Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovėms S. L. ir R. Č. bei trečiajam asmeniui Ž. L. dėl pažeistų teisių gynimo ir įkeldinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinys

1. Ieškovas A. Č. 2021 m. gruodžio 7 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms S. L. ir R. Č. bei trečiajam asmeniui Ž. L. (2021 m. CBP-24847) prašydamas:

- įkeldinti jį – ieškovą A. Č. – į Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6353-359/2018 ieškovui A. Č. skirtą naudotis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją patalpą, plane pažymėtą indeksu Nr. 1-3 (24,86 kv. m), ir į bendrai naudotis su atsakovėmis S. L. ir R. P. (šiuo metu – Č.) paskirtas gyvenamojo namo patalpas, plane pažymėtas indeksais Nr. 1-1 (3,89 kv. m), Nr. 1-2 (6,33 kv. m), Nr. 1-6 (9,34 kv. m), ir rūsio patalpas, plane pažymėtas indeksais Nr. R-1 (15,03 kv. m) ir Nr. R-2 (7,62 kv. m), bei į ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (35 kv. m);

- priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

II. Byloje dalyvaujančių asmenų pozicijos

2. Teismo posėdžio metu ieškovas A. Č. ir jo atstovė advokatė J. B. palaikė ieškinį (2021 m. CBP-24847) ir prašė jį tenkinti.

3. Atsakovės S. L. atstovė advokatė J. Ž., atsakovės R. Č. atstovė advokato padėjėja A. U. ir trečiojo asmens Ž. L. atstovė advokato padėjėja R. V. teismo posėdžio metu palaikė atsakovių S. L. ir R. Č. bei trečiojo asmens Ž. L. atsiliepimuose į ieškovo A. Č. ieškinį (2022 m. DOK-10407, DOK-4564 ir DOK-17032) išreikštą poziciją – su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas.

III. Ieškinio argumentai

4. Ieškovo A. Č. reikalavimas grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais ieškinyje (2021 m. CBP-24847) ir išsakytais bei paaiškintais ieškovo A. Č. bei jo atstovės advokatės J. B. teismo posėdžio metu:

4.1. Ieškovui A. Č. ir atsakovėms S. L. ir R. Č. bendrosios dalinės nuosavybės teise (po 1/3 dalį kiekvienam) priklauso gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinis pastatas (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini)

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6353-359/2018 nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) ir ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiais (duomenys neskelbtini), tvarka. Ieškovui A. Č. skirta naudotis gyvenamojo namo gyvenamąja patalpa, plane pažymėta indeksu Nr. 1-3 (24,86 kv. m), o atsakovėms S. L. ir R. P. (šiuo metu – Č.) – gyvenamosios patalpomis, plane pažymėtomis indeksais Nr. 1-4 (13,28 kv. m.) ir Nr. 1-5 (14,46 kv. m). Be to, visiems bendraturčiams bendrai naudotis paskirtos gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpos, plane pažymėtos indeksais Nr. 1-1 (3,89 kv. m), Nr. 1-2 (6,33 kv. m), Nr. 1-6 (9,34 kv. m), ir rūsio patalpos, plane pažymėtomis indeksais Nr. R-1 (15,03 kv. m) ir Nr. R-2 (7,62 kv. m), bei ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (35 kv. m).

Šio teismo sprendimo pagrindu 2019 m. vasario 21 d. buvo išduotas vykdomasis raštas. Antstolis D. J. 2019 m. rugpjūčio 13 d. patvarkymu Nr. S-19-117-14257 grąžino teismui vykdomąjį dokumentą visiškai jį įvykdžius ir užbaigė vykdomąją bylą. Tačiau nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio ieškovas A. Č. negali patekti į jam nuosavybės teise priklausančias ir teismo jam skirtas naudotis gyvenamąsias patalpas, taip pat negali naudotis kitomis bendrai naudotis skirtomis gyvenamojo namo ir ūkinio pastato patalpomis. Nors ieškovui A. Č. buvo įteiktas gyvenamojo namo lauko durų raktas, tačiau ieškovas šiuo raktu negali įeiti į gyvenamąjį namą, kadangi iš kitos durų pusės į spyną būna įdėtas/ įkištas raktas arba ieškovo turimo durų rakto neįmanoma įdėti/ įkišti į durų spyną dėl kokių kitų ieškovui nežinomų priežasčių. Taip atsakovės S. L. ir R. Č. piktybiškai neįleidžia ieškovo A. Č. į jo nuosavybę – teismo sprendimu jam skirtas naudotis gyvenamąsias bei kitas patalpas. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovas A. Č., turėdamas nuosavybės teise priklausančių daiktų, negali tais daiktais (gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu) naudotis, dėl ko yra priverstas gyventi/ glaustis pas pažįstamus ir atidirbti/ atsiskaityti už suteiktą pastogę, t. y. faktiškai ieškovas A. Č. yra paverstas benamiu. Ieškovas A. Č. yra neįgalus, turi didelę regėjimo negalią, jam sudėtinga ieškoti/ surasti pagalbos nuolat vykti į jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto buvimo vietą ir bandyti į jį patekti, o nepavykus, ir vėl nusivilti ir apsigręžti.

Ieškovas A. Č. yra išnaudojęs visas teisines galimybes patekti į jam priklausančias ir skirtas naudotis patalpas bei jomis naudotis. Negalėdamas patekti į patalpas ir jomis naudotis, ieškovas A. Č. 2021 m. spalio 8 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus su patikslintu prašymu pakartotinai išduoti jam vykdomąjį raštą pagal Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-6353-359/2018 dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, tačiau teismas 2021 m. spalio 18 d. nutartimi atsisakė išduoti vykdomąjį raštą ir išaiškino, jog ieškovas A. Č., manydamas, kad jam vėl trukdoma naudotis jam priklausančiu turtu, kurio naudojimosi tvarka nustatyta teismo sprendimu, gali ginti savo pažeistas teises reikšdamas ieškinį teisme dėl pažeistų teisių gynimo.

4.2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 1.138 straipsnyje nurodyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, o Lietuvos Respublikos CK 4.98 straipsnyje nurodyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CPK) 767 straipsnyje, reglamentuojančiame įkeldinimą į gyvenamąsias patalpas pagal teismo sprendimą, nustatyta, kad pagal teismo sprendimą į gyvenamąsias patalpas turi būti įkeldinami tik tie asmenys, kurie nurodyti vykdomajame rašte (1 dalis).

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 1.138 ir 4.98 straipsniais bei Lietuvos Respublikos CPK 5 straipsniu, ieškovas A. Č. yra priverstas prašyti teismo priimti sprendimą įkeldinti jį į Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6353-359/2018 jam skirtas naudotis patalpas.

5. Teismo posėdžio metu ieškovas A. Č. piktinosi seserų – atsakovių – S. L. ir R. Č. elgesiu po motinos mirties, požiūriu į jį, kaltino jas nesąžiningumu, viso gyvenamojo namo užgrobimu ir noru užgrobti jam priklausančią turto dalį. Taip pat piktinosi, kad be jo leidimo namuose gyvena trečiasis asmuo Ž. L., o jam nėra vietos. Ieškovas kaltino trečiąjį asmenį Ž. L. neįsileidimu į namus, net ir antstoliui D. J. jam davus namų raktą, taip pat naudojimusi jo kambariu, iš kurio išmesti visi ieškovo baldai ir daiktai: drabužiai, patalynė, indai, įneštas trečiojo asmens baldų komplektas – kambarys apverstas ir paverstas sąvartynu. Matė tai savo akimis, kai kartu su policijos pareigūnais įėjo į namą, užtruko penkias minutes, policijos pareigūnai jam neleido likti namuose, nors jis jiems ir rodė nuosavybės dokumentus. Paklaustas, ieškovas A. Č. atsakė, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatyta naudojimosi paveldėtu turtu tvarka, jis maždaug keturis–šešis kartus bandė patekti į gyvenamąjį namą, tačiau jam nepavyko – duotas gyvenamojo namo lauko durų raktas netinka arba specialiai yra sudaromos kliūtis juo atsirakinti duris iš kitos durų pusės – gal iš kitos durų pusės į spyną yra įkišamas kitas durų raktas. Iš pradžių jis galvojo, kad nemoka naudotis raktu/ atrakinti durų, bet ir jį atvežęs A. B. durų tuo raktu neatrakino. Neatrakinęs durų, ieškovas A. Č. visada pasibelsdavo, bet niekas jam durų neatidarydavo, net jei kas tuo metu ir būdavo namuose. Dėl ko jis neįleidžiamas į namus, nežino – niekas jam nepaaiškina, nesišneka su juo, bet apkalba. Visada ieškovas A. Č. vykdavo ne vienas, nes neturi automobilio, – jį kas nors nuveždavo. Į teismą yra pakviesti du jį vežę liudytojai A. B. ir J. Č.. Paskutinį kartą ieškovas A. Č. į namus buvo atvykęs maždaug prieš porą metų, kartu su J. Č., net policija buvo iškviesta. Policija ne kartą buvo kviečiama – kviesdavo ir jis, ir trečiasis asmuo Ž. L.. Ieškovas A. Č. neigė triukšmavę, tačiau pripažino, kad gyvenamuoju namu nesirūpina, ir paaiškino, jog dėl to, kad name negyvena. Papildomai ieškovas A. Č. paaiškino, kad ūkinis pastatas yra apleistas: atviras/ neužrakintas ir prigrūstas daiktų/ šiukšlių. Ieškovas juo nesinaudoja ir negali naudotis, nes negyvena namuose, o ir visas ūkinis pastatas yra užimtas – norint jame ką nors pasidėti, reikia jį iškuopti/ pasidaryti vietos. Be to, ieškovas A. Č. nurodė, kad labai tikėtina, jog dėl įsisenėjusių nesutarimų/ priešiškumo, ką patvirtina teismui pateiktų laikraščių iškarpos, jis negalės gyventi tuose namuose. Visų geriausia, kad seserys išpirktų jo dalį. Paklausus, vis tik koks kreipimosi į teismą tikslas – įsikelti į namus ar priversti seseris išpirkti jo dalį, – ieškovas A. Č. atsakė, kad labai norėtų gyventi namuose, nes kitų namų neturi – yra priverstas glaustis pas svetimus žmones. Jei negalės gyventi namuose ir seserys nepirks jo dalies, gal tada jis parduos kam kitam. Paskutinį kartą į namus bandė patekti duotu raktu prieš porą metų, bet jo neįsileidžia, dėl ko daugiau į tuos namus, net ir po ieškinio pareiškimo teismui, nebevažiuoja, nes nežino, ką dar turi padaryti, kad įeitų į namus: klauptis ant kelių, pabučiuoti duris, – jaučiasi žeminamas.

IV. Atsikirtimų argumentai

6. Atsakovės S. L. atstovė advokatė J. Ž., atsakovės R. Č. atstovė advokato padėjėja A. U. ir trečiojo asmens Ž. L. atstovė advokato padėjėja R. V. teismo posėdžio metu palaikė atsakovių S. L. ir R. Č. bei trečiojo asmens Ž. L. atsiliepimuose į ieškovo A. Č. ieškinį (2022 m. DOK-10407, DOK-4564 ir DOK-17032) išreikštą poziciją – su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti šiais argumentais:

6.1. Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti Lietuvos Respublikos CK 4.95–4.99 straipsniuose. Pagal šiuose straipsniuose nustatytą teisinį reglamentavimą būdas, kuris turėtų būti taikomas, ginant pažeistas savininko teises, priklauso nuo to, kaip pasireiškia daikto savininko teisių pažeidimas. Jei savininko teisių pažeidimas susijęs su valdymo praradimu, turėtų būti reiškiamas ieškinys dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo – vindikacinis ieškinys (rei vindicatio). Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, turėtų būti reiškiamas ieškinys dėl nuosavybės teisės pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, pašalinimo – negatorinis ieškinys (actio negatoria). Savininko teisė reikšti negatorinį ieškinį įtvirtinta Lietuvos Respublikos CK 4.98 straipsnyje. Pagal šiame straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018). Pasisakydamas dėl Lietuvos Respublikos CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008 ir kitos). Taigi, negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).

6.3. Atsakovės R. Č. atstovė advokato padėjėja A. U. nurodė, jog ieškovo A. Č. jos atstovaujamajai pareikštas ieškinys yra deklaratyvus, neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo ir yra neįrodytas, nes ieškovo teisės nėra pažeistos. Ieškovas A. Č. yra atsakovių R. Č. ir S. L. brolis bei po jų motinos mirties paveldėto turto bendrasavininkis – gyvenamasis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), ir ūkinis pastatas, jiems visiems priklauso lygiomis dalimis. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6353-359/2018 nustatyta gyvenamojo namo ir ūkinio pastato bendrasavininkių naudojimosi jais tvarka. Atsakovė R. Č. nurodytame gyvenamajame name niekada negyveno ir negyvena, juo nesinaudoja, niekada neprieštaravo ir neprieštarauja, kad ieškovas A. Č. gyventų paveldėtame name. Teismo spendimu atsakovėms R. Č. ir S. L. skirtose gyvenamojo namo gyvenamosiose patalpose gyvena trečiąsias asmuo – atsakovės S. L. sūnus ir atsakovės R. Č. krikštasūnis – Ž. L. su šeima. Pažymėtina, kad atsakovė R. Č. – turto savininkė – pagal Lietuvos Respublikos CK 4.37 ir 4.78 straipsnių nuostatas turi teisę perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis ar tik konkrečias 4.37 straipsnio 1 dalyje nurodytas teises. Atsižvelgusi į tai, atsakovė R. Č. panaudos pagrindais savo turto dalį valdyti ir ja naudotis yra perdavusi trečiajam asmeniui Ž. L.. Ieškovas A. Č. niekada nėra reiškęs pretenzijų atsakovei R. Č. dėl to, jog negali įeiti į gyvenamąjį namą ir juo naudotis. Ieškovo A. Č. ieškinys atsakovę R. Č. nustebino. Iš trečiojo asmens Ž. L. atsakovei R. Č. yra žinoma, kad, atvykęs, ieškovas A. Č. elgiasi nepagarbiai, specialiai gadina bendrą turtą ir gąsdina trečiojo asmens mažamečius vaikus, dėl ko net buvo kviesta policija. Nagrinėjamu atveju neginčytina, kad ieškovas A. Č. yra gyvenamojo namo bendrasavininkis, tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6353-359/2018 nustatyta gyvenamojo namo ir ūkinio pastato bendrasavininkių naudojimosi jais tvarka nėra pažeista. Nėra jokių duomenų, t. y. nepateikti teismui jokie įrodymai, kad atsakovės R. Č. ir S. L. yra užėmusios ieškovo A. Č. nekilnojamojo turto dalį ir trukdo jam ja naudotis. Ieškovui A. Č. yra duotas gyvenamojo namo lauko durų raktas, o ūkinis pastatas apskritai neužrakintas. Dėl kokių priežasčių ieškovas A. Č. negali atsirakinti durų, neaišku. Labai tikėtina, kad dėl asmeninių. Paveldėtoje sodyboje negyvenanti atsakovė R. Č. niekaip negali įtakoti ieškovo A. Č. gyvenamojo namo durų atsirakinimo ar neatsirakinimo. Ieškovas A. Č. nuolat išgalvoja konfliktines situacijas ir taip siekia, kad gyvenamasis namas atitektų jam vienam, nors nuo pat gyvenamojo namo paveldėjimo neprisidėjo kaip bendrasavininkis nei prie gyvenamojo namo priežiūros, nei prie jo išlaikymo, nei prie aplinkos priežiūros.

6.4. Trečiojo asmens Ž. L. atstovė advokato padėjėja R. V. patvirtino, jog ieškovas A. Č. yra gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), bendrasavininkis, tačiau jo dalimi nesinaudoja nei atsakovės S. L. ir R. Č., nei trečiasis asmuo Ž. L.. Kliūčių įeiti į gyvenamąjį namą, t. y. į ieškovui priklausančią dalį ir bendrąsias patalpas, ieškovui nėra ir jos nėra sudaromos – ieškovas A. Č. turi gyvenamojo namo lauko durų raktą. Teismui nepateiktas nė vienas ieškovo A. Č. teises pažeidžiantis įrodymas, dėl ko ieškovo pareikštas ieškinys dėl pažeistų teisių gynimo ir įkeldinimo yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas. Gyvenamajame name ieškovas A. Č. ir atsakovės S. L. ir R. Č. negyvena. Atsakovėms leidus, joms skirtose gyvenamojo namo patalpose, plane pažymėtomis indeksais Nr. 1-4 ir Nr. 1-5, gyvena atsakovės S. L. sūnus – trečiasis asmuo – Ž. L. su sutuoktine ir dviem mažamečiais vaikais bei naudojasi bendromis gyvenamojo namo patalpomis. Gyvenamasis namas buvo neprižiūrimas ir nebuvo tvarkoma jo aplinka. Įsikėlęs, trečiasis asmuo Ž. L. į atsakovėms S. L. ir R. Č. priklausančias gyvenamojo namo patalpas sudėjo plastikinius langus, suremontavo bendrą virtuvę, šildo namą ir prižiūri aplinką. Ieškovas A. Č. niekada nesirūpino savo nuosavybe, negerino gyvenamojo namo būklės, neprižiūrėjo aplinkos. Ieškovui A. Č. priklausanti gyvenamojo namo patalpa, plane pažymėta indeksu Nr. 1-3, yra laisva, paties ieškovo rakinama, nešildoma, dėl ko nukenčia visas bendras turtas. Ieškovas A. Č. gyvenamajame name apsilankydavo itin retai, tačiau kai atvykdavo, visada būdavo nusiteikęs agresyviai tiek trečiojo asmens Ž. L., tiek trečiojo asmens sutuoktinės, tiek jų mažamečių vaikų atžvilgiu, dėl ko trečiajam asmeniui net teko kreiptis į policiją. Ieškovas A. Č. jau senai turi gyvenamojo namo lauko durų raktą ir bet kada gali juo atsirakinti duris, durų spyna nepakeista, t. y. ieškovas A. Č. bet kada gali įeiti į namą, į jam priklausančią gyvenamojo namo patalpą ir joje gyventi, taip pat naudotis bendromis gyvenamojo namo patalpomis. Nei trečiasis asmuo Ž. L., nei jo šeima niekada nesudarė ir nesudaro kliūčių ieškovui A. Č. patekti į jam nuosavybės teise priklausančias gyvenamojo namo patalpas ir jomis naudotis, taip pat naudotis bendromis gyvenamojo namo patalpomis.

V. Liudytojai

7. Ieškovo A. Č. iniciatyva teisme išklausyti du liudytojai:

7.1. Teismo posėdžio metu liudytojas A. B. – ieškovo A. Č. senas draugas, nepažįstantis atsakovių S. L. ir R. Č., bet žinantis/ yra metęs trečiąjį asmenį Ž. L. – patvirtino, kad kartą, maždaug prieš du metus, yra vežęs automobiliu ieškovą A. Č. į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Tąkart ieškovas A. Č. jam sakė, kad turi namų raktus, ir paprašė jį nuvežti pažiūrėti, kaip ten kas yra. Ieškovas A. Č. anksčiau tuose namuose gyveno, turėjo kambarį ir norėjo jį pažiūrėti. Nuvažiavus, ieškovas A. Č. įkišo raktą į gyvenamojo namo lauko durų spyną, tačiau jos neatrakino. Tada atrakinti duris pabandė ir jis – liudytojas A. B., – tačiau ir jam nepavyko. Pasibeldė. Viduje buvęs vyras pradėjo varyti juos nuo durų, šaukė, kad iškvies policiją. Tada jie prašė viduje buvusį vyrą atidaryti duris, bet niekas durų jiems neatidarė. Jie šiek tiek pabuvo, patrepsėjo ir išvažiavo. Prie ūkinio pastato nėjo. Iš ieškovo A. Č. yra girdėjęs, kad namuose gyvena sesers sūnus ir jo neįsileidžia į namus. Daugiau prie tų namų nėra buvęs.

7.2. Liudytojas J. Č. – ieškovo A. Č. pažįstamas, nepažįstantis nei atsakovių S. L. ir R. Č., nei trečiojo asmens Ž. L. – taip pat patvirtino, kad kartą, kada tiksliai – nepamena, senai, gal praėjusiais metais, yra nuvežęs ieškovą A. Č. į namus, kur ieškovas aiškinosi su ten buvusiais asmenimis, buvo atvykusi ir policija, bet jis – liudytojas – sėdėjo automobilyje, nebuvo išlipęs, todėl nieko negirdėjo. Iš ieškovo A. Č. žino, kad tai ieškovas iškvietė policiją dėl to, kad tuose namuose ieškovas turėjo kambarį, bet kažkas jį buvo užėmęs. Ieškovas jam sakė, kad jo kambarys užverstas rakandais ir jis į jį negali įeiti. Ieškovas buvo įėjęs į namą, bet trumpai. Pasibeldus, ieškovą į namus įsileido senyva moteris. Ar ieškovas A. Č. prieš tai rakino duris, nepamena.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas

VI. Faktinės aplinkybės

8.1. Ieškovas A. Č. ir atsakovės S. L. ir R. Č. (buvusi P.) yra nekilnojamojo turto: gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai lygiomis dalimis – kiekvienam iš jų priklauso po 1/3 dalį nurodytų daiktų (Nekilnojamojo turto registro išrašas; 2021 m. CBP-24847 priedas).

8.2. Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6353-359/2018 ieškovo A. Č. iniciatyva nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) ir ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiais (duomenys neskelbtini), tvarka. Ieškovui A. Č. skirta naudotis gyvenamojo namo gyvenamąja patalpa, plane pažymėta indeksu Nr. 1-3 (24,86 kv. m), o atsakovėms S. L. ir R. P. (šiuo metu – Č.) – gyvenamosiomis patalpomis, plane pažymėtomis indeksais Nr. 1-4 (13,28 kv. m.) ir Nr. 1-5 (14,46 kv. m). Be to, visiems bendrasavininkiams gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpos, plane pažymėtos indeksais Nr. 1-1 (koridoriumi su įėjimu; 3,89 kv. m), Nr. 1-2 (koridoriumi su įėjimu į rūsį; 6,33 kv. m), Nr. 1-6 (virtuve; 9,34 kv. m), ir rūsio patalpos, plane pažymėtomis indeksais Nr. R-1 (15,03 kv. m) ir Nr. R-2 (7,62 kv. m), bei ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (35 kv. m) skirta naudotis bendrai (2021 m. CBP-24847 priedas). Teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 14 d. (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys).

8.3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6353-359/2018 atmetė ieškovo A. Č. prašymą pakartotinai išduoti vykdomąjį raštą pagal Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-6353-359/2018 (2021 m. CBP-24847 priedas).

Teismo nutartyje nurodyta, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6353-359/2018 pagrindu ieškovui A. Č. 2019 m. vasario 21 d. buvo išduotas vykdomasis raštas, kurį antstolis D. J. 2019 m. rugpjūčio 13 d. patvarkymu Nr. S-19-117-14257 grąžino teismui kaip visiškai įvykdytą vykdomąjį dokumentą ir vykdomąją bylą užbaigė. Ieškovas A. Č. pakartotinai prašo teismo išduoti vykdomąjį raštą, nes negali įeiti į jam priklausančias gyvenamąsias patalpas ir naudotis savo turtu. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad ieškovo tikslas yra patekti į jam priklausančias patalpas, o ne įtvirtinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6353-359/2018 nustatytą naudojimosi tvarką, t. y. ieškovas siekia apginti savo pažeistas teises ir būti įkeldintas į gyvenamąsias patalpas, kurios jam priklauso nuosavybės teise. Tokiu atveju pakartotinai išduotas vykdomasis raštas nesukurtų teisinių padarinių, kurie leistų ieškovui būti įkeldintam į jam nuosavybės teise priklausančias patalpas, o tik pakartotinai nustatytų naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, kas jau ir yra padaryta, t. y. vykdomasis dokumentas grąžintas teismui įvykdytas. Atsižvelgus į tai, ieškovui A. Č. išaiškinta, jog ieškovas, manydamas, kad jam vėl trukdoma naudotis jam priklausančiu turtu, kurio naudojimosi tvarka nustatyta teismo sprendimu, gali ginti savo pažeistas teises reikšdamas ieškinį teisme dėl pažeistų teisių gynimo.

8.4. Ieškovas A. Č. pateikė teismui fotonuotraukas (2022 m. DOK-32374), kuriose užfiksuota: šalims nuosavybės teise priklausančios sodybos kiemas – nešienauta žolė, sulūžę baldai, lentos, padangos; šalims nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo virtuvė – greta viryklės ir kriauklės aptrupėjusi ir apdaužyta siena, seni virtuvės baldai, senos medinės grindys ir senas medinis virtuvės langas; vieno iš kambarių apstatymas – seni baldai, sulūžęs šviestuvas; ieškovui A. Č. skirtas kambarys – apibraižytos ir aptrupėjusios sienos, kampe prie lubų galima drėgmė ir/ ar pelėsis, galimai iš vyrių iškeltos kambario durys, beveik tuščia drabužių spinta, netvarka, bet kaip ant grindų sudėti stiklainiai, statybinių medžiagų kibirėliai, kirvis, šluota, drabužiai, vaikiškas plaukimo ratas. Teismo posėdžio metu ieškovas A. Č. pripažino, kad šios fotonuotraukos darytos 2017 m., prieš pasirodant teismui pateiktam straipsniui laikraštyje. Ieškovas A. Č. pateikė teismui Kaišiadorių rajono laikraščio „Kaišiadorių aidai“ 2017 m. spalio 20 d. Nr. 79 iškarpą (2022 m. DOK- 32367) – straipsnį „Kas svarbiau – turtas ar giminystė?“, kuriame ieškovo A. Č. iniciatyva rašoma apie ieškovo nesutarimus su seserimi S. dėl po jų motinos mirties likusios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini)aime. Straipsnyje ieškovas kaltina seserį savivaliavimu, viso turto užgrobimu, jo kambario durų išlaužimu, kai kurių jo daiktų pasiėmimu ir jo baldų išmetimu į lauką. Šiame straipsnyje panaudotos kai kurios ieškovo A. Č. teismui pateiktos fotonuotraukos.

9. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 179 straipsniu, susipažinęs su Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatė, kad ieškovas A. Č. į teismą prašydamas pakartotinai jam išduoti vykdomąjį raštą pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-6353-359/2018 kreipėsi tris kartus – 2021 m. spalį, – bet vykdomasis raštas ieškovui nebuvo išduotas. Be to, nustatyta, kad ieškovas A. Č. į teismą su ieškiniu atsakovėms S. L. ir R. Č. bei trečiajam asmeniui Ž. L. dėl pažeistų teisių gynimo ir įkeldinimo kreipėsi ir 2021 m. gegužės 14 d., bet teismas atsisakė priimti ieškinį, o ieškovas praleido įstatyme nustatytą terminą apskųsti tokį teismo sprendimą (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-14085-359/2021 ir Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2S-1490-1043/2021).

VII. Teisinis vertinimas

10. Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti ir aiškinti įstatymus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 2 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo.

12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją.

Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas, visų pirma yra išplėtotas bei detalizuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) normose. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos CK 4.37 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2013).

Lietuvos Respublikos CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu (Lietuvos Respublikos CK 4.98 straipsnis), yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012 ir kitos). Pagal kasacinio teismo praktiką daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012 ir kitos). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 38 punktas). Savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 36 punktas).

13. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad ieškovas A. Č. ir atsakovės S. L. ir R. Č. (buvusi P.) yra nekilnojamojo turto: gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai lygiomis dalimis – kiekvienam iš jų priklauso po 1/3 dalį nurodytų daiktų. Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6353-359/2018 ieškovo A. Č. iniciatyva nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) ir ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiais (duomenys neskelbtini), tvarka. Ieškovui A. Č. skirta naudotis gyvenamojo namo gyvenamąja patalpa, plane pažymėta indeksu Nr. 1-3 (24,86 kv. m), o atsakovėms S. L. ir R. P. (šiuo metu – Č.) – gyvenamosiomis patalpomis, plane pažymėtomis indeksais Nr. 1-4 (13,28 kv. m.) ir Nr. 1-5 (14,46 kv. m). Be to, visiems bendrasavininkiams gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpos, plane pažymėtos indeksais Nr. 1-1 (koridoriumi su įėjimu; 3,89 kv. m), Nr. 1-2 (koridoriumi su įėjimu į rūsį; 6,33 kv. m), Nr. 1-6 (virtuve; 9,34 kv. m), ir rūsio patalpos, plane pažymėtomis indeksais Nr. R-1 (15,03 kv. m) ir Nr. R-2 (7,62 kv. m), bei ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (35 kv. m) skirta naudotis bendrai. Taip pat nustatyta, kad ieškovas A. Č. ir atsakovės S. L. ir R. Č. gyvenamajame name negyvena. Šalims nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name gyvena trečiasis asmuo Ž. L. su šeima (šio teismo sprendimo 4.1, 5–6 ir 8.1–8.2 punktai). Ginčo dėl šių aplinkybių nėra. Taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad ieškovo A. Č. ir atsakovės S. L. bei trečiojo asmens Ž. L. santykiai yra konfliktiški – nesutarimai įsisenėję ir emociškai stiprūs (šio teismo sprendimo 5 ir 6.2–6.4, 8.4 punktai).

14. Įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir nurodytus argumentus, taip pat liudytojų paaiškinimus ir bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus kitus įrodymus, teismas daro šias išvadas:

14.1. Nors atsakovės S. L. ir R. Č. bei trečiasis asmuo Ž. L. teigia, jog nagrinėjamu atveju iš esmės nėra ginčo, t. y. nei atsakovės, nei trečiasis asmuo neginčija ieškovo nuosavybės teisės; nei atsakovės, nei trečiasis asmuo neginčija teismo nustatytos naudojimosi tvarkos; nei atsakovės, nei trečiasis neprieštarauja, kad gyvenamajame name ieškovas gyventų jam skirtoje gyvenamojoje patalpoje ir naudotųsi bendromis gyvenamojo namo ir ūkinio pastato patalpomis (šio teismo sprendimo 6.2–6.4 punktas), ieškovo A. Č. pareikštas ieškinys dėl pažeistų teisių gynimo ir įkeldinimo bei ne vienas prašymas teismui pakartotinai išduoti jam vykdomąjį raštą pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-6353-359/2018 nurodant, kad net ir turėdamas gyvenamojo namo lauko durų raktą jis negali įeiti į jam priklausančias/ skirtas gyvenamąsias patalpas ir naudotis savo turtu (šio teismo sprendimo 1, 4.1, 8.3 ir 9 punktai), tai paneigia.

14.2. Nors atsakovės S. L. ir R. Č. bei trečiasis asmuo Ž. L. teigia, jog ieškovui A. Č. niekas netrukdo naudotis jam priklausančia nuosavybe – paveldėtu turtu, – t. y. ieškovui yra duotas gyvenamojo namo lauko durų raktas ir jis į gyvenamąjį namą bet kada gali įeiti ir naudotis jam skirta gyvenamąja patalpa bei kitomis bendromis patalpomis, taip pat ir nerakinamu ūkiniu pastatu (šio teismo sprendimo 6.2–6.4 punktas), teismas, atsižvelgęs į ieškovo A. Č. ir atsakovės S. L. bei trečiojo asmens Ž. L. įsisenėjusius ir emociškai stiprius nesutarimus (šio teismo sprendimo 5, 6.2–6.4, 8.4 ir 13 punktai), įvertinęs liudytojų A. B. ir J. Č. paaiškinimus (šio teismo sprendimo 7 punktas; šiais liudytojų paaiškinimais teismas tiki, nes: nenustatytos aplinkybės, galinčios kelti abejonių dėl šių liudytojų patikimumo; taip pat nėra jokių duomenų, kad šie liudytojai galėtų būti suinteresuoti šios bylos baigtimi), taip pat ir ieškovo A. Č. elgesį po Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6353-359/2018 ir šio teismo sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo rašto grąžinimo teismui 2019 m. rugpjūtį, t. y. teismo sprendimo įvykdymo (šio teismo sprendimo 8.2–9 punktai; ieškovas ne kartą bandė pasinaudoti gautu gyvenamojo namo lauko durų raktu, tačiau jam nepavyko ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių, ką patvirtino bylos nagrinėjimo teisme metu išklausytas liudytojas A. B.; tris kartus 2021 m. spalį kreipėsi į teismą prašydamas pakartotinai jam išduoti vykdomąjį raštą pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-6353-359/2018, nes net ir turėdamas gyvenamojo namo lauko durų raktą jis negali įeiti į jam priklausančias/ skirtas gyvenamąsias patalpas ir naudotis savo turtu; ieškovas A. Č. į teismą su ieškiniu atsakovėms S. L. ir R. Č. bei trečiajam asmeniui Ž. L. dėl pažeistų teisių gynimo ir įkeldinimo kreipėsi ir 2021 m. gegužės 14 d., bet teismas atsisakė priimti ieškinį, o ieškovas praleido įstatyme nustatytą terminą apskųsti tokį teismo sprendimą), daro išvadą, jog ieškovas A. Č. įrodė, kad jo kaip savininko teisės yra pažeidžiamos – jam sudaromos kliūtis valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, t. y. ieškovas, negalėdamas įeiti į gyvenamąjį namą, negali jame gyventi, o negalėdamas gyventi jam skirtoje gyvenamojoje patalpoje, negali naudotis bendromis gyvenamojo namo ir ūkinio pastato patalpomis.

Tai, kad ieškovas A. Č. po šio ieškinio dėl pažeistų teisių gynimo ir įkeldinimo pareiškimo/ pateikimo teismui dar kartą nebuvo nuvykęs į paveldėtą sodybą ir dar kartą nebandė turimu/ gautu gyvenamojo namo lauko durų raktu jų atrakinti ir įeiti į gyvenamąjį namą, nepašalina/ nepanaikina ieškovo teisės ginti savo kaip savininko teisių ir reikalauti pašalinti bet kokį savininko teisių suvaržymą/ pažeidimą. Šios teisės taip pat nepašalina/ nepanaikina nei ieškovo A. Č. galimai sunkus ir nesugyvenamas charakteris, nei ieškovo neprisidėjimas prie bendro turto priežiūros ir išlaikymo.

14.3. Nors atsakovės S. L. ir R. Č. negyvena gyvenamajame name ir pasak jų netrukdo ir negali trukdyti ieškovui A. Č. įeiti į gyvenamąjį namą, gyventi jam skirtoje gyvenamojoje patalpoje ir naudotis bendromis gyvenamojo namo ir ūkinio pastato patalpomis, nes gyvenamajame name panaudos pagrindais gyvena trečiasis asmuo Ž. L. (šio teismo sprendimo 6.2–6.4 punktas), t. y. nors atsakovės iš esmės kelia netinkamo atsakovo/ atsakovių klausimą šiame procese, teismui nepateikta atsakovių ir trečiojo asmens panaudos sutartis. Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, jog labai tikėtina, kad tokia sutartis yra žodinė, o žodinė nekilnojamojo turto panaudos sutartis iš esmės negali būti įregistruota viešame registre, o viešame registre neįregistruota nekilnojamojo turto panaudos sutartis negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis (Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtinti Nekilnojamojo turto registro nuostatai, Lietuvos Respublikos CK 6.629 ir 6.478 straipsniai), t. y. nagrinėjamu atveju atsakovės S. L. ir R. Č. negali žodinės nekilnojamojo turto panaudos sutarties pagrindu perkelti trečiajam asmeniui Ž. L. atsakomybės už ieškovo A. Č. nuosavybės teisių pažeidimus (Lietuvos Respublikos CK 6.629, 6.632, 6.635 ir 6.639 straipsniai).

14.4. Atsižvelgus į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovo A. Č. ieškinys dėl pažeistų teisių gynimo ir įkeldinimo yra tenkintinas, t. y. ieškovas A. Č. įkeldintinas į Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6353-359/2018 ieškovui A. Č. skirtą naudotis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją patalpą, plane pažymėtą indeksu Nr. 1-3 (24,86 kv. m), ir į bendrai naudotis su atsakovėmis S. L. ir R. Č. paskirtas gyvenamojo namo patalpas, plane pažymėtas indeksais Nr. 1-1 (3,89 kv. m), Nr. 1-2 (6,33 kv. m), Nr. 1-6 (9,34 kv. m), ir rūsio patalpas, plane pažymėtas indeksais Nr. R-1 (15,03 kv. m) ir Nr. R-2 (7,62 kv. m), bei į ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (35 kv. m).

VIII. Bylinėjimosi išlaidos

15. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, numatytas Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnyje, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne tik bylos šalims ir tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, bet ir tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, jeigu teismo sprendimas priimtas naudai tos šalies, kurios pusėje dalyvavo tokie tretieji asmenys (Lietuvos Respublikos CPK 47 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas A. Č. 100,00 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (2021 m. CBP-24847 priedas), o jam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 386,50 Eur (2022 m. DOK-31895 ir DOK-53752 priedai; paskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintą Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašą). Už elektroninėmis ryšio priemonėmis pateiktą ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo mokėtinas 75,00 Eur dydžio žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos CPK 80 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju, patenkinus ieškovo A. Č. ieškinį, iš atsakovių S. L. ir R. Č. valstybei priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos – lygiomis dalimis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79–80, 88, 93, 96 ir 98 straipsniai), t. y. po 37,50 Eur žyminio mokesčio (75,00 Eur/ 2) ir 13,44 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (26,88 Eur/ 2) iš kiekvienos. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių galėtų nukrypti nuo įstatyme įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

Savarankiškų reikalavimų nepareiškusio trečiojo asmens Ž. L. bylinėjimosi išlaidos, t. y. jam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, nepriteistinos, kadangi jis byloje dalyvavo atsakovių S. L. ir R. Č. pusėje (šio teismo sprendimo 3, 6 ir 6.4 punktai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais ir 553 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. Č. ieškinį tenkinti.

Įkeldinti A. Č., gimusį (duomenys neskelbtini), į Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6353-359/2018 A. Č. skirtą naudotis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją patalpą, plane pažymėtą indeksu Nr. 1-3 (24,86 kv. m), ir į bendrai naudotis su S. L. ir R. Č. paskirtas gyvenamojo namo patalpas, plane pažymėtas indeksais Nr. 1-1 (3,89 kv. m), Nr. 1-2 (6,33 kv. m), Nr. 1-6 (9,34 kv. m), ir rūsio patalpas, plane pažymėtas indeksais Nr. R-1 (15,03 kv. m) ir Nr. R-2 (7,62 kv. m), bei į ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (35 kv. m).

Priteisti iš S. L., gimusios (duomenys neskelbtini), ir R. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), valstybei po 37,50 Eur (trisdešimt septynis eurus 50 ct) žyminio mokesčio ir 13,44 Eur (trylika eurų 44 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų iš kiekvienos.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.