Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-08-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2119-1133/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-08-26
Bylos Nr.
1-2119-1133/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08144-2021-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
Kaltinamasis
E. S.
Kategorijos
NuorašasBaudžiamoji byla Nr. 1-2119-1133/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08144-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2; 1.2.25.6; 1.1.7.3; 1.1.7.2.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.8.10.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė,sekretoriaujant Boženai Voišvilienei,dalyvaujant prokurorei Agnei Šneiderienei,kaltinamajam E. S.,

teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), užsiimantis individualia veikla, neteistas:

1) 2020 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, byloje Nr. 1-2310-1034/2020, E. S., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja ir jam byla nutraukta. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi, priimtoje šioje byloje, įrodymų tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-2310-1034/2020 atnaujintas;

2) 2021 m. rugpjūčio 13 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK64¹ straipsnį, 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 72 ir 68 straipsniu, paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: 2 metus nuo 2021 m. birželio 7 d. uždrausta vairuoti kelių transporto priemones, automobilio „O. M.“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimas (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nuosprendis neįsiteisėjęs).

Kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. S. 2021 m. vasario 21 d., apie 2.11 val., Vilniuje, Geležinio Vilko gatvėje, ties Ateities gatve, vairavo automobilį „T. P.“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta 1,91 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims bei padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

2. E. S. 2020 m. balandžio 9 d., apie 21 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,73 promilių girtumas), konflikto metu smaugė sutuoktinę J. S., ją laikydamas rankomis už kaklo, Po to sudavė J. S. ranka ne mažiau nei vieną smūgį į veidą, sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius kumščiais į įvairias kūno vietas. Tokiais savo veiksmais J. S. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje

3. Kaltinamasis E. S. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl vairavimo būnant apsvaigus nuo alkoholio pripažino visiškai ir parodė, kad nuo pat dienos pradžios aplinkybių negali papasakoti. Pamena, kaip važiavo Geležinio Vilko gatve ir tą akimirką dėl kažko sustabdė ratas. Nežino, dėl ko ratas sustabdė, gal dėl techninių priežasčių, gal dėl gatvėje buvusių kažkokių kliūčių. Atsitrenkė, išlipo, tada privažiavo automobilis, kuris iškvietė greitąją. Atvažiavo greitoji, paklausė ar nereikia jam pagalbos. Jis atsakė, kad reikia ir jį išvežė į Lazdynų ligoninę. Jam buvo konstatuotas krūtinės sumušimas. Vakare gėrė alų, todėl ir buvo nustatytas neblaivumas. Išgėrė apie 5 butelius alaus. Alus buvo 5-6 laipsnių stiprumo. Talpa 1 litro. Gaunasi, kad išgėrė apie 5 litrus alaus. Sėdo už automobilio vairo, nes turbūt važiavo dar nusipirkti alaus. Važiavo vienas. Automobilis priklausė įmonei. Ta įmonė užsiiminėjo automobilių nuoma. Jis nuomojosi kaltinime nurodytą automobilį ir mokėjo nuomos mokestį. Negali pasakyti ar sutartyje buvo nurodyta jo atsakomybė, jeigu vairuos neblaivus. Tą automobilį naudojo pavežėjo darbui. Nurodė, kad nežino tokios aplinkybės, dėl kurių galėtų pateisinti vairavimą išgėrus. Pakankamai dažnai vartoja alkoholį, tačiau problemų dėl alkoholio vartojimo neturi. Šiuo metu nedirba, Registruojasi užimtumo tarnyboje.

4. Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, proceso dalyviams sutinkant, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir prokurorui pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

5. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę padarius, nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai:

5.1. Liudytojo L. B.parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2021 m. vasario 21 d., naktį, apie 2 val. jis kartu su draugu ir jo automobiliu važiavo Geležinio Vilko gatve, važiuojant į centro pusę ant viaduko iš Ateities gatvės pamatė, kad į viaduką yra atsitrenkęs automobilis „T. P.“ (v. n. (duomenys neskelbtini)). Jie pamatė, kad jų kiti draugai yra sustoję prie „Toyota“ automobilio. Sustojo ir jie su tikslu sužinoti, ar žmogui nereikia pagalbos. Išlipus iš automobilio jis pamatė, kad automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas yra išlipęs į lauką. Jis matė, kad žmogus yra pasimetęs, jis pagalvojo, kad žmogus yra šoko būsenoje. Jis paklausė vairuotojo ar šiam reikalinga pagalba. Vairuotojas jam atsakė, kad ne, kad viskas vairuotojui yra gerai. Jis su draugais dar kartą paklausė ar tai vairuotojo automobilis, vairuotojas atsakė, kad ne, ne jo, paaiškino, kad automobilį nuomoja, dirba pavežėju. Jie vairuotojui pasiūlė, kad tokioje situacijoje šis turi susisiekti su bendrove ir pranešti. Vairuotojas buvo pasimetęs, sakė „jo, gerai“, bet jis matė, kad vairuotojas nelabai norėjo kalbėti. Jo (L. B.) draugas pasiūlė vairuotojui padėti ir paskambinti už vairuotoją į šio bendrovę. „Toyota“ vairuotojas sutiko, pasakė kur dirba, po ko draugas paskambino į bendrovę ir pranešė dėl situacijos. Bendrovės darbuotoja pasakė, kad jie iškviestų policiją. Jis priėjo arčiau vairuotojo ir pajuto alkoholio kvapą, vairuotojo kalba buvo nelabai rišli. Nurodė, kad kol jie bendravo su „Toyota“ vairuotoju, prie jų vairuotojas jokio alkoholio nevartojo. Tada jis paskambino 112 ir pranešė kokia yra situacija ir iškvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams vairuotojas pasidarė neadekvatus - pradėjo šaukti ant pareigūnų (b. l. 30-33).

5.2. Liudytojo D. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2021 m. vasario 21 d. dirbo su vyriausiąja patrule G. K.. Jie pagal pranešimą nuvyko į Geležinio Vilko g. ir Ateities g., kur į kelio atitvarus įvažiavo automobilis „Toyota“ (v. n. (duomenys neskelbtini)). Įvykio vietoje jau buvo atvykęs ekipažas. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko ekipažas, kuris paaiškino, kad jiems atvykus stovėjo jaunuolių kompanija, kurie pasakė, kad įvykio nematė, tačiau sustojo tam, kad suteiktų pagalbą vairuotojui. Priėjus prie vairuotojo buvo matoma, kad vairuotojas automobilyje buvo vienas, jokių keleivių nebuvo. Bendraujant su vairuotoju, vyras elgėsi įžūliai, kalbėjo neadekvačiai, bandė aiškinti nebūtus dalykus, nuo vairuotojo buvo juntamas alkoholio kvapas, vairuotojas buvo akivaizdžiai apsvaigęs. Vairuotojas sakė nežinantis, kaip jam pavyko taip atsitrenkti į kelio atitvarą. Vairuotojas dėl blaivumo pasitikrinimo dažnai nukreipdavo kalbą. Po kažkurio laiko vairuotojas pasakė, kad blaivumą tikrinsis tik pas medikus. Asmuo skundėsi skausmais, todėl jie nusprendė iškviesti Greitąją medicinos pagalbą (toliau - GMP). Atvykusi GMP apžiūrėjo vairuotoją, kuris skundėsi krūtinės skausmu, todėl buvo nuspręsta vyriškį išvežti į ligoninę tolimesnei apžiūrai. Tuo metu, kol medikai apžiūrėjo vyriškį, buvo nustatyta jo tapatybė - tai buvo E. S.. Vairuotojas E. S. nenorėjo tikrintis blaivumo alkotesteriu, todėl buvo nuspręsta ir surašytas siuntimas kraujo paėmimui, kadangi, kaip jis ir minėjo, vietoje vairuotojo blaivumo patikrinti nepavyko. Automobilis buvo priverstinai išvežtas. Jiems nuvykus į Respublikinę Vilniaus Universitetinę ligoninę buvo filmuota „Body“ kamera, kaip E. S. buvo paimtas kraujo tyrimas, po to jie išvyko, o vairuotojas buvo paliktas tolimesnei apžiūrai (b. l. 36-39).

5.3. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiosios patrulės G. K. 2021 m. vasario 11 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodytos aplinkybės sutampa su pareigūno D. A. parodymais (b. l. 9).

5.4. Bendrojo pagalbos centro išrašas dėl įvykio, pateiktas skambučio Bendrajam pagalbos centrui apžiūros protokolas, iš kurių matyti, kad įrašas centro informacinėje sistemoje užregistruotas 2021 m. vasario 21 d. Garso įraše „2021_02_21_02-09-26_37067846676“ girdimas pranešėjo L. B. balsas ir BPC darbuotojos balsas. Pranešėjas praneša, kad įvyko eismo įvykis, žmogus atsitrenkė į atitvarą Geležinio Vilko gatvėje, ant tilto Ateities gatvėje. Automobilis „Toyota Prius“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 41-43).

5.5. Eismo įvykio schema, kur užfiksuotas į atitvarus atsitrenkęs kaltininko vairuotas automobilis, vieta – Vilnius, Geležinio Vilko g., ties išvažiavimu iš ateities gatvės (b. l. 17).

5.6. Kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, darytais pareigūnų Body kameromis ir šių vaizdo įrašų apžiūros protokolas. Vaizdo įraše, kurio pavadinimas „2021_0221_022439_038“, matoma kaip policijos pareigūnai važiuoja tarnybiniu automobiliu. 2 min. (vaizdo įrašo minutę) pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, išlipa iš tarnybinio automobilio ir 02:10 min. pareigūnas kalba su E. S.. E. S., atsakinėdamas į pareigūnų klausimus nurodo, jog gėrė ne per daugiausia, išgėrė porą butelių alaus. Matoma, kaip pareigūnas apsisuka ir atsidaro tarnybinį automobilį, paruošia alkotesterį. E. S. nurodo, kad jaučia stresą. Nurodo, kad jam reikia greitosios. Pareigūnas įkalbinėja E. S. pasitikrinti blaivumą, E. S. vis nurodo, kad jam turi būti iškviesta greitoji, nori, kad medikai nustatytų jo neblaivumą. Antrame vaizdo įraše, kurio pavadinimas „2021_0221_022940_039“, matoma, kaip pareigūnai stovi, laukia kada E. S. baigs kalbėti telefonu. Po ko pareigūnas prieina prie pastarojo, prašo pasidėti telefoną ir pasitikrinti blaivumą. Tačiau E. S. paaiškina, kad be medikų nieko nesitikrins. Tada pareigūnas pasiteirauja ką pastarajam skauda, kad žinotų priežastį, dėl ko kviesti GMP. E. S. pasakė, kad skauda viską, po ko pareigūnas paaiškino, kad medikus iškvies, tačiau jis vis tiek privalės pasitikrinti blaivumą. 00:55 min. (vaizdo įrašo minutę) pareigūnas dar kartą paklausė, ar E. S. atsisako pūsti į alkotesterį, įspėja dėl baudžiamosios atsakomybės ir automobilio nutempimo. E. S. atsako, kad jis pareigūnams sakęs, jog yra išgėręs. Pareigūnai iškviečia GMP pagalbą. Trečiame vaizdo įraše Nr. „2021_0221_023439_040“ matosi, kaip pareigūnai teiraujasi dėl eismo įvykių aplinkybių, tačiau E. S. aiškiai pareigūnams paaiškinti nesugeba, apsisuka ir nueina. Pareigūnas nueina prie įtariamojo ir paaiškina dėl įvykio ir dar kartą pasiteirauja, ar šis pūs į alkotesteri, vėl kartoja jam teises. 3.10 min. (vaizdo įrašo minutę) yra matoma kaip atvyko GMP brigada ir E. S. įlipa į automobilį. Ketvirtajame vaizdo įraše, kurio pavadinimas „2021_0221_024201_041“, matoma, kaip pareigūnai kalba tarpusavyje. 2:30 min. (vaizdo įrašo minutę) pareigūnai pasiteiravo kaip sveikata. Matoma, kad E. S. matuojamas spaudimas. Pareigūnas pasiteirauja duomenų, tačiau E. S. tyčia sako neteisingą savo vardą. Po ko pareigūnas išlipa iš GMP automobilio ir kalba su pareigūnais. Penktajame vaizdo įraše, kurio pavadinimas „2021_0221_024701_042“, matoma, kad vaizdo įrašas tęsiasi GMP automobilyje. E. S. kalba telefonu ir aiškina, kad į alkotesterį nepūs. Kalba vyksta apie apgadintą automobilį ir jo sutartį, po ko E. S. pradeda šaukti ir atiduoda telefoną pareigūnams. 1.38 min. (vaizdo įrašo minutę) pareigūnai telefonu pasako, kad „nevažiuokite, likite namuose, su juo beprasmiška kalbėtis, viskas gerai, laimingai, viso gero“. Tuo metu matoma, kaip pareigūnas grąžina telefoną E. S. ir pasako, kad dabar medikai pasakys ką galvoja ir ką reikia daryti. Nuo 2 min. (vaizdo įrašo minutę) girdima, kaip medikas paaiškina, kad jeigu E. S. neturi kuo skustis, jie tiesiog atsisveikina. Po ko E. S. pasako, kad jam skauda krūtinę ir parodo ranka, ir medikai pasako, kad nuveš jį į ligoninę. Tada pareigūnas pasitikslina ar jis pūs į alkotesterį ar ne (pareigūnas pasitikslino penkis kartus) ir vėl kartoja teises dėl baudžiamosios atsakomybės. E. S. ginčijasi. Šeštajame vaizdo įraše, kurio pavadinimas „2021_0221_025200_043“, matoma, kad pokalbis tęsiasi GMP automobilyje. E. S. ginčijasi, nenori tikrintis blaivumo. Pareigūnas bando gražiuoju paaiškinti, kad reikia pasitikrinti blaivumą. Septintajame vaizdo įraše, kurio pavadinimas „2021_0221_030910_044“, 3.20 min. (vaizdo įrašo minutę) pareigūnas išlipa iš automobilio ir eina link GMP, informuoja, kad įtariamajam bus patikrintas blaivumas ligoninėje. Užsirašo įtariamojo kontaktinius duomenis. Po ko atsisveikina ir uždaro GMP automobilio duris. Aštuntajame vaizdo įraše, kurio pavadinimas „2021_0221_035924_045“, nuo vaizdo įrašo 1.40 min. yra matoma kaip medikė pakviečia užeiti ir E. S. su pareigūnu užeina į procedūrinį kabinetą. Užėjus į kabinetą, pareigūnas paprašo, kad jam būtų paimtas kraujas alkoholiui nustatyti. Nuo 4.50 min. (vaizdo įrašo minutės), medikė bendrauja su E. S., kuris guli ant kušetės, asistentas tuo metu iš venos E. S. ima kraują (b. l. 44-48; kompaktinis diskas, prisegtas prie bylos viršelio, bylos pabaigoje).

5.7. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 1000/2021(01, iš kurios matyti, jog tyrimui E. S. kraujas paimtas 2021 m. vasario 21 d., 03.35 val., gautas 2021 m. vasario 22 d. E. S. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,91 promilės etilo alkoholio (b. l. 49).

5.8. Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2021 m. balandžio 27 d. raštas Nr. (1.8)SD-213 „Dėl užduoties atlikti objektų tyrimą“, kuriame nurodoma, jog teikiant metodinę pagalbą ir atsakant į pateiktą klausimą informuojama, kad vairavimo (eismo įvykio) metu E. S. galėjo būti blaivus, su sąlyga, kad iki vairavimo jis alkoholio nevartojo, o alkoholį vartojo laikotarpyje tarp eismo įvykio ir kraujo toksikologijos tyrimui paėmimo. Esant sąlygai, kad E. S. laikotarpyje tarp eismo įvykio ir kraujo toksikologijos tyrimui paėmimo alkoholio nevartojo, tuomet 2021 m. vasario 21 d., 2.11 val. jo kraujyje galėjo būti 2,05-2,26 promilės etilo alkoholio (b. l. 58).

5.9. Valstybinės įmonės (toliau – VĮ) ,,Regitra“ duomenys, iš kurių matyti, kad automobilio „Toyota Prius“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) valdytojas-savininkas yra uždarojo akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Z“ (b. l. 22).

5.10. Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Emprekis“ duomenys, kad 2021 m. kovo mėnesį vidutinė automobilio „Toyota Prius“, hečbeko, pagaminto 2004-2010 m. vidutinė kaina Lietuvoje su PVM buvo 3 230 Eur (b. l. 23).

6. BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

7. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog E. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Prius“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai gydymo įstaigoje patikrinus jo kraują nustatyta, kad E. S. kraujyje mažiausia koncentracija etilo alkoholio yra 1,91 promilės. Taip pat nustatyta, kad alkoholis vartotas dar iki sėdant už automobilio vairo, o ne po vairavimo.

8. Kaltinamasis, apklausiamas teisme, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, jog prieš vairuodamas vartojo alkoholį, nesuprato kodėl įvyko eismo įvykis, važiavo vienas. Šiuos jo parodymus patvirtina ir liudytojo L. B. parodymai, kad jam matant ir iki atvykstant pareigūnams E. S. alkoholio nevartojo, kad be E. S. kitų asmenų „Toyota Prius“ automobilyje nebuvo, kad priėjęs prie E. S. pajuto alkoholio kvapą, todėl iškvietė pareigūnus. Tai, kad E. S. buvo neblaivus, patvirtina ir kraujo tyrimo rezultatai. Kraujas E. S. paimtas praėjus daugiau nei valandai po vairavimo, tačiau alkoholio koncentracija jame vis dar viršijo 1,5 promiles alkoholio, t. y. buvo nustatyta mažiausia koncentracija etilo alkoholio kraujyje – 1,91 promilės. Valstybins teismo medicinos tarnyba, atlikusi tyrimą, nurodė, kad įvykio metu E. S. kraujyje galėjo būti 2,05-2,26 promilės etilo alkoholio. Taigi, ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą neabejotinai išvadai, kad E. S. vairavo kaltinime nurodytą automobilį ir jau jį vairuodamas buvo neblaivus, neblaivumas viršijo 1,51 promiles, o tai užtraukia neblaiviam vairuotojui baudžiamąją atsakomybę.

9. Apibendrinant išdėstytą, konstatuojama, kad kaltinamasis E. S. būdamas neblaivus (nustatytas 1,91 promilių girtumas) ir tai suvokdamas, tyčia sėdo už automobilio vairo ir vairavo kaltinime nurodytą automobilį, t. y. veikė tiesiogine tyčia ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje

10. Įrodymai, dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo iš naujo nėra tiriami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-429/2007, 2K-7-266-511/2018), nes kaltinamojo E. S. kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje Nr. 1-2310-1034/2020, kurioje jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, pritaikius BK 38 straipsnį. Rengdamasis bylos nagrinėjimui teismas atnaujino baudžiamosios bylos Nr. 1-2310-1034/2020 nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad E. S. pasitvirtino kaltinimas dėl naujos tyčinės nusikalstamos veikos padarymo, nepraėjus metams nuo atleidimo E. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės neteko teisinės galios, todėl E. S. šioje byloje teisiamas ne tik už vairavimą būnant neblaiviam, bet ir už fizinio skausmo sukėlimą šeimos nariui. E. S., remiantis baudžiamojoje byloje 1-2310-1034/2020 ištirtais įrodymais, pripažįstamas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

11. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).???

12. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61, 63, 67 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

13. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Asmuo, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

14. Kaltinamojo E. S. atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tai konstatuota ir atnaujintoje byloje.

15. E. S. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Taip pat padarė nusikaltimą, kuriuo sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui. Yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir nėra sunkinančių. Jis yra jauno amžiaus, šiuo metu nedirbantis, per tris metus (duomenys 2021 m. birželio 20 d.) baustas 12 kartų administracine tvarka (už neteisėtą svetimo turto užvaldymą, KET pažeidimus, viešosios tvarkos pažeidimą ir kt.), du administraciniai nusižengimai padaryti po nagrinėjamos veikos padarymo E. S. būnant apsvaigusiam nuo alkoholio (91-101). E. S. neteistas. Byloje nėra surinkta duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

16. Teismo vertinimu pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamojo E. S. elgesio priešingo teisei ir visuomenėje nusistovėjusioms elgesio bei moralės normoms, nėra pagrindo pripažinti susiformavusiu ar nuolatinio pobūdžio. Atsižvelgiant į tai ir į aplinkybes, reikšmingas bausmės individualizavimui, resocializacijos tikslus, teisingumo ir proporcingumo principus, teismas mano, kad kaltinamajam už jo padarytą nusikaltimą veiką, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmė – bauda, nustatant jos dydį (75 MGL) artimą minimaliai baudai, skirtinai už nesunkius nusikaltimus (pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą už nesunkius nusikaltimus skiriama nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda). Už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirtina didesnė nei minimali, tačiau mažesnė nei vidutinė — 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, su įpareigojimu visą bausmės laikotarpį dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir 5 dalies 4 punktas).

17. Prokurorė siūlė kaltinamajam skirti BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, kuri skiriama asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Teismas mano, kad ši priemonė būtų perteklinė, nes ši baudžiamojo poveikio priemonė buvo paskirta nuosprendžiu, kuriuo E. S. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, pritaikius BK 38 straipsnį. Be to, nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės praėjo daugiau nei metai, o nauja nusikalstama veika nėra susijusi su smurtu. Iš veikų padarymo aplinkybių matyti, kad būtent alkoholio vartojimas iš dalies lėmė abiejų nusikaltimų padarymą, todėl įpareigojimas laisvės apribojimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bus pakankama ir efektyvi priemonė, padėsianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

18. Paskirtos bausmės bendrinamos taikant BK 63 straipsnio 3 dalį, t. y. jos visiškai sudedamos, o po to, e sant įstatyme numatytam pagrindui, paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

19. Teismo nuomone bausmės paskirčiai įgyvendinti E. S. turi būti skirtinos dvi baudžiamosios poveikio priemonės. Pagal BK 68 straipsnį – uždraudimas naudotis specialia teise; pagal BK 72 straipsnį – nusikalstamos veikos padarymo priemonės, t. y. automobilio ar jo vertės konfiskavimas.

20. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę E. S. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam, praėjus daugiau nei valandai po vairavimo nustatytas 1,91 promilių girtumas, kuris ženkliai viršija ribą, nuo kurios draudžiama vairuoti transporto priemones (0,4 promilių), taigi jis kėlė realią grėsmę kitų asmenų turtui, sveikatai bei gyvybei ir padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Atsižvelgiant į išdėstytą ir tai, kad tai pirmas tokio pobūdžio teisės pažeidimas, teismas mano, kad bausmės tikslus padės įgyvendinti mažesnė nei vidutinio termino baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2021 m. kovo 24 d.

21. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

22. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia ar dėl neatsargumo. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, ar alkoholio vartojimu po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai yra nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Todėl nėra abejonės, kad automobilis, kurį apsvaigęs nuo alkoholio vairavo E. S., yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius.

23. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo.

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu vairuotas automobilis „Toyota Prius“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso UAB „Z“. Šį automobilį E. S. naudojo pagal sutartį taksi veiklai. Byloje nėra duomenų, kad automobilio savininkas žinojo apie daromą nusikaltimą. Esant šioms aplinkybėms, automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimui iš trečiojo asmens nėra sąlygų, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, todėl iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. VšĮ „Emprekis“ duomenimis tapataus automobilio vidutinė rinkos vertė nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 3 230 Eur. Šios sumos išieškojimas teismo vertinimu atitiks įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eisme, nevaržys kaltinamojo teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, taip pat turės atgrasantį prevencinį poveikį kitiems asmenims, todėl iš kaltinamojo išieškotina visa konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 3 230 Eur.

Dėl kitų klausimų

25. Kaltinamajam E. S. 2021 m. kovo 24 d. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 83-84) – paliktina iki laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios; specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (b. l. 85-86) – paliktina iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios.

26. Kompaktinis diskas su 9 vaizdo įrašais, darytais pareigūnų Body kameromis, prisegtas prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo bylos medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 301, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu

nusprendžia:

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu ir 5 dalies 4 punktu, E. S. visą laisvės apribojimo laikotarpį įpareigoti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimi, paskirtas bausmes visiškai sudėti ir paskirti E. S. subendrintą 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą bei 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimą. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudos ir iki 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu ir 5 dalies 4 punktu, E. S. visą laisvės apribojimo laikotarpį įpareigoti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Nustatyti, kad 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda savanoriškai turi būti sumokėta per 24 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti E. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2021 m. kovo 24 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš E. S. išieškoti konfiskuotino turto, automobilio „Toyota Prius“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 230 (tris tūkstančius du šimtus trisdešimt) Eur.

E. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikinti; specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikinti.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-2310-1034/2020 nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti archyvui, prie bylos medžiagos pridedant šį nuosprendį.

Kompaktinį diską su 9 vaizdo įrašais, darytais pareigūnų Body kameromis, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo bylos medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti E. S., kad:

1. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmę jis turi savanoriškai įvykdyti per 24 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“ (banko kodas 40100), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“ (banko kodas 70440), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“ (banko kodas 73000), LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“ (banko kodas 72300), LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“ (banko kodas 71800), ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke“ (banko kodas 72900), nurodant įmokos kodą 6801.

2. Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą (galima el. paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt).

3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 8 dalimi, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Dalia Ulianskaitė-ZabulionienėNuorašastikras:Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė