Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Jūros Marijos Strumskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei EMPL“ dėl pažeistų teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė apginti jo pažeistas nuosavybės teises, įpareigojant atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) ,,EMPL“ per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį:

1.1. atstatyti 8,5 metrus nugriautos II grupės nesudėtingo statinio – plytų mūro sienos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su pamatiniais akmenimis dalį, esančią žemės sklype (duomenys neskelbtini);

1.2. atstatyti 6 metrų nugriautą vielos tinklo tvorą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią žemės sklype (duomenys neskelbtini);

1.3. tuo atveju, jeigu atsakovė teismo nustatytu terminu neįvykdys įpareigojimų, skirti atsakovei UAB ,,EMPL“ 100 Eur (šimtą eurų) baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną ieškovo naudai.

2.1. ieškovui Statinių Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano duomenimis nuosavybės teise priklauso II grupės nesudėtingas statinys – plytų mūro siena (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane t1), esanti žemės sklype (duomenys neskelbtini) (toliau – Siena) ir inžinerinis statinys - vielos tinklo tvora (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane t6), esanti žemės sklype (duomenys neskelbtini), (toliau – Tvora). Tuo tarpu atsakovei UAB ,,EMPL“ tame pačiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso dalis pastato – dirbtuvių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 24P1p), pastato – stoginės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 57I1g) bei 1235,38 kv. m patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini);

2.2. atsakovė 2020 m. sausio – vasario mėn. atlikdama žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir už jo ribų savo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) griovimo ir inžinerinių tinklų statybos, žemės kasimo darbus, siekdama padaryti pravažiavimą (patekimą) prie savo patalpų iš (duomenys neskelbtini) gatvės, tyčia nugriovė dalį ieškovui priklausančios Sienos. Atsakovė taip pat neteisėtai (be valstybinės žemės patikėtinės - Nacionalinės žemės tarybos prie Žemės ūkio ministerijos ir ieškovo sutikimų) tiesdamas valstybinėje žemėje komunikacijas (elektros kabelį) po ieškovo Tvora, t. y. po jos betono pamatu, taip pat nugriovė 6 metrus šios Tvoros. Dėl tokių atsakovės veiksmų ieškovas negali toliau naudotis savo nuosavybe;

2.3. ieškovas dėl atsakovės veiksmų kreipėsi į policiją su 2020 m. vasario 27 d. pareiškimu, prašydamas patraukti atsakovą baudžiamojon atsakomybėn už svetimo ieškovui priklausančio turto - Sienos sugadinimą ir jo medžiagų pasisavinimą pagal BK 187 straipsnis ir/arba BK 178 straipsnį arba už savavaldžiavimą pagal BK 294 straipsnį. Minėto pareiškimo pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini)pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (dėl didelės vertės turto sunaikinimo ar sugadinimo). Į policiją buvo kreiptasi ir su 2020 m. balandžio 10 d. pareiškimu ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. balandžio 20 d. pareiškimu ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. gegužės 11 d. pareiškimu ROIK Nr(duomenys neskelbtini). Tačiau Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro B. L. 2020 m. liepos 1 d. nutarimu (toliau – Nutarimas) nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje padarymo, konstatuojant, jog nenustačius objektyvių duomenų, kad Siena buvo griaunama turint tyčią sugadinti A. K. priklausantį turtą, nėra nusikalstamos veikos požymių. Taip pat nurodyta, jog atsakovės negalima patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir pagal BK 188 straipsnio 1 dalį (dėl neatsargumo svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas ir didelės turtinės žalos padarymas), kadangi padaryta žala nėra didelė, todėl padarytos žalos atlyginimo klausimas spręstinas civilinio proceso tvarka;

2.4. nors pareikšdamas negatorinį ieškinį ieškovas neturi įrodinėti atsakovės neteisėtų veiksmų, tačiau atsakovės neteisėti veiksmai konstatuoti prokuroro Nutarime, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – VTPSI) 2020 m. kovo 30 d. rašte Nr. 2D-4160, Policijos atliktos įvykio vietos apžiūros protokole. Atsakovei yra prieinami vieši ir galiojantys registro duomenys, iš kurių atsakovė neabejotinai žinojo (turėjo žinoti), kad Siena priklauso kitam asmeniui. Be to, atsakovė 2020 m. balandžio 18 d. nugriovė pačio ieškovo pradėtus remontuoti naujus Sienos pamatus. Todėl siekiant veiksmingai apginti ieškovo teises yra būtina atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį.

3. Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad:

3.1. ieškovui priklausančios tvoros nenugriovė. Tvarkydama jai priklausantį pastatą, kuris buvo apgadintas gaisro metu, demontavo dalį atsakovei priklausančio pastato sienos. Ieškovas nėra ir niekada nebuvo šio pastato bendrasavininkas, o reikšdamas ieškinį elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja procesu. Ieškovo tikslas šioje byloje nėra teisių gynimas, o gauti kuo didesnę „kompensaciją“ už leidimą atsakovei teisėtai naudotis nuosavybės teise priklausančiu pastatu;

3.2. nei vienas iš ieškovo nurodomas priimtas atitinkamos institucijos sprendimas nelaikytinas prejudiciniu faktu. Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą negali būti prilyginamas nei įsiteisėjusiam teismo sprendimui civilinio ar administracinio proceso tvarka, nei nuosprendžiui baudžiamojoje byloje;

3.3. ieškovas yra buvęs Dirbtuvių pastato savininkas, o patį Dirbtuvių pastatą atsakovė įsigijo sandorių grandinėje, kurioje pirminis pardavėjas buvo būtent ieškovas. Todėl ieškovas šiuo atveju iš esmės įrodinėja, jog pardavė Dirbtuvių pastatą be vienos sienos, Dirbtuvių pastato sienos nuosavybės teisę išlaikydamas iki pat šios dienos. Tai neatsispindi nei registro išraše (ieškovas nėra nurodytas kaip Dirbtuvių pastato bendrasavininkis), nei Dirbtuvių pastato kadastro byloje – kurioje yra nurodyta, jog Dirbtuvių pastatas, kaip ir visi pastatai, turi keturias sienas;

3.4. atsakovė 2018 m. rugsėjo 28 d. Pirkimo pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini)įgijo po ½ pastatų, kurių unikalūs numeriai yra (duomenys neskelbtini) (p. 2.19, pažymėjimas plane 24P1p; nurodomas - Dirbtuvės) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (p. 2.48; nurodomas - Stoginė), tuo tarpu kitas pastatų bendraturtis, kuriam priklauso likusi dalis pastatų dalis yra A. R.. Atsakovė 2020 m. pradžioje tvarkė ir remontavo įsigytus statinius ir patalpas. Dirbtuvių pastatas buvo sugadintas gaisro metu – buvo įgriuvęs stogas, apdegusios sienos ir kt., todėl įvertintus Dirbtuvių būklę buvo priimtas sprendimas dalį Dirbtuvių sienų demontuoti, o likusias sienas sutvirtinti;

3.5. pardavęs Dirbtuves ieškovas įrodinėja, jog pardavė tik tris Dirbtuvių pastato sienas, dėl ko atsakovė neturėjo teisės priimti sprendimų dėl Dirbtuvių. Tačiau pardavęs Dirbtuvių pastatą ieškovas nebebuvo Dirbtuvių pastato bendrasavininkas, o atsakovė kartu su bendrasavininke turėjo teisę priimti visus sprendimus dėl Dirbtuvių pastato tvarkymo. Tai, kad nugriauta atsakovei priklausančių Dirbtuvių siena, o ne ieškovo tvora, patvirtina ir viešai prieinami Google Street view bei ieškovo pateikti duomenys. Pastate, kuris anksčiau buvo atskirtas kaip atskiras turtinis vienetas, buvo įrengti visi funkciniai ryšiai su (duomenys neskelbtini) gatve (langai, durys, perduotas raktas nuo Dirbtuvių pastato durų į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę), o atsakovė demontavo būtent tą Dirbtuvių pastato vietą, kurioje ir buvo Dirbtuvių pastato durys. Kitos Dirbtuvių pastato sienos buvo: (a) tiesiogiai sujungtos su ginčo siena ir (b) ginčo siena iš vidaus buvo dažyta taip pat, kaip ir kitos Dirbtuvių sienos;

3.6. vertinant, kam nuosavybės teise priklausė Dirbtuvių pastatą sudaranti ginčo siena, svarbi aplinkybė, jog ieškovo tvora (ieškovo vadinama „Siena“) buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre tik 2017 m. liepos 18 d., kai kadastriniai matavimai atlikti 2016 m. liepos 5 d. Tuo tarpu atsakovei priklausančio Dirbtuvių pastato kadastrinių matavimų byla sudaryta ir įregistruota 35 metai anksčiau, t. y. (duomenys neskelbtini). Taigi ieškovas niekaip negalėjo vien tik kadastrinių matavimų pagrindu įgyti nuosavybės teisės į vieną iš Dirbtuvių sienų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinio netenkino, priteisė iš ieškovo atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Taip pat sprendė netenkinti atsakovės prašymo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

5. Remdamasis ieškovo pateiktu sklypo su statiniais planu teismas nustatė, kad atsakovei priklausančių pastatų dalis ir ieškovui priklausančios plytų tvoros, plane pažymėtos t1 persidengia. Iš šalių pateiktų nuotraukų ir išvykstamojo teismo posėdžio apžiūros sprendė, kad priešingai nei teigiama ieškinyje, atsakovei priklausančių statinių siena persidengia su ieškovui priklausančia tvora, o statinių viena siena yra būtent ieškovo įregistruota tvora.

6. Teismas rėmėsi Statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ (toliau – STR 2.04.01:2018) 7 straipsnyje pateiktu atitvaro paaiškinimu, tuo, kad tvora pagal statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priklauso nesudėtingiems statiniams, kad Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 4.4 punkte numatyta, kas laikytina statinio priklausiniais, padarė išvadą, jog tvora yra tarnaujantis nekilnojamojo turto daiktas.

7. Teismas nurodė, kad išklausius šalis ir jų atstovus darytina išvada, kad ieškovas, sudarydamas pirminį patalpų pardavimo sandorį, nesąžiningai elgėsi nuslėpdamas esminę informaciją dėl parduodamo turto savybių, t. y. kad mūrinės tvoros dalis yra ir statinio dalis. Pažymėjo, kad šalys privalo atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti, tačiau šiuo atveju neatskleista informacija turi esminę reikšmę. Todėl įsigijus pastatus iš pardavėjo (kuriam ieškovas perleido šį turtą), atsakovei galėjo būti parduoti tik pastatas, plane ir Nekilnojamojo turto registre pažymėti kaip atskiras vienetas, tačiau faktiškai, „prilipdytas“ prie ieškovo tvoros. Laikė akivaizdžia aplinkybę, jog atsakovė, valdydama savo turtą, neturėtų galimybės laisvai disponuoti statinio ketvirtąja siena, sutampančia su ieškovo tvora, t. y. ją tvarkyti, dažyti, remontuoti, griauti ir pan.

8. Remdamasis tuo, kad pagal teisės aktus tvora laikoma nesudėtingu statiniu ir priklausiniu nekilnojamajam daiktui, bei atsižvelgdamas į tai, kad iki statinio perleidimo ieškovas buvo tiek tvoros, tiek pastatų savininku, teismas padarė išvadą, jog sienos dalis, einanti per atsakovės pastatų dalį, yra atsakovės statinių priklausinys ir turėjo būti perleista atsakovei arba ieškovo išregistruota viešame registre kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas.

9. Įvertinęs aptartą ieškovo elgesį turto perleidimo metu teismas laikė akivaizdžia aplinkybę, jog atsakovės kaip nekilnojamojo turto valdytojos interesai yra viršesni už priklausinio valdytojo – ieškovo interesus. Kadangi siena turėjo priklausyti atsakovei kaip jos valdomų statinių dalis, o atsakovė kaip statinio savininkė turi visišką teisę statinį modifikuoti, griauti ar kitaip jį tvarkyti, sprendė nevertinti atskirai sienos nugriovimo fakto. Todėl laikė, kad ieškovo reikalavimas atstatyti 8,5 metrus nugriautos II grupės nesudėtingo statinio – plytų mūro sienos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su pamatiniais akmenimis dalį, esančią žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra nepagrįstas.

10. Spręsdamas dėl reikalavimo atstatyti 6 metrų nugriautą vielos tinklo tvorą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią žemės sklype (duomenys neskelbtini), teismas vertino teritorijos planą ir nustatė, kad vielos tinklo tvora yra ne prie atsakovės nuosavybės teise valdomų statinių, o kitoje vietoje. Pažymėjo, kad išvykstamojo teismo posėdžio metu apžiūrėjęs ieškovo teigimu išardytą tvorą negalėjo nustatyti, kada ir kokie darbai atlikti, taip pat nėra aišku kaip tvora atrodė iki tokių darbų atlikimo ir kas tokius darbus atliko. Atsakovė neigė atlikusi tokius darbus ir nurodė, kad elektrą gauna ir netoliese esančios elektros pastotės. Todėl ieškovo teiginius, jog atsakovė neteisėtai (be valstybinės žemės patikėtinės sutikimo Nacionalinės žemės tarybos prie Žemės ūkio ministerijos ir ieškovo sutikimų) tiesdama valstybinėje žemėje komunikacijas (elektros kabelį) po ieškovo Tvora (po jos betono pamatu) taip pat nugriovė 6 metrus Tvoros ir ieškovas negali toliau naudotis savo nuosavybe laikė prielaidomis, nepagrįstomis jokiais įrodymais.

11. Nurodęs, kad pagal įrodinėjimo paskirstymo pareigas įrodyti reikalavimo pagrįstumą tenka ieškovui, o teismas neturi pareigos savo iniciatyva rinkti įrodymus, sprendė, jog ieškovas nepagrindė savo reikalavimo byloje esančiais įrodymais bei duotais paaiškinimais, todėl netenkino ir antrojo reikalavimo.

12. Reikalavimą skirti atsakovei baudą už teismo įpareigojimų nevykdymą laikė išvestiniu, susijusiu su dviejų reikalavimų patenkinimu. Netenkinus ieškovės reikalavimų sprendė plačiau dėl išvestinio reikalavimo nepasisakyti, papildomai nemotyvuojant.

13. Teismas sprendė nelaikyti ieškovo nurodomų ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro B. L. 2020 m. liepos 1 d. nutarime dėstomų aplinkybių ir apklaustų liudytojų parodymų prejudiciniais faktais. Nurodė, kad šis nutarimas nėra laikytinas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriame nustatyti faktai galėtų būti pripažįstami prejudiciniais, todėl ieškovo prašymo netenkino ir nutarime dėstytų faktų atskirai nevertino.

14. Kadangi ieškinys netenkintas, atsakovei priteisė bylinėjimosi išlaidas. Sprendė, kad atsakovės patirtos 1331 Eur bylinėjimosi išlaidos, įvertinus rengtų procesinių dokumentų apimtį, pobūdį, reiškiamą reikalavimą yra protingos ir pagrįstos.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15. Apeliantas (ieškovas) A. K. pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. sprendimą ir ginčą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

15.1. teismas neteisingai nurodė, kad atsakovei priklausančių pastatų dalis ir ieškovui priklausančios plytų tvoros, plane pažymėtos t1 persidengia. Pagal Registrų centro duomenis, Sienos statybos metai yra 1949 m., kai tuo tarpu atsakovei priklausančių Dirbtuvių (pažymėjimas plane 24P1p) statybos metai yra vėlesni, t. y. 1950 metai. Be to, Siena yra daug ilgesnė nei atsakovės pastato siena. Statant Dirbtuves buvo pasinaudota Siena, pažymėta plane t1, tačiau tai nereiškia, jog Siena tapo Dirbtuvių dalimi. Ieškovo nuosavybės teisė į Sieną nebuvo ginčijama ir nebuvo nuginčyta. Nugriautą ieškovo Sieną patvirtina statybinės medžiagos bei architektūra. Tai, kad ieškovui priklausanti mūro siena pastatyta anksčiau nei Dirbtuvės, patvirtina ir byloje pateikta UAB „Įraža“ eksperto J. R. išvada bei jo apklausos posėdžio metu pateikti paaiškinimai. Todėl teismo išvada prieštarauja faktinei bylos medžiagai, nepateikti motyvai, kuriais atmesta eksperto išvada;

15.2. taikydamas šiuo metu galiojančius teisės aktus statiniams, pastatytiems ir suformuotiems 1949-1950 metais teismas padarė teisiškai nepagrįstas išvadas, jog pastatas negali būti besienis. Tokiu būdu teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir nenustatinėjo teisinio reglamentavimo, buvusio statybos pradžios ar statybą leidžiančio dokumento išdavimo momentu. Kita vertus, ir pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą statiniai gali turėti bendrą sieną. Be to, iš kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikto Dirbtuvių plano matyti, jog Dirbtuvės turėjo bendrą sieną ne tik su ieškovo Siena, bet ir pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini). Todėl teismas neatsižvelgė į šiai bylai reikšmingas statinių suformavimo aplinkybes;

15.3. teismas nepagrįstai sprendė, jog neperleidus atsakovei Sienos, būtų pažeistos jos teisės. Ieškovas nesukėlė tokios situacijos, kad būtų pažeidžiamos atsakovės teisės naudotis jai priklausančiu pastatu - Dirbtuvėmis vien todėl, kad jis priblokuotas prie jam priklausančio statinio. Priešingu atveju atsakovė turėjo visas galimybes reikalauti nustatyti servitutą. Atsakovė galėjo griauti jai priklausančio pastato tris sienas, negriaudama ieškovo Sienos, kaip kad ji nenugriovė bendros Dirbtuvių sienos su pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini);

15.4. teigdamas, jog Sienos dalis yra atsakovės ir A. R. nuosavybė dėl to, kad dalis sienos priblokuota prie atsakovės pastato, teismas nesant teisėto pagrindo nusavino ieškovo nuosavybę į Sienos dalį, tuo peržengdamas bylos nagrinėjimo ribas. Be to, Dirbtuvių ½ dalies savininke yra ir A. R., kuri nebuvo įtraukta į bylą ir nereiškė pretenzijų, todėl spręsdamas, jog Siena yra Dirbtuvių priklausinys, teismas nepagrįstai sukūrė teises į bylą neįtrauktam asmeniui, kuris tokių teisių sukūrimo nereikalavo. Taigi laikytina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu ir teismo sprendimas turėtų būti panaikintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu;

15.5. nepagrįstai nevertintas Sienos nugriovimo faktas, nurodant, jog ieškovui priklausanti Siena pagal funkcinę paskirtį yra tvora ir tarnaujantis daiktas, turintis priklausyti atsakovei. Nėra aišku, kuo remiantis nustatyta, jog Siena yra atsakovės pastato priklausinys, juolab kai žemės sklype yra 73 įvairiems asmenims priklausantys pastatai ir statiniai. Ieškovo Siena negali būti laikoma priklausiniu, kadangi:

15.5.1. Sienos ilgis yra 107,16 metrai, kai tuo tarpu Dirbtuvių pridubliuotos sienos ilgis yra 20,56 metrai. Taigi Siena yra vientisas nekilnojamojo turto objektas, nesuskirstytas dalimis;

15.5.2. Siena Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota kaip atskiras savarankiškas statinys. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka;

15.5.3. Sieną ir daugelį kitų pastatų bei inžinerinių statinių ieškovas įsigijo (duomenys neskelbtini) turto varžytinių aktu Nr. 01, kai buvo išparduotas vienos savininkės - bankrutavusios AB „Statybos apdailos mašinos“ vientisas gamyklinės teritorijos pastatų kompleksas (duomenys neskelbtini). Toks disponavimas statiniais nebuvo kvestionuotas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-695/2020 išaiškinimą, savininko sprendimas parduoti kiemo statinius atskirai nuo kitų daiktų nevertintinas kaip prieštaraujantis įstatymo imperatyvui, viešajai tvarkai ar gerai moralei;

15.5.4. Siena yra daugiafunkcinis statinys, kuris atlieka ieškovui reklaminio stendo, jo pastatų ir statinių garso izoliacijos, atitvaro (patekimo) prie ieškovo statinių ir prie atviros estakados su tiltiniu kranu (unikalus Nr(duomenys neskelbtini)), judančiu per geležinkelio bėgius, funkciją, kas parodo, kad tokiu būdu yra panaudojamos Sienos vertingosios savybės, jos savininkui – ieškovui gali duoti ekonominę naudą;

15.6. vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1 –713, 7.17 punktu, pagalbinio ūkio paskirties pastatai yra sodybų ūkio pastatai, pagalbinio ūkio pastatai (tvartai, daržinės, sandėliai, garažai, vasaros virtuvės, dirbtuvės, pirtys, kietojo kuro sandėliai (malkinės) ir panašiai, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui. Atsakovės Dirbtuvės tarnauja pagrindiniam daiktui ir yra priklausinys pagrindinio daikto, todėl ieškovo Siena negali būti atsakovės Dirbtuvių priklausinys;

15.7. vertindamas pirminį patalpų pardavimo sandorį teismas padarė nepagrįstas, prieštaraujančias bylos medžiagai išvadas, peržengė bylos nagrinėjimo ribas, pažeisdamas CPK 265 straipsnio 2 dalį. Procesinės teisės normų pažeidimas ir netinkamas jų pritaikymas sudaro pagrindą panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą, nes dėl aptartų procesinės teisės normų pažeidimų neatskleista bylos esmė. Ieškovas negalėjo atskleisti ar nuslėpti informacijos nuo atsakovės, kadangi Dirbtuves (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė UAB ,,Aštuoni stebuklai“, o pastaroji perleido (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi UAB ,,Verslo startas“, kuri (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi Dirbtuves pardavė atsakovei. Teisme nebuvo išklausyta ir apklausta UAB ,,Aštuoni stebuklai“, be to, (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo ginčo dalyku, dėl ko teismas iš viso negalėjo jos vertinti ir aiškinti. Taigi teismas pažeidė ir sutarčių aiškinimo taisykles, kurios įtvirtintos tiek CK 6.193 straipsnyje, tiek ir nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje. Ieškovas Dirbtuves pardavė UAB ,,Aštuoni stebuklai“ tuo metu, kai Siena jau buvo įregistruota NTR kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, tačiau ji po sandorio liko ieškovo nuosavybė. Kadangi Siena nebuvo pirkimo – pardavimo sutarties dalyku, darytina išvada, jog šalys susitarė dėl CK 4.14 straipsnio 1 dalyje nurodytos išimties taikymo, t. y. kad Siena liks ieškovo nuosavybėje;

15.8. teismas nesiaiškino aplinkybių, susijusių su sudarytais pirkimo – pardavimo sandoriais, netyrė šalių valios ir sutarties vykdymo aplinkybių, todėl teismo išvados neatitinka nei CK 6.193 straipsnio reikalavimų, nei kasacinio teismo praktikos. Neatsižvelgė į 2017 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo-pardavimo sutarties 5.2.1 punktą, kuriame nurodyta, jog pirkėjas, prieš pasirašydamas sutartį, turėjo galimybę apžiūrėti Dirbtuves, susipažino su Dirbtuvių nuosavybės dokumentais, neturi pardavėjui (ieškovui) jokių pretenzijų dėl turto techninės būklės ir nereikalauja jokių papildomų eksploatavimo garantijų. Taip pat teismas nevertino, jog Dirbtuvės (taip pat ir Dirbtuvių sienos) šio sutarties sudarymo metu buvo sudegusios po gaisro ir pirkėjas pirko fiziškai pažeistą turtą, o ne nepažeistą Sieną. Atsakovė jai priklausančią dalį Dirbtuvių įgijo ne iš ieškovo, bet iš UAB ,,Verslo startas“, todėl ji neįgijo teisių daugiau, nei jų turėjo pardavėjas, įgijęs Dirbtuves iš ankstesnio savininko;

15.9. ieškovas įrodė visas negatorinio ieškinio sąlygas. Atsakovė ieškovui priklausančią Sieną nugriovė tyčia, turėdama tikslą pagerinti savo padėtį ieškovo sąskaita ir pasidaryti įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės prie jai priklausančio turto gamybinio pastato. Žinodama, kad mūro Siena priklauso ieškovui, atsakovė 2020 m. balandžio 20 d. nugriovė paties ieškovo pradėtus remontuoti naujus Sienos pamatus;

15.10. atlikdamas vietos apžiūrą teismas pažeidė CPK 210 straipsnio 4 dalies nuostatas, kadangi nesurašytas apžiūros rezultatų protokolas, apžiūra nefiksuota jokiomis vaizdinėmis priemonėmis, dėl ko minėto įrodymo apeliacinės instancijos teismas negali patikrinti. Nors ieškovas neturi tiesioginių įrodymų, patvirtinančių tai, kad dėl atsakovės vykdytų elektros kabelio kasimo darbų buvo išgriauta jam priklausanti tvora, ieškovas paaiškino tvoros nugriovimo aplinkybes. Atsakovė neginčijo fakto, kad atsivedė elektrą į jai priklausantį gamybinį pastatą, o jas patvirtina ir atsakovei išduotos 2019 m. kovo 30 d. ESO prisijungimo sąlygos naujo vartotojo prijungimui prie ESO tinklų. Todėl atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl tinklo tvoros atstatymo teismas rėmėsi išimtinai atsakovės argumentais;

15.11. teismas nepagrįstai sprendė priteisti iš ieškovo 363 Eur bylinėjimosi išlaidas už specialisto atvykimą. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovė sumokėjo specialistui, kadangi apmokėta UAB „Geolimbas“, kuri nesuteikė jokių paslaugų. Liudytoju teismo posėdyje dalyvavęs ir apklaustas D. V. nepateikė įrodymų, kad yra UAB „Geolimbas“ darbuotoju. Byloje nepateikti įrodymai apie tai, koks yra liudytojo D. V. darbo užmokestis, kurį jam turėtų kompensuoti teismas, nepateikti įrodymai apie jo turėtas kelionės išlaidas, jeigu tokių buvo. CPK 89 straipsnis numatyta kad sumas liudytojams išmoka teismas, o ne juos į bylą pakvietusi šalis ir ne tokią sumą, kokią liudytojas paprašo sumokėti už liudytojo liudijimą teisme. Be to, teismas nesirėmė liudytojo parodymais, todėl jie neturėjo reikšmės bylai;

15.12. sprendimo turinys sudaro pagrindą išvadai, jog teismas buvo šališkas, peržengė bylos nagrinėjimo ir ieškinio ribas, spręsdamas, kad ieškovo nuosavybė atiteko atsakovei kaip priklausinys, kai tokio reikalavimo byloje nebuvo pareikšta. Išvažiuojamojo posėdžio metu teisėjas uždavinėjo su ginčo dalyku nesusijusius klausimus, iš kurių buvo galima suprasti, kad jis yra atsakovės pusėje. Nėra aišku, kaip teismas galėjo konstatuoti ieškovo nesąžiningumą, kai nebuvo byloje apklaustas pirkėjas UAB „Aštuonis stebuklai“. Visas sprendimas grįstas išimtinai atsakovės atstovo paaiškinimais, ignoruojant ir nevertinant kitų įrodymų byloje, tarp jų ekspertizės akto, eksperto J. R. parodymų, ieškovo paaiškinimų.

15. Atsakovė UAB „EMPL“ atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

15.1. priešingai nei nurodo ieškovas, byloje kilo ginčas dėl to, kam priklauso Siena, kurioje įrengtos durys į Dirbtuvių pastatą. Atsakovė visuose procesiniuose dokumentuose įrodinėjo, kad nugriovė jai priklausiusio pastato sieną;

15.2. ginčo siena yra išorinė laikančioji Dirbtuvių pastato stogą siena, priklausanti atsakovei ir A. R.. Dirbtuvių pastato šiaurinė siena buvo ta pati siena, kuri buvo (o likusi vis dar yra) matoma nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Perleisdamas Dirbtuvių pastatą ieškovas jį perleido su egzistuojančiu funkciniu ryšiu su (duomenys neskelbtini) g. (t. y. durimis, kurias įrengė ieškovas). Ieškovas įrengė duris į Dirbtuvių pastatą iš (duomenys neskelbtini)., o atsakovė, įsigydama Dirbtuvių pastatą, turėjo teisėtą lūkestį naudotis Dirbtuvių pastato sienoje esančiomis durimis;

15.3. nors ieškovas akcentuoja Dirbtuvių pastato ir ieškovui priklausančios Sienos statybos metus, tačiau esminę reikšmę turi šių objektų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre datos. Atsakovei priklausančio Dirbtuvių pastato kadastrinių matavimų byla sudaryta ir įregistruota 35 metais anksčiau nei Siena, todėl ieškovas privalėjo atsižvelgti į Dirbtuvių pastato kadastrinių matavimų brėžinį ir Sienos negalėjo registruoti kaip atskiro nekilnojamojo daikto;

15.4. ieškovas remiasi eksperto J. R. išvadomis, tačiau ekspertas teismo posėdyje patvirtino, jog šiuo atveju Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys prieštarauja vieni kitiems. Pagal skirtingus dokumentus Siena priklauso ir ieškovui, ir atsakovei: pagal pastatų išdėstymo planą, kuriuo remiasi ieškovas ir kuris sudarytas ieškovo užsakymu, Siena priklauso ieškovui, tuo tarpu pagal Dirbtuvių kadastrinių matavimų bylą Siena yra Dirbtuvių pastato dalis;

15.5. apeliuodamas į lex retro non agit principo taikymą, ieškovas aiškiai nesuformuluoja, ką ir kaip šiuo atveju turėtų taikyti teismai, nepateikia jokių nuorodų į teisės aktus;

15.6. ieškovas savo teises į Sieną kildina remdamasis Dirbtuvių planu, nurodydamas, kad iš jo matyti, jog Dirbtuvių pastatas turi (iki nugriovimo turėjo) bendrą sieną ne tik su ieškovo Siena, bet ir su pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini). Tačiau Dirbtuvių pastatas ir (duomenys neskelbtini)pastatas buvo vienas pastatas ir 1998 m. kovo 20 d. buvo atskirti į atskirus pastatus, jų atskyrimas pavaizduotas Dirbtuvių pastato brėžinyje (punktyrinė linija šalia 4 kolonų iš kairės pusės). Be to, Dirbtuvių kadastro brėžinyje nėra pavaizduota, jog Dirbtuvių šiaurinė siena priklausytų ieškovui;

15.7. tai, kad pastatai gali būti blokuojami, nepatvirtina ieškovo nuosavybės teisės į šiaurinę Dirbtuvių pastato sieną. Dirbtuvių pastato kadastro brėžinys sudarytas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 1982 metais, jame šiaurinė siena pažymėta kaip priklausanti Dirbtuvių pastatui. Todėl nekeisdamas šio brėžinio ieškovas negalėjo niekaip pakeisti pastato sudedamųjų dalių, juolab kad ieškovas buvo Dirbtuvių pastato savininkas ir prieš parduodamas pastatą nepakeitė Dirbtuvių kadastrinio matavimo brėžinio;

15.8. ieškovas yra buvęs Dirbtuvių pastato savininkas, atsakovė jį įsigijo sandorių grandinėje. Tuo tarpu ieškovas iš esmės įrodinėja, jog jis pardavė Dirbtuvių pastatą be vienos sienos ir iki šios dienos Sieną išlaikė savo nuosavybe. Minėta aplinkybė neatsispindi nei VĮ Registrų centras išraše (ieškovas nėra nurodytas kaip Dirbtuvių pastato bendrasavininkis), nei Dirbtuvių pastato kadastro byloje (nurodyta, jog Dirbtuvių pastatas, kaip ir visi pastatai, turi keturias sienas). Tai laikytina nesąžiningu ieškovo elgesiu ir piktnaudžiavimu teise;

15.9. atsakovė nėra atsakinga už tinklo tvorą, kadangi pati neatliko jokių darbų už Dirbtuvių pastato sienų, netiesė kabelio iki elektros apskaitos spintos. Pagal Naujųjų klientų grupės elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų pasaugos sutarties specialiąsias sąlygas, kuriomis remiasi ieškovas, atsakovės atsakomybės riba yra nuo elektros apskaitos skaitiklio (yra prie pat Dirbtuvių pastato) į vidaus tinklus. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog prie ieškovui priklausančios tinklo tvoros yra kokie nors objektai, priklausantys atsakovei, kad atsakovė savo veiksmais pažeidė ieškovui priklausančią tvorą;

15.10. portalo 15min.lt publikacija patvirtina tai, jog Dirbtuvių pastato gaisras įvyko (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu ieškovas Tvoros kadastrinius matavimus darė ir duomenis įregistravo jau po gaisro, kai į Dirbtuvių pastatą buvo beveik neįmanoma patekti, turėdamas aiškų tikslą sukelti teisinių problemų būsimam Dirbtuvių pastato pirkėjui. Ieškovo noras išlaikyti nuosavybės teisę į jo paties parduoto Dirbtuvių pastato dalis akivaizdžiai patvirtina ieškovo tikslą nesąžiningai praturtėti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pasisakys žemiau nurodytais argumentais.

18. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovo reikalavimas apginti jo pažeistas teises, atstatant buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ieškovo galimai pažeistų teisių, ieškinio reikalavimo (ne)pagrįstumo

19. Remiantis byloje pateiktu Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planu nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso II grupės nesudėtingas statinys – plytų mūro siena (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane t1), esanti žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir inžinerinis statinys - vielos tinklo tvora (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane t6), esanti žemės sklype (duomenys neskelbtini). Atsakovei UAB ,,EMPL“ tame pačiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise kartu su kitu savininku priklauso dalis (po ½ dalį) pastato – dirbtuvių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 24P1p) ir, pastato – stoginės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 57I1g) bei 1235,38 kv. m patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). Byloje ginčo nekyla dėl to, jog gaisro metu buvo apgadintas Dirbtuvių pastatas (įgriuvo stogas, apdegė sienos ir kt.; patvirtina teikiamos byloje foto nuotraukos).

20. Atsakovė viso proceso metu laikėsi pozicijos, kad įvertinus Dirbtuvių būklę buvo priimtas sprendimas dalį sienų demontuoti, o likusias sienas sutvirtinti (priedas prie atsiliepimo - nuotraukos). Ieškovas pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, kad atlikdama griovimo ir inžinerinių tinklų statybos, žemės kasimo darbus, atsakovė tyčia nugriovė 8,5 metrus ieškovui priklausančios Sienos (žymėjimas plane t1), o tiesdama komunikacijas (elektros kabelį) po ieškovo Tvoros betono pamatu nugriovė 6 metrus šios Tvoros (žymėjimas plane t6). Ieškovas įrodinėjo, kad dėl atsakovės veiksmų negali toliau naudotis savo nuosavybe.

21. CK 4.98 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys. Remdamasis CK 4.98 straipsniu savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis).

22. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015; 2020 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-403/2020 24, 25 punktus). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012).

23. Įvertinus šalių argumentus procesiniuose dokumentuose, byloje pateiktus faktinius duomenis, šalių poziciją apeliacinės instancijos teisme darytina išvada, jog šalys laiko, kad ginčo Siena (plane pažymėtą t1) priklauso nuosavybės teise kiekvienai iš jų. Taigi tiek ieškovas, tiek atsakovė pretenduoja į Sieną.

24. Iš byloje pateikto plano, kuriuo remiasi abi šalys, matyti, kad Siena, plane pažymėta indeksu t1, nėra atskirta nuo atsakovei priklausančių Dirbtuvių. Byloje pateiktos Sienos fotonuotraukos taip pat nesuponuoja išvados, jog Siena ir atsakovei kartu su kitu bendrasavininku priklausantis Dirbtuvių pastatas yra atskiros dalys, priešingai, matyti, kad Siena, kurią ieškovas laiko tvora, yra stora mūro siena, kurią vizualiai įvertinus galima būtų daryti tikėtiną išvadą, kad Siena galėtų būti ketvirtoji Dirbtuvių pastato siena, o ne atlikti tvoros funkciją. Kaip jau buvo nustatyta, ieškovo nuosavybės teisės į Sieną įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Šia nuostata remdamasis ieškovas ir grindžia savo nuosavybę. Tačiau iš atsakovės argumentų matyti, kad atsakovė, pripažindama, jog demontavo Sieną, laiko, kad Siena priklauso būtent jai ir demontavo ne ieškovo, o savo Sieną. Savo šią poziciją grindžia taip pat byloje pateiktais rašytiniais įrodymais: 1) Dirbtuvių kadastrinių matavimų byloje esančiu 1982 m. balandžio 29 d. sudarytu Dirbtuvių brėžiniu, iš kurio matyti, kad Dirbtuvės su keturiomis sienomis, langais ir kt., atvaizduojant Dirbtuves brėžinyje su ginčo Siena; 2) kitų pastato dalių fotonuotraukomis, iš kurių matyti visos Sienos kaip objekto valdymas ir naudojimas, t. y. tai, kad kiti pastato savininkai įsirengė langus ir duris, laikydami likusią dalį siena, o ne tvora; 3) nuotraukomis, pagrindžiančiomis, jog Dirbtuvių pastato stogas buvo pilnai atremtas į Sieną ir ją uždengė; 4) Nekilnojamame turto registre įrašytais duomenimis, pagal kuriuos ieškovas Sieną įregistravo (duomenys neskelbtini) atliktų 2016 m. liepos 5 d. kadastrinių matavimų pagrindu, remdamasis argumentu, jog vien kadastrinių matavimų pagrindu įgyti nuosavybės teisės į vieną iš Dirbtuvių sienų nėra galima; 5) ieškovas, pardavęs Dirbtuvių pastatą, nepakeitė Dirbtuvių kadastrinių matavimo brėžinio; Dirbtuvių kadastro duomenys yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, ir jame iki šiol ginčo siena yra pavaizduota kaip Dirbtuvių pastato dalis.

25. Aptartų faktinių įrodymų pagrindu teisėjų kolegija laiko, jog į ginčo Sieną pretenduoja du savininkai, t. y. ieškovas ir atsakovas. Ieškovo nurodomos faktinės aplinkybės, jo argumentai apeliacinės instancijos teisme nepaneigia atsakovės teisių į Sieną. Byloje pateikta Dirbtuvių kadastrinių matavimų byla, kurioje užfiksuoti duomenys, t. y. kad Dirbtuvės turi keturias sienas, nepaneigti. Ieškovas nėra nuginčijęs (ir neginčijo) Dirbtuvių pastato kadastrinių matavimų bylos ir Nekilnojamojo turto registre registruotų Dirbtuvių pastato kadastro duomenų. Pažymėtina, kad pagal bendruosius teisės principus nuosavybė yra ginama, todėl atsakovės nuosavybės teisė į Sieną taip pat turėtų būti ginama, juolab kad, kaip matyti iš faktinių aplinkybių, šiuo atveju yra faktinių duomenų neatitikimas. Tokią išvadą galima padaryti ir iš 2023 m. sausio 18 d. teismo posėdyje apklaustų liudytojais specialistų J. R., E. P. ir D. V. paaiškinimų. Taigi, byloje nustatytos faktinės aplinkybės bei šalių įrodinėjami argumentai nesudaro pagrindo šiuo atveju konstatuoti, jog demontavusi Sieną atsakovė išgriovė būtent ieškovui priklausančią Sieną ir, ieškovui reikalaujant, turi atkurti buvusią iki šių veiksmų padėtį. Kadangi ieškovas reiškia vindikacinį ieškinį, reikalaudamas atstatyti jo pažeistas teises, o Sienos nuosavybės klausimas nėra šios bylos nagrinėjamo dalykas, todėl teisėjų kolegija laiko, kad Sienos nuosavybės klausimo išsprendimas šiuo atveju išeitų iš ginčo nagrinėjimo ribų. Nesant byloje duomenų, jog ieškovas paneigė atsakovės nuosavybės teises į Sieną, nėra pagrindo ir spręsti, jog ieškovo reikalavimai yra pagrįsti.

26. Teismo argumentai, jog atsakovei turėjo būti perleista ginčo Siena, o jos neperleidus pažeidžiamos atsakovės teisės, vertintini kaip bandymas aiškinti ieškovo ir pirminio pirkėjo UAB „Aštuoni stebuklai“ (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį. Taigi, viena vertus, šiuo aspektu pritartina apeliantui. Tačiau, kita vertus, matyti, jog apeliantas, nurodydamas, kad minėta (duomenys neskelbtini) sutartis nebuvo ginčo dalyku, ji nebuvo ginčijama, apeliacinį skundą grindžia ir tuo aspektu, jog teismas nesiaiškino aplinkybių, susijusių su sudarytais pirkimo – pardavimo sandoriais, netyrė šalių valios ir sutarties vykdymo aplinkybių. Iš tiesų, byloje pateikti įrodymai, o šios aplinkybės neginčija ir atsakovė, jog Dirbtuvių dalį ji įsigijo sandorių eilėje. Tačiau byloje sprendžiamas vindikaciniu ieškiniu reiškiamas reikalavimas, o ne ginčas dėl Sienos (jos dalies) nuosavybės teisių, kurį sprendžiant ir turėtų būti vertinamas sudarytų Dirbtuvių pastato sandorių turinys, tikrieji šalių ketinimai ir pan.. Taigi laikytina, kad teismas šiuo atveju peržengė ginčo ribas ir nepagrįstai rėmėsi sutarčių aiškinimo taisyklėmis, padarydamas išvadą, jog Siena yra atsakovės statinių priklausinys ir turėjo būti perleista atsakovei, tokiu būdu spręsdamas dėl nuosavybės teisių. Tuo pačiu įvertinęs tai, kad ginčo dalyką riboja ieškovo reikalavimai (atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį), apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, susijusius su (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi perleistu objektu ir šios sutarties aiškinimu (tarp jų ir nurodytu apelianto ketinimu pasilikti Sieną), kaip nesusijusius su ginčo dalyku ir pažymi, kad tokie argumentai galėtų turėti teisinės reikšmės sprendžiant ginčą dėl Sienos nuosavybės teisių.

27. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria apelianto argumentams, jog teigdamas, kad Sienos dalis yra ne tik atsakovės, bet ir kito dirbtuvių savininko A. R., be teisėto pagrindo nusavino ieškovo nuosavybę į Sienos dalį, sukurdamas teises į bylą neįtrauktam asmeniui. Kaip matyti iš ieškinio, A. R. reikalavimai ieškiniu nebuvo pareikšti. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas tik atlikdamas faktinių aplinkybių vertinimą ir tuo pagrindu padarydamas išvadas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė teiginį, jog Sienos dalis yra ir atsakovės A. R., tačiau ieškovo reikalavimą atmetė, sprendimo rezoliucinėje dalyje nepripažindamas, jog A. R. yra Sienos dalies savininkė. Taigi tokiu būdu nebuvo nuspręsta dėl jai (ne) priklausančių nuosavybės teisių. Kita vertus, aukščiau nurodytais argumentais teisėjų kolegija pripažino, jog į ginčo Sieną pretenduoja tiek ieškovas, tiek atsakovė, tuo paneigdama pirmosios instancijos teismo teiginius dėl to, jog ir į bylą neįtrauktas asmuo yra Sienos dalies savininkė. Be to, kaip jau buvo minėta, ginčo Sienos nuosavybės teisių klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

28. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo bei šalių pozicijų matyti, jog buvo užsimenama apie ieškovo nesąžiningumą sudarant (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį. Pasisakant šiuo aspektu pažymėtina, kad ir ieškovo (ne)sąžiningumas ir su tuo susiję argumentai taip pat nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Ieškovo elgesys (ne)sąžiningumo aspektu galėtų būti vertinamas ir galėtų būti reikšmingas aiškinant sutartinius santykius su pirminiu pirkėju UAB „Aštuoni stebuklai“ bei jų sudarytą (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį. Kaip matyti iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo, ieškovas Sieną (registre įvardinta kaip tvora) įregistravo (duomenys neskelbtini), registravimo pagrindas – 2016 m. liepos 5 d. atlikti kadastriniai matavimai. Tuo tarpu sandoris su pirminiu pirkėju UAB „Aštuoni stebuklai“ sudarytas (duomenys neskelbtini)Taigi aplinkybė, jog Siena įregistruota kaip ieškovo nuosavybė beveik prieš pat sandorį su pirminiu pirkėju, galėtų būti aktuali ieškovo (ne)sąžiningumo aspektu sprendžiant ginčą dėl Sienos nuosavybės teisių. Todėl nagrinėjant šį ginčą pirmosios instancijos teismo išvados ir šalių argumentai nevertintini kaip neturintys teisinės reikšmės.

29. Teismas laikė, kad ieškovas nepagrindė įrodymais, jog atsakovė nugriovė 6 metrų vielos tinklo tvorą, laikė, jog nesant įrodymų, nėra galimybės nustatyti, kada ir kokie darbai atlikti, nėra aišku, kaip tvora atrodė iki tokių darbų atlikimo ir kas tokius darbus atliko. Neigdamas teismo argumentus apeliantas pripažino, kad neturi tiesioginių įrodymų, jog dėl atsakovės vykdytų elektros kabelio kasimo darbų buvo išgriauta jam priklausanti tvora. Nors ieškovas ir teigia paaiškinęs tvoros nugriovimo aplinkybes, tačiau pareiga pagrįsti ieškinio reikalavimus tenka ieškovui. Tai, jog atsakovė neginčijo atsivedusi elektrą į jai priklausantį gamybinį pastatą ar kad atsakovei yra išduotos 2019 m. kovo 30 d. ESO prisijungimo sąlygos naujo vartotojo prijungimui prie ESO tinklų, savaime nepagrindžia ieškovo teiginių, jog būtent atsakovė nugriovė ieškovo vielos tinklo tvorą.

30. Nesutiktina su apelianto argumentais, jog atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl tinklo tvoros atstatymo teismas rėmėsi išimtinai atsakovės argumentais. Pagal CK 4.98 straipsnį bei kasacinio teismo išaiškinimus negatoriniu ieškiniu turi būti įrodoma ne tik kad ieškovas yra turto savininkas, tačiau ir tai, kad jo teisės yra pažeistos. Tuo tarpu atsakovė turi įrodyti, kad jos elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis priimat civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-248/2020, 17 punktas). Teigdamas, jog atsakovė nugriovė vielos tinklo tvorą, ieškovas turėtų pasirinkti atitinkamas įrodinėjimo priemones siekiant pagrįsti faktines aplinkybes, jog atsakovė savo veiksmais pažeidė ieškovo teises. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apart ieškovo deklaratyvių teiginių, nėra galimybės neginčijamais įrodymais nustatyti, ar ieškovo teisės yra pažeistos ir jei pažeistos, tai kokia apimtimi. Taigi pritartina šiuo aspektu pirmosios instancijos teismui, jog ieškovas nepagrindė antrojo reikalavimo (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl vietos apžiūros

31. Apeliantas nurodo, kad atlikdamas vietos apžiūrą teismas pažeidė CPK 210 straipsnio 4 dalies nuostatas, kadangi nesurašytas apžiūros rezultatų protokolas, apžiūra nefiksuota jokiomis vaizdinėmis priemonėmis.

32. Faktiniai duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnis). Tuo atveju, jeigu yra reikalinga bylos aplinkybėms ištirti, teismas savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali paskirti daiktinių ir rašytinių įrodymų apžiūrą jų buvimo vietoje arba vietos apžiūrą (CPK 210 straipsnio 1 dalis). CPK 210 straipsnyje taip pat įtvirtinta apžiūrai taikomi reikalavimai bei eiga (2 -3 dalys), įtvirtinta, jog apie apžiūros metu atliktus veiksmus ir jos rezultatus surašomas protokolas, kurį pasirašo visos sudėties teismas ir kiti dalyvavę apžiūroje asmenys. Prie protokolo pridedami visi darant apžiūrą sudaryti ir patikrinti planai, brėžiniai, nuotraukos ir kiti dokumentai kartu su jų aprašu (4 dalis).

33. Pagal CPK 168 straipsnio 1 dalį kiekvienas žodinis bylos nagrinėjimas fiksuojamas teismo posėdžio garso įrašu, o teismo posėdžio garso įrašas laikomas teismo posėdžio protokolu ir yra sudedamoji bylos dalis.

34. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad išvykstamasis teismo posėdis buvo organizuotas 2022 m. rugsėjo 19 d. Iš pateiktos 2022 m. rugsėjo 19 d. pažymos matyti, kad išvykstamajame teismo posėdyje buvo daromas garso įrašas. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad tiek 2022 m. rugsėjo 19 d. išvykstamojo teismo posėdžio pažyma, tiek ir padarytas garso įrašas yra patalpinti nagrinėjamos civilinės bylos kortelėje. Perklausius patalpintą vietos apžiūros garso įrašą nustatyta, kad yra aiškūs apžiūros metu atlikti veiksmai, o, kaip jau minėta, rezultatai užfiksuoti garso įraše, kuris laikomas teismo posėdžio protokolu (CPK 168 straipsnio 1 dalis). Taigi nėra pagrindo pritarti apeliantui, jog yra pažeistos CPK 210 straipsnio 4 dalies nuostatos.

35. Kaip matyti iš aptarto reglamentavimo, vaizdo įrašo reikalavimas nėra įtvirtintas, todėl tai, kad apžiūra nefiksuota vaizdinėmis priemonėmis, nelaikytina proceso teisės normų pažeidimu.

Dėl teisėjo (ne)šališkumo

36. Ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliantas įrodinėja, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teisėjas buvo šališkas, kadangi peržengė ginčo ribas, spręsdamas, jog ieškovo nuosavybė atiteko atsakovei kaip priklausinys, konstatavo apelianto nesąžiningumą, o išvažiuojamojo teismo posėdžio metu uždavinėjo nesusijusius klausimus.

37. Viena tinkamo proceso garantijų – užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, CPK 21 straipsnis). Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Dalyvaujantis byloje asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali pagal CPK 65, 66 straipsnius teikti motyvuotą pareiškimą nušalinti teisėją (CPK 68 straipsnis).

38. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką teisėjo nešališkumas turi būti įvertinamas dviem aspektais: pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus. Vadovaujantis subjektyviuoju testu, atsižvelgiama į konkretaus teisėjo asmeninius įsitikinimus ir elgesį, t. y. ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors išankstinį nusistatymą ar tendencingumą, tuo tarpu, vadovaujantis objektyviuoju testu, vertintina, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo (EŽTT 2015 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73).

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme proceso metu ieškovas nušalinimo institutu nesinaudojo ir nereiškė nušalinimo bylą nagrinėjusiam teisėjui. Byloje vykusių teismo posėdžių metu, kuriuose dalyvaujantiems byloje asmenims buvo išaiškinta nušalinimo teisė, ieškovas ir (ar) jo atsakovė nušalinimo bylą nagrinėjančiam teisėjui nepareiškė.

40. Kaip jau minėta, apeliantas teismo nešališkumą įrodinėja remdamasis teisėjo užduotais klausimais, skundžiamame sprendime nurodytais argumentais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019). Remdamasi kasacinio teismo praktika teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovo netenkinantis ar jam nepalankus priimtas sprendimas savaime nereiškia teisėjo šališkumo, todėl apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

41. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra; atsakovo paieškos išlaidos; išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu; atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos; išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu; būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu; kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalis).

42. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovo atsakovei 363 Eur bylinėjimosi išlaidų už specialisto D. V., apklausto liudytoju 2023 m. sausio 18 d. teismo posėdyje, atvykimą, kadangi byloje pateikti įrodymai, jog sumokėta UAB „Geolimbas“, o ne atvykusiam specialistui, nėra įrodymų, kad liudytojas dirba UAB „Geolimbas“, koks yra liudytojo darbo užmokestis, be to, liudytojams apmoka teismas, o ne juos į bylą pakvietusi šalis.

43. Nustatyta, kad atsakovė pateikė teismui 2023 m. sausio 7 d. mokėjimo dokumentą, pagrindžiantį atliktą mokėjimą UAB „Geolimbas“. Mokėjimas atliktas UAB „Geolimbas“ 2023 m. sausio 6 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 1499 pagrindu, kurioje nurodyta paskirtis „Už dalyvavimą teisme 2023 m. sausio 18 d.”, nurodyta, jog PVM sąskaita išrašyta D. V.. Teismui pateikti ir duomenys apie liudytoju kviesto D. V. kvalifikaciją. Taigi aptarti faktiniai duomenys pagrindžia D. V. sąsajumą su įmone UAB „Geolimbas“. Dar daugiau, iš teismui viešai prieinamų duomenų (internetinės svetainės www.geolimbas.lt) skilties „Apie mus“ matyti, jog D. V. yra nurodomas kaip UAB „Geolimbas“ (duomenys neskelbtini). Taigi nors tiesioginių duomenų apie tai, jog D. V. dirba UAB „Geolimbas“ nepateikta, tačiau aptartos faktinės aplinkybės pagrindžia, kad kviestas į teismo posėdį specialistas D. V. yra susijęs su UAB „Geolimbas“, jis apklaustas kaip specialia veikla užsiimančios įmonės atstovas, todėl apelianto argumentai, jog neaišku kur dirba specialistas, atmestini kaip nepagrįsti.

44. Kaip jau buvo minėta, liudytoju apklaustas D. V. dalyvavo 2023 m. sausio 18 d. teismo posėdyje, iš teismo informacinės pažymos matyti, jog prasidėjo 9 val., baigėsi 12:10 val., tuo tarpu liudytoju D. V. buvo apklaustas 1:34:47 iki 1:57:15, taigi iš esmės vien teismo posėdyje sugaišo beveik dvi valandas. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija laiko, jog atvykimas į teismo posėdį, parodymų davimas bei vykimas iš teismo posėdžio atitinka papildomas laiko sąnaudas ir laikytinos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Pažymėtina, kad specialistas tokiu dydžiu įvertino savo sugaištą laiką, išlaidų dydis protingumo ir teisingumo kriterijams neprieštarauja, todėl pagrįstai jį priteisė iš ieškovo atsakovės naudai. Kartu pažymėtina, kad teisinės reikšmės neturi, jog specialistui sumokėjo tiesiogiai atsakovė, o esminę reikšmę turi tai, jog atsakovė patyrė tokias išlaidas nagrinėjamoje byloje ir pateikė patirtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Atsakovės patirtų išlaidų nepaneigia aplinkybė, jog teismas skundžiamame sprendime nenurodė specialisto paaiškinimų, kita vertus, net jei teismas ir neišskyrė specialisto paaiškinimų, nereiškia, jog tokie paaiškinimai nepadėjo suformuoti vidinio teismo įsitikinimo.

45. Dėl nurodyto laikytina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir iš ieškovės priteisė byloje pagrįstas įrodymais bylinėjimosi išlaidas.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

46. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad nors tik iš dalies sutiko su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo argumentais, tačiau galutinis teisinis rezultatas nuo to nesikeičia. Dėl šios priežasties skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

47. CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

48. Bylą laimėjo atsakovė, todėl įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos iš ieškovo nepriteistinos.

49. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti apelianto (ieškovo) apeliacinio skundo.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. sprendimą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.