- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-31
- Bylos Nr.
- 1S-937-593/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-1-00008-2010-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Kęstutis Dargužis, Danutė Giačaitė
- Nuteistasis
- C. Y. O.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danutės Giačaitės ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo C. Y. O. (C. Y. O.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. 95-671 taikyti nuteistajam C. Y. O. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 25 d. nuosprendžiu C. Y. O. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalyje bei BK 260 straipsnio 3 dalyje ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis jam paskirta 12 metų trukmės laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Respublikos Prezidentės 2017 m. gruodžio 22 d. dekretu Nr. 1K-1185 nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta 6 mėnesiais ir galutinė jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatyta 11 metų ir 6 mėnesiai. Bausmės pradžia – 2010 m. liepos 3 d., bausmės pabaiga – 2022 m. sausio 3 d.
2. Komisija 2019 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 95-671 nutarė vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktu taikyti nuteistajam C. Y. O. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija tokį sprendimą priėmė atsižvelgusi į tai, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, bausmės atlikimo metu jis motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos paskirtas rekomendacijas.
3. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2019 m. spalio 28 d. nutarimą taikyti nuteistajam C. Y. O. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Apylinkės teismas minėtoje nutartyje konstatavo, jog nors nuteistasis ir daro pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas iš pataisos namų C. Y. O. laikysis įstatymų ir nenusikals.
4. Nuteistasis C. Y. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
4.1. Nuteistasis skunde nurodo, jog jo manymu skundžiama nutartis neatitinka BVK 6 ir 7 straipsniuose įtvirtintų principų, BVK 157 straipsnio 2 dalies sąlygų bei bendrų Lietuvos baudžiamosios teisės reglamentų. Taip pat pažymi manantis, kad yra diskriminuojamas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjos Rasos Balsevičienės, kadangi priimdama skundžiamą nutartį ji neatsižvelgė į tai, jog jo lygtinio paleidimo klausimas teisme jau buvo svarstomas ir, kad jam buvo nurodyta mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos rezultatą, ką jis ir padarė. Be to, atkreipia dėmesį į tai, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas pagal „OASys“ yra18 balų, iš kurių 5 balai yra statiniai, o likę 13 balų – dinaminiai ir pažymi, kad dėl šios aplinkybės egzistavimo jis atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytas lygtinio paleidimo sąlygas.
4.2. Taip pat nuteistojo skunde pažymima, kad skundžiamoje nutartyje visiškai nepagrįstai teigiama, jog „įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtina ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę, jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals“. Nuteistasis pažymi, kad atvejai, kuomet nuteistiesiems negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra nurodyti BVK 158 straipsnyje ir būtent tik egzistuojant šioje teisės normoje numatytoms sąlygoms, nuteistieji gali būti lygtinai nepaleidžiami iš pataisos įstaigos.
4.3. Be to, nuteistojo manymu, priimdama skundžiamą nutartį teisėja susipažino ne su visa jo asmens byla ir nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog jis dalyvavo šachmatų čempionatuose, Chorų karuose, išmoko lietuvių ir rusų kalbas, o bausmės atlikimo metu jam buvo paskirta 18 paskatinimų. Nuteistojo vertinimu, neatsižvelgusi į minėtas aplinkybes teisėja padarė nepagrįstą išvadą, kad jis nepasižymėjo geru elgesiu.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į nuteistojo C. Y. O. skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo C. Y. O. skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnyje yra įtvirtinta teismo teisė priimti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekančių nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų. Be to, minėtame Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso straipsnyje yra įtvirtintos sąlygos, kurių visumos egzistavimas yra būtinas tam, kad teismas nuteistajam galėtų taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šios sąlygos skirstomos į dvi grupes – sudarančias formalųjį lygtinio paleidimo pagrindą ir sudarančias materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog konkrečiu atveju egzistuoja įstatyme numatytas formalusis lygtinio paleidimo pagrindas, nuteistasis turi būti atlikęs tam tikrą minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį ir vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. O tam, kad būtų pripažintas materialiaus lygtinio paleidimo pagrindo egzistavimas, yra būtina teismo išvada, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurią lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Taigi, teismas spręsdamas ar konkrečiu atveju egzistuoja formalusis lygtinio paleidimo pagrindas tik nustato aukščiau nurodytų sąlygų egzistavimą, o vertindamas materialaus lygtinio paleidimo pagrindo buvimą privalo įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.
8. Aukščiau aptarto teisinio reglamentavimo kontekste, kaip visiškai nepagrįstas atmetamas nuteistojo skundo argumentas, jog skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad įstatymas nenumato teismui pareigos taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos visiems nuteistiesiems, kurie atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas, kadangi nuteistojo manymu formaliuosius lygtinio kriterijus atitinkantiems asmenims lygtinis paleidimas gali būti netaikomas tik tuo atveju jei yra nustatomos BVK 158 straipsnyje numatytos aplinkybės. Teisėjų kolegija pažymi, kad aukščiau aptartas teisinis reglamentavimas patvirtina, jog lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne besąlygiškas įpareigojimas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog BVK 158 straipsnyje yra nurodyti atvejai kuomet lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nuteistiesiems negali būti taikomas, tačiau nei šioje, nei jokioje kitoje teisės normoje nenurodyta, kad tik nustačius šių aplinkybių egzistavimą teismas gali atsisakyti patvirtinti lygtinio paleidimo komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, tampa visiškai akivaizdu, jog nuteistasis neteisingai interpretuoja lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos reglamentuojančias teisės normas, todėl aptariamas jo skundo argumentas nesuteikia jokio pagrindo išvadai, kad priimdamas skundžiamą nutartį apylinkės teismas padarė teisės taikymo klaidų.
9. Kaip matyti iš aukštesnės instancijos teismui pateiktos nuteistojo skundo nagrinėjimo medžiagos, C. Y. O. atitinka BVK 157 straipsnyje nurodytus formaliuosius lygtinio paleidimo kriterijus – yra atlikęs 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės (BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktas) ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą ir remiantis tuo atsisakė taikyti C. Y. O. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tokiam žemesnės instancijos teismo sprendimui pritaria ir nuteistojo skundą nagrinėjantis apygardos teismas.
10. Nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas, todėl kiekvienu atveju sprendžiant asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, lygtinio paleidimo klausimą, yra svarbu atsižvelgti į tai ar minėtų balų mažėjimas iš tiesų egzistuoja ir į tai, ar jis įrodo, jog nuteistasis deda pakankamai pastangų mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Iš apygardos teismui pateiktos skundo nagrinėjimo medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju minėtas balų pokytis iš tiesų egzistuoja. C. Y. O. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog pirminio nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal „OASys“ (atlikto 2015 m. birželio 11 d.) metu buvo nustatyta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra 23 balai. Tuo tarpu, pastarojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu buvo nustatyta, jog aptariamas rezultatas sumažėjo iki 18 balų. Tačiau šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog minėto vertinimo metu nustatyta statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 5 balai, o tai reiškia, kad likusieji 13 balų yra kintantys ir jų pokytis priklauso išimtinai nuo teigiamo nuteistojo elgesio ir mąstymo. Šiuo atveju, tokio didelio dinaminių balų skaičiaus egzistavimas sudaro pagrįstą pagrindą išvadai, kad C. Y. O. vis dar deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas.
11. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą svarbu atsižvelgti į jo elgesį bausmė atlikimo metu. Iš C. Y. O. skundo nagrinėjimo medžiagos matyti, jog bausmės atlikimo metu jam buvo skirtos keturios drausminės nuobaudos, iš kurių trys – už uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą arba laikymą ir viena – už fizinio smurto panaudojimą prieš kitus asmenis. Vertinant šią aplinkybę, pažymėtina, jog nuteistieji pataisos įstaigoje privalo elgtis nepriekaištingai, o net ir vienas nustatytų taisyklių pažeidimas rodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir neigiamai jį charakterizuoja. Be to, atkreiptinas dėmesys ir tai, jog nors nuteistajam skirtos drausminės nuobaudos šiuo metu iš tiesų negalioja, tačiau apygardos teismo manymu, vien tik aplinkybė, kad jos buvo paskirtos ne tik neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, bet ir yra reikšminga sprendžiant dėl jo gebėjimo paklusti privalomiems nurodymams ir draudimams, kadangi vidaus tvarkos taisyklės ir rėžimo reikalavimai buvo pažeisti net ir praėjus ilgam laiko tarpui nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios (bausmę nuteistasis atlieka nuo 2010 m. liepos 3 d., o pažeidimai padaryti 2012, 2014, 2017 ir 2018 metais), t. y. nuteistajam gerai žinant laisvės atėmimo vietos taisykles. Nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms praėjus daugiau kaip pusei paskirtos bausmės atlikimo laiko ir esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką bei tuo, jog C. Y. O. lygtinio paleidimo taikymo atveju laikysis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų.
12. Nuteistojo skunde teigiama, kad skundžiamoje nutartyje buvo padaryta visiškai nepagrįsta išvada, jog bausmės atlikimo metu jis nepasižymėjo geru elgesiu, tačiau šis skundo argumentas atmetamas kaip visiškai nepagrįstas, pažymint, kad šiuo atveju nuteistasis netinkamai interpretavo aptariamos nutarties turinį. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas C. Y. O. lygtinio paleidimo klausimą ne tik atsižvelgė į jo padarytus nustatytos vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimus, bet ir tinkamai įvertino teigiamus jo elgesio bausmės atlikimo metu aspektus (t. y. kad bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių nuobaudų, yra 18 kartų skatintas, dirba ir dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse) ir padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip „akivaizdžiai teigiamas“. Taigi iš nutarties turinio yra akivaizdu, jog priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nekonstatavo, kad C. Y. O. bausmės atlikimo metu nepasižymėjo geru elgesiu, o tik padarė išvadą, kad jo elgesys negali būti vertinamas vienareikšmiškai.
13. Pažymėtina, kad nors padarytos nusikalstamos veikos, bei jų pavojingumas ir įvykdymo aplinkybės, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymo klausimą, ir nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą taikyti/netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo yra nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą į nuteistojo padarytus teisės pažeidimus gali būti atsižvelgiama tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį bei įvertinti jo elgesio korekciją, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nagrinėjamu atveju laisvės atėmimo bausmę C. Y. O. atlieka už vieno apysunkio ir vieno labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vienas iš C. Y. O. įvykdytų nusikaltimų yra susijęs su disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, o tokio pobūdžio nusikaltimai ne tik atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, bet ir rodo, kad jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti jam taikytino lygtinio paleidimo instituto efektyvumu.
14. Pažymėtina, jog iš apygardos teismui pateiktos nuteistojo skundo nagrinėjimo medžiagos matyti, jog egzistuoja nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, t. y. jis atlieka paskirtą bausmę lengvosios grupės sąlygomis, atvirojoje kolonijoje, bausmės atlikimo metu skatintas aštuoniolika kartų, dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko ryšius su artimaisiais ir neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų. Tačiau, skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nuomone aukščiau aptartų duomenų kontekste, teigiamai C. Y. O. charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, jog nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
15. Nuteistojo skunde be kita ko teigiama ir tai, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį jį diskriminavo ir tokiu būdu pažeidė BVK 6 ir 7 straipsnio nuostatas. Atsakant į šį skundo argumentą visų pirma pažymėtina, kad BVK 6 straipsnyje yra numatyta, kad taikant bausmių vykdymo įstatymus vadovaujamasi principu, kad visi nuteistieji lygūs nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiūrų ir partiškumo, išsilavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų, genetinių savybių, neįgalumo, seksualinės orientacijos, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų nenumatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose aplinkybių, o BVK 7 straipsnyje nurodyta, jog vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą; draudžiama su asmenimis kurių laisvė apribota, net ir jų sutikimu atlikti medicinos, biologinius ir kitokius mokslo bandymus bei filmuoti ar fotografuoti nuteistąjį, kurio laisvė apribota, be išankstinio jo sutikimo. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai jog nuteistojo skunde nėra detalizuojama kaip tiksliai skundžiamą nutartį priėmęs teismas pažeidė minėtas BVK normas (t. y. nenurodoma kokiais tiksliai apylinkės teismo veiksmais buvo pažeisti nuteistųjų lygybės taikant bausmių vykdymo įstatymą ir humanizmo principai), akcentuojant tik tai, jog šiuo atveju apylinkės teismas netinkamai taikė aptariamu atveju reikšmingas teisės normas, nepakankamai įsigilino į nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą ir netinkamai ją įvertino. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad vien tik aplinkybė, jog apylinkės teismas priėmė nuteistojo lūkesčių nepateisinantį procesinį teismo sprendimą, nesuteikia jokio pagrindo išvadai, kad jis buvo diskriminuojamas tokį sprendimą priėmusio teismo. Pažymėtina, kad diskriminacija įvyksta tada, kai asmuo neteisingai, be objektyvios priežasties, yra traktuojamas nesąžiningai dėl to, kas jis yra, t. y. tais atvejais, kuomet asmens individualūs įgūdžiai, gebėjimai ir aplinkybės nėra vertinami individualiai, o vietoj to pateikiami neigiami požiūriai ir stereotipinės prielaidos, pagrįstos asmens asmeniniais bruožais, tokiais kaip rasė, tautybė, religija ar tikėjimas, lytis, kalba, seksualinė orientacija, negalia, amžius ar kitas statusas. Iš skundžiamos nutarties turinio yra akivaizdu, jog apylinkės teismas, spręsdamas C. Y. O. lygtinio paleidimo klausimą, įvertino visas šiuo atveju reikšmingas aplinkybes, visiškai neatsižvelgdamas į nuteistojo asmeninius bruožus, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad sprendimą nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos apylinkės teismas priėmė vadovaudamasis diskriminacinėmis nuostatomis ir įsitikinimais.
16. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuojama, kad nenustatyta pakankama nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o tai nesudaro pagrindo manyti, kad šiuo metu C. Y. O. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis negali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Analogišką išvadą padarė ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, todėl tokia nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, o naikinti ją pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo C. Y. O. (C. Y. O.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.