai, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės - turi būti akivaizdi bei įtikinanti nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo atveju pritartina žemesniosios instancijos teismo išvadai, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą - kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Aukščiau paminėtos aplinkybės dar neleidžia pagrįstai manyti, kad toliau nuteistasis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų materialiųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tenkinti Komisijos nutarimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutarė:
atmesti nuteistojo C. Y. O. apeliacinį skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 31 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.