- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-07
- Bylos Nr.
- e2S-796-886/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01994-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Ieškovas
- J. J.
- Atsakovas
- Daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijai „Ligoninės g. (duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
- 3.2.9.1Pareiškimo palikimas nenagrinėto, jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. J. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovei Daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijai „Ligoninės g. (duomenys neskelbtini)“ dėl teisės į informaciją gynimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. J. (toliau – ir ieškovė, apeliantė) 2021 m. rugpjūčio 19 d. ieškiniu (CBP-3928) prašė įpareigoti atsakovę DNSB „Ligoninės g. (duomenys neskelbtini)“, atstovaujamą bendrijos pirmininko J. V., pateikti ieškovei informaciją susijusią su bendrijos veikla, lėšų panaudojimu ir kt., priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė nuosavybės teise valdo buto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2021 m. gegužės 10 d. ir 2021 m. birželio 12 d. raštais prašė DNSB „Ligoninės g. (duomenys neskelbtini)“ bendrijos pirmininką J. V. pateikti informaciją apie bendriją ir ją patvirtinančių dokumentų kopijas. Siuntos nebuvo įteiktos ir neatsiimtos. Juridinis asmuo neužtikrino savo pasiekiamumo ne tik JAR registre nurodytu bendrijos adresu, bet ir savo vadovo gyvenamosios vietos adresu. Ieškovės 2021 m. birželio 12 d. raštas bendrijai laikomas įteiktu pagal įstatymą 2021 m. birželio 23 d., praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Kadangi informacija ieškovei per dešimt darbo dienų nuo siuntos įteikimo pagal įstatymą nėra pateikta, ieškovė prašė teismo jos teisę į informaciją ginti, įpareigojant DNSB „Ligoninės g. (duomenys neskelbtini)“ pirmininką J. V. prašomą informaciją apie bendriją teikti.
3. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. kovo 14 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą.
5. Teismas ieškovės reikalavimą gauti informaciją laikė teisėtu, tačiau nurodė, kad šiuo atveju itin svarbu įvertinti ieškovės teisės į informacijos gavimą realizavimo teisėtumą.
6. Teismas nustatė, kad ieškovė J. J. 2021 m. gegužės 10 d. ir 2021 m. birželio 12 d. siuntė atsakovei raštus dėl informacijos pateikimo, tačiau minėti raštai atsakovei įteikti nebuvo. Teismas vertino, kad ieškovės pareiga raštu kreiptis dėl reikalaujamos informacijos pateikimo į bendrijos pirmininką nėra realizuota. Ieškovė akivaizdžiai turėjo galimybę įsitikinti, kad jos siųstos korespondencijos tiek bendrijai kaip juridiniam asmeniui, tiek asmeniškai jos pirmininkui įteiktos nebuvo, kas patvirtinama pačios ieškovės pateikta į bylą rašytine medžiaga apie siųstos korespondencijos grąžinimą ieškovei. Nepavykus realiai įteikti dokumento bendrijos pirmininkui kaip asmeniui, kuris privalo pateikti bendrijos patalpų savininkui reikalaujamą atitinkamą informaciją apie bendriją, jo gyvenamosios vietos adresu, ieškovė privalėjo išnaudoti visas kitas jai prieinamas protingas priemones, pvz., susisiekti su bendrijos pirmininku telefonu (telefono numeris yra nurodytas visose ieškovei pateiktose sąskaitose už komunalines paslaugas), asmeniškai užeiti į jo butą, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus per antstolį ir pan. Tačiau, kaip teismo posėdžio metu patvirtino ieškovės atstovas, jokių kitų susižinojimo su namo pirmininku priemonių ieškovė nesiėmė.
7. Teismas vertino, kad tik išnaudojusi šias galimybes ir visas protingas priemones, ieškovė galėtų būti vertinama kaip reikalaujamos informacijos negavusi. Teismas nustatė, kad ieškovė jokių apdairaus ir protingo asmens standartą atitinkančių užklausimo įteikimo pirmininkui priemonių nesiėmė, atsakovė jokių užklausų ar pretenzijų iš ieškovės nėra gavusi, ir tai teismui leido spręsti, kad ieškovė nesilaikė Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir DGNKPPSBĮ) 14 straipsnio 7 dalyje nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, šia tvarka dar galima pasinaudoti. Teismas pastebėjo, kad teisminio nagrinėjimo metu bendrijos atstovas J. V. pateikė ieškovės reikalautus duomenis, atspindėtus atitinkamuose bendrijos dokumentuose, kas tik patvirtina apie egzistavusią galimybę spręsti klausimą be teismo įsikišimo. Teismas darė išvadą, kad ieškovė nesilaikė išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima šia tvarka pasinaudoti, todėl pareiškimą paliko nenagrinėtu.
Šalies argumentai
8. Ieškovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisinių paslaugų apmokėjimu, priteisimo, tačiau teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo ieškovės elgesį pateikiant ieškinį teismui laikyti tinkamu, įstatymą atitinkančių sąlygų priteisti ieškovei išlaidas iš priešingos šalies nėra, todėl prašymo netenkino.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
9. Apeliantė 2022 m. kovo 23 d. atskiruoju skundu (DOK-9843) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1 Teismas, remdamasis DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 7 dalimi konstatavo, jog ieškovė nesilaikė nustatytos išankstinės bylos sprendimo ne teisme tvarkos, tačiau DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 7 dalis, nereglamentuoja ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
9.2 Teismas netinkamai taikė ir aiškino DGNKPPSB įstatymą ir procesines teisės normas, kas sąlygojo apeliantės teisės į teisminę gynybą pažeidimą. Nagrinėjamu atveju, daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) yra 23 nariai (tai patvirtino pati atsakovė) todėl išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka Bendrijoje (duomenys neskelbtini) nėra privaloma, nei organizaciniuose dokumentuose tokia tvarka nėra nustatyta. Taigi atsižvelgiant į DGNKPPSBĮ 9 straipsnio 5 dalies ir DGNKPPSBĮ 23 straipsnio normas, kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 metų gruodžio 16 dienos, nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-349 -1075/2020), Bendrijos (atsakovės), kurioje yra mažiau nei šimtas narių, nesant organizaciniuose vidaus dokumentuose nustatytos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos, DGNKPPSBĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ikiteisminė Bendrijos narių ir kitų patalpų savininkų ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tokioje Bendrijoje nėra privaloma ir jos nesilaikymas nesukelia asmeniui, besikreipiančiam į teismą teisminės gynybos, neigiamų teisinių padarinių (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 293 straipsnio 2 punktas, 296 straipsnio 1 dalies 1) punktas).
9.3 Teismo argumentai ir nurodomos priemonės, jog ieškovė privalėjo susisiekti su Bendrijos pirmininku telefonu, užeiti į jo butą, naudotis elektroninėmis priemonėmis yra rekomendacinės ir formalios, bei DGNKPPSB įstatyme nereglamentuotos, todėl jokios įstatyminės pareigos naudotis jomis ar ne, ieškovei nenustato. Jokių įstatymo normų nutartyje, nustatančias tokias ieškovei pareigas, nenurodė ir teismas, tačiau formaliais pagrindais paliko ieškinį nenagrinėtą. Ieškovė, įstatymo nustatyta tvarka, parengė du raštus, 2021 m. gegužės 10 d. ir 2021 m. birželio 12 d., su prašymais dėl informacijos pateikimo, du kartus, 2021 m. gegužės 11 d. ir 2021 m. birželio 12 d., siuntė juos juridinių asmenų registre nurodytu Bendrijos adresu (duomenys neskelbtini), kuris sutampa su Bendrijos pirmininko gyvenamosios vietos adresu (juridinio asmens registro duomenys ir gyventojų registro duomenys pridėti prie ieškinio). Pažymėtina, kad atsakovės atstovas, juridinių asmenų registre nurodytu adresu, turėjo pareigą korespondenciją ne tik priimti, bet ir vėliau ją atsiimti
9.4 Byla nagrinėta beveik 7 mėnesius, po kurių priimtas procesinis sprendimas, ieškinį palikti nenagrinėtą. Toks procesinis rezultatas reiškia, kad yra užkertama galimybė apginti savo pažeistas teises, o tai neatitinka pamatinių, civilinio proceso tikslų-ginti asmenų, kurių materialinės ir subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami interesus, tinkamai taikyti įstatymus, bei kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Esant tokiai susiklosčiusiai situacijai, teisės į teisminę gynybą užtikrinimas yra svarbesnis tikslas, nei formalus teisės aktų taikymas ir aiškinimas. Analogiškos nuomonės laikomasi ir teismų praktikoje (Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-546-267/2021, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-421-464/2019). Taigi nagrinėjamu atveju neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovės atžvilgiu, neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, bei teismų praktikos.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys, dėl teisės į informaciją gynimo, paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
13. Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad ieškovė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) įsteigta Daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija „Ligoninės g. (duomenys neskelbtini)“, kuriai atstovauja bendrijos pirmininkas J. V. (CBP-3928 priedai). Ieškovė 2021 m. gegužės 10 d. ir 2021 m. birželio 12 d. prašymus dėl informacijos pateikimo siuntė juridinių asmenų registre nurodytu Bendrijos adresu (duomenys neskelbtini), kuris sutampa su Bendrijos pirmininko gyvenamosios vietos adresu. Siuntos nebuvo įteiktos ir neatsiimtos.
14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės reikalavimas gauti informaciją yra teisėtas, tačiau pažymėjo, kad ieškovės pareiga raštu kreiptis dėl reikalaujamos informacijos pateikimo į bendrijos pirmininką nėra realizuota. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė nesilaikė išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima šia tvarka pasinaudoti, todėl pareiškimą paliko nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
15. Apeliantė teigia, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino DGNKPPSB įstatymą ir procesines teisės normas, kas sąlygojo apeliantės teisės į teisminę gynybą pažeidimą, nes ikiteisminė bendrijos narių ir kitų patalpų savininkų ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tokioje šioje bendrijoje nėra privaloma ir jos nesilaikymas nesukelia asmeniui, besikreipiančiam į teismą teisminės gynybos, neigiamų teisinių padarinių. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodomais apeliantės argumentais.
16. DGNKPPSBĮ 21 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkas turi teisę gauti informaciją apie nustatytas įmokas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams išlaikyti ir išsaugoti (remontuoti), kaupiamąsias lėšas pastatui (pastatams) atnaujinti, taip pat apie kitas su pastato (pastatų) priežiūra ir naudojimu susijusias įmokas; susipažinti su bendrijos narių sąrašu (įgaliotinių sąrašu) ir gauti bendrijos organų narių kontaktinius duomenis (8 punktas). Bendrijos nariai papildomai turi teisę teikti pasiūlymus ir gauti informaciją bendrijos veiklos ir valdymo klausimais (21 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
17. Pagal DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 6 dalies 6 punktą bendrijos pirmininkas atsako už informacijos pateikimą butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams jų prašymu. Pagal DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 7 dalį visi butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų raštu bendrijos pirmininkui pateikti prašymai, skundai ir kiti dokumentai registruojami ir nagrinėjami bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Bendrijos pirmininkas privalo per 10 darbo dienų nuo buto ar kitų patalpų (pastato) savininko kreipimosi gavimo dienos suteikti išsamią informaciją apie bendrijos organų sprendimus, bendrijos turtą, kaupiamąsias lėšas, įmokas ir kitus privalomus mokėjimus, susijusius su bendrijos veikla.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad ieškovės pareiga raštu kreiptis dėl reikalaujamos informacijos pateikimo į bendrijos pirmininką nėra realizuota ir padarydamas išvadą, kad ieškovė nesilaikė išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima šia tvarka pasinaudoti, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininko teisę gauti informaciją apie bendriją ir šios teisės įgyvendinimą kreipiantis į bendriją nepagrįstai aiškino kaip ikiteisminę savininko ir bendrijos ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką. Tačiau nagrinėjamai situacijai taip pat yra aktuali sisteminė DGNKPPSBĮ 9 straipsnio 5 dalies ir 23 straipsnio normų analizė.
19. DGNKPPSBĮ 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bendrijoje, kurioje yra daugiau kaip šimtas bendrijos narių – butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų, turi būti sudaroma ginčų nagrinėjimo komisija arba išrenkamas ginčus nagrinėjantis asmuo; kitos bendrijos ginčų nagrinėjimo komisiją sudaro ar ginčus nagrinėjantį asmenį skiria savo pasirinkimu.
20. Pagal DGNKPPSBĮ 23 straipsnį, bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai arba ginčus nagrinėjančiam asmeniui, kai tokia komisija sudaroma arba toks asmuo renkamas šiame įstatyme nustatyta tvarka; šių ginčų nagrinėjimo ir ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo arba ginčus nagrinėjančio asmens skyrimo tvarka nustatoma bendrijos įstatuose (1 dalis); jeigu nepavyksta išspręsti ginčo šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka arba jeigu ginčo šalys nevykdo ginčų nagrinėjimo komisijos arba ginčus nagrinėjančio asmens pasiūlymo dėl ginčo sprendimo, ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka (2 dalis).
21. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sisteminė DGNKPPSBĮ 9 straipsnio 5 dalies ir 23 straipsnio normų analizė leidžia daryti išvadą, kad tuo atveju, jeigu bendrijoje yra daugiau kaip šimtas bendrijos narių, joje privalo būti išrenkamas (sudaromas) ginčus nagrinėjantis organas (ginčus nagrinėjantis asmuo arba komisija). Tai reiškia, kad šis ginčus nagrinėjantis organas (asmuo arba komisija) tampa privaloma ikiteismine institucija bendrijos narių ir jos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčams spręsti. Šios ikiteisminės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos nesilaikymas lemia atitinkamus teisinius padarinius. Jeigu bendrijoje yra šimtas ar mažiau narių, diskrecija nuspręsti išrinkti (sudaryti) tokį organą palikta bendrijai. Tuo atveju, jeigu bendrija, kurioje yra šimtas ar mažiau narių, pasirenka nesudaryti (neišrinkti) DGNKPPSBĮ 9 straipsnio 5 dalies nurodyto ginčus nagrinėjančio organo, DGNKPPSBĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ikiteisminė bendrijos narių ir jos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tokioje bendrijoje nėra privaloma ir jos nesilaikymas nesukelia asmeniui, besikreipiančiam į teismą teisminės gynybos, minėtų neigiamų teisinių padarinių. Tačiau tuo atveju, jeigu bendrija, kurioje yra šimtas ar mažiau narių, pasirenka išrinkti (sudaryti) ginčus nagrinėjantį organą (ginčus nagrinėjantį asmenį arbą komisiją) ir savo įstatuose atitinkamai tai įtvirtina, DGNKPPSBĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ikiteisminė bendrijos narių ir jos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tokioje bendrijoje tampa privaloma ir jos nesilaikymas sukelia asmeniui atitinkamus neigiamus teisinius padarinius (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 293 straipsnio 2 punktas, 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 metų gruodžio 16 dienos, nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-349 -1075/2020).
22. Nagrinėjamu atveju bendrijoje yra 23 nariai (DOK-37153 priedas). Atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad dėl kilusių ginčų bendrijoje yra paskirtas ginčų nagrinėjimui asmuo G. M., pateikiamas jo telefono numeris (DOK-37150). Bendrijos įstatų X dalies „Bendrijos veiklos tyrimas ir kontrolė“ 46 punkte nustatyta, kad bendrijos pirmininko veiklą kontroliuoja revizijos komisija (revizorius). Jei nustatoma pažeidimų, medžiaga perduodama svarstyti bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimui. Komisijos narių skaičių nustato ir ne daugiau kaip 2 metams ją renka bendrijos narių susirinkimas. Revizijos komisijos nariais (revizoriumi) negali būti bendrijos valdybos nariai (bendrijos pirmininkas) ir asmenys, kuriuos su valdybos nariais (bendrijos pirmininku) sieja artimi giminystės ar svainystės ryšiai. 49 punkte nustatyta, kad ne mažiau kaip 1/5 bendrijos narių turi teisę prašyti teismo paskirti ekspertus, kad šie ištirtų, ar bendrija, bendrijos pirmininkas veikė tinkamai. Pareiškimo teismui padavimą, ekspertų paskyrimą, jų darbo apmokėjimą ir teismo taikomas priemones dėl netinkamų bendrijos ar bendrijos pirmininko veiksmų nustato Civilinis kodeksas.
23. Taigi tiek tuo atveju, kai DGNKPPSBĮ nustato privalomą ginčus nagrinėjančio organo išrinkimą (sudarymą), tiek ir tuo atveju, kai nustato tik tokią galimybę, o bendrija savo įstatuose įtvirtina ginčus nagrinėjančio organo išrinkimą (sudarymą), ikiteisminė bendrijos narių ir jos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tokioje bendrijoje tampa privaloma ir jos nesilaikymas sukelia asmeniui atitinkamus neigiamus teisinius padarinius (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 293 straipsnio 2 punktas, 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 metų gruodžio 16 dienos, nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-349 -1075/2020).
24. Atsakovė, pasinaudodama DGNKPPSBĮ 23 straipsnio 1 dalyje suteikta teise, vidaus dokumentuose (įstatuose) nustatė ikiteisminę ginčų sprendimo tvarką ir atsižvelgiant į Kasacinio teismo praktiką, nepriklausomai nuo bendrijos narių skaičiaus ši tvarka tampa privaloma kiekvienam bendrijos nariui, butų (patalpų) savininkui, norinčiam apginti savo pažeistas teises. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia asmeniui CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 293 straipsnio 2 punkte, 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus neigiamus teisinius padarinius. Ieškovei bendrijos pirmininkui pateikus prašymus dėl informacijos suteikimo ir negavus į juos atsakymo, ieškovė turi kreiptis į bendrijos organus dėl susidariusios situacijos išsprendimo ir tik gavusi neigiamą atsakymą, kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.
Dėl procesinės bylos baigties
25. Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų išsamiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
26. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.