Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) P. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 24 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-14618-446/2023 pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovui P. L. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo; išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

8. Kartu su atskiruoju skundu atsakovas pateikė antstolių patvarkymus dėl skolų išieškojimo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą ir transporto priemonės nuomos sutartį kartu su priedais.

9. Civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, reiškianti, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas (CPK 314 straipsnis), tačiau teikiami rašytiniai įrodymai yra susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygomis, todėl apeliacinės instancijos teismas, siekdamas teisingai išspręsti ginčo klausimą, minėtus naujus įrodymus priima.

Dėl atskirojo skundo argumentų

10. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrindami būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vadovaujantis CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas, kol bus priimtas teismo sprendimas, gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi, teisminio proceso pradžioje spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas negali vertinti argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaiko poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Klausimai dėl išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai bei dėl vaiko būtiniems poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų bus vertinami sprendžiant dėl byloje pareikšto ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu išsamiau nepasisako ir tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios vaiko tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai ir pan.

13. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs bylos medžiagą, sutinka su ieškove, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė iš atsakovo nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti priteistiną 300 Eur sumą.

14. Nagrinėjamu atveju atsakovas nesutinka su priteistu laikinu išlaikymu ir nurodo, jog jis gali teikti laikiną materialinį išlaikymą vaikui iki 150 Eur, kadangi jis turi skolų, teikia išlaikymą kitam vaikui, dengia įmokas pagal išperkamąją nuomą už automobilį, moka mokesčius. Todėl iš viso jo išlaidos yra apie 930 Eur, o jo gaunamos pajamos per mėnesį yra apie 1000 Eur. Atsakovas nurodo, kad jam 300 Eur suma yra nepakeliama finansinė našta.

15. Teismui pateiktame atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė nurodo, kad atsakovo poreikiai negali būti prioritetiniai prieš nepilnamečio vaiko poreikius, o atsakovo įsipareigojimai negali nulemti jo nepilnamečio vaiko poreikių netenkinimo.

16. Iš byloje pateikto ieškovės ieškinio matyti, kad šiuo metu šalys faktiškai gyvena skyrium, šalių nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, nepilnamečiam vaikui teikiamos gydymo paslaugos, dėl vaiko sveikatos sutrikimų paskirta operacija, po kurios bus tęsiamas tolimesnis gydymas. Ieškovė nurodo, kad šalių nepilnamečiam vaikui išlaikymo išlaidos yra didesnės, nei įprastai sveiko vaiko, kadangi šalių nepilnamečiam vaikui nuo gimimo diagnozuotos ligos.

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatyta, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad mažesnis nei minimalios mėnesinės algos išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas vaiko amžiumi, gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.

20. Atsakovo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad atsakovas teikia išlaikymą kitam vaikui, kad turi skolų bei įsipareigojimų, dėl ko jis finansiškai nėra pajėgus teikti teismo nustatytą laikiną išlaikymą, yra nepateisinamos vaiko atžvilgiu. Aplinkybė, kad atsakovo gaunamos pajamos yra 1000 Eur, negali paneigti nepilnamečio vaiko interesų gauti reikalingas jo būtiniesiems poreikiams patenkinti lėšas. Atsakovo pateikti duomenys apie jo finansinę padėtį ir turimas skolas, neįrodo atsakovo sunkios turtinės padėties, o priešingai, atsakovas motyvuodamas skolų ir įsipareigojimų dydžiu nepagrįstai perkelia nepilnamečio vaiko išlaikymo finansinę naštą vaiko motinai. Pažymėtina, kad atsakovas teismui nepateikė duomenų apie sveikatos būklę, dėl ko jis objektyviai nebūtų pajėgus teikti didesnį išlaikymą, o iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad ieškovas yra dirbantis, turi kilnojamojo turto (kelias transporto priemones). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovas neįrodė, kad dėl savo padėties ir/ar sveikatos būklės negalėtų teikti teismo nustatyto laikino išlaikymo.

21. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas nepilnamečiui vaikui išlaikyti, todėl atsakovas turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog vertintinas ne tik išlaikymo teikėjo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).

Dėl bylos procesinės baigties

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nepilnamečiui vaikui yra reikalingas išlaikymas ir bylos nagrinėjimo metu. Byloje nustatytas laikinas vaiko išlaikymo dydis yra nustatytas atsižvelgiant į vaiko poreikius ir interesus, ir į šalių gaunamas pajamas. Apeliantas atskirajame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo nustatyto išlaikymo dydį. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šalių vaikas nėra suaugusiųjų tarpusavio konflikto sprendimo įrankis, visais atvejais sprendžiant ginčus turi būti paisoma geriausių vaiko interesų, dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečio vaiko labui.

23. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 24 d. nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.