- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-12
- Bylos Nr.
- e2A-646-560/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01268-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- AB „NEO Finance“
- Atsakovas
- L. G.
teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal
ieškovės AB „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal AB „NEO Finance“ ieškinį atsakovui L. G. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateiktu teismui ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 2 152,83 Eur negrąžinto kredito dalį, 243,04 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. rugsėjo 6 d.), 26,03 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 152,83 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 929,84 Eur tarpininkavimo mokesčio, 11,16 Eur sutartines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Nurodė, kad atsakovas 2019 m. kovo 22 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K499695017 su vartojimo kredito davėju AB „NEO Finance“. Nurodyta sutartimi atsakovui buvo suteiktas 2 152,83 Eur vartojimo kreditas 36 mėnesių terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 970,89 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 26,03 proc.) ir 153,06 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2022 m. kovo 22 d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. spalio 9 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo 2 152,83 Eur negrąžinto kredito, 243,04 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki 2019 m. rugsėjo 6 d., 26,03 procentų dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 152,83 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. rugsėjo 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 153,06 Eur tarpininkavimo mokesčio, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 548,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 245,16 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės naudai; likusioje dalyje ieškinį atmetė.
4. Teismas nurodė, kad atsakovas L. G. 2019 m. kovo 22 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K499695017 su ieškove AB „NEO Finance“. Atsakovui buvo suteiktas 2 152,83 Eur vartojimo kreditas 36 mėnesių terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 970,89 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 26,03 proc.) ir 153,06 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2022 m. kovo 22 d. Atsakovui pradėjus nevykdyti savo sutartinių įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį Nr. K499695017, ieškovė 2019 m. rugpjūčio 28 d. išsiuntė atsakovui pranešimą, kuriuo informavo apie susidariusią skolą ir įspėjo apie sutarties nutraukimą, jeigu per nustatytą terminą nuo raginimo gavimo dienos nebus sumokėta skola. Kadangi atsakovas per nustatytą terminą skolos nesumokėjo, ieškovė nutraukė sutartį.
5. Atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai neįvykdė ir laiku kredito negrąžino. Esant šioms aplinkybėms, teismas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 2 152,83 Eur negrąžinto kredito dalį laikė pagrįstu ir tenkino. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 243,04 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2019 m. rugsėjo 6 d., ir 26,03 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2152,83 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Pagal šalių sudarytą sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatyto dydžio metines palūkanas, metinė palūkanų norma 26,03 procento. Šias palūkanas teismas laikė mokėjimo palūkanomis ir tenkino ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas.
Šalies argumentai
6. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 929,84 Eur tarpininkavimo mokesčio. Tarpininkavimo mokestis susideda iš 2 dalių (Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punktas): 1) Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis (4,90 %) nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas; 2) 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą; šiame punkte (t. y. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punkte) apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 (trisdešimt) eurų. Teismas, vertindamas tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo sąlygas, darė išvadą, kad ta apimtimi, kiek tarpininkavimo mokestis yra skaičiuojamas nuo pavėluotų įmokų, kurias turi mokėti paskolos gavėjas arba skaičiuojamas tik tais atvejais, kai paskolos gavėjas nevykdo savo įsipareigojimų pagal sutartį (vėluoja mokėti įmokas ir pan.), jis (t. y. tarpininkavimo mokestis) atlieka prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 punktas ta apimtimi, kiek nustato tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimą nuo vėlavimo palūkanų sumos, taip pat 5.3.2 ir 5.4 punktai nustato mokestį už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą ir taip prieštarauja VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai imperatyviai nuostatai, kad jokie kiti mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi, ex officio Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 punkte įtvirtintą sąlygą „ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas“, taip pat 5.3.2 ir 5.4 punktus pripažino nesąžiningomis vartojimo sutarties sąlygomis ir panaikino nuo sutarties sudarymo (CK 6.228⁴ straipsnio 2, 3, 8 ir 9 dalys). Tarpininkavimo mokestis, apskaičiuotas pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 punkte įtvirtintą sąlygą yra 153,06 Eur. Bendra vartojimo kredito kaina yra 1 133,95 Eur (mokėtinos palūkanos ir 153,06 Eur tarpininkavimo mokestis, kuris buvo aiškiai nurodytas Sutarties specialiosiose sąlygose). Tokia bendra vartojimo kredito kaina neprieštarauja VKĮ 21 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, todėl teismas ieškovės reikalavimą dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė jai iš atsakovo 153,06 Eur tarpininkavimo mokestį.
7. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 11,16 Eur sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2019 m. balandžio 23 d.) iki kreipimosi į teismą dienos. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį; jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Sistemiškai taikant VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo netesybų aiškinimo praktiką, teismas darė išvadą, kad vartojimo kredito sutartyse kompensacinę funkciją gali atlikti tik delspinigiai, bet ne kitos priemonės, įskaitant ir kompensuojamąsias palūkanas, todėl ieškovės prašymo dėl 11,16 Eur palūkanų netenkino. Teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2 548,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisė 245,16 Eur žyminį mokestį.
III. Apeliacinio skundo argumentai
8. Ieškovė UAB „NEO Finance“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo:
8.1. Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimą dalyje dėl tarpininkavimo mokesčio ir priteisti apeliantui iš atsakovo 929,84 Eur tarpininkavimo mokesčio;
8.2. Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimą dalyje dėl kompensuojamųjų palūkanų ir priteisti apeliantui iš atsakovo 11,16 Eur kompensuojamų palūkanų;
8.3. Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantui iš atsakovo, L. G. 321,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme;
8.4. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą;
8.5. Priteisti apeliantui iš atsakovo 19 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą ir 246,01 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą.
9. Nurodo, kad pagal Sutarties 1.8 p., bendra vartojimo kredito kaina (Vartojimo kredito mokestis) - visos išlaidos, įskaitant palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas, remiantis Sutarties 1.27., 5.3., 5.3.1., 5.3.2, 5.4 ir 5.14 punktais. Sutarties 5.4 punkte numatyta, jog vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl šalys susitaria, kad Sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant Sutartį, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei ir visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi Sutarties 5.14. punktu. Pirmosios instancijos teismas neteisingai tarpininkavimo mokestį sutapatino su netesybomis. Apeliantė prieš suteikdamas vartojimo kreditą, atsakovui pateikė visą reikalingą informaciją apie kreditą. Ieškovė atliko informavimo pareigą, kadangi atsakovas per protingą terminą, pakankamą susipažinti su pateikiama informacija, iki vartojimo kredito sutarties sudarymo galėjo susipažinti su ieškovės siūlomomis vartojimo kredito sąlygomis, kad šis galėtų palyginti skirtingus konkurentų pasiūlymus ir pasirinkti jam priimtinas vartojimo kredito sutarties sąlygas. Specialiosiose sąlygose aiškiai nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis yra 4.90 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos (vartojimo kredito sutarties 5.3.1.p.) ir, kad apskaičiuojamas 5.3.2. p nustatyta tvarka. Tarpininkavimo mokestis su nuolaida yra 153,06 Eur. Padidintas tarpininkavimo mokestis atitinka specialiosios dalies sąlygas ir toks skaičiavimas neprieštarauja imperatyvioms Vartojimo kredito įstatymo nuostatoms. Pirmosios instancijos teismas ieškovei turėjo nurodyti ieškinio trūkumus bei nustatyti terminą nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti, jei jam iš pateikto ieškinio bei ieškinio priedų nebuvo aišku, kaip buvo apskaičiuotas tarpininkavimo mokestis.
10. Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 11,16 Eur sutartinių palūkanų, kurios skaičiuojamos nuo praleidimo įvykdyti prievolę termino t. y. nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki kreipimosi į teismą dienos. Ieškinyje buvo aiškiai nurodyta už kokį laikotarpi yra skaičiuojamos mokėjimo ir kompensacinės palūkanos. Šios palūkanos yra skaičiuojamos už skirtingus laikotarpius ir jos nėra tapačios. Aiški informacija yra vienas iš esminių atsakingojo skolinimo ir skolinimosi elementų. Informacija apie visus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius nebuvo nutylima. Atsakovas nesuteikė pagrindo (nepateikė klausimų, teiginių), kad nesupranta pateiktos informacijos arba ją supranta klaidingai. Teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantui priteisintos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
11. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
12. Byloje nustatyta, kad atsakovas L. G. 2019 m. kovo 22 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K499695017 su vartojimo kredito davėju AB „NEO Finance“. Nurodyta sutartimi atsakovui buvo suteiktas 2 152,83 Eur vartojimo kreditas 36 mėnesių terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 970,89 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 26,03 proc.) ir 153,06 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2022 m. kovo 22 d. Atsakovui pradėjus nevykdyti savo sutartinių įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį Nr. K499695017, ieškovė 2019 m. rugpjūčio 28 d. išsiuntė atsakovui pranešimą, kuriuo informavo apie susidariusią skolą ir įspėjo apie sutarties nutraukimą, jeigu per nustatytą terminą nuo raginimo gavimo dienos nebus sumokėta skola. Kadangi atsakovas per nustatytą terminą skolos nesumokėjo, ieškovė nutraukė sutartį.
13. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas netenkino reikalavimo priteisti 929,84 Eur tarpininkavimo mokesčio, o priteisė tik 153,06 Eur tarpininkavimo mokesčio. Tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra (Sutarties bendrųjų sąlygų 1.29. punktas). Tarpininkavimo mokestis susideda iš 2 dalių: 1) Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis (4,90 proc.) nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas; 2) 1,2 proc. per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą; Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 (trisdešimt) eurų (Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punktas). Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punkte nustatyta: „<...> Šalys susitaria, kad Sutarties 5.3.2. punkte nurodytai Tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant Sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt) dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi Sutarties 5.3.2. punkte nurodyta Tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta Bendrovės patiriamoms išlaidoms susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos Vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam Vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, Sutarties 5.3.2. punkte nurodytai Tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma <...>“.
14. Vadinasi, pagal išvardintas vartojimo kredito sutarčių bendrąsias sąlygas sutarties sudarymo metu 5.3.2 p. nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai pritaikyta nuolaida yra panaikinama tik tuo atveju, jeigu kredito gavėjas netinkamai vykdo prisiimtus įsipareigojimus. Tuo atveju, jeigu kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nuolaida išlieka visą sutarties galiojimo laikotarpį ir pareiga mokėti 5.3.2 p. nurodytą tarpininkavimo mokesčio dalį neatsiranda. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių sudarytose sutartyse numatyta ieškovės teisė panaikinti sutarčių sudarymo metu pritaikytas nuolaidas atsakovo netinkamo įsipareigojimų vykdymo atveju yra nukreipta į kredito gavėjo skatinimą tinkamai ir laiku vykdyti prisiimtas prievoles, tokiu būdu išvengiant neigiamų padarinių atsiradimo, t. y. pareigos mokėti sutarčių 5.3.2 p. nustatytą tarpininkavimo mokesčio dalį. Tokios nuolaidos panaikinimas, kredito gavėjui netinkamai vykdant prisiimtas prievoles, iš esmės reiškia baudinio pobūdžio sankcijų, t. y. netesybų, taikymą. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vartojimo kredito sutarčių bendrųjų sąlygų 5.3.2 p. numatytas tarpininkavimo mokestis laikytinas netesybomis. Pagal vartojimo kredito sutarčių nuostatas atsakovui prievolės mokėti nuolaidos sumą atsiradimas siejamas su netinkamu kredito sutarčių vykdymu, kredito įmokų nemokėjimu, todėl tokia sąlyginė tarpininkavimo mokesčio nuolaida iš esmės yra netesybos (CK 6.71 straipsnis). Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Taigi, pirmosios instancijos teismas, tinkamai ištyręs tarp šalių sudarytų kredito sutarčių nuostatas, pagrįstai nusprendė priteisti tik tą dalį nesumokėto tarpininkavimo mokesčio, kurio mokėjimas nebuvo susietas atsakovo vėlavimu vykdyti prievolę.
15. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas atsisakė tenkinti ieškinio reikalavimą dėl 11,16 Eur palūkanų priteisimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; 6.37 str. 1 d., 6.872 str.), ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą CK 6.210 str., 6.261 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K?3-275-248/2015). Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70 str., 6.71 str.), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Kreditorius už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali reikalauti taikyti skolininkui dviejų formų sutartinę civilinę atsakomybę: netesybų išieškojimą ir (ar) nuostolių atlyginimą (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal bendrąją taisyklę netesybos (bauda, delspinigiai) yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, dėl kurių šalys susitaria, sudarydamos sutartį, ir kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Kita vertus, kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 6.210 straipsnyje įtvirtintos palūkanos, kurios mokamos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, ir praleistą prievolės vykdymo terminą, savo prigimtimi yra kompensacinės palūkanos. Kompensacinės palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Vadinasi, tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati – kompensacinė, ir jos pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos, kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek Vartojimo kredito įstatymo, tiek 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių, kuri buvo įgyvendinta Vartojimo kredito įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
17. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad kompensacinę funkciją gali atlikti tik delspinigiai, bet ne kitos priemonės. Šiuo atveju kompensacinę funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 išaiškino, kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos, kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl 11,16 Eur kompensuojamųjų palūkanų priteisimo. Nenustačius, jog ieškovės prašomas priteisti 11,16 Eur palūkanų dydis viršytų Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą dydį, t. y. 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje apeliacinį skundą tenkina ir priteisia ieškovei iš atsakovo 11,16 Eur palūkanų.
18. Iš dalies patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, keistina ir sprendimo už akių dalis dėl 5 procentų metinių procesinių palūkanų priteisimo nurodant, kad ieškovei iš atsakovės priteisiama 5 procentų metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo visos priteistos sumos, t. y. nuo 2 560,09 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, CPK 362 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme
19. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš dalies, iš dalies keistinas pirmosios instancijos sprendimas, todėl perskirstinos bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamu atveju patenkintų ieškinio reikalavimų dalis sudaro 76,72 proc., todėl priteistinos bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidos sudaro 246,28 Eur (321,01 Eur x 76,72 proc.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
20. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies (1,29 proc.), ieškovei iš atsakovo priteistina 0,25 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą ir 3,17 Eur išlaidų už advokato paslaugas, iš viso 3,42 Eur. (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Ieškovės UAB „NEO Finance“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimą už akių pakeisti iš dalies ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo L. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“ (juridinio asmens kodas 303225546) naudai 2 152,83 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto penkiasdešimt dviejų eurų 83 ct) negrąžinto kredito, 243,04 Eur (du šimtus keturiasdešimt tris eurus 4 ct) mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki 2019 m. rugsėjo 6 d., 26,03 procentų dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 152,83 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. rugsėjo 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 153,06 Eur (šimtą penkiasdešimt tris eurus 6 ct) tarpininkavimo mokesčio, 11,16 Eur (vienuolika eurų 16 ct) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 560,09 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 246,28 Eur (du šimtus keturiasdešimt šešis eurus 28 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti ieškovei UAB „NEO Finance“ iš atsakovo L. G. 3,42 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.