- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-09-24
- Bylos Nr.
- 1-2310-1034/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13987-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- E. S.
- Nukentėjusysis
- J. S.
- Advokatai
- Virginija Pilipavičienė
viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vykdantis individualią veiklą, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. S. 2020 m. balandžio 9 d., apie 21.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,73 promilių girtumas), konflikto metu smaugė sutuoktinę J. S., ją laikydamas rankomis už kaklo, sudavė ranka ne mažiau nei vieną smūgį į veido sritį, sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius kumščiais į įvairias kūno sritis, tokiais savo veiksmais J. S. sukėlė fizinį skausmą.
Šiais savo veiksmais E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. S. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad buvo namuose, sugrįžo iš darbo žmona ir rado jį išgėrusį, tai jai nepatiko. Sutuoktinė šiek tiek jį išprovokavo, buvo kivirčas, jis buvo įsiaudrinęs. Tuo metu buvo išėjęs iš darbo ir nesenai pakeitęs darbą. Tuo metu toje darbovietėje nebuvo darbo dėl karantino, buvo emociškai pažeidžiamas, nes reikėjo išlaikyti šeimą. Prieš tai dirbo „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini). „(duomenys neskelbtini)“ nuo spalio nedirba. Visko neprisimena, nes buvo išgėręs gan daug, turėjo 3 l vyno pakuotę, gal pusę jos išgėrė, jautėsi apsvaigęs. Teigė, kad alkoholis neturėjo įtakos jo veiksmams, o tai nutiko dėl emocinės būsenos. Neturi problemų su alkoholio vartojimu. Kai atvyko policija, prisimena, kad vyko ginčas tarp jo ir nukentėjusiosios. Pareigūnai įsiprašė į vidų, jis gavo ašarinių dujų, pasipriešino pareigūnams mesdamas paspirtuką, vėliau buvo išvežtas. Ikiteisminiame tyrime nepripažino kaltės, nes manė, kad abu yra šeimoje atsakingi už kilusį ginčą, bet dabar įžvelgia savo kaltę. Jo pajamos per mėnesį apie 800 Eur, taip pat turi neįgalumą, gauna 210 Eur išmoką per mėnesį. Atsiprašė ir žmona jam atleido. Padarė išvadas, kad elgėsi blogai, nepavyzdingai. Tokio pobūdžio konfliktų nebuvo, jiems buvo sudėtingas laikotarpis per karantiną.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji J. S. patvirtino, jog susitaikė su kaltinamuoju. Sutinka, kad jos baudžiamoji byla būtų nutraukta.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis E. S. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2020 m. balandžio 9 d. buvo savo namuose, (duomenys neskelbtini). Apie 16 val. pradėjo savo namuose gerti vyną. Visą tą laiką namuose buvo su savo nepilnamečiu vaiku. Kada į namus grįžo jo žmona J. S. neprisimena, taip pat nepamena, ar tarp jų buvo kilęs konfliktas, kadangi buvo neblaivus. Neprisimena ar naudojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę J. S. Prisimena, kad traukė iš spintų rūbus ir juos mėtė, nes ieškojo pinigų. Buvo supykęs, nes manė, kad sutuoktinė paėmė jo pinigus. Kad butų sudaužęs sutuoktinei telefoną taip pat neprisimena. Neprisimena, kad grasino J. S. suduoti smūgius plaktuku skirtu mėsai daužyti. Prisimena, kad į namus buvo atvykę policijos, tačiau priežasčių neprisimena. Taip pat prisimena, kad metė vaikišką paspirtuką į stovinčius policijos pareigūnus. Prisimena, kad į jį pareigūnai purškė dujas, tačiau dėl kokių priežasčių neprisimena. Daugiau nieko apie įvykį neprisimena, kadangi buvo labai neblaivus (b. l. 119-121).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji J. S. parodė, kad 2020 m. balandžio 9 d. ji grįžo iš darbo, namuose buvo neblaivus sutuoktinis E. S.. Jis pradėjo krautis daiktus į kuprinę ir norėjo išeiti iš namų. J. S. prieštaravo, kadangi sekančią dieną E. S. turėjo prižiūrėti jų nepilnametį vaiką, kadangi J. S. reikėjo į darbą. E. S. sakė, kad vaiką pasiims kartu, tačiau kadangi jis buvo neblaivus J. S. tam prieštaravo. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. E. S. užmigo, J. S. paslėpė jo kuprinę, kad jis neblaivus neišeitų iš namų. Atsikėlęs E. S. tęsė žodinį konfliktą, dėl ko pradėjo stumti rankų delnais J. S. į jos rankas. J. S. atidavė kuprinę, tačiau E. S. nurodė, kad joje pasigedo pinigų. Po to E. S. ranka apglėbęs J. S. ir pakišęs jos galva sau po pažastimi ją smaugė. Nepilnametis vaikas buvo tame pačiame kambaryje, J. S. priešinosi, bijojo, kad E. S. ją pasmaugs. Paleido ją maždaug po dviejų minučių. Nuėjęs į kitą kambarį E. S. atnešė vaikišką dviratį ir metė jį į J. S. Ji dengėsi rankomis, todėl mestas dviratis pataikė jai į rankas. Po to E. S. pradėjo iš spintos mėtyti drabužius, klausinėjo J. S. ir jų nepilnamečio vaiko kur pinigai. J. S. sėdėjo ant lovos, E. S. atsisėdo prie jos, toliau klausinėjo kur pinigai ir ranka (neprisimena kumščiu ar delnu) sudavė jai į veido sritį vieną smūgį. J. S. buvo išsigandusi ir šoko būsenoje nesuvokė, kad juto skausmą, tačiau apklausos metu nurodė, kad smūgio sudavimo vietoje dabar jaučia skausmą. J. S. pasakė, kad kvies policiją ir pradėjus skambinti telefonu E. S. priėjo prie jos ir rankų kumščiais sudavė jai ne mažiau penkių kartų į įvairias kūno sritis. J. S. veidą ir galvą dengėsi rankomis, į kurias taip pat buvo suduoti smūgiai. J. S. juto fizinį skausmą. E. S. atėmė J. S. telefoną ir jį sudaužė (sudužo ekranas, bet MRT veikė). E. S. išbėgo iš buto, bet netrukus grįžo ir paėmęs virtuvinį plaktuką, skirtą mėsai mušti mojavo, sakydamas, kad tuoj juo suduos J. S. smūgius. J. S. vertina grasinimą kaip realų, galvojo, kad jis gali juo jai suduoti. Maždaug po dešimties minučių paskambino policijos pareigūnas ir prašė įleisti į laiptinę. Ji pasiėmė raktus ir išbėgo į laiptinę įleisti pareigūnus. Kartu su pareigūnais priėjus prie buto durų E. S. laikė duris jėga ir nenorėjo jų įleisti. Pareigūnams užėjus į butą jie prašė E. S. nusiraminti ir ramiai atsistoti prie sienos, bet jis nevykdė pareigūnų nurodymų ir metė į juos vaiko metalinį paspirtuką. J. S. įbėgo į kambarį, aprengė vaiką ir išbėgo į laiptinę. Būdama laiptinėje girdėjo, kad J. S. priešinosi ir garsiai rėkė, tačiau tikslių žodžių nurodyti negali. Kad E. S. būtų skirta kardomoji priemonė gyvenimas skyrium ji nepageidavo, nurodė, kad ketina kartu su vaiku išsikraustyti iš minėto buto. J. S. nurodė, kad pas teismo medicinos ekspertus vykti neketina, pas medikus nesikreipė, nedarbingumo pažymėjimas jai išduotas nebuvo (b. l. 42-44).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. M. parodė, kad 2020 m. balandžio 9 d., apie 21.03 val., dirbant kartu su vyriaus. patruliu O. G. patruliuojant 2 PK teritorijoje, gavo iš VPK OVS budėtojo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), bute neblaivus pranešėjos vyras mušasi. Vyras pokalbio metu pasišalino. Atvykę minėtu adresu, užlipę į (duomenys neskelbtini) aukštą susisiekė su pranešėja, kad atidarytų laiptinės duris. Staiga išgirdo bėgimą, atidarius duris (kaip vėliau paaiškėjo pranešėja J. S.), kuri rėkė „gelbėkit, muša, smurtauja vyras“. Staiga su kolega O. G. pribėgo prie pravirų (duomenys neskelbtini) buto durų. Pro duris išėjo agresyvus, stipriai neblaivus vyriškis. Asmeniui liepė sustoti ir parodyti rankas, tačiau vyriškis pasakė necenzūrinius žodžius. Asmuo buvo įspėtas, kad jeigu nevykdys teisėtų, jų, kaip policijos pareigūnų reikalavimų bus panaudotos spec. priemonės – dujos ir elektros impulsinis prietaisas tazeris. Vyriškis į jų teisėtus reikalavimus nereagavo, apsisuko ir įbėgo į butą, užsidarė tiesiai esančiame kambaryje. Pastebėjo, kad įbėgęs į kambarį iš kampo paėmė kažkokį pailgą daiktą, atsitraukdami su kolega paruošė spec. priemones naudojimui. Vyras užsidarė kambaryje iš vidaus. Iškvietė pagalbą ir pranešėjos su vaiku paprašė išeiti. Vyriškis atidaręs duris ir laikydamas rankose metalinį paspirtuką priešiškai nusiteikęs artinosi link jų, pareikalavus padėti paspirtuką, vyriškis jų teisėtų reikalavimų nevykdė ir toliau agresyviai nusiteikęs ėjo link jų, metė metalinį paspirtuką į juos, todėl buvo panaudota spec. priemonė – dujos. Kadangi jos buvo neveiksmingos ir asmuo toliau artinosi link jų, stipriai suspaudęs kumščius, koridoriuje prieš asmenį buvo panaudota spec. priemonė tazeris, išautas tazerio įtaisas. Vyriškis nukrito ant jiems išduoto tarnybinio kompiuterio ir jį apgadino (įskilo ekranas), kokia padaryta žala, jis nurodyti negali. Tai galės padaryti atsakingas darbuotojas. Asmuo gulėdamas ir toliau priešinosi, stangrino rankas ir vartojo necenzūrinius žodžius jų kaip policijos pareigūnų atžvilgiu, todėl buvo panaudota spec. priemonės – antrankiai. V1728 pagalba vyriškis buvo pristatytas į Vilniaus aps. VPK OVS (b. l. 46-48).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas O. G. parodė, kad 2020 m. balandžio 9 d., apie 21.03 val., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu M. M. gavo iš VPK OVS budėtojo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus vyras smurtauja prieš sutuoktinę. Pranešimo metu vyras iš buto pasišalino. Atvykę minėtu adresu paskambino pranešėjai, kad ji atidarytų laiptinės duris. Duris atidarė pranešėja, kaip vėliau paaiškėjo J. S. Ji šaukė ,,gelbėkit, mane muša“. Su M. M. nubėgo paskui ją prie (duomenys neskelbtini) buto durų. Iš buto išėjo agresyvus neblaivus vyras. Liepė jam sustoti ir parodyti rankas, tačiau vyras reikalavimui nepakluso ir atsakė jiems necenzūrinius žodžius. Minėtas vyras, kaip vėliau paaiškėjo E. S., buvo įspėtas, kad jeigu nevykdys teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų bus panaudotos spec. priemonės – dujos ir elektros impulsinis prietaisas taseris. Tačiau vyras į tai niekaip nesureagavo, greitai apsisuko ir nubėgo į bute esantį kambarį, užsidarė jame. Kadangi matė, kad E. S. paėmė kažkokį pailgą daiktą, todėl atsitraukė ir su kolega paruošė spec. priemones panaudojimui. Iškvietė pagalbą ir nurodė J. S. su bute esančiu nepilnamečiu vaiku išeiti iš buto. E. S. atidarė kambario duris ir laikė rankose paspirtuką. J. S. su nepilnamečiu vaiku buvo kitame kambaryje. E. S. agresyviai nusiteikęs ėjo link jų ir staiga metė į juos metalinį paspirtuką. E. S. vėl užsidarė kambaryje. J. S. su nepilnamečiu vaiku pasišalinus iš buto E. S. atidarė kambario duris ir iš jo išėjo. Einant link bendro koridoriaus (laiptinės) E. S. pradėjo jį ir jo kolegą spardyti kojomis, buvo stipriai suspaudęs kumščius, bandė užsirakinti bute. Po ko E. S. buvo išvestas į laiptinę, kur toliau priešinosi. Buvo panaudotos spec. priemonės – dujos ir tazeris, išautas tazerio įtaisas. E. S. nukrito grindų, ir krisdamas apgadino tarnybinio kompiuterio ekraną (ekranas įskilo). E. S. ir toliau gulėdamas priešinosi, stangrino rankas ir vartojo necenzūrinius žodžius jų kaip policijos pareigūnų atžvilgiu, todėl buvo panaudota spec. priemonės – antrankiai. E. S. buvo pristatytas į Vilniaus aps. VPK OVS (b. l. 51-54).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos Kelių patrulių rinktinės antrosios kuopos pirmojo būrio vyriausiojo patrulio O. G. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2020 m. balandžio 9 d., apie 21.03 val., dirbant kartu su vyriaus. patruliu M. M. patruliuojant 2 PK teritorijoje, gavo iš VPK OVS budėtojo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), bute neblaivus pranešėjos vyras mušasi. Vyras pokalbio metu pasišalino. Atvyko minėtu adresu, užlipo į (duomenys neskelbtini) aukštą, susisiekė su pranešėja, kad atidarytų laiptinės duris. Staiga išgirdo bėgimą, atidarius duris (kaip vėliau paaiškėjo pranešėja J. S.), rėkė „gelbėkit, muša, smurtauja vyras“. Staiga su kolega M. M. pribėgo prie pravirų (duomenys neskelbtini) buto durų. Pro duris išėjo agresyvus, stipriai neblaivus vyriškis. Asmeniui liepė sustoti ir parodyti rankas, tačiau vyriškis atsakė necenzūriniais žodžiais. Asmuo buvo įspėtas, kad jeigu nevykdys teisėtų, jų, kaip policijos pareigūnų reikalavimų bus panaudotos spec., priemonės – dujos ir elektros impulsinis prietaisas tazeris. Vyriškis į jų teisėtus reikalavimus nereagavo, apsisuko ir įbėgo į butą, užsidarė tiesiai esančiame kambaryje. Pastebėjo, kad įbėgęs į kambarį iš kampo paėmė kažkokį pailgą daiktą, atsitraukdami su kolega paruošė spec. priemones naudojimui. Vyras užsidarė kambaryje iš vidaus. Iškvietė pagalbą ir pranešėjos su vaiku paprašė išeiti. Vyriškis atidaręs duris ir laikydamas rankose metalinį paspirtuką, priešiškai nusiteikęs, artinosi link jų, pareikalavus padėti paspirtuką, vyriškis jų teisėtų reikalavimų nevykdė ir toliau agresyviai nusiteikęs ėjo link jų, metė metalinį paspirtuką į juos, todėl buvo panaudota spec. priemonė – dujos. Kadangi jos buvo neveiksmingos ir asmuo toliau artinosi link jų, stipriai suspaudęs kumščius, koridoriuje prieš asmenį buvo panaudota spec. priemonė tazeris, išautas tazerio įtaisas. Vyriškis nukrito ant išduoto tarnybinio kompiuterio ir jį apgadino (įskilo ekranas). Asmuo gulėdamas ir toliau priešinosi, stangrino rankas ir vartojo necenzūrinius žodžius jų kaip policijos pareigūnų atžvilgiu, todėl buvo panaudota spec. priemonės – antrankiai. V1728 pagalba vyriškis buvo pristatytas į Vilniaus aps. VPK OVS. Kaip vėliau paaiškėjo tai E. S., gim. (duomenys neskelbtini). (b. l. 29).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės G. B. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2020 m. balandžio 9 d., apie 21.15 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu A. G., nustatytame maršrute, (duomenys neskelbtini) išgirdo, jog radijo ryšiu ekipažas V1860 Vilniaus apskr. VPR OVS budėtojams pranešė, jog jiems reikalinga pagalba. Radijo ryšiu iškart pranešė, jog yra laisvi ir vyksta į pagalbą. Atvykus nurodytu adresu daugiabutyje lipant į viršų išgirdo šauksmą. Pakilus į viršų pastebėjo ant grindų gulintį vyrą, kuris gulėjo ant pilvo ir buvo sunėręs rankas po krūtine, kaip vėliau paaiškėjo E. S. Šalia vyro buvo du policijos pareigūnai, kurie garsiai ir aiškiai reikalavo vyro dėti rankas už nugaros. E. S. reikalavimo nevykdė, toliau laikė rankas po krūtine, spardėsi kojomis, stangrino kūno raumenis ir taip vengė sulaikymo. Kartu su V1860 panaudojus kovinių imtynių veiksmus asmeniui buvo uždėta spec. priemonė antrankiai. Apie 21.30 val. E. S. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskr. VPK OVS. Pristatymo metu naudota spec. priemonė antrankiai (b. l. 30).
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad J. S. parodė, jog 2020 m. balandžio 9 d., apie 17.10 val., grįžo iš darbo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Iš karto prasidėjo žodinis konfliktas su vyru E. S., nes jis buvo neblaivus. Vėliau vyras užmigo. Apie 20.00 val. vyras atsikėlė ir konfliktas atsinaujino. Apie 21.00 val. vyras suėmė ją rankomis už kaklo ir pradėjo smaugti. Vėliau pradėjo ją kaltinti, kad paėmė jo pinigus ir pradėjo mėtyti drabužius iš spintos. Paėmęs iš kito kambario vaikišką dviratį užmetė jį ant jos, taip sukeldamas fizinį skausmą. Iš virtuvės paėmė virtuvinį kirvuką ir grasino juo trenkti. Iškvietė policiją. Visą konfliktą matė K. S., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-25). Įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota, kad butas randasi (duomenys neskelbtini) aukšte penkiaaukščio namo aukšte. Pravėrus (duomenys neskelbtini) namo duris matomas koridorius, po kairę pusę stovi didelė komoda, ant kurios buvo rastas metalinis kirvukas. Žiūrint pro pagrindines duris po kairę už komodos išsidėstęs tualeto mazgas. Žiūrint pro pagrindines duris po kaire randasi lova ir daug išmėtytų daiktų ant žemės. Žiūrint pro pagrindines buto duris po dešinę pusę išsidėsčiusi virtuvė, kurioje yra virtuvinis stalas, šaldytuvas, virtuvinis komplektas. Už įėjimo į virtuvę yra po dešinę pusę yra kambarys, jame po dešine pusę stovi spinta iš kurios išmėtyti visi daiktai, toliau stovi didelė lova, ant jos guli vaikiškas dviratis, daug rūbų, po kairę pusę yra išsidėsčiusi vaikiška lovytė. Bute matoma, kad išmėtyti daiktai, netvarkinga. Pranešėja susijaudinusi, vaikas išsigandęs. Raudonos spalvos dėmių nerasta (b. l. 13).
Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra Bendrojo pagalbos centro pateikti du garso įrašai. Garso įrašai daromi 2020 m. balandžio 9 d. J. S. paskambinus Bendrojo pagalbos centro telefonu (duomenys neskelbtini).
Pirmojo garso įrašo pradžia yra 21.03 val. Pokalbio trukmė – 28 sekundės. Garso įrašo turinys:
Bendrojo pagalbos centro operatorė (toliau – BPC): (duomenys neskelbtini)
J. S. (toliau – ir J.S.): padėkite prašau, mane muša, žmonės kvieskit policiją.
BPC: (duomenys neskelbtini), alio, koks adresas, alio, klausome.
Pokalbis nutrūksta.
BPC operatorė perskambina J. S. telefonu numeriu. Pokalbio pradžia 21.04 val. Pokalbio trukmė – 1 minutė 19 sekundžių. Garso įrašo turinys:
J.S.: (duomenys neskelbtini), vyras mušasi, gelbėkit prašau (kalba verkdama).
J.S.: (duomenys neskelbtini), bet ten durys užrakintos.
J.S.: (duomenys neskelbtini), palaukite, (duomenys neskelbtini)
J.S.: (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) aukštą.
J.S.: vyras girtas mušasi, vaikas mato viską, vaikas mažas.
J.S.: ne, nereikalinga.
J.S.: taip.
J.S.: ne, viską išmėtė po namus.
J.S.: ne.
J.S.: palaukit, jis pabėgo iš namų.
J.S.: taip.
J.S.: pabėgo jau.
J.S.: J. S..
J.S.: taip.
BPC: laukite.
J.S.: aš užsidariau namie kol jis pabėgo.
BPC: laukite, viso gero.
J.S.: viso gero. (b l. 59-61).
Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra vaizdo įrašas, daromas ,,Body“ kamera, kurią naudojasi atvykę policijos pareigūnai. Apžiūrimi du vaizdo įrašai. Abu vaizdo įrašai yra fiksuojami be garso. Pirmojo apžiūrimo vaizdo įrašo trukmė 5 minutės, pradžia 2020 m. balandžio 9 d. 21:27:35 val. 21.28 val. prie pareigūnų pribėga J. S., pareigūnai bėga paskui ją. Priėjus prie įėjimo durų, prie jų stovi E. S.. E. S. skubiai įbėga į butą, nubėga į kambarį ir pasilenkia pakelti nuo žemės už lovos gulinti vaikišką paspirtuką. Pareigūnai išbėga iš kambario. Matomos dvejos durys – vienos uždarytos, kurias laiko E. S., kitos atidarytos, pro kurias kambaryje matoma J. S. E. S. užsirakina kambaryje ir laiko duris ranka. 21.30 val. J. S. kalba su pareigūnais stovėdama kito kambario tarpduryje. 21.31 val. J. S. užeina į kambarį. 21.32 val. policijos pareigūnas pastebi ir paima ant spintelės koridoriuje gulintį virtuvinį kirvuką ir išima. J. S. išeina į koridorių paimti daiktų. 2020 m. balandžio 9 d. 21:32:34 val. vaizdo įrašo pabaiga. Antro apžiūrimo vaizdo įrašo trukmė 5 minutės, pradžia 2020 m. balandžio 9 d. 21:32:34 val. Matoma J. S., kurį koridoriuje ieško daiktų. E. S. sekundei atidaro kambario duris ir staigia vėl jas uždaro, tuoj metu J. S. nubėga į kitą kambarį. E. S. vėl atidaro duris, pro jas meta į stovinčius policijos pareigūnus vaikišką metalinį paspirtuką ir vėl uždaro duris. J. S. su vaiku išbėga iš kambario į laiptinę. E. S. atidaro kambario duris. Pakelia rankas virš galvos. Pareigūnai eina link išėjimo, jas pridaro ir E. S. bando jiems įspirti koja. E. S. išeina į laiptinę, nukrenta ant žemės. Panaudojamas elektroimpulsinis prietaisas ,,Tasser“, uždedami antrankiai E. S.. Filmuojami į pagalbą atvykę pareigūnai, E. S. pakeliamas nuo žemės ir išvedamas. Vaizdo įrašo pabaiga 2020 m. balandžio 9 d. 21:37:39 val. (b. l. 62-68).
Iš alkotesterio kvito matyti, kad 2020 m. balandžio 9 d., 22.08 val., E. S. buvo nustatytas 1,73 prom. girtumo laipsnis (b. l. 106).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia.
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamojo teisme duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo E. S. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.
Kaltinamasis E. S. apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad buvo namuose, sugrįžo iš darbo žmona ir rado jį išgėrusį, tai jai nepatiko. Sutuoktinė šiek tiek jį išprovokavo, buvo kivirčas, jis buvo įsiaudrinęs. Visko neprisimena, nes buvo išgėręs gan daug, turėjo 3 l vyno pakuotę, gal pusę jos išgėrė, jautėsi apsvaigęs. Atsiprašė ir žmona jam atleido. Padarė išvadas, kad elgėsi blogai, nepavyzdingai. Tokio pobūdžio konfliktų nebuvo, jiems buvo sudėtingas laikotarpis per karantiną. E. S. padarytą nusikalstamą veiką taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios J. S. bei liudytojų M. M., O. G. parodymai, tarnybiniai pranešimai, apžiūros protokolai, alkotesterio kvito rodmenys bei kita rašytinė bylos medžiaga. Įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad E. S. sukėlė fizinį skausmą savo sutuoktinei J. S., o būtent: 2020 m. balandžio 9 d., apie 21.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,73 promilių girtumas), konflikto metu smaugė sutuoktinę J. S., ją laikydamas rankomis už kaklo, sudavė ranka ne mažiau nei vieną smūgį į veido sritį, sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius kumščiais į įvairias kūno sritis, tokiais savo veiksmais J. S. sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamojo padaryta veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamos veikos sudėtį.
Kaltinamojo E. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinime nurodyta, jog nusikalstamą veiką E. S. padarė būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,73 promilių girtumas, tačiau vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip sunkinanti jo padėtį. Byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių tai, jog apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Pats kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, kad alkoholis neturėjo įtakos jo veiksmams, o įvykis nutiko dėl emocinės būsenos. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, todėl šiuo atveju BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė E. S. nenustatoma.
Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo E. S.
BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaltinamasis E. S. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris savo pobūdžiu laikytinas nesunkiu (BK 11 straipsnis). Teisiamojo posėdžio metu E. S. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Nukentėjusioji J. S. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog atleido kaltinamajam, sutinka, kad kaltinamajam būtų nutraukta baudžiamoji byla. Nukentėjusioji J. S. ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepareiškė civilinio ieškinio dėl padarytos turtinės arba neturtinės žalos atlyginimo. Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas susitaikymo protokolas, kuriame nurodyta, jog kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiąja. Taip pat nurodyta, kad E. S. pripažįsta, kad padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų ir atsiprašė sutuoktinės J. S.. E. S. nei prieš, nei po įvykdytos nusikalstamos veikos nebuvo smurtavęs sutuoktinės atžvilgiu, nebuvo teistas. J. S. atleido sutuoktiniui E. S. ir nei turtinė, nei neturtinė žala kaltinamojo nusikalstamais veiksmais jai nebuvo padaryta. E. S. anksčiau neteistas (b. l. 102-103), administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, už administracinius nusižengimus susijusius su nuosavybe, viešąja tvarka (b. l. 94-101), vykdo individualią veiklą (b. l. 92-93), turi pastovią gyvenamąją vietą, teismo posėdžio metu pateikė neįgaliojo pažymėjimą, kuriame nurodyta, jog E. S. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini), turi nepilnametį sūnų, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą ar įskaitą nėra, jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad jis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas, byloje taip pat nėra, vertintina, kad padarytoji nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio. Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nors valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras siūlė skirti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos E. S. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl atsižvelgus į anksčiau nurodytas aplinkybes yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų ir yra galimybė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog yra teisinis pagrindas E. S. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius.
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programos. BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis E. S. nusikalstamą veiką – fizinio skausmo sukėlimą – padarė šeimos nariui (sutuoktinei), teismas vertina, kad šiuo atveju tikslinga, vadovaujantis BK 72² straipsniu, E. S. skirti įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Kaltinamajam E. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo (b. l. 138-139).
Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su tyrimo objektu, Lietuvos kriminalistinių tyrimo centro 2020 m. sausio 30 d. specialisto išvados kopija, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų saugykloje, Buivydiškių g. 20, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (b. l. 78-80).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendžia:
E. S. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja J. S., ir baudžiamąją bylą E. S. atžvilgiu nutraukti.
E. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, E. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šį įpareigojimą įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su tyrimo objektu, Lietuvos kriminalistinių tyrimo centro 2020 m. sausio 30 d. specialisto išvados kopiją, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų saugykloje, Buivydiškių g. 20, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.