Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės D. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1688-920/2018 pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui Luminor Bank, AB dėl kredito sutarties nutraukimo panaikinimo, tretieji asmenys byloje – antstolė J. Ž., Z. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus prašydama pripažinti atsakovo Luminor Bank AB veiksmus vienašališkai nutraukiant kredito sutartį Nr. KK 10/11/26SN ir sprendimą išieškoti iš ieškovės susidariusią skolą prieš terminą, neteisėtais, pažeidžiančiais CK 6.217 straipsnio normas bei pačios kredito sutarties reikalavimus.Ieškinyje nurodė, kad 2010 m. lapkričio 30 d. tarp šalių buvo pasirašyta paskolos sutartis Nr. KK 10/11/26SN, kuria ieškovei suteiktas 18 463,28 Eur dydžio kreditas, kurio grąžinimą ieškovė užtikrino buto su rūsiu, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), hipoteka. Ieškovė sutartį vykdė jos nepažeisdama ir periodiškai mokėjo įmokas, tačiau pasaulinės ekonominės krizės padariniai įtakojo ieškovės finansinę padėtį ir stipriai sumažino jos mokumą. Ieškovė, būdama sąžininga skolininke, siekdama bendradarbiauti bei atsižvelgdama į pasikeitusias aplinkybes, kelis kartus buvo nuvykusi į banko filialą su siekiu ieškoti šalims tinkamiausio sprendimo dėl Kredito sutarties vykdymo, tačiau bankas vienašališkai nutraukė sutartį. Ieškovė yra atsiskaičiusi su savo kreditoriais. Šiuo metu ieškovės gaunamos pajamos yra pakankamos skolai padengti. Atsakovas Luminor Bank AB atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė jau nuo pat Kredito sutarties vykdymo pradžios pažeidinėjo mokėjimų grafiką. Bankas ragino Kredito gavėją pašalinti pažeidimus ir įspėdavo apie dėl pažeidimų galinčias kilti teisines pasekmes, įspėjo, kad nepašalinus pažeidimų, Kredito sutartis bus nutraukta. Net ir po Banko raginimų ieškovė pažeidimų nepašalino, todėl Bankas nutraukė sutartį ir kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Nurodė, kad net ir atkūrus sutartinius santykius jie negali būti tęsiami, nes Kredito sutarties galiojimo terminas yra pasibaigęs, todėl ieškovės reikalavimas (jeigu toks būtų) pripažinus Kredito sutarties nutraukimą neteisėtu tuo pačiu atnaujinti Kredito sutartį apskritai nėra galimas ir nesukeltų jokių teisinių pasekmių.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovui 2 072,82 Eur bylinėjimosi išlaidoms advokato teisinei pagalbai apmokėti.Teismas, vertindamas ieškovės reikalavimo pagrįstumą, bylai reikšmingomis pripažino tokias aplinkybes. Teismas nepagrįstais pripažino ieškovės teiginius, kad pasaulinės ekonominės krizės padariniai, pasiekę Lietuvą, įtakojo ir ieškovės finansinę padėtį bei stipriai sumažino ieškovės mokumą, nes kredito sutartis Nr. KK 10/11/26SN buvo sudaryta 2010 m., t. y. jau žinant apie 2008 m. prasidėjusią ekonominę krizę. Iš susirašinėjimo tarp banko ir ieškovės 2012 m. - 2017 m. laikotarpiu duomenis, teismas nustatė, kad tik po sutarties nutraukimo ieškovė kreipėsi į banką prašydama leisti jai dalimis dengti skolą. Todėl atsakovo atsisakymas bendradarbiauti teismas pripažino visiškai nepagrįstu. Teismo vertinimu, nurodyti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad nėra jokio pagrindo šioje byloje pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais bei pažeidžiančiais įstatymo ar sutarties reikalavimus. Teismas pripažino pagrįstomis atsakovo nurodytas aplinkybes, kad nuo 2016 m. spalio 25 d. Kredito sutarties galiojimo terminas yra laikytinas pasibaigusiu, tai pats savaime reikalavimas (jeigu toks būtų) pripažinus Kredito sutarties nutraukimą neteisėtu tuo pačiu atnaujinti Kredito sutartį apskritai nėra galimas ir nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Ieškinį atmetęs, teismas iš ieškovės atsakovo naudai priteisė 2 072,82 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti Teismas nelaikė atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų pernelyg didelėmis. Nurodė, kad ieškinyje nebuvo atskleistas tarp šalių sudarytų papildomų susitarimų turinys, todėl atsakovo atstovei teko patirti papildomas laiko sąnaudas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė prašė sumažinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 7 d. sprendimu iš ieškovės atsakovui priteistas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:Atsakovas pateikė tik vieną procesinį dokumentą, už kurio parengimą pagal Rekomendacijų 8.3 punktą galėjo būti priteista 1 000,95 Eur, tačiau realiai yra priteista daugiau nei dvigubai ir šis dydis grindžiamas dėl atliktų papildomų susitarimų, kurių ieškovė fiziškai negalėjo pateikti kartu su ieškiniu, kadangi jų neturėjo;Priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra akivaizdžiai per didelė ir prieštarauja teismų praktikai, teisės aktams bei protingumo ir sąžiningumo principams. Ginčas bankui, nuolat dalyvaujančiam ginčuose dėl vartojimo santykių, nebuvo išskirtinis, visi pateikti rašytiniai įrodymai buvo nedidelės apimties, byloje buvo sprendžiami nesudėtingi materialinės teisės klausimai, atsakovas nepateikė įrodymų, kad reikėjo išreikalauti papildomus rašytinius įrodymus, bylos išnagrinėjimas vieno posėdžio metu patvirtina bylos nesudėtingumą, ginčas nereikalaujantis daugiau laiko sąnaudų, nei kiti tokio tipo ginčai.Byloje nėra duomenų, kad advokatas atsakovui būtų pateikęs kurį nors iš apskaitos dokumentų: grynųjų pinigų priėmimo kvitą; sąskaitą už teisines paslaugas; PVM sąskaitą faktūrą; kitus apskaitos dokumentus (mokėjimo pavedimą ir pan.). Vien advokato su klientu sudaryta atstovavimo-teisinių paslaugų sutartis, kai byloje nėra advokato pateiktų duomenų dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydžio, nėra pagrindas mokėti už suteiktas byloje teisines paslaugas ir jų atlyginimą priteisti iš bylą pralaimėjusios šalies.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 774,46 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:Pagal Rekomendacijas teismas galėjo priteisti 3 641,16 Eur. Priteista 1,5 karto mažiau nei numatyta Rekomendacijose, todėl ieškovės teiginiai apie tariamai per dideles išlaidas yra nepagrįsti; 2018 m. sausio 17 d. teismo posėdžio metu banko atstovė tiek teismui, tiek ieškovei pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus, todėl apeliacinio skundo teiginiai, kad bylinėjimosi išlaidos nepagrįstos neatitinka tikrovės;Teismas teisingai įvertino, kad banko atstovė turėjo patirti papildomas laiko sąnaudas dėl to, kad ieškovė teikdama ieškinį nepateikė dalies esminių sutartinių dokumentų ir šioje dalyje neatskleidė bylos esmės. Ieškovė neatskleidė teismui jokių savo prievolių vykdymo aplinkybių, nepateikė iš esmės visos prievolių vykdymo dokumentacijos, kurią turėjo surinkti ir kartu su teisiniu aplinkybių kvalifikavimu pateikti banko atstovė. Banko pateiktos bylinėjimosi išlaidos yra realiai patirtos, protingos ir pagrįstai buvo priteistos iš ieškovės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl per didelio advokato pagalbos išlaidų priteisimo. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Remiantis Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 str.). Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.)Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl bylos sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 28 punktą; 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017 10 punktą; ir kt.). Sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti realumo turi būti aišku, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas, atsiskaitė su advokatu ar advokatų kontora (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017 26 punktą).Spręsdamas dėl patirtų išlaidų atitikties pagrįstumo kriterijui pagal CPK 88 straipsnį, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 str. 1 d. 5 p., 270 str. 4 d. 4 p. ir kt.). Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.).Kartu kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015 ir joje nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 20 punktą).

Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio ir jų paskirstymo šioje byloje

Bylos duomenys patvirtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovui atstovavo advokatų profesinės bendrijos NJORD Law Firm, (buv. pavadinimas advokatų profesinė bendrija MAQS Law Firm) advokatė E. B.. 2018 m. sausio 17 d. teismo posėdžio metu atsakovo atstovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. sausio 17 d. protokoline nutartimi prijungė prie bylos atsakovo atstovės įrodymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovo atstovė prašė priteisti iš ieškovės 2 072,82 Eur advokato pagalbos išlaidoms atlyginti. Atsakovo patirtos išlaidos yra grindžiamos 2018 m. sausio 17 d. išlaidų suvestine, 2017 m. rugsėjo 7 d. PVM sąskaita faktūra NJORD Nr. 17-0768, 2017 m. lapkričio 14 d. PVM sąskaita faktūra NJORD Nr. 17-0967, Klientui suteiktų teisinių paslaugų pagal minėtas sąskaitas ataskaitomis, 2017 m. rugsėjo 14 d. ir 2017 m. lapkričio 20 d. mokėjimo nurodymais, kurie patvirtina, kad atsakovas jį atstovavusiai advokatų bendrijai sumokėjo iš viso 2 072,82 Eur. Atsakovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas nelaikė atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų pernelyg didelėmis ir jas visas atsakovui priteisė iš ieškovės. Iš atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, matyti, kad advokatė atsakovui atliko ieškinio analizę, įrodymų rinkimą bei jų analizę, atsiliepimo ir prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones parengimą. Minėtiems veiksmams atlikti advokatė užtruko iš viso 14 val., už kuriuos atsakovas sumokėjo 1 275,58 Eur su PVM. Teismų praktikoje pripažįstama, kad Rekomendacijose nustatyti užmokesčio už advokato teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apima visus mokesčius bei kitas advokato turėtas sąnaudas, todėl PVM nuo užmokesčio advokatui nėra išskiriamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-38-186/2018). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo pateiktoje teisinių paslaugų ataskaitoje nėra atskirai nurodyta, kiek laiko advokatė skyrė atskiriems išvardintiems veiksmams atlikti, todėl pagal Rekomendacijas apskaičiuotina užmokesčio už advokato pagalbą maksimali suma už procesinių dokumentų - atsiliepimo į ieškinį ir prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones parengimą. Rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (Rekomendacijų 7 p.). Atsakovo atsiliepimas į ieškinį ir prašymas parengti 2017 m. rugsėjo 7 d., todėl užpraėjusio ketvirčio (2017 m. sausio mėn. – 2017 m. kovo mėn.) vidutinis darbo užmokestis (bruto) buvo 817,60 Eur. Taikant Rekomendacijų 8.2 p. ir 8.16 p. koeficientus, galima maksimali priteisti už atsiliepimo į ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių parengimą advokato užmokesčio suma yra 2 371,04 Eur ((2,5+0,4)x817,60 Eur). Iš atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad advokatė atliko dubliko analizę ir parengė tripliką bei prašymą dėl atsakovo pavadinimo Nordea pakeitimo į Luminor. Minėtiems veiksmams atlikti advokatė užtruko iš viso 8,75 val., už kuriuos atsakovas sumokėjo 797,24 Eur su PVM. Kadangi pateiktoje ataskaitoje nėra nurodyta kiek laiko užėmė dubliko analizė, todėl pagal Rekomendacijas apskaičiuotina užmokesčio už advokato pagalbą maksimali suma už procesinių dokumentų – tripliko ir prašymo parengimą. Minėti dokumentai buvo rengiami 2017 m. lapkričio 14 d., todėl užpraėjusio ketvirčio (2017 m. balandžio mėn. – 2017 m. birželio mėn.) vidutinis darbo užmokestis (bruto) buvo 838,70 Eur. Taikant Rekomendacijų 8.3 p. ir 8.16 p. koeficientus, galima maksimali už atsiliepimo į ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių parengimą advokato užmokesčio suma yra 1 593,53 Eur ((1,5+0,4)x838,70 Eur).Atsakovo advokatei 2 072,82 Eur advokato pagalbos išlaidoms apmokėti suma neviršija rekomenduojamų priteisti maksimalių užmokesčio dydžių (2371,04+1593,53 Eur). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Rekomendacijose yra įtvirtinti maksimalūs priteistinų tokio pobūdžio išlaidų dydžiai, kurie gali būti viršyti tik išimtiniais atvejais (Rekomendacijų 11 p.). Vadinasi, teismas, pagal bendro pobūdžio taisyklę negali šių maksimalių dydžių viršyti, tačiau tai nereiškia, kad teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo laiko sąnaudas, kitus Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, negali priteisti išlaidų, kurios butų mažesnės nei Rekomendacijose įtvirtinti maksimalūs dydžiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1116/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-469/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-686/2017).Aukščiau paminėti dokumentai patvirtina, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 2 072,82 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nors šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų tokių paslaugų maksimalių dydžių, kaip jau buvo paminėta, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, ankstesnį dalyvavimą byloje, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą etc. (Rekomendacijų 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė kaip vartotoja yra silpnesnioji ginčo teisinių santykių šalis, kadangi byloje buvo nagrinėjamas klausimas dėl Būsto kredito sutarties nutraukimo teisėtumo, į tai, kad byloje nebuvo sprendžiami itin sudėtingi klausimai, kredito sutarties nutraukimo klausimai savo pobūdžiu nėra nauji teisminėje praktikoje, be to, atsakovas kaip kredito įstaiga panašaus pobūdžio klausimus sprendžia nuolat, byla nelaikytina sudėtinga, todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovo atstovui, profesionaliam teisininkui, rengiant procesinius dokumentus ar analizuojant ieškovės procesinių dokumentų turinį buvo būtinos specialios žinios. Pažymėtina ir tai, kad byla nėra itin didelės apimties, byla buvo išnagrinėta iš esmės jau pirmame teismo posėdyje, o tripliko argumentai iš esmės nesiskyrė nuo atsiliepimo į ieškinį argumentacijos, triplike pakartotos faktinės aplinkybės, kurios jau buvo nurodytos atsiliepime į ieškinį. Nepagrįstais laikytini atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidų padidėjimą sąlygojo tai, jog ieškovė su ieškiniu nepateikė ieškovės prievolių vykdymą pagrindžiančių įrodymų. Visų pirma, ieškovė nekėlė reikalavimo įpareigoti atsakovę pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškinyje nurodytas aplinkybes. Antra, atsakovas kaip kredito įstaiga turėjo visus su šalių Kredito sutarties vykdymu susijusius dokumentus, todėl jų pateikimas atsakovą atstovavusiai advokatei negalėjo sudaryti jokių papildomų kliūčių. Trečia, su šalių Kredito sutarties vykdymu susijusių dokumentų pateikimas niekaip negali būti siejamas su advokato darbo laiko sąnaudų padidėjimu. Įvertinus nustatytas aplinkybes, sprendžiama, kad atsakovo nurodyto dydžio pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas neatitiktų nurodytų Rekomendacijų 2 punkto nuostatų, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str. 4 d.), todėl atsakovui priteistų iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimas mažintinas iki 1 000 Eur (CPK 98 str. 1, 2 d.).

Dėl procesinės bylos baigties

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą (CPK 329 str. 1 d.). Dėl šios priežasties keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš ieškovės atsakovui priteista 2 072,82 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, ir atsakovui priteista šių išlaidų atlyginimo suma mažintina iki 1 000 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 47 Eur žyminį mokestį. Ieškovė apeliaciniu skundu skundė teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra tarp šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis. Reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nėra materialusis ieškovės reikalavimas atsakovui, kad ieškovė apeliaciniu skundu skundė tik sprendimo dalį, kuri nėra susijusi su materialinių ieškovės reikalavimų išsprendimu, darytina išvada, kad ieškovės apeliacinis skundas neturėjo būti apmokėtas žyminiu mokesčiu pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 4 dalies taisykles. Kadangi ieškovė sumokėjo žyminį mokestį už apeliacinį skundą, kuris nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu, todėl ieškovei sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas (CPK 3 str. 6 d., 87 str. 1 d. 1 p., 5 d.).Atsakovas pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 774,46 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsakovo prašymas grindžiamas 2018 m. balandžio 11 d. PVM sąskaita faktūra NJORD Nr. 18-0275, klientui suteiktų paslaugų ataskaita ir dokumentu, patvirtinančiu išlaidų už teisines paslaugas apmokėjimą. Iš pridėtų įrodymų matyti, kad atsakovas 774,46 Eur išlaidas patyrė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-38-186/2018), kad pagal CPK 321 straipsnio 3 dalį, kai apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles, jei toje pačioje byloje nėra paduotas apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo esmės. Todėl tokiu atveju atsakovo išlaidų dydžio pagrįstumas turi būti vertinamas pagal Rekomendacijų 8.16 punktą kaip už atsiliepimą į atskirąjį skundą, o ne pagal 8.11 punktą, kuriame nustatytas atsiliepimo į apeliacinį skundą maksimalaus dydžio koeficientas. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą yra parengtas 2018 m. kovo 23 d. Rekomendacijų 8.16 punkte nustatytą koeficientą 0,4 padauginus iš užpraėjusio ketvirčio (2017 m. liepos 1 d. – 2017 m. rugsėjo 30 d.) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio, kuris pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis buvo 850,80 Eur, maksimalus priteistinas tokių išlaidų dydis yra 340,32 Eur. Atsakovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį. Įvertinus tai, jog atsiliepimą į apeliacinį skundą rengė atsakovui pirmosios instancijos teisme atstovavusi advokatė, kuri yra susipažinusi su bylos medžiaga, bei tai, jog ieškovės skundžiama sprendimo dalis yra dėl bylinėjimosi išlaidų, taigi apeliacinėje instancijoje nagrinėjamas klausimas nėra sudėtingas, be to atsakovo pateiktoje ataskaitoje nurodytų advokato darbo laiko (8,5 val.) sąnaudos yra žymiai padidintos ir neatitinka realių atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo laiko sąnaudų, todėl viso 340,32 Eur maksimalaus užmokesčio priteisimas atsakovui iš ieškovės prieštarautų Rekomendacijų 2 punkto nuostatoms, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai atsakovo prašoma priteisti išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą suma mažinama iki 200 Eur (CPK 98 str.). Įvertintinus tai, jog pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą bylinėjimosi išlaidų dalyje, atsakovo reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų patenkinamas 48 % (1000/2072,82x100), atsakovui iš ieškovės priteistina 96 Eur (200x48%) advokato pagalbos išlaidoms apmokėti, patirtoms apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 2 d.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 7 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti.

Sumažinti atsakovui Luminor Bank, AB (j. a . k. 112029270) iš ieškovės D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) priteistas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti nuo 2 072,82 Eur (dviejų tūkstančių septyniasdešimt dviejų eurų 82 centų) iki 1 000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų).

Priteisti atsakovui Luminor Bank, AB (j. a . k. 112029270) iš ieškovės D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 96,00 Eur (devyniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti ieškovei D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 47,00 Eur (keturiasdešimt septynių eurų) už apeliacinį skundą žyminį mokestį, sumokėtą 2018 m. kovo 9 d.

Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi šia teismo nutartimi.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.