Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Civilinis ieškovas V. I. parodė, kad žuvusi M. I. buvo jo mama. Mama yra vienintelė ir jos niekas nepakeis. Kaltinamosios atsiprašymas buvo tik šiandien. Laiko atgal nepasuksi, bet kam gali taip atsitikti. Su mama bendraudavo nuolat, kartu švęsdavo šventes. Paskutinius dvejus metus po tėčio mirties mama gyveno viena. Dažniau jis lankydavo mamą jos namuose, negu ji atvykdavo pas jį į namus, nes jam būdavo paprasčiau automobiliu pas ją nuvykti. Su mama bendraudavo tiek susitikę gyvai, tiek ir telefonu. Į savaitę 2–3 kartus susitikdavo su mama gyvai. Atvažiuodavo pas ją, atveždavo jai, ko jai reikia, kad nereikėtų eiti į parduotuvę. Po mamos netekties bando su tuo susitaikyti, bet per (duomenys neskelbtini) gatvę, pro tą pėsčiųjų perėja negali ramiai važiuoti. Padaryta žala nebuvo atlyginta. Patyrė ne tik neturtinę, bet ir turtinę žalą, nes apmokėjo laidojimo išlaidas. Sutinka, kad gautų socialinių išmokų, apie kurias duomenis pateikė, suma būtų sumažintas reikalaujamas priteisti turtinės žalos dydis. Jam finansinės pagalbos iš mamos nereikėjo, bet, pavyzdžiui, kai mama anksčiau pardavė turėtą žemę, pinigus padalino savo vaikams. Pats padėdavo materialiai mamai, nes jos pensija buvo gana maža. Dėl patirtų išgyvenimų į medikus nesikreipė, nes patys yra medikai, tačiau iš pradžių vaistus vartojo. Dabar jau abu tėvai mirę, liko tik vaikai, brolis, anūkai. Anūkai ir proanūkiai taip pat bendraudavo su M. I.. Negali pasakyti, kas iš visų artimųjų daugiausiai bendravo su mama, bet jis gyvendavo arčiausiai jos, be to, brolis nevairuoja, todėl dažnai važiuodamas iš darbo namo užsukdavo pas mamą.

Civilinis ieškovas L. I. parodė, kad žuvusi M. I. buvo jo mama. Prašoma priteisti neturtinė žala yra tik simbolinė, nes sunku įvertinti patirtą skausmą ir niekas negalėtų pasakyti, kokia ji galėtų būti netekus mamos. Net ir dabar sunku apie tai kalbėti. Apie mamos mirtį jam pranešė brolis, kuriam apie tai pranešė policija. Su mama bendraudavo artimai, dažniau telefonu susiskambindavo ir kiekvieną savaitgalį susitikdavo. Kai buvo karantinas, kas antrą dieną veždavo jai maisto produktus. Po mamos netekties savijauta nebuvo gera, bet medikamentų nevartojo, teko visa tai išgyventi, pirmus du mėnesius buvo sunkiausia. Žala nebuvo atlyginta. Paskutinį kartą prieš mirtį mamą matė, kai likus 2 dienoms iki įvykio vežė mamą į kapines. Mama gimusi (duomenys neskelbtini). Pakankamai ilgai gyveno su tėvais, bet jau seniai gyvena atskirai. Pas mamą visi artimieji susirinkdavo per šventes, kartu švęsdavo Velykas, Kūčias, gimtadienius, vardadienius, o šiuo metu tokio bendravimo nebeliko. Iš artimųjų turi gyvenimo draugę.

Civilinis ieškovas B. I. parodė, kad žuvusi M. I. buvo jo močiutė. Pažinojo tik senelius iš tėčio pusės ir su jais jį siejo artimas ryšys, nes kai buvo mažas, daug laiko praleisdavo pas senelius. Suaugęs taip pat į savaitę kelis kartus suskambindavo su močiute. Kai kiekvieną savaitgalį grįždavo iš (duomenys neskelbtini), kur jau 2–3 metus studijuoja, susitikdavo su močiute, nes norėdavo ją aplankyti. Aplankydavo močiutę, ko nors jai atveždavo ar ją pačią kur nors nuveždavo, pavyzdžiui, į parduotuvę apsipirkti. Kai grįždavo iš (duomenys neskelbtini), pirmiausia jam rūpėdavo susitikti su artimaisiais, o jau paskui susitikdavo su draugais. Šventės, šeimos renginiai taip pat visada būdavo kartu su močiute. Paskutinį kartą su močiute bendravo likus 3–4 dienoms iki jos mirties, tik neatsimena, ar telefonu, ar gyvai buvo susitikę. Močiutė jam finansiškai nepadėdavo. Dėl netekties jam yra skaudu, nes su močiute buvo labai artimi. Po močiutės žūties labai liūdėjo, nes ji buvo vienintelė jo močiutė, o senelio taip pat jau nebeturėjo. Močiutė buvo šviesaus proto, su ja apie viską buvo galima pakalbėti: apie studijas, politiką. Negali pasakyti, kad jis ar brolis buvo artimesnis močiutei, ji abu juos mylėjo vienodai. Prašomą priteisti neturtinės žalos sumą sugalvojo pats, bet sunku ją nustatyti.

Civilinis ieškovas M. I. parodė, kad žuvusi M. I. buvo jo močiutė. Vaikystėje po pamokų dažnai būdavo pas močiutę. Pats jau seniai gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), yra sukūręs savo šeimą, turi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) m. vaikus. Dažnai atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini) aplankyti tėvų ir tuo pačiu su šeima pas močiutę nuvažiuodavo, nes ji labai džiaugdavosi matydama anūkus ir proanūkius. Per mėnesį panašiai 2 savaitgalius (nuo penktadienio iki sekmadienio) atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini). Pas močiutę mėgdavo važiuoti iš anksto jai nepranešęs, kad padarytų jai staigmeną. Kartais ir močiutė atvažiuodavo pas jo tėvus, kur jis su šeima atvažiavęs į (duomenys neskelbtini) apsistodavo. Be to, su močiute ir susiskambindavo. Negali tiksliai pasakyti, kada paskutinį kartą prieš mirtį matė močiutę. Žala jam nebuvo atlyginta. Po netekties vis pagalvoja apie močiutę, nes ji buvo likusi viena. Mano, kad ji dar būtų ilgai gyvenusi, nes buvo šviesaus proto. Žalą prašo priteisti iš draudimo bendrovės.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

Kaltinamajai R. M. pripažinus kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarymo, davus parodymus, sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorei ir gynėjui sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kadangi teismui nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnis). Be kaltinamosios R. M. visiško prisipažinimo, jos kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką nagrinėjamu atveju įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš 2022 m. rugsėjo 8 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad R. M. paklausus, kuria eismo juosta ir iš kurios pusės R. M. atvažiavo, ji parodė (duomenys neskelbtini) bei paaiškino, kad atvažiavo nuo (duomenys neskelbtini) pusės, kad iš pradžių važiavo pirma eismo juosta ir persirikiavo į antrą eismo juostą. R. M. buvo paprašyta duoti parodymus tarsi ji sėdėtų automobilyje ir kur tuo metu ji buvo tam tikromis aplinkybėmis. R. M. eidama (duomenys neskelbtini) antra eismo juosta arčiau vidurio linijos link pėsčiųjų perėjos už (duomenys neskelbtini) pastato paaiškino, kad ant dešinėje kelio pusėje esančio šaligatvio judėjo žmonės. Tyrėjai paklausus, ties kuria vieta ji buvo, kai pastebėjo tuos prie šiukšlių konteinerių einančius žmones ir paprašius atsistoti toje vietoje, kur maždaug buvo, kai pamatė minėtus asmenis, R. M. atsistojo antroje eismo juostoje 9,7 m atstumu iki (duomenys neskelbtini) pastato rytinio krašto. R. M. paaiškino, kad tie žmonės buvo ne prie perėjos. R. M. parodė žmogų dešiniame šaligatvyje su raudona striuke, paaiškindama, kad ties ta vieta ėjo žmonės, bei paaiškino, kad ties paskutiniais dviem konteineriais buvo žmonės, tiksliai ties kuriuo konteineriu, pasakyti negali. R. M. parodė vietą antroje eismo juostoje 4 m atstumu iki (duomenys neskelbtini) namo pastato ir paaiškino, kad tiksliai pasakyti negali, bet tai yra apytikslė vieta, kur ji buvo, kai pastebėjo manevruojantį automobilį. R. M. paaiškino, kad važiuodama toliau ji pradėjo dairytis, ar nėra pėsčiųjų pėsčiųjų perėjoje ir sustojo toje vietoje, kur ji tuo metu buvo, kai dairėsi, t. y. 13,68 m atstumu iki pėsčiųjų perėjos ženklo. R. M. nurodė, kad tai yra apytikslė vieta ir nei dešinėje, nei kairėje pusėje pėsčiųjų nebuvo. Tyrėjai paklausus, ar ji žmones prie konteinerių stebėjo, R. M. nurodė, kad ne, bei nurodė, kad nuo šios vietos važiuodama visą laiką dairėsi. R. M. paklausus, ar ji važiuodama stebėjo manevruojantį automobilį, ji sustojo vietoje, kurioje važiuodama ji vėl atkreipė dėmesį į už pėsčiųjų perėjos manevruojantį automobilį, t. y. 7,30 m iki pėsčiųjų perėjos ženklo. Paklausus, ar tuo metu stebėjo pėsčiųjų perėją, R. M. nurodė, kad tuo metu buvo tuščia perėja, prie konteinerių kažkas buvo, bet ten neatkreipė dėmesio. Paklausus, ties kuria vieta buvo, kai pajuto smūgį į automobilį, R. M. parodė vietą 8,10 m atstumu už pėsčiųjų perėjos ženklo ir paaiškino, kad ties šia vieta būdama pajuto smūgį į keleivio pusės priekinį ratą ir šioje vietoje sustojo. R. M. paaiškino, kad tai yra apytikslė vieta, bei nurodė, kad pėsčioji buvo nukritusi šalia jos automobilio dešinio šono. Paklausus, ar pėsčiosios padėtis pakito iki kol atvyko greitosios medikai, ji atsakė, kad pėsčioji nebuvo patraukta, buvo toje pačioje vietoje, kur nukrito. Paprašius parodyti vietą, kur buvo autobusiukas ir kurioje vietoje manevravo automobilis, R. M. parodė į už šiukšlių konteinerių važiuojamojoje kelio dalyje dešiniame krašte esančias subraižytas parkavimosi vietas, bei paaiškino, kad šiose vietose buvo pilna mašinų. Tada parodė vietą, kur eismo įvykio metu stovėjo mikroautobusas, jo galinė dalis buvo 15,50 m atstumu už pėsčiųjų perėjos ženklo, stovėjo priekiu link (duomenys neskelbtini). Po to įtariamoji R. M. parodė vietą, kur manevravo atbuline eiga automobilis bei kiek jis buvo įvažiavęs į jos važiavimo juostą, t. y. 20,40 m atstumu už pėsčiųjų perėjos ženklo bei apie 3,20 m atstumu nuo pietinio (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies krašto, bei paaiškino, kad galėjo būti įvažiavęs šiek tiek daugiau į jos važiavimo juostą. R. M. paaiškino, kad visos vietos, kurias parodė, yra apytikslės. Paprašius parodyti, kurioje vietoje buvo pėstieji, ji konkrečios vietos nenurodė, bet parodė į pietinėje (duomenys neskelbtini) pusėje esantį šaligatvį lygiagrečiai gatvės ir paaiškino, kad pėstieji judėjo šiuo šaligatviu, t. y. jam išilgai. Po to paprašius parodyti, kur buvo jos nurodyti žmonės prie šiukšlių konteinerių, ji parodė vietą tarp trečiojo ir ketvirtojo konteinerio, iš (duomenys neskelbtini) pusės, bei paaiškino, kad maždaug ties šia vieta buvo žmonės, tiksliai pasakyti negali, bet patikino, kad buvo toje pusėje tarp konteinerių ir važiuojamosios dalies krašto (3 t., b. l. 17–20, 23–24).

Iš Panevėžio apskrities VPK Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos R. M. 2023 m. sausio 10 d. tarnybinio pranešimo „Dėl matavimų R. M. parodymų patikrinimo vietoje metu“ matyti, kad atliekant matavimus įtariamosios R. M. parodymų patikrinimo metu, 1 ir 2 matavimai buvo atlikti iki (duomenys neskelbtini) pastato rytinio krašto. Kadangi yra žinoma, kad nuo minėto pastato krašto yra 18,9 m iki pėsčiųjų perėjos ženklo, tai: 1) įtariamosios R. M. parodytas fiksuotas matmuo, kur R. M. buvo, kai vairuodama automobilį pastebėjo žmones prie konteinerių, yra 28,6 m (18,9 + 9,7) atstumu iki pėsčiųjų perėjos ženklo; 2) įtariamosios R. M. parodytas fiksuotas matmuo, kur R. M. buvo vairuodama automobilį, kai pastebėjo už pėsčiųjų perėjos manevruojantį automobilį, yra 22,9 m (18,9 + 4) atstumu iki pėsčiųjų perėjos (3 t., b. l. 21–22).

Iš 2022 m. balandžio 26 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžyje, prie (duomenys neskelbtini). Lengvasis automobilis „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi priekiu į rytų pusę. Važiuojamosios dalies plotas, kuriame stovi automobilis, yra 6,9 m. Automobilio kairės pusės rato galinė ašis nuo (duomenys neskelbtini) pastato yra nutolusi 24,30 m. Pėsčiųjų perėjos ženklas iki važiuojamosios kelio dalies yra nutolęs 1 m, nuo (duomenys neskelbtini) pastato nutolęs 18,90 m. Automobilio galinė dešinio rato ašis yra nutolusi nuo gatvės bortelio 4,30 m. Dešinė automobilio priekinė rato ašis yra nutolusi nuo raudonos spalvos dėmių 0,50 m, raudonos spalvos dėmės nuo bortelio nutolusios 3 m. Pėsčiųjų perėjos plotis 4,10 m. Raudonos spalvos dėmė nuo automobilio dešinės pusės priekinio rato ašies į vakarų pusę nutolusi 0,50 m atstumu (1 t., b. l. 23–26, 29–34).

Iš Panevėžio apskrities VPK Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos R. M. 2023 m. sausio 9 d. tarnybinio pranešimo „Dėl atstumų paskaičiavimo“ matyti, kad dėl 2022 m. balandžio 26 d. apie 12.06 val. įvykusio eismo įvykio (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), atliekant įvykio vietos apžiūrą, buvo pamatuotas atstumas nuo po eismo įvykio sustojusio automobilio „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės galinio rato ašies iki (duomenys neskelbtini) pastato rytinio krašto – 25,3 m. Nuo to pačio pastato krašto iki pėsčiųjų perėjos ženklo yra 18,9 m. Atstumas nuo minėto pėsčiųjų perėjos ženklo iki kelio žymėjimo „zebras“ pradžios yra 0,2 m. Pėsčiųjų perėjos „zebras“ plotis yra 4,10 m., t. y. paskaičiuojama, kad automobilio „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės galinio rato ašis yra už pėsčiųjų perėjos žymėjimo „zebras“ nutolusi 2,1 m atstumu (25,3-18,9-0,2-4,10=2,1). Pagal gamintojo internetiniame puslapyje pateiktus techninius duomenis šio modelio ir pagaminimo metų automobilio atstumas tarp ašių (ratų bazė) yra 2,68 m, t. y. įvykio vietoje pėsčioji buvo nukritusi ties automobilio priekiniu kairės pusės ratu, t. y. 4,78 m atstumu už pėsčiųjų perėjos žymėjimo „zebras“ (2,1+2,68=4,78). Buvo atlikta papildoma įvykio vietos apžiūra ir išmatuoti atstumai nuo pėsčiųjų perėjos iki šiukšlių konteinerių. Antrasis šiukšlių konteineris, nuo kurio, pasak liudytojo E. P., nukentėjusioji M. I. įžengė į važiuojamąją kelio dalį, yra 3,09–3,64 m. už pėsčiųjų perėjos žymėjimo „zebras“ (0,5+0,69+0,55+1,35=3,09 (iki antrojo konteinerio pradžios) + 0,55 (antrojo konteinerio plotis) = 3,64) (1 t., b. l. 27–28).

Iš 2022 m. rugpjūčio 30 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad matuotas atstumas nuo (duomenys neskelbtini) pastato rytinio krašto Panevėžyje iki įvažiavimo į minėto namo kiemą, jis yra 6,45 m. Įvažiavimo plotis 3,10 m. Nuo įvažiavimo rytinio krašto iki pėsčiųjų perėjos ženklo yra 8,7 m. Nuo pėsčiųjų perėjos ženklo iki pėsčiųjų perėjos žymėjimo ant kelio dangos pradžios („zebro“) yra 0,2 m. Pėsčiųjų perėjos žymėjimo plotis yra 4,10 m, nuo jo pabaigos iki rūšiavimo konteinerių aikštelės pradžios yra 0,5 m. Nuo aikštelės pradžios iki pirmojo konteinerio yra 0,65 m. Visų keturių rūšiavimo konteinerių, kurie yra cilindro formos, skersmuo yra 0,55 m. Tarpai tarp pirmojo ir antrojo, antrojo ir trečiojo, bei trečiojo ir ketvirtojo yra po 1,35 m, nuo ketvirtojo konteinerio iki aikštelės pabaigos yra 0,60 m. Rūšiavimo konteinerio aukštis aukščiausioje vietoje 1,10 m, žemiausioje 0,95 m. Atstumas nuo konteinerio iki aikštelės šiaurinio krašto 0,58 m, o atstumas iki važiuojamosios dalies krašto yra 0,83 m. Nuo konteinerių aikštelės rytinio krašto iki apšvietimo stulpo yra 22,5 m. Pirmas parkavimosi vietos žymėjimas ant važiuojamosios kelio dalies pagal pietinį kraštą už pėsčiųjų perėjos prasideda 3 m atstumu nuo konteinerių aikštelės pabaigos, t. y. rytinio jos krašto, antras žymėjimas yra už 6 m, trečias už 12 m. (2 t., b. l. 20–22).

Iš 2022 m. spalio 11 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad atlikta įvykio vietos papildoma apžiūra, siekiant nustatyti transporto priemonės prieš eismo įvykį nuvažiuotą atstumą. Matuotas atstumas nuo (duomenys neskelbtini) vakarinio važiuojamosios dalies krašto iki (duomenys neskelbtini) prasidedančios ištisinės linijos antros eismo juostos pradžios (juostų kryptis link (duomenys neskelbtini)), atstumas yra 34,40 m. Matyti, kad ties minėta antrą ir trečią eismo juostas skiriančia ištisine linija yra dvigubos ištisinės linijos likučiai, t. y. asfalte matyti dažų gremžimo žymės. Nuo šios vietos iki miesto kamera matomo vaizdo pabaigos ((duomenys neskelbtini) kryptimi link (duomenys neskelbtini)) yra 68,80 m atstumas. Nuo apšvietimo stulpo (matuojama nuo stulpo centro), esančio ant (duomenys neskelbtini) pietinio šaligatvio, iki antrojo apšvietimo stulpo yra 30,56 m. Nuo antrojo stulpo iki trečiojo yra 38 m. Nuo trečiojo stulpo iki (duomenys neskelbtini) namo rytinio krašto yra 62,7 m (2 t., b. l. 23–26).

Iš 2022 m. balandžio 26 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad automobilio „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis stiklas. Padangų būklė atitinka techninius reikalavimus. Rankinio stabdžio ir pavarų jungimo svirties padėtis – veikia. Sukant vairą, judesiai į ratus persiduoda (1 t., b. l. 35–41).

Nukentėjusysis V. I. parodė, kad M. I. buvo jo mama. Apie tai, kad ji žuvo eismo įvykio metu, jį informavo policijos pareigūnai bei ligoninės darbuotojai. Jo mama gyveno viena, buvo savarankiška, pati savimi pasirūpindavo. Dėl senyvo mamos amžiaus tiek jis, jo žmona L., jo brolis L., jo abu vaikai M. ir B. su ja pastoviai bendravo, nupirkdavo jai vaistus ir ją pastoviai lankydavo. Jo mama pati nueidavo į parduotuvę ir turgelį. Lazdą ji turėjo, kadangi dėl amžiaus ji jautėsi nesaugiai, norėjo pasiremti, kad neprarastų lygsvaros. Kažkokios traumos ar ligos, dėl ko jai reikėjo lazdos, kaip ir nebuvo. Mama turėjo krepšį su rateliais, kad nereikėtų neštis svorio. Kadangi mamai buvo (duomenys neskelbtini) metai, ji vaikščiodavo negreitai, kad bėgtų, nėra matęs, ir nemano, kad galėtų. Mama buvo labai šviesus žmogus, laikėsi įstatymų ir nemano, kad ne pėsčiųjų perėjoje per gatvę būtų ėjusi, tuo labiau bėgusi. Bėgti ji nelabai galėjo, nes paprasčiausiai jau lazdą turėjo, nes bijojo nukristi. Jam dėl mamos žūties padaryta neturtinė žala (1 t., b. l. 55–58).

Nukentėjusysis L. I. parodė, kad M. I. buvo jo mama. Apie jos žūtį eismo įvykio metu sužinojo iš brolio V.. Paskutinį kartą su mama matėsi 2022 m. balandžio 23 d., kai važiavo kartu su ja aplankyti kapų. Mama buvo labai pareiginga, ramaus būdo, laikėsi taisyklių. Ją lankė pastoviai, ji buvo pakankamai savarankiška. Jo mama lazdą turėjo dėl pusiausvyros, šiaip jai jos labai ir nereikėjo. Tą lazdą buvo nupirkęs tėvui, kuriam prieš mirtį sunku būdavo vaikščioti. Mama pastoviai bendravo su juo, broliu V. ir anūkais. Dėl jos netekties jam padaryta neturtinė žala (1 t., b. l. 89–91).

Nukentėjusysis B. I. parodė, kad M. I. buvo jo močiutė. Su ja turėjo artimą ryšį, nuolat su ja bendravo, pastoviai susiskambindavo ir ją lankydavo. Apie tai, kad ji žuvo eismo įvykio metu, sužinojo iš tėčio. Močiutė vaikščiodavo su lazda, kadangi bijojo nukristi. Jautėsi saugiau su lazda, kadangi buvo sena. Močiutė rimtų sveikatos problemų neturėjo. Su močiute paskutinį kartą bendravo sekmadienį prieš eismo įvykį. Mano, kad tą dieną ji ėjo į turgų. Jam dėl močiutės mirties padaryta neturtinė žala (1 t., b. l. 118–120).

Nukentėjusysis M. I. parodė, kad M. I. buvo jo močiutė, su močiute nuolatos palaikė ryšį. Kadangi gyvena (duomenys neskelbtini), su močiute dažniausia bendraudavo telefonu, atvažiavęs į (duomenys neskelbtini) visada ją aplankydavo kartu su savo visa šeima, rūpinosi ja. Apie tai, kad močiutė pateko į eismo įvykį, jam pranešė telefonu mama tą patį vakarą, kai ji žuvo. Iki šio įvykio su ja paskutinį kartą buvo bendravęs maždaug prieš savaitę laiko. Apie tai, kaip įvyko eismo įvykis, ir apie tyrimo eigą jį informavo gynėjas. Jam dėl močiutės žūties buvo padaryta neturtinė žala (1 t., b. l. 145–147).

Iš Panevėžio apskrities VPK Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos R. M. 2022 m. gegužės 5 d. tarnybinio pranešimo „Dėl eismo įvykio liudytojų“ matyti, kad siekiant nustatyti eismo įvykio liudytojus, buvo perklausyti PRĮR registre užfiksuotų 112 skambučių garso įrašai. Nustatyta, kad apie minėtą eismo įvykį pranešė trys asmenys – E. P., J. S. ir N. M.. E. P. ir J. S. iškviesti į apklausą. N. M., gim. (duomenys neskelbtini), bendraujant telefonu nurodė, kad eismo įvykio metu jis automobiliu važiavo iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo ir savo dėmesį buvo nukreipęs į kairę pusę, į (duomenys neskelbtini) pusę (į šią pusę ketino sukti), į pėsčiųjų perėją, kuri buvo jo dešinėje, pasižiūrėjo tik išgirdęs smūgio garsą. Kaip įvyko eismo įvykis, jis nematė, prieš tai pėsčiosios jis nepastebėjo. Taip pat buvo apeitos aplink įvykio vietą esančios įmonės ir įstaigos, eismo įvykio niekas nematė, tik (duomenys neskelbtini) pastato pirmame aukšte esančiame (duomenys neskelbtini) dirbanti V. B., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad eismo įvykio dieną dirbdama minėtoje parduotuvėje išgirdo stipraus smūgio garsą, pažiūrėjusi per parduotuvės virtinos langą pamatė šalia pėsčiųjų perėjos sustojusį automobilį ir ant asfalto gulinčią močiutę. Matė, kaip prie močiutės pribėgusi iš sustojusio automobilio moteris pasodino ją, matėsi, kad močiutė sužalota. Prie močiutės buvo lazda ir krepšys su rateliais. Kadangi prie močiutės pribėgo daugiau žmonių, ji niekur nėjo. Kaip įvyko eismo įvykis, V. B. nematė, atvažiavus medikams ji nufotografavo įvykio vietą bei nurodė, kad toje vietoje, kur nuotraukoje sėdi močiutė, po eismo įvykio močiutė ir buvo nukritusi, t. y. jos vieta nepakitusi. V. B. elektroninio ryšio priemonėmis persiuntė nuotrauką. Taip pat V. B. nurodė, kad minėtoje parduotuvėje dirba nuo vasario mėnesio, tačiau partrenktą močiutę matė pirmą kartą (1 t., b. l. 188–190).

Liudytoja J. S. parodė, kad 2022 m. balandžio 26 d., antradienį, apie 12.03 val., vairuodama automobilį „Tesla“, valstybinių numerių neprisimena, važiavo Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini) pusės. Artėdama prie pėsčiųjų perėjos, kuri yra ties (duomenys neskelbtini) pastatu, ji važiavo antra eismo juosta. Likus iki šios perėjos apie 20–25 m. matė, kad priešpriešais atvažiuoja lengvasis automobilis, kuris važiavo antra eismo juosta. Šis automobilis važiavo ramiai, tikrai leistinu greičiu. Periferiniu matymu matė, kaip jai iš kairės pusės per gatvę eina senyvo amžiaus moteris. Matė, kad sena moteris, jai pasirodė, ėjo palinkusi, pasikūprinusi. Jai atrodo, kad ji ėjo negreitai, tikrai neatrodė, kad bėgtų. Kadangi ją matė periferiniu matymu, tai negali tiksliai pasakyti, ar močiutė į važiuojamąją kelio dalį įžengė pačioje pėsčiųjų perėjoje, ar šalia jos, bet ji tikrai ėjo link saugumo salelės, esančios perėjos viduryje. Tada išgirdo stiprų smūgio garsą ir pamatė nuo važiuojančio automobilio į orą pakilusią per perėją ėjusią tą pačią močiutę. Automobilis sustojo, močiutė nukrito ant važiuojamosios kelio dalies, šalia ją partrenkusio automobilio priekinės dalies. Ji sustojo ir paskambino 112, kad iškviesti medikus. Matė, kaip iš močiutę partrenkusio automobilio išlipo moteris vairuotoja, kuri priėjusi prie močiutės ją pasodino. Pranešusi apie įvykį ji nuvažiavo, kadangi aplink jau susirinko daugiau žmonių ir jos pagalba jau nebebuvo reikalinga. Ji prie partrenktos močiutės priėjusi nebuvo, tik buvo išlipusi iš savo automobilio, kad galėtų pasižiūrėti močiutę partrenkusio automobilio valstybinius numerius, kuriuos 112 prašė, kad jiems pasakytų. Ar močiutė turėjo su savimi kažkokių daiktų, nepastebėjo. Nori patikinti, kad močiutė prieš partrenkimą judėjo tikrai negreitai (1 t., b. l. 193–196).

Iš 2022 m. rugpjūčio 30 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytoja J. S. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė nereguliuojamą pėsčiųjų perėją už (duomenys neskelbtini) pastato, paaiškindama, kad čia įvyko eismo įvykis. J. S. paaiškino, kad ji tą dieną automobiliu važiavo (duomenys neskelbtini) link miesto centro. Ji buvo tik ką išvažiavusi iš stovėjimo vietos, todėl judėjo 1–2 pavara, antra eismo juosta, kadangi pirmoje juostoje stovėjo automobiliai. J. S. parodė vietą, kurioje buvo, kai pastebėjo per pėsčiųjų perėją einančią močiutę kitoje kelio pusėje lik kelio vidurio, tuo pačiu metu pastebėjo ir priešpriešais atvažiuojantį automobilį. J. S. parodė apytikslę vietą, kur ji buvo, kai visa tai pastebėjo, t. y. 35,5 m iki pėsčiųjų perėjos. Ji paaiškino, kad močiutė, jai atrodė, kad eina per pėsčiųjų perėją ir tuo metu, kai ją pastebėjo, ji jau tikrai buvo įžengusi į pirmą eismo juostą. Priešpriešais važiuojantis automobilis važiavo antra eismo juosta ties (duomenys neskelbtini) pastatu, kur yra automobilių parkingas. Po to J. S. parodė apytikslę vietą, kurioje ji buvo, kai jau išgirdo smūgio garsą ir pamatė partrenktą močiutę, t. y. 27 m iki pėsčiųjų perėjos. Ji paaiškino, kad pačio smūgio nematė, dėl ko negali parodyti, kurioje tiksliai vietoje buvo močiutė, kai ją partrenkė automobilis, bet automobilis sustojo už pėsčiųjų perėjos antroje juostoje ir šalia jo dešinėje pusėje pirmoje juostoje nukrito močiutė. Po to J. S. parodė atkarpą, kurioje apytiksliai buvo priešpriešais važiuojantis automobilis, kai ji pastebėjo į pėsčiųjų perėją įžengusią močiutę, t. y. nuo 18,30 m iki (duomenys neskelbtini) pastato rytinio krašto iki 3,6 m nuo (duomenys neskelbtini) pastato rytinio krašto. J. S. paaiškino, kad tikslios vietos parodyti negali, tik atkarpą, bet jai atrodo, kad automobilis buvo jos nurodytoje atkarpoje toliau nuo pėsčiųjų perėjos (1 t., b. l. 197–199; 2 t., b. l. 1–5).

Liudytojas E. P. parodė, kad 2022 m. balandžio 26 d. apie 12 val. buvo (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio galu stovėjo ant šaligatvio. Jis stovėjo atsisukęs į (duomenys neskelbtini) pusę. Jam matėsi šalia (duomenys neskelbtini) pastatu esanti pėsčiųjų perėja ir šalia jos esantys šiukšlių rūšiavimo konteineriai. Prie antrojo konteinerio (žiūrint nuo perėjos pusės) stovėjo apie (duomenys neskelbtini) metų močiutė. Ji su savimi turėjo medžiaginį krepšį su dviem rateliais ir lazdą. Ji stovėjo ir žiūrėjo į pėsčiųjų perėjos pusę. Kiek ji ten stovėjo, pasakyti negali, mano, kad keletą minučių. Tuo metu (duomenys neskelbtini) gatvėje eismas nebuvo intensyvus. Kažkuriuo momentu pamatė, kaip ta močiutė pradėjo eiti greitu žingsniu įstrižai (duomenys neskelbtini) link pėsčiųjų perėjos saugumo salelės. Galbūt ji ten griūdama įžengė į važiuojamąją kelio dalį. Mano, kad galėjo nuslysti nuo bortelio, bet tiksliai pasakyti negali, nes jam nesimatė. Tuo metu, kai močiutė įžengė į važiuojamąją kelio dalį, antra eismo juosta nuo (duomenys neskelbtini) pusės link pėsčiųjų perėjos važiavo lengvasis automobilis „Nissan Primera“. Jo važiavimo greitis galėjo būti apie 40 km/h ir jis tuo metu buvo apie 4–5 m iki pėsčiųjų perėjos pradžios. Kažkokio staigaus stabdymo garso nesigirdėjo, bet matėsi, kad automobilis stabdo. Iki močiutės automobilis sustoti nespėjo ir automobilis močiutę kliudė priekiniu dešiniu kampu. Smūgio metu senyvo amžiaus moteris jau buvo įžengusi į antrą eismo juostą ir beveik pasiekusi „zebrą“. Nuo smūgio močiutė užvirto ant priekinio automobilio stiklo ir nukrito ant asfalto automobilio dešinėje. Automobilis po smūgio sustojo. Iš automobilio išlipusi moteris paprašė, kad jis pakviestų greitąją, matėsi, kad buvo labai susijaudinusi. Močiutė pati bandė sėstis ir prašė, kad ją pakeltų. Močiutei padėjo atsisėsti ją partrenkusi moteris. Moteris stebėjosi, kodėl močiutė išbėgo. Dar jos klausė, kodėl ji išbėgo, ši atsakė, kad nežino, ir vis prašėsi, kad ją pakeltų, bet jis neleido jai keltis. Sulaukęs medikų jis išvažiavo. Iki kol atvažiavo medikai, močiutės niekas nejudino, tik kad padėjo močiutei atsisėsti. Senyva moteris pati labiau sėdosi, o vairuotoja ją prilaikė (2 t., b. l. 8–11).

Iš 2022 m. gegužės 6 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytojas E. P. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė (duomenys neskelbtini), ties pastatais Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vietą prie antro rūšiavimo konteinerio, žiūrint nuo pėsčiųjų perėjos, t. y. 0,45 m atstumu ant šaligatvio nuo pietinio (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies krašto ir 3,8 m atstumu iki pėsčiųjų perėjos pabaigos. Toliau liudytojas E. P. parodė vietą, kur įvyko pėsčiosios ir automobilio susidūrimas, t. y. (duomenys neskelbtini) važiuojamojoje kelio dalyje, 0,8 m atstumu iki pėsčiųjų perėjos ir 3,10 m. atstumu iki pietinio važiuojamosios kelio dalies krašto. Liudytojas E. P. parodė vietą, kur buvo važiuojantis automobilis, kai į važiuojamąją kelio dalį prieš įvykį įžengė pėsčioji (iš pradžioje nurodytos vietos), t. y. (duomenys neskelbtini) važiuojamojoje kelio dalyje, antroje eismo juostoje, 3,8 m atstumu iki pėsčiųjų perėjos pradžios (2 t., b. l. 12–17).

Iš 2022 m. gegužės 5 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti M. I. rūbai ir daiktai, paimti iš (duomenys neskelbtini). Apžiūrima lazda, metalinė su violetinės spalvos plastikine rankena. Rankena yra purvina, pasibraižiusi. Lazdos apačioje yra guminė atrama. Krepšys languotas, mėlynos-raudonos-geltonos spalvų, su metaline rankena ir dviem rateliais apačioje. Krepšys yra pilnas, užsegtas odos imitacijos ruda juosta. Žalios spalvos megztinis, priekinėje dalyje su žydros spalvos dryžiais, susegamas priekyje. Viršuje, priekinėje dalyje, ties antra saga matyti rudos spalvos dėmės, panašios į kraują. Sijonas juodos spalvos, kurio apačioje matyti balto spalvos dryžiai. Vienoje sijono pusėje matyti rudos palvos dėmės, panašios į kraują. Striukė gelsvos spalvos, striukės priekinėje dalyje matyti rudos spalvos dėmės, panašios į kraują, šios dėmės tęsiasi ant abiejų rankovių, striukės dešiniame krašte, ties kišene, matyti išplyšęs kraštas per siūlę 40 cm ilgio iki pamušalo. Be viršutinių rūbų apžiūrėti šie daiktai ir rūbai: juoda sukarpyta medžiaga, panaši į apatines kelnes, sukarpyti balti apatiniai berankoviai marškinėliai, 1 pora rudos spalvos kojinaičių, rudų atspalvių marga vilnonė skarelė, rusvas megztas megztukas „Kinga“, sukarpytas, ant dešinės sukarpytos rankovės matyti rudos spalvos dėmė, baltos su žydromis smulkiomis gėlytėmis sukarpytos apatinės kelnaitės, juodi auliniai batai dirbtinės odos, plastikiniai rudi, margi akiniai, be kairės pusės stiklo ir kairės kojelės, plastikinis maišelis, su daiktais, kuris yra pririštas prie krepšio su rateliais, jo viduje akinių dėklas, mobilaus ryšio telefonas „Nokia“, IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele, raktų ryšulys iš 2 raktų, žiogelis, metalinis pakabukas ir magnetukas, moteriška juoda piniginė, kurioje yra 35 eurai, nuolaidų kortelės – IKI, Euro vaistinė ir „Maxima ačiū“, atidalinta vaistų pakuote, kurioje yra 1 balta tabletė, pensininko pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas M. I. vardu (2 t., b. l. 27–48). 2022 m. gegužės 6 d. nutarimu M. I. daiktai ir rūbai grąžinti V. I. (2 t., b. l. 49–52).

Iš 2022 m. gegužės 9 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „2022-04-26 11_59_59 (UTC+03_00)“, kurio pavadinime yra užfiksuota įrašo data (2022 m. balandžio 26 d.) bei įrašo pradžios laikas (11:59:59). Matyti, kad yra filmuojama Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) sankryža. (duomenys neskelbtini) filmuojama kelio atkarpa link (duomenys neskelbtini) ir matoma iki (duomenys neskelbtini) pastato galo, t. y. išvažiavimo iš šio namo kiemo, tuo metu šviečia saulė, kelio danga sausa. 03:44 matyti, kaip iš (duomenys neskelbtini) kiemo link (duomenys neskelbtini) lėtai juda baltos spalvos lengvasis automobilis. 03:46 į sankryžą įvažiuoja tamsios spalvos džipas, panašus į „BMW X3“, valstybiniai numeriai neįskaitomi. 03:51 į sankryžą įvažiuoja mėlynos spalvos lengvasis automobilis, panašus į „Nissan Primera“, valstybiniai numeriai neįskaitomi, automobilio forma ir ratlankiai yra tokie patys, kaip ir eismo įvykyje dalyvavusio automobilio „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 03:55 į sankryžą įvažiuoja šviesios spalvos automobilis, panašus į „VW Golf“ automobilį, valstybiniai numeriai neįskaitomi. Šiam automobiliui kirtus sankryžą, matyti, kad transporto priemonės pradeda judėti (duomenys neskelbtini). Eismui vėl pradėjus judėti (duomenys neskelbtini), matyti, kad ties (duomenys neskelbtini) pastatu transporto priemonės stabdo ir lėtina važiavimo greitį (2 t., b. l. 55–60).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. I. lavone nustatyta odos nubrozdinimai, muštinės žaizdos, poodinės kraujosruvos veido kairėje pusėje, kairio skruostikaulio lūžis, abiejų viršutinių žandikaulių lūžiai, nežymus pakraujavimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kairio žastikaulio viršutinio galo lūžis, kairio dilbio apatinio galo kaulų lūžiai, kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžiai su išplitusia kraujosruva minkštuose audiniuose, odos nubrozdinimas dešinės plaštakos nykščio srityje, poodinės kraujosruvos apatinių galūnių kairėje pusėje, odos nubrozdinimai keliuose. Šie sužalojimai pagal makroskopinį vaizdą padaryti kietais bukais daiktais (paviršiais), neužilgo iki hospitalizacijos į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.15 punktu, sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją nustatyti, į kurią M. I. kūno dalį buvo suduotas pirminis smūgis, nėra galimybės, tačiau sužalojimai dominuoja kairėje M. I. kūno pusėje. M. I. mirė nuo kūno sumušimo. Į tai nurodo odos nubrozdinimai, muštinės žaizdos, poodinės kraujosruvos veido kairėje pusėje, kairio skruostikaulio lūžis, abiejų viršutinių žandikaulių lūžiai, nežymus pakraujavimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kairio žastikaulio viršutinio galo lūžis, kairio dilbio apatinio galo kaulų lūžiai, kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžiai su išplitusia kraujosruva minkštuose audiniuose, odos nubrozdinimas dešinės plaštakos nykščio srityje, poodinės kraujosruvos apatinių galūnių kairėje pusėje, odos nubrozdinimai keliuose, kas komplikavosi ūminiu vidiniu nukraujavimu. M. I. mirė nuo patirtų sužalojimų ir ligos mirčiai įtakos neturėjo. M. I. mirė nuo sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti eismo įvykio metu. M. I. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta (2 t., b. l. 64–68).

Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. M. 2022 m. rugsėjo 5 d. tarnybinio pranešimo „Dėl atliktos R. M. abonentinio telefono numerio išklotinės analizės“ matyti, kad siekiant išsiaiškinti, ar R. M. eismo įvykio metu nesinaudojo mobiliojo ryšio priemone, buvo gauta įtariamosios R. M. abonentinio telefono numerio (duomenys neskelbtini) (UAB „Bitė Lietuva“) įeinančių ir išeinančių skambučių, trumpųjų pranešimų SMS bei bazinių stočių adresų išklotinė 2022 m. balandžio 26 d. nuo 11.30 val. iki 12.30 val. Gautos išklotinės analizės metu nustatyta, kad analizuojamu laikotarpiu R. M. mobiliojo ryšio telefono aparato su SIM kortele, kuriai priskirtas abonentinis telefono numeris Nr. (duomenys neskelbtini), signalas jungėsi prie bazinės stoties, esančios (duomenys neskelbtini), kryptis į šiaurės-pietinę Panevėžio miesto dalį, kuri apima ir įvykio, per kurį buvo sužalota M. I., vietą ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu. R. M. savo apklausoje parodė, kad 2022 m. balandžio 26 d. dienos metu, kelios minutės po 12 val., vairuodama automobilį „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini) gatve nuo miesto centro link (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina ir vaizdo kameros, įrengtos ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, įrašas, kuriame 12.03.51 val. užfiksuotas į sankryžą įvažiuojantis mėlynos spalvos lengvasis automobilis, panašus į „Nissan Primera“, kurio valstybiniai numeriai neįskaitomi, tačiau automobilio forma ir ratlankiai yra tokie patys, kaip ir eismo įvykyje dalyvavusio automobilio „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl tikėtina, kad tai tas pats automobilis, kurį vairavo R. M.. Ikiteisminio tyrimo turimais duomenimis, pirmasis pranešimas apie eismo įvykį Bendrajame pagalbos centre gautas 2022 m. balandžio 26 d. 12.06.55 val. Iš turimų duomenų darytina pagrįsta išvada, kad M. I. buvo sužalota 2022 m. balandžio 26 d. laikotarpyje nuo 12.03.51 val. iki 12.06.55 val. Mobiliojo ryšio operatoriaus UAB „Bitė Lietuva“ pateiktais duomenimis analizuojamu laikotarpiu R. M. mobiliojo ryšio telefono aparatu, duomenys perduodami taip: 1) 2022 m. balandžio 26 d. 12.04.42 val., pokalbio trukmė 18 sekundžių, R. M. skambina į abonentinį telefono numerį Nr. (duomenys neskelbtini), kuris registruotas R. M. vardu, tačiau galimai juo naudojasi įtariamosios vyras A. M.; 2) 2022 m. balandžio 26 d. 12.05.37 val., pokalbio trukmė 29 sekundės, R. M. skambina iš abonentinio telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini) (A. M.); 3) 2022 m. balandžio 26 d. 12.08.50 val., pokalbio trukmė 0 sekundžių, R. M. bando skambinti į abonentinį telefono numerį Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso liudytojui E. P.; 4) 2022 m. balandžio 26 d. 12.14.54 val. R. M. gauną trumpąją žinutę SMS iš abonentinio telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini) (E. P.); 5) 2022 m. balandžio 26 d. 12.22.43 val., pokalbio trukmė 0 sekundžių, R. M. bando skambinti iš abonentinio telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini) (A. M.); 6) 2022 m. balandžio 26 d. 12.24.01 val., pokalbio trukmė 152 sekundės, R. M. skambina į abonentinį telefono numerį Nr. (duomenys neskelbtini) (E. P.). Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota (2 t., b. l. 129–131).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. rugpjūčio 11 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvusioje kelio eismo situacijoje pėsčioji M. I. buvo partrenkta apie 4,3 m atstumu nuo kelio važiuojamosios dalies dešiniojo krašto. Nustatyti, kurioje tiksliai važiuojamosios dalies vietoje kelio ilgio atžvilgiu buvo pėsčioji M. I., kuomet ją partrenkė automobilis „Nissan Primera“, negalima. Apskaičiuoti, kokiu greičiu eismo įvykio metu judėjo automobilis „Nissan Primera“, negalima. Nustatyti, kokiu atstumu iki pėsčiosios M. I. partrenkimo vietos buvo R. M. vairuojamas automobilis „Nissan Primera“, kai iškilo grėsmė eismo saugumui, t. y. kai pėsčioji įžengė į gatvės važiuojamąją dalį, negalima. Jeigu iškilus grėsmė eismo saugumui, t. y. pėsčiajai įžengus į gatvės važiuojamąją dalį, automobilis „Nissan Primera“ buvo didesniu negu 12,6 ÷18,9 m atstumu iki pėsčiosios M. I. partrenkimo vietos, tai tokiu atveju buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Nissan Primera“ vairuotoja R. M., važiuodama jos pačios nurodomu 30÷40 km/h greičiu, laiku stabdydama vairuojamą transporto priemonę, turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo. Jeigu iškilus grėsmė eismo saugumui, t. y. pėsčiajai įžengus į gatvės važiuojamąją dalį, automobilis „Nissan Primera“ buvo didesniu negu 26,2 m atstumu iki pėsčiosios M. I. partrenkimo vietos, tai tokiu atveju buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Nissan Primera“ vairuotoja R. M., važiuodama didžiausiu leistinu 50 km/h greičiu, laiku stabdydama vairuojamą transporto priemonę, turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo. Jeigu buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Nissan Primera“ vairuotoja R. M. turėjo techninę galimybę sustabdyti vairuojamą transporto priemonę iki pėsčiosios M. I. partrenkimo vietos, tačiau laiku nestabdė vairuojamos transporto priemonės ir dėl to partrenkė kliūtį automobilio judėjimui sudariusią pėsčiąją, tai tokie jos veiksmai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Jeigu buvusioje kelio eismo situacijoje į kitą (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies pusę pėsčioji M. I. judėjo ne per pėsčiųjų perėją, tokiu būdu sudarydama kliūtį jai iš kairės artėjančio automobilio „Nissan Primera“ judėjimui, tai tokie jos veiksmai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Nustatyti, kurio eismo dalyvio (automobilio „Nissan Primera“ vairuotojos R. M. ar pėsčiosios M. I.) veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui, negalima (2 t., b. l. 75–80).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. lapkričio 22 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atliekant eismo įvykių kilimo aplinkybių tyrimus, ekspertinėje praktikoje naudojamos tokios daugiau 70 metų amžiaus moterų judėjimo greičių statistinės ribinės reikšmės: 2,9÷3,5 km/h – einant ramiu tempu; 3,6÷4,8 km/h – einant greitu tampu, 4,9÷6,2 km/h – bėgant ramiu tempu; 6,4÷9,0 km/h – bėgant greitu tempu. Negalima tiksliai nustatyti, kokiu greičiu judėjo (ėjo ramiu ar greitu tempu, ar bėgo ramiu ar greitu tempu) pėsčioji M. I. per kelio važiuojamąją dalį. Pėsčioji M. I., kirsdama kelio važiuojamąją dalį, apie 4,3 m atstumą nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto iki partrenkimo vietos įveiktų per apie 1,7÷5,3 s. laiko tarpą. Apskaičiuoti, kokiu atstumu buvusioje kelio eismo situacijoje nuo partrenkimo vietos buvo nublokšta pėsčioji M. I., negalima. Buvusioje kelio eismo situacijoje pėsčioji M. I. buvo partrenkta apie 4,3 m atstumu nuo kelio važiuojamosios dalies dešiniojo krašto. Nustatyti, kurioje tiksliai važiuojamosios dalies vietoje kelio ilgio atžvilgiu buvo pėsčioji M. I., kuomet ją partrenkė automobilis „Nissan Primera“, negalima. Jeigu pėsčioji buvo partrenkta 0,8 m atstumu už pėsčiųjų perėjos, tai tokiu atveju buvusioje kelio eismo situacijoje pėsčiajai įžengiant į gatvės važiuojamąją dalį, automobilis „Nissan Primera“, važiuojantis 30 km/h greičiu, buvo apie 14,3÷44,5 m atstumu iki pėsčiosios partrenkimo vietos. Jeigu pėsčioji buvo partrenkta 0,8 m atstumu už pėsčiųjų perėjos, tai tokiu atveju buvusioje kelio eismo situacijoje pėsčiajai įžengiant į gatvės važiuojamąją dalį, automobilis „Nissan Primera“, važiuojantis 40 km/h greičiu, buvo apie 18,7÷58,9 m atstumu iki pėsčiosios partrenkimo vietos. Jeigu pėsčioji buvo partrenkta 0,8 m atstumu už pėsčiųjų perėjos, tai tokiu atveju buvusioje kelio eismo situacijoje pėsčiajai įžengiant į gatvės važiuojamąją dalį, automobilis „Nissan Primera“, važiuojantis 50 km/h greičiu, buvo apie 21,9÷72,2 m atstumu iki pėsčiosios partrenkimo vietos. Jeigu pėsčioji M. I. buvo partrenkta 0,8 m atstumu už pėsčiųjų perėjos, tai tokiu atveju nurodytoje kelio eismo situacijoje automobilio „Nissan Primera“ vairuotoja R. M., važiuodama jos pačios nurodomu 30÷40 km/h greičiu, laiku stabdydama vairuojamą transporto priemonę, turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo. Jeigu pėsčioji M. I. per kelio važiuojamąją dalį ėjo ramiu arba greitu tempu, arba bėgo ramiu tempu ir buvo partrenkta 0,8 m atstumu už pėsčiųjų perėjos, tai tokiu atveju nurodytoje kelio eismo situacijoje automobilio „Nissan Primera“ vairuotoja R. M., važiuodama didžiausiu leistinu 50 km/h greičiu, laiku stabdydama vairuojamą transporto priemonę, turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo. Jeigu pėsčioji M. I. per kelio važiuojamąją dalį bėgo greitu tempu, mažesniu negu 7,6 km/h greičiu, ir buvo partrenkta 0,8 m atstumu už pėsčiųjų perėjos, tai tokiu atveju nurodytoje kelio eismo situacijoje automobilio „Nissan Primera“ vairuotoja R. M., važiuodama didžiausiu leistinu 50 km/h greičiu, laiku stabdydama vairuojamą transporto priemonę, turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo. Jeigu pėsčioji M. I. per kelio važiuojamąją dalį bėgo greitu tempu, ne mažesniu negu 7,6 km/h greičiu, ir buvo partrenkta 0,8 m atstumu už pėsčiųjų perėjos, tai tokiu atveju nurodytoje kelio eismo situacijoje automobilio „Nissan Primera“ vairuotoja R. M., važiuodama didžiausiu leistinu 50 km/h greičiu, laiku stabdydama vairuojamą transporto priemonę, neturėjo techninės galimybės išvengti pėsčiosios partrenkimo. Jeigu pėsčioji M. I. buvo partrenkta 0,8 m atstumu už pėsčiųjų perėjos, tai tokiu atveju nurodytoje kelio eismo situacijoje automobilio „Nissan Primera“ vairuotojos R. M. veiksmai – važiuodama jos pačios nurodomu 30÷40 km/h greičiu, pėsčiajai M. I. įžengus į gatvės važiuojamąją dalį, laiku nestabdė vairuojamos transporto priemonės ir todėl partrenkė pėsčiąją – techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Jeigu pėsčioji M. I. buvo partrenkta 0,8 m atstumu už pėsčiųjų perėjos, tai tokiu atveju nurodytoje kelio eismo situacijoje pėsčiosios M. I. veiksmai, į kitą (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies pusę judėjo ne per pėsčiųjų perėją, tokiu būdu sudarydama kliūtį jai iš kairės artėjančio automobilio „Nissan Primera“ judėjimui, techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (2 t., b. l. 88–98).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. lapkričio 22 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tikėtina tokia pėsčiosios M. I. kūno sužalojimų padarymo eiga. Pėsčiajai M. I. esant kelio važiuojamojoje dalyje vertikalioje arba tam artimoje padėtyje ir atsisukus kaire kūno puse į artėjančią transporto priemonę automobilis „Nissan Primera“ priekinio bamperio dešinės pusės dalimi turėjo pirminį sąlytį su kairės blauzdos išoriniu ir dešinės blauzdos vidiniu paviršiumi viduriniame trečdalyje, dėl to pėsčiajai buvo padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos apatinių galūnių kairėje pusėje. Po to pėsčiosios kūnas pateko ant automobilio ir tuomet galvos kairiąja puse, liemens kairiąja puse, kaire ranka turėjo sąlytį su kietu neribotu paviršiumi – su automobilio priekiniu dešiniu sparnu, variklio dangčiu, priekiniu dešinės pusės statramsčiu, priekinio lango stiklu, dėl to pėsčiajai buvo padaryti šie sužalojimai: odos nubrozdinimai, muštinės žaizdos, poodinės kraujosruvos veido kairėje pusėje, kairio skruostikaulio lūžis, abiejų viršutinių žandikaulių lūžiai, nežymus pakraujavimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais; kairio žastikaulio viršutinio galo lūžis; kairio dilbio apatinio galo kaulų lūžiai. Vėliau M. I. buvo nublokšta automobilio judėjimo kryptimi (į priekį) bei į dešinę ant kelio dangos, dėl to jai buvo padaryti šie sužalojimai: kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžiai su išplitusia kraujosruva minkštuose audiniuose; odos nubrozdinimas dešinės plaštakos nykščio srityje; odos nubrozdinimai keliuose. Pėsčioji M. I. prieš pat ją partrenkiant buvo vertikalioje arba tam artimoje padėtyje ir pasisukusi kaire kūno puse į artėjantį automobilį „Nissan Primera“ (2 t., b. l. 101–105).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. lapkričio 22 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad vidutinis automobilio „Nissan Primera“ judėjimo greitis nuo stulpo Nr. 1 iki stulpo Nr. 2 buvo 57,3 km/h, o nuo stulpo Nr. 2 iki stulpo Nr. 3 vidutinis automobilio „Nissan Primera“ judėjimo greitis buvo 55,2 km/h. Jeigu automobilio vairuotoja atleido akceleratoriaus pedalą nuo stulpo Nr. 3 (paskutinis taškas, iki kurio buvo suskaičiuotas automobilio vidutinis greitis iš vaizdo įrašo) ir riedėjo, tai ties pėsčiųjų perėjos artimuoju kraštu automobilio judėjimo greitis buvo apie 30,8 km/h, o ties tolimuoju kraštu – apie 29,0 km/h (2 t., b. l. 111-115).

Iš (duomenys neskelbtini) 2022 m. gruodžio 30 d. rašto „Dėl R. M. privalomosios vairuotojų sveikatos patikros“ matyti, R. M. vairuoja nuo 2000 m. Prieš išduodant vairuotojo pažymėjimą praėjo med. patikrą, kurios metu tikrintas regėjimas, vairuoti leista. Pakartotinai tikrinta 2016 m. sausio 26 d., regėjimas abiem akimis geras (1,0), akinių ar kokių kitų pagalbinių priemonių nereikia, apribojimai nebuvo taikomi, žvairumas nėra kliūtis vairavimui (2 t., b. l. 190).

Iš įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo, matyti, kad automobilio „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė buvo drausta, draudimas galiojo nuo 2021 m. rugpjūčio 6 d. iki 2022 m. rugpjūčio 5 d. (1 t., b. l. 52).

Pačios kaltinamosios R. M., liudytojų E. P., J. S. parodymai, taip pat visų šių asmenų parodymų patikrinimo vietoje protokolai, eismo įvykio vietos apžiūrų protokolai, specialistų išvados ir kiti byloje surinkti bei ištirti įrodymai patvirtina, kad R. M. 2022 m. balandžio 26 d. šiek tiek po vidurdienio važiavo automobiliu „Nissan Primera“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Panevėžyje (nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini) pusės). Nors pati eismo įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima, tačiau buvo gautas vaizdo įrašas iš (duomenys neskelbtini) sankryžos, Panevėžyje, ir specialistas pagal atstumus tarp stulpų bei važiavimo tarp jų laiką apskaičiavo, kad vidutinis automobilio „Nissan Primera“ judėjimo greitis nuo stulpo Nr. 1 iki stulpo Nr. 2 buvo 57,3 km/h, o nuo stulpo Nr. 2 iki stulpo Nr. 3 – 55,2 km/h (Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. lapkričio 22 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)). Tai patvirtina, kad važiuodama (duomenys neskelbtini) už sankryžos su (duomenys neskelbtini) kaltinamoji viršijo leistiną 50 km/h greitį mieste, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių 129 punkto reikalavimą važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu, tačiau tai savaime nereiškia, jog ji greitį viršijo ir važiuodama už stulpo Nr. 3 link pėsčiųjų perėjos, nes toje pačioje specialisto išvadoje padaryta išvada, kad jeigu automobilio vairuotoja atleido akceleratoriaus pedalą nuo stulpo Nr. 3 ir riedėjo, tai ties pėsčiųjų perėjos artimuoju kraštu automobilio judėjimo greitis buvo apie 30,8 km/h, o ties tolimuoju kraštu – apie 29,0 km/h.

Nepaisant to, kokiu greičiu kaltinamosios vairuota transporto priemonė artėjo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios (duomenys neskelbtini) (už sankryžos su (duomenys neskelbtini)), artėdama prie jos vairuotoja R. M. pagal Kelių eismo taisyklių 30 punktą privalėjo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jos važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. T. M., kaip vairuotoja, privalėjo imtis visų atsargumo priemonių ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti. Iš kaltinamosios parodymų matyti, kad ji, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, apsidairė, ar nėra pėsčiųjų, kuriuos ji turėtų praleisti, tačiau kaltinamoji taip pat nurodė ir tai, jog už pėsčiųjų perėjos atbulomis manevravo kitas automobilis, į kurį ji buvo nukreipusi savo dėmesį, nes šis automobilis sudarė jai kliūtį kelyje. Iš kaltinamosios parodymų akivaizdu, kad ji pėsčiosios M. I. važiuojamojoje kelio dalyje nepamatė iki pat tol, kol jos vairuota transporto priemonė su ja susidūrė. Kaltinamosios, liudytojų E. P. ir J. S. parodymai, specialistų išvados ir kiti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad pėsčioji į važiuojamąją kelio dalį įėjo kaltinamajai iš dešinės pusės ir eismo įvykis įvyko pėsčiajai įžengus į antrą eismo juostą, kuria ir važiavo R. M..

Liudytoja J. S. negalėjo tiksliai pasakyti, ar M. I. į važiuojamąją kelio dalį įžengė pačioje pėsčiųjų perėjoje, ar šalia jos, bet, šios liudytojos teigimu, ji tikrai ėjo link saugumo salelės, esančios pėsčiųjų perėjos viduryje. Liudytojas E. P. parodė, kad pėsčioji M. I., prieš įžengdama į važiuojamąją kelio dalį, stovėjo prie antrojo konteinerio (žiūrint nuo pėsčiųjų perėjos pusės) ir po to ji pradėjo eiti greitu žingsniu įstrižai (duomenys neskelbtini) link pėsčiųjų perėjos saugumo salelės. Liudytojo E. P. teigimu, susidūrimo metu pėsčioji jau buvo įžengusi į antrą eismo juostą ir beveik pasiekusi „zebrą“. Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas E. P. parodė vietą (duomenys neskelbtini) važiuojamojoje kelio dalyje, 0,8 m atstumu iki pėsčiųjų perėjos, kur įvyko pėsčiosios ir automobilio susidūrimas. Taigi nustatyta, kad pėsčioji M. I. į važiuojamąją kelio dalį įžengė ir ja ėjo ne pažymėtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ribose, o šalia jos, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių 42 punktą, pagal kurį į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų perėjomis, o kur jų nėra, – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją; pėstieji neturi peržengti perėjos ribų.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tokiais atvejais, kai Kelių eismo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, būtina spręsti priežastinio ryšio klausimą tarp visų eismo įvykyje dalyvavusių eismo dalyvių padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir BK 281 straipsnyje nurodytų padarinių atsiradimo. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9-976/2022).

Specialisto išvadoje padaryta išvada, kad R. M., važiuodama didžiausiu leistinu 50 km/h greičiu, net ir laiku stabdydama vairuojamą transporto priemonę, vieninteliu atveju neturėjo techninės galimybės išvengti pėsčiosios partrenkimo, jeigu pėsčioji M. I. per kelio važiuojamąją dalį bėgo greitu tempu, ne mažesniu negu 7,6 km/h greičiu, o visais kitais atvejais vairuotoja, jeigu ji būtų laiku pastebėjusi pėsčiąją ir laiku stabdydama vairuojamą transporto priemonę, turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo. Žuvusi pėsčioji buvo senyvo amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų), su savimi turėjo lazdą ir krepšį su rateliais apačioje. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad M. I. per kelio važiuojamąją dalį judėjo ne mažesniu negu 7,6 km/h greičiu. Eismo įvykio situacijoje automobilio „Nissan Primera“ vairuotojos R. M. veiksmai, t. y. kad ji pėsčiajai M. I. įžengus į gatvės važiuojamąją dalį, laiku nestabdė vairuojamos transporto priemonės, techniniu požiūriu lėmė šio eismo įvykio kilimą. Tokie R. M. veiksmai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio, kurio metu kaltinamoji partrenkė kliūtį automobilio judėjimui sudariusią pėsčiąją, kilimu. Taigi eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota ir tą pačią dieną dėl patirtų sužalojimų ligoninėje mirė pėsčioji M. I., įvyko dėl to, kad R. M. nesustojo ir nepraleido jai iš dešinės pusės apie 0,8 m atstumu už pėsčiųjų perėjos žymėjimo „zebras“ krašto ėjusios pėsčiosios M. I. bei ją partrenkė.

Nustatyti kaltinamosios atlikti veiksmai pagal atsiradusias pasekmes teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, nes atitinka joje numatytos nusikalstamos veikos (neatsargaus nusikaltimo) sudėtį. R. M., vairuodama kelių transporto priemonę, dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Kaltinamosios atsakomybės nešalina tai, kad pėsčioji susidūrimo metu buvo apie 0,8 m atstumu už pėsčiųjų perėjos žymėjimo „zebras“ krašto, nes teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog pėsčiųjų ėjimas per gatvę ne pažymėta perėja, o šalia jos, neatleidžia vairuotojo nuo pareigos artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kurias numato Kelių eismo taisyklės. Partrenkus žmogų pėsčiųjų perėjoje ar jos zonoje vairuotojo kaltės paprastai nepašalina teiginiai, kad buvo nepalankios oro sąlygos, nepakankamas matomumas ar jam matomumą užstojo kita eismo juosta važiavusi ar sustojusi mašina ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017). Jeigu susiklosčiusioje situacijoje R. M., artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, būtų buvusi atidesnė, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės, ji turėjo pastebėti važiuojamąja kelio dalimi einančią pėsčiąją, kuri iki susidūrimo spėjo pereiti visą pirmą eismo juostą ir įžengė į antrą eismo juostą, kuria važiavo kaltinamoji.

Kaltinamosios R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji, ikiteisminio tyrimo metu davusi parodymus apie eismo įvykį, teisiamajame posėdyje prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis).