Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjų: uždarosios akcinės bendrovės „Friskas“, uždarosios akcinės bendrovės „Kasparlita“, uždarosios akcinės bendrovės „Kodinis raktas“, uždarosios akcinės bendrovės „OSKV“, uždarosios akcinės bendrovės „Vitropolis“ atstovui advokatui R. Č.,

trečiųjų suinteresuotų asmenų: A. M., G. I., G. V., G. I., L. I., M. I., N. A.- K. ir V. Č. atstovei advokatei E. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Friskas“, uždarosios akcinės bendrovės „Kasparlita“, uždarosios akcinės bendrovės „Kodinis raktas“, uždarosios akcinės bendrovės „OSKV“, uždarosios akcinės bendrovės „Vitropolis“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys: A. M., A. M., G. I., G. V., G. I., L. I., L. K., M. I., M. K., N. A.- K., V. Č., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) dėl leidimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

9. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotų Statybos leidimų, suteikiančių statytojams – tretiesiems asmenims teisę jiems priklausančių negyvenamųjų patalpų – kūrybinių dirbtuvių paskirtį keisti į gyvenamąją, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2019 m. gegužės 23 d. išdavė statybos leidimą LPSP-01-190523-00037 „Gamybinio pastato, (duomenys neskelbtini), kūrybinių dirbtuvių Nr. (duomenys neskelbtini) paskirties keitimo į gyvenamąją projektui“.

11. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2019 m. rugsėjo 3 d. išdavė statybos leidimą LPSP-01-190903-00070 „Gamybinio pastato, (duomenys neskelbtini), kūrybinių dirbtuvių Nr. (duomenys neskelbtini) paskirties keitimo į gyvenamąją, atliekant paprastojo remonto darbus, projektui“.

12. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020 m. sausio 9 d. išdavė statybos leidimą LPSP-01-200109-00005 „Gamybinio pastato, (duomenys neskelbtini), kūrybinių dirbtuvių Nr. (duomenys neskelbtini) paskirties keitimo į gyvenamąją projektui“.

13. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020 m. sausio 27 d. išdavė statybos leidimą LPSP-01-200127-00016 „Gamybinio pastato, (duomenys neskelbtini), kūrybinių dirbtuvių Nr. (duomenys neskelbtini) paskirties keitimo į gyvenamąją projektui“.

14. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020 m. sausio 27 d. išdavė statybos leidimą LPSP-01-200127-00017 „Gamybinio pastato, (duomenys neskelbtini), kūrybinių dirbtuvių Nr. (duomenys neskelbtini) paskirties keitimo į gyvenamąją, atliekant paprastojo remonto darbus, projektui“.

15. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020 m. sausio 30 d. išdavė statybos leidimą LPSP-01-200130-00019 „Gamybinio pastato, (duomenys neskelbtini), kūrybinių dirbtuvių Nr. (duomenys neskelbtini) paskirties keitimo į gyvenamąją, atliekant paprastojo remonto darbus, projektui“.

16. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020 m. balandžio 8 d. išdavė statybos leidimą LPSP-01-200408-00071 „Gamybinio pastato, (duomenys neskelbtini), kūrybinių dirbtuvių Nr. (duomenys neskelbtini) paskirties keitimo į gyvenamąją, atliekant paprastojo remonto darbus, projektui“.

17. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020 m. lapkričio 18 d. išdavė statybos leidimą LPSP-01-201118-00166 „Gamybinio pastato, (duomenys neskelbtini), kūrybinių dirbtuvių Nr. (duomenys neskelbtini) paskirties keitimo į gyvenamąją, atliekant paprastojo remonto darbus, projektui“.

18. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau – Statybos įstatymas).

19. Pagal Statybos įstatymo (ginčo teisiniams santykiams aktuali įstatymo redakcija) 27 straipsnio 1 dalies 6 punktą, keičiant ypatingojo ar neypatingojo pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose esantį neypatingąjį pastatą (patalpą, patalpas) ar inžinerinį statinį), kai atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai, būtinas statybą leidžiantis dokumentas – leidimas pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį.

20. STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 11 punkte nustatyta, kad norint gauti leidimą statyti naują ar rekonstruoti statinį (išskyrus leidimą statyti naują ypatingąjį ar neypatingąjį statinį pajūrio juostoje ir statyti naują ar rekonstruoti statinį Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe, taip pat įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus ir leidimą tęsti sustabdytą statybą), leidimą atnaujinti (modernizuoti) pastatą, atlikti statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą, nugriauti statinį, pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį, savivaldybės administracijai pateikiamas prašymas (Reglamento 1 priedas), Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nurodyti dokumentai (išskyrus tuos, kurie yra statinio projekto sudėtyje) ir Reglamento 6 priede nurodyti rašytiniai pritarimai (raštai ir (ar) žymos statinio projekte) statinio projektui.

22. Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkte nustatyta, kad, norint gauti statybos leidžiantį dokumentą, turi būti pateiktas statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kopija, išskyrus atvejus, kai reikia atlikti rekonstravimo, remonto darbus siekiant pritaikyti gyvenamąjį namą neįgaliesiems, kai pateikiamas prašymas išduoti statybą leidžiančius dokumentus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte (atliekant darbus statytojo (užsakovo) patalpų viduje), taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 straipsnio 2 dalyje nustatyto galimos žalos atsiradimo ir grėsmės bendrojo naudojimo objektams pašalinimo atvejus ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus atvejus, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų paprastojo ar kapitalinio remonto atvejus, kai šie darbai vykdomi pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus ir atitinkamai nustatyta tvarka patvirtintą namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) ilgalaikį ar metinį planą – šiuo atveju pateikiama nustatyta tvarka patvirtinto namo atnaujinimo ilgalaikio ar metinio plano kopija.

23. Remiantis Valstybės įmonės Registro centro Nekilnojamojo turto registro Duomenų bazės išrašų duomenimis nustatyta, kad tretiesiems suinteresuotiems:

23.1. G. I. ir G. I. nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – kūrybinės dirbtuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), patalpos pažymėtos 45-1, 45-2; su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: 1-11(17/1000 iš 12,12 kv. m), t. y. 0,20 kv. m, 1-13 (12/1000 iš 12,10 kv. m), t. y. 0,14 kv. m, 5-1 (23/1000 iš 61,36 kv. m), t. y. 1,39 kv. m, 5-7 (24/1000 iš 17,86 kv. m), t. y. 0,42 kv. m, 5-14(25/1000 iš 277,59 kv. m), t. y. 7,01 kv. m. Iš viso 9,16 kv. m).

23.2. M. I. ir L. I. nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – kūrybinės dirbtuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini); patalpos pažymėtos 44-1, 44-2; su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: 1-11(17/1000 iš 12,12 kv. m), t. y. 0,20 kv. m, 1-13 (12/1000 iš 12,10 kv. m.), t. y. 0,14 kv. m, 5-1(23/1000 iš 61,36 kv. m), t. y. 1,39 kv. m, 5-7 (24/1000 iš 17,86 kv. m), t. y. 0,42 kv. m, 5-14(25/1000 iš 277,59 kv. m), t. y. 7,01 kv. m. Iš viso 9,16 kv. m).

23.3. A. M. nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – kūrybinės dirbtuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: 1-11 (17/1000 iš 12,12 kv. m), t. y. 0,21 kv. m, 1-13 (12/1000 iš 12,10 kv. m), t. y. 0,14 kv. m, 5-1 (23/1000 iš 61,36 kv. m), t. y. 1,39 kv. m, 5-7 (24/1000 iš 17,86 kv. m), t. y. 0,42 kv. m, 5-14 (25/1000 iš 277,59 kv. m), t. y. 7,01 kv. m. Iš viso 9,17 kv. m).

23.4. N. A.-K. nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa–kūrybinės dirbtuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini); patalpa pažymėta 66-1; su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: 1-11 (6/1000 iš12,12 kv. m.), t. y. 0,07 kv. m, 1-13 (4/1000 iš 12,10 kv. m.), t. y. 0,05 kv. m., 5-1 (7/1000 iš 61,36 kv. m.), t. y. 0,48 kv. m., 5-7 (8/1000 iš 17,86 kv. m), t. y. 0,15 kv. m, 5-14 (9/1000 iš 277,59 kv. m.), t. y. 2,50 kv. m. Iš viso 3,25 kv. m.).

23. 5. M. K. ir L. K. nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa–kūrybinės dirbtuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini); patalpos pažymėtos 51-1, 51-2; su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: 1-11(21/1000 iš 12,12 kv. m), t. y. 0,25 kv. m, 1-13 (14/1000 iš 12,10 kv. m), t. y. 0,17 kv. m, 5-1(27/1000 iš 61,36 kv. m), t. y. 1,73 kv. m, 5-7 (28/1000 iš 17,86 kv. m), t. y. 0,53 kv. m, 5-14(31/1000 iš 277,59 kv. m), t. y. 8,72 kv. m. Iš viso 11,40 kv. m).

23.6. G. V. nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa–kūrybinės dirbtuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini); patalpa pažymėta 65-1; su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: 1-11 (10/1000 iš 12,12 kv. m), t. y. 0,12 kv. m, 1-13 (6/1000 iš 12,10 kv. m), t. y. 0,07 kv. m, 5-1 (13/1000 iš 61,36 kv. m), t. y. 0,80 kv. m, 5-7 (13/1000 iš 17,86 kv. m), t. y. 0,24 kv. m, 5-14 (14/1000 iš 277,59 kv. m), t. y. 3,89 kv. m, 7-21 (163/1000 iš 72,41 kv. m), t. y. 11,80 kv. m. Iš viso 16,92 kv. m).

23.7. A. M. nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa?–kūrybinės dirbtuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini); patalpos pažymėtos 59-1, 59-2; su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: 1-11(17/1000 iš 12,12 kv. m), t. y. 0,21 kv. m, 1-13 (12/1000 iš 12,10 kv. m), t. y. 0,14 kv. m, 5-1(23/1000 iš 61,36 kv. m), t. y. 1,39 kv. m, 5-7 (24/1000 iš 17,86 kv. m), t. y. 0,42 kv. m, 5-14(25/1000 iš 277,59 kv. m), t. y. 6,85 kv. m. Iš viso 9,01 kv. m).

23.8. V. Č. nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa–kūrybinės dirbtuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini); patalpa pažymėta 63-1; su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: 1-11 (10/1000 iš 12,12 kv. m), t. y. 0,12 kv. m, 1-13 (6/1000 iš 12,10 kv. m), t. y. 0,08 kv. m, 5-1 (13/1000 iš 61,36 kv. m), t. y. 0,80 kv. m, 5-7 (13/1000 iš 17,86 kv. m), t. y. 0,24 kv. m, 5-14 (14/1000 iš 277,59 kv. m), t. y. 3,89 kv. m, 7-21 (163/1000 iš 72,41 kv. m), t. y. 11,80 kv. m. Iš viso 16,93 kv. m).

24. Valstybės įmonės Registro centro Nekilnojamojo turto registro Duomenų bazės išrašų duomenimis nustatyta, kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos – kūrybinės dirbtuvės yra gamybos paskirties pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra.

25. Šalys pripažįsta aplinkybę, jog tretieji suinteresuoti asmenys, teikdami prašymus išduoti statybą leidžiančius dokumentus – leidimus pakeisti jiems nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų – kūrybinių dirbtuvių paskirtį į gyvenamosios paskirties patalpas, kartu su kitais privalomais dokumentais, numatytais Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė ir Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu Balsų skaičiavimo komisijos 2017 m. rugpjūčio 10 d. protokolą Nr. 1, kuriuo įformintas sprendimas pritarti tretiesiems suinteresuotiems asmens priklausančių gamybinės paskirties negyvenamųjų patalpų – kūrybinių dirbtuvių, kurių unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paskirties keitimui iš gamybinės į gyvenamąją, gyvenamosios paskirties patalpą-butą, atliekant patalpos remonto ar rekonstrukcijos darbus.

26. Remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimu, tenkindamas ieškovų UAB „Vitropolis“, UAB „Friskas“, UAB „Kodinis raktas“, UAB „OSKV“ ir UAB „Kasparlita“ ieškinį, panaikino gamybinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos 2017 m. rugpjūčio 10 d. protokolą Nr. 1, kuriuo buvo įforminti sprendimai priimti šiais klausimais: 1) Pastato bendrojo naudojimo objektų aprašo Nr. 1 derinimas ir tvirtinimas; 2) Pastato bendrosiose patalpose esančių liftų, reikalingų pakilti nuo Pastato patalpos 1-11 ir 1-13 iki 5 aukšto (5-1 patalpos), registracija Pastato Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybe Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre ir šių liftų eksploatacijai Bendrijos vardu; 3) Elektros perdavimo linijos tiesimo ir elektros linijos prijungimo sutarčių sudarymas išskiriant vartotojus pagal S. S. parengto ir patvirtinto elektros energijos prijungimo projekto sprendinius, numatant kiekvienai projekte nurodytai patalpai 10 kw elektros galią, o bendro naudojimo patalpoms ir kitiems Pastate eksploatuojamiems įrengimas 20 kw elektros galią; 4) Mokėti Bendrijos pirmininkui mėnesinį atlyginimą 150 Eur atskaičius mokesčius ir įgalioti Bendrijos valdybą savo sprendimu šį atlyginimą mažinti ar didinti; 5) Įgalioti Bendrijos pirmininką priimti sprendimus dėl reklamos ir iškabų talpinimo ant Pastato bendro naudojimo objektų (fasadų, stogo, langų ir pan.); 6) Įgalioti Bendrijos pirmininką priimti sprendimus ir sudaryti sutartis dėl pastato bendro naudojimo objektų (fasadų, stogo, langų ir pan.) ploto nuomos, lėšas skirstant Bendrijos ir Pastato eksploatavimo reikmėms; 7) Automobilių stovėjimo vietų schemos tvirtinimas, paskirstant Pastato bendro naudojimo aikštelių eksploatavimą; 8) Įgalioti Bendrijos pirmininką atstovauti Bendriją teismuose, arba sudaryti sutartis dėl atstovavimo su Pastato administratoriumi ar kitu šias paslaugas teikiančiu asmeniu; 9) Protokole nurodytų (iš viso 16 vienetų) negyvenamosios paskirties patalpų paskirties keitimas į gyvenamosios paskirties patalpas (butus), atliekant patalpos remonto ar rekonstrukcijos darbus.

27. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliantų (atsakovų) Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, D. O., M. I., L. I., G. I., G. I., A. D., V. D., S. R., L. Z., K. D., A. D., M. K., L. K., Ž. B., V. V., J. V., T. K., M. Š. (B.), J. B., N. B., A. M. (S.), E. S., L. L., V. Č., A. D. (Č.), E. D., N. A.-K., L. Š., A. Š. apeliacinį skundą, 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą.

28. Kaip matyti iš Vilniaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimo, teismas, tenkindamas ieškovų ieškinį, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA2-2058-492/2021, kurioje konstatuota, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, priimdamas sprendimą dėl žymos apie nustatytą bendrojo naudojimo objektų valdymo formą (administravimo būdą) – Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendriją „(duomenys neskelbtini)“, neatsižvelgė į tai, kad pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė paskirtis – gamybos, pramonės, kurio bendras plotas sudaro 21 925,52 kv. m, iš kurių gyvenamasis plotas sudaro tik 853,06 kv. m, arba 4 proc. viso pastato ploto. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021m. gegužes 27 d. priimta nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-701/2021, kurioje teisėjų kolegija, aiškindama Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje „kitos paskirties pastatas“ apibrėžtį, sprendė, jog ginčo gamybos, pramonės paskirties pastatas į šioje teisės normoje apibrėžtą „kitos paskirties“ pastato sąvoką, nepatenka. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimais, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atsakovo valstybės įmonės Registrų centro apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimą, įpareigojusį Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją iš naujo nagrinėti UAB „Vitropolis“, UAB „Friskas“, UAB „Kodinis raktas“ UAB „Kasparlita“, UAB „OSKV“ pateiktą 2017 m. sausio 5 d. prašymą dėl klaidos ištaisymo ir įregistruotą žymą apie bendro naudojimo objektų valdymo formą panaikinti.

29. Vilniaus apylinkės teismas, remdamasis kasacinio teismo formuojama praktika, jog duomenų teisinė registracija atlieka tik išviešinimo funkciją, ginčą sprendė pagal duomenų tikrąjį turinį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-701/2018).

30. Vilniaus apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 28 d. sprendime pažymėjo, kad Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos įstatymas ir teisinis reglamentavimas, numatytas jį lydinčiuose poįstatyminiuose aktuose, kuriais vadovavosi Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ sušaukdama susirinkimą bei skaičiuodama balsus, pastato atveju netaikytinas. Teismas pažymėjo, jog dėl šių prejudicinę reikšmę turinčių aplinkybių pasisakė kasacinis teismas.

32. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 26 d. nutartyje nurodė, kad Pastate kaip nekilnojamieji daiktai įregistruotos 10 gyvenamosios paskirties ir 74 negyvenamosios paskirties patalpos (pagal 2017 m. birželio 1 d. butų (patalpų) sąrašo pastate duomenis buvo 10 gyvenamosios paskirties ir 38 negyvenamosios paskirties patalpos). Juridinių asmenų registre 2015 m. balandžio 13 d. įregistruota Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“. Nekilnojamojo turto registre nekilnojamojo daikto – gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), registro įraše (Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. balandžio 14 d. buvo įregistruota žyma apie nustatytą bendrojo naudojimo objektų valdymo formą (administravimo būdą) – įsteigtą Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendriją „(duomenys neskelbtini)“. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021m. spalio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA2-2058-492/2021 konstatuota, jog tokia žyma negalėjo būti registruojama, todėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas 2021 m. gruodžio 1 d. pakeitė duomenis, išregistruodamas juridinį faktą apie nustatytą bendro naudojimo objektų valdymą (įsteigtą Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendriją „(duomenys neskelbtini)“).

33. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalį, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

34. Byloje ginčo, jog pareiškėjai ir tretieji suinteresuoti asmenys yra gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkai, nėra. Pagrindinė pastato paskirtis – gamybos, pramonės, bendras plotas – 21 925,77 kv. m, iš kurių gyvenamasis plotas sudaro 840,90 kv. m. Remiantis bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjai ir tretieji asmenys, disponuodami jiems nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, naudojasi ir disponuoja jiems tenkančiomis pastato bendrojo naudojimo patalpų dalimis.

35. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kol ginčas bus išspręstas, teismas ginčo objektui gali skirti administratorių.

36. Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini)butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu Balsų skaičiavimo komisijos 2017 m. rugpjūčio 10 d. protokolas Nr. 1, kuriuo įformintas ir sprendimas pritarti tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančių gamybinės paskirties negyvenamųjų patalpų – kūrybinių dirbtuvių, kurių unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paskirties keitimui iš gamybinės į gyvenamąją, gyvenamosios paskirties patalpą-butą, atliekant patalpos remonto ar rekonstrukcijos darbus, panaikintas Vilniaus apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimu. Teismo sprendimas įsiteisėjęs.

37. Tretieji suinteresuoti asmenys, teikdami prašymus išduoti statybą leidžiančius dokumentus, su kitais privalomaisiais dokumentais Pastato bendraturčių sutikimo nepateikė.

38. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavima, daro išvadą, kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims Statybos leidimai išduoti pažeidžiant imperatyvias Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkto nuostatas.

39. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Vilniaus apylinkės teismas 2018 m. birželio 6 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė gamybinio pastato adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugpjūčio 10 d. Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolų Nr. 1 galiojimą ir vykdymą, uždraudė Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini) inicijuoti pastato adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpų ir butų savininkų susirinkimus, vykdyti protokolo sprendinius, vykdyti pastato adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), administravimo veiksmus, tiek nurodytus 2017 m. rugpjūčio 10 d. Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokoluose Nr. 1, tiek nenurodytus; uždraudė Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolų Nr. 1 pagrindu keisti negyvenamųjų patalpų paskirtį į gyvenamąją paskirtį.

40. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2429-232/2018 taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė Protokolo galiojimą ir vykdymą iki civilinės bylos Nr. e2S-2429-232/2018 išnagrinėjimo. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės galiojo iki 2022 m. balandžio 26 d. Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad duomenys apie civilinės bylos iškėlimą ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymą byloje buvo išviešinti Nekilnojamojo turto registre padarant įrašus apie juridinį faktą (įrašas Nekilnojamojo turto registre galiojo nuo 2018 m. birželio 12 d. ).

41. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnio nuostatomis, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tačiau, nepaisant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, ginčo Statybos leidimai buvo išduoti.

42. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad išduodant Statybos leidimus, Vilniaus miesto savivaldybės administracija vadovavosi neaktualiais Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko duomenimis (2012 m. gruodžio 6 d., 2014 m. kovo 27 d., 2016 m. vasario 19 d., 2016 m. lapkričio 21 d., 2017 m. vasario 17 d., 2017 m. spalio 3 d. išrašai).

43. Remiantis bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad, teikiant prašymus išduoti statybą leidžiančius dokumentus, atsakovui nebuvo pateikti patalpų, kuriose siekiama pakeisti paskirtį, Nekilnojamojo turto registro išrašai su nurodomais aktualiais duomenimis.

44. Nuosavybės teisės koncepcija yra plačiai išplėsta Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, nurodant, kad pagal Konstituciją savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą , bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Nuosavybės teisė suteikia plačiausias galias savininkui disponuoti turtu, tačiau, nepaisant to, ir nuosavybės teisė turi ribas bei gali būti ribojama. Niekas negali naudotis savo nuosavybe tokiu būdu, kuris pažeistų kito asmens lygią teisę naudotis savo nuosavybe. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad nuosavybės santykių subjektai paprastai turi ne tik tam tikras teises, bet ir pareigas. Teisių ir pareigų derinimas tiesiogiai išplaukia iš Konstitucijos 28 straipsnyje nustatytos normos: įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Nuosavybės teisės įgyvendinimas suponuoja tam tikras savininko pareigas, nes nuosavybė turi ir tam tikrą socialinę funkciją. Taigi, savininkui yra pripažįstamos ne tik galimybės apsaugoti savo teises bei interesus, bet ir juos įgyvendinant tenka pareiga atsižvelgti į visuomenės poreikius, susilaikyti nuo veiksmų, kuriais būtų pažeistos kitų asmenų teisės ar visuomenės interesai.

45. Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos priklauso nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai ir tretieji asmenys yra nekilnojamųjų daiktų bendraturčiai. Esant tokiai situacijai, pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį, laikoma, kad bendras daiktas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumas – savininkų daugetas lemia, kad, be santykių su trečiaisiais asmenimis, susiklosto ir vidiniai bendraturčių teisiniai santykiai, kitaip tariant, jie turi įvairių teisių ir pareigų vienas kitam. Pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sąlyga bendro objekto valdymui, naudojimui, disponavimui, yra įtvirtinta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.

46. Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. E. G., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K., bylos Nr.3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. D. Š., bylos Nr. 3K-3-576/2006).

47. CK 4.75 straipsnio nuostatos apima ir bendraturčių pareigą valdant bendrą daiktą bendradarbiauti. Ši bendraturčių pareiga išplaukia ir iš būtinumo laikytis kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus.

52. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad išduoti Statybos leidimai pažeidžia Statybos įstatymo ir Civilinio kodekso nuostatas, todėl turi būti panaikinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).

53. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Pareiškėjų ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodyti kiti argumentai bylos procesinei baigčiai jokios įtakos neturi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

55. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis). Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalis).

56. Nagrinėjamu atveju šiuo teismo sprendimu pareiškėjų skundas tenkinamas, todėl jie įgijo teisę į byloje patirtų išlaidų atlyginimą.

58. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacija) (nauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 8 punkte įtvirtintas pavyzdinis advokato teikiamų teisinių paslaugų sąrašas ir maksimalūs užmokesčio dydžiai. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

59. Byloje nustatyta, kad pareiškėjus byloje pagal sudarytas atstovavimo sutartis atstovavo advokatas R. Č. Pareiškėjų byloje patirtas išlaidas patvirtina: advokato R. Č. 2022 m. birželio 23 d. ataskaita ir PVM sąskaitos faktūros Nr. 1139-1143, pagal kurias dėl skundo surašymo, įskaitant žyminį mokestį, UAB „Vitropolis“ patyrė 237,16 Eur, UAB „Friskas“ – 237,16 Eur, UAB „Kodinis raktas“ – 237,16 Eur, UAB „OSKV“ – 176,66 Eur , UAB „Kasparlita“ – 176,66 Eur bylinėjimosi išlaidų; PVM sąskaitos faktūros Nr. 1177-1181, jų apmokėjimo dokumentai, pagal kuriuos pareiškėjos patyrė kitą išlaidų dalį: UAB „Vitropolis“ – 232,32 Eur, UAB „Friskas“ – 232,32 Eur sumai, UAB „Kodinis raktas“ – 232,32 Eur sumai, UAB „OSKV“ – 159,72 Eur sumai, UAB „Kasparlita“ – 159,72 Eur.

60.1. Nustatyta, kad pareiškėjai skundą pateikė 2022 m. birželio 30 d., todėl taikytinas 2021 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (1 679,30 Eur), todėl už advokato paslaugas rengiant skundą pareiškėjams gali būti maksimaliai atlyginta 4 198,25 Eur (1679,30 Eur x 2,5). Pareiškėjų prašoma priteisti suma už skundo parengimą neviršija maksimalios galimos priteisti sumos. Įvertinus bylos pobūdį, nagrinėjamų teisinių klausimų sudėtingumą, ši suma visa apimtimi priteistina pareiškėjams iš atsakovės.

61. Nustatyta, kad, pateikiant skundą teismui, pareiškėjų atstovas 2022 m. birželio 29 d. sumokėjo 180 Eur žyminio mokesčio.

61.2. Pareiškėjų skundas paduotas elektroninių ryšių priemonėmis, todėl už skundą, atsižvelgiant į tai, kad jis paduotas skirtingų juridinių subjektų dėl skirtingų individualių administracinių aktų, turėjo būti sumokėta 112,50 Eur (22,50 Eur x 5) žyminio mokesčio. Pareiškėjai sumokėjo 180 Eur, t. y. 67,50 Eur daugiau, nei reikia pagal įstatymą. Todėl, vadovaujantis ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu, yra pagrindas šią sumą grąžinti pareiškėjams lygiomis dalimis, t. y. po 13,50 Eur.

61.3. Tenkinus pareiškėjų skundą, 112,50 Eur žyminio mokesčio priteistina pareiškėjams iš atsakovės lygiomis dalimis, t. y. po 22,50 Eur.

62. Taigi, apibendrinus tai, kas išdėstyta, pareiškėjų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas iš dalies, jiems iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteisiant: UAB „Vitropolis“ 455,98 Eur, UAB „Friskas“ – 455,98 Eur, UAB „Kodinis raktas“ – 455,98 Eur, UAB „OSKV“ – 322,88 Eur, UAB „Kasparlita“ – 322,88 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 40-41 straipsniais, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Friskas“, uždarosios akcinės bendrovės „Kasparlita“, uždarosios akcinės bendrovės „Kodinis raktas“, uždarosios akcinės bendrovės „OSKV“, uždarosios akcinės bendrovės „Vitropolis“ skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gegužės 23 d. išduotą statybos leidimą LPSP-01-190523-00037 „Gamybinio pastato, Ateities g. 10, Vilniuje, kūrybinių dirbtuvių Nr. 508 paskirties keitimo į gyvenamąją projektui“.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugsėjo 3 d. išduotą statybos leidimą LPSP-01-190903-00070 „Gamybinio pastato, Ateities g. 10, Vilniuje, kūrybinių dirbtuvių Nr. 518 paskirties keitimo į gyvenamąją, atliekant paprastojo remonto darbus, projektui“.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. sausio 9 d. išduotą statybos leidimą LPSP-01-200109-00005 „Gamybinio pastato, Ateities g. 10, Vilniuje, kūrybinių dirbtuvių Nr. 705 paskirties keitimo į gyvenamąją projektui“.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. sausio 27 d. išduotą statybos leidimą LPSP-01-200127-00016 „Gamybinio pastato, Ateities g. 10, Vilniuje, kūrybinių dirbtuvių Nr. 704 paskirties keitimo į gyvenamąją projektui“.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. sausio 27 d. išduotą statybos leidimą LPSP-01-200127-00017 „Gamybinio pastato, Ateities g. 10, Vilniuje, kūrybinių dirbtuvių Nr. 510 paskirties keitimo į gyvenamąją, atliekant paprastojo remonto darbus, projektui“.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. sausio 30 d. išduotą statybos leidimą LPSP-01-200130-00019 „Gamybinio pastato, Ateities g. 10, Vilniuje, kūrybinių dirbtuvių Nr. 503 paskirties keitimo į gyvenamąją, atliekant paprastojo remonto darbus, projektui“.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 8 d. išduotą statybos leidimą LPSP-01-200408-00071 „Gamybinio pastato, Ateities g. 10, Vilniuje, kūrybinių dirbtuvių Nr. 504 paskirties keitimo į gyvenamąją, atliekant paprastojo remonto darbus, projektui“.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. lapkričio 18 d. išduotą statybos leidimą LPSP-01-201118-00166 „Gamybinio pastato, Ateities g. 10, Vilniuje, kūrybinių dirbtuvių Nr. 702 paskirties keitimo į gyvenamąją, atliekant paprastojo remonto darbus, projektui“.

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Friskas“, uždarosios akcinės bendrovės „Kasparlita“, uždarosios akcinės bendrovės „Kodinis raktas“, uždarosios akcinės bendrovės „OSKV“, uždarosios akcinės bendrovės „Vitropolis“prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies.

Priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareiškėjų naudai bylinėjimosi išlaidų: uždarajai akcinei bendrovei „Friskas“ – 455,98 Eur, uždarajai akcinei bendrovei „Kasparlita“ – 322,88 Eur, uždarajai akcinei bendrovei „Kodinis raktas“ – 455,98 Eur, uždarajai akcinei bendrovei „OSKV“ – 322,88 Eur, uždarajai akcinei bendrovei „Vitropolis“ – 455,98 Eur.

Kitą pareiškėjų prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.

Grąžinti pareiškėjoms uždarajai akcinei bendrovei „Friskas“, uždarajai akcinei bendrovei „Kasparlita“, uždarajai akcinei bendrovei „Kodinis raktas“, uždarajai akcinei bendrovei „OSKV“, uždarajai akcinei bendrovei „Vitropolis“ po 13,50 Eur žyminio mokesčio.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.