- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-27
- Bylos Nr.
- e2A-339-524/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė, Danutė Žvinklytė
- Atsakovas
- M. Š.
- Ieškovas
- E. R.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Danutės Žvinklytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. R. ieškinį atsakovui M. Š. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti nepilnamečio vaiko L. Š., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove, pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-780-639/2014 iš atsakovo priteistą išlaikymo nepilnamečiam vaikui L. Š. dydį ir iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui L. Š. po 250 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, nuo ieškinio priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog (duomenys neskelbtini) ji kartu su atsakovu susilaukė dukters L. Š.. Dukra gyvena su ieškove, jas sieja glaudus emocinis ryšys. Atsakovas dukra nesidomi, neprisideda prie jos išlaikymo. Esant šioms aplinkybėms, nepilnametės dukters gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove. Klaipėdos apylinkės teismas 2014 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-780-639/2014 patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui L. Š. po 350,00 Lt (101,36 Eur) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2014 m. vasario 1 d. iki dukters pilnametystės. Ieškovė pažymi, kad po teismo nutarties priėmimo pasikeitė dukters poreikiai bei ieškovės finansinė padėtis. Dukters išlaikymui per mėnesį reikia apie 450 Eur, iš kurių maistui – 180 Eur, už darželio teikiamas paslaugas – 60 Eur, aprangai ir avalynei – 40 Eur, higienos priemonėms, kirpyklai – 30 Eur, vaistams ir vitaminams – 20 Eur, būsto išlaikymui – 40 Eur, lavinimo priemonėms – 20 Eur, pramogoms – 30 Eur, transporto išlaidoms – 20 Eur, kitoms išlaidoms (vaikui skirtiems baldams, darželio fondui, dovanoms ir kt.) – 20 Eur. Ieškovė nurodo, kad (duomenys neskelbtini) jai gimė sūnus E. R., todėl ieškovė turi išlaikyti du nepilnamečius vaikus. Iki 2019 m. pradžios ieškovė dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos pajamos sudarė apie 280 Eur per mėnesį, tačiau, pašlijus nepilnamečio sūnaus E. R. sveikatai, jam nuolat sergant, ji nebeturi galimybės nuolat dirbti. Dėl šios priežasties nuo 2019 m. sausio mėn. šeima gyvena iš ieškovės sutuoktinio E. R. gaunamų pajamų, kurias sudaro apie 770 Eur darbo užmokestis per mėnesį, bei artimųjų pagalbos. Ieškovė su sutuoktiniu turi mokėti po 110 Eur kas mėnesį būsto kredito įmokoms bei skiria apie 100 Eur mokesčiams už komunalines paslaugas. L. Š. yra apdrausta AB SEB banko gyvybės draudimu „Vaiko ateičiai“, draudimo įmokos sudaro 30 Eur per mėnesį.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nustatė nepilnamečio vaiko L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove E. R., netrukdant atsakovui M. Š. matytis, bendrauti su vaiku ir rūpintis jo auklėjimu, pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-780-639/2014 patvirtintos taikos sutarties, sudarytos tarp ieškovės E. R. ir atsakovo M. Š., 1 punktu iš atsakovo M. Š. priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui L. Š. ir priteisė iš atsakovo M. Š. išlaikymą nepilnamečiam vaikui L. Š. po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2019 m. birželio 3 d.) iki 2019 m. rugpjūčio 31 d., priteisė iš atsakovo M. Š. išlaikymą nepilnamečiam vaikui L. Š. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. N2-780-639/2014 sumokėjus visą nurodytu sprendimu priteistą išlaikymą, išieškojimą nutraukė nuo 2019 m. birželio 2 d., išlaikymo išieškojimą pagal šį teismo sprendimą nusprendė pradėti nuo 2019 m. birželio 3 d., paskyrė ieškovę E. R. lėšų, skirtų nepilnamečio vaiko L. Š. išlaikymui, tvarkytoja, kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė iš atsakovo M. Š. 115 Eur žyminio mokesčio ir 9,53 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametis vaikas L. Š. yra septynerių metų amžiaus, ji faktiškai gyvena su ieškove. Atsižvelgiant į vaiko interesus, teismo posėdžio metu išsakytą nuomonę, institucijos, teikiančios išvadą, atstovės rekomendacijas, siekiant, kad nepilnamečiam vaikui būtų sudarytos saugios, pastovios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti ir kad jis užaugtų humanišku bei doru visuomenės nariu, bei nesant duomenų, jog ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, yra tikslinga nustatyti nepilnamečio vaiko L. Š. gyvenamąją vietą su ieškove, netrukdant atsakovui matytis, bendrauti su vaiku ir rūpintis jo auklėjimu. Ieškovė prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-780-639/2014 patvirtinta taikos sutartimi iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui L. Š. dydį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui L. Š. po 250 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės. Nurodo, kad teismo nutartimi priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 101,37 Eur (350,00 Lt) kas mėnesį yra nepakankamas, kadangi pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiai ir ieškovės turtinė padėtis. Atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies, t. y. sutinka, kad iš jo būtų priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui L. Š. po 150 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki dukters pilnametystės. Išlaikymo priteisimo metu L. Š. buvo beveik dveji metai, dabar – sukako septyneri metai. Tokio amžiaus vaikų poreikiai tikrai skiriasi – reikia daugiau lėšų rūbams, maistui, laisvalaikiui, ugdymui, sveikatos priežiūrai. Todėl atsižvelgiant į tai, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo, praėjo daugiau nei penkeri metai, į tai, kad vaiko poreikiai augant keičiasi, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas spręsti klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. Vertindamas ieškovės nurodytas išlaidas, teismas pažymi, jog nuo 2019 m. rugsėjo mėn. L. Š. pradėjo lankyti mokyklą, todėl akivaizdu, kad išlaidos, reikalingos nepilnamečio vaiko ugdymui, lavinimui, užklasinei veiklai, išaugo. Įvertinus vaiko amžių, poreikius, atsižvelgiant į tai, kad nuo teismo nutarties priėmimo praėjo daugiau nei penkeri metai, nepilnametė L. Š. paaugo, todėl jos poreikių tenkinimui reikia daugiau lėšų, teismas pripažįsta, jog laikotarpiu nuo ieškinio priėmimo iki 2019-08-31 nepilnametės L. Š. išlaikymui mėnesiui vidutiniškai reikalinga suma sudarė 430,00 Eur, nuo 2019-09-01 – 500,00 Eur. Siekiant nustatyti, kokiomis dalimis vaiko tėvai gali prisidėti prie išlaikymo, būtina įvertinti abejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei kartu su sutuoktiniu E. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovės pajamas laikotarpiu nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2018 m. gruodžio mėn. sudarė vidutiniškai 275,96 Eur darbo užmokestis per mėnesį. Ieškovė nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. registruota Užimtumo tarnyboje. Ieškovė taip pat turi nepilnametį vaiką E. R., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – 46/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovo pajamas laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2019 m. gegužės mėn. sudarė vidutiniškai 1 089,76 Eur darbo užmokestis per mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2019 m. rugsėjo mėn. vidutiniškai 1 246,82 Eur darbo užmokestis UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas pat turi nepilnametį vaiką M. Š., gim. (duomenys neskelbtini).. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad abi ginčo šalys yra darbingo amžiaus, ir prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis, į šalių turtinę padėtį, vaiko amžių, įvertinus tai, jog šalys taip pat teikia išlaikymą kitiems savo nepilnamečiams vaikams, bei įvertinus tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019-07-03 nutarimu Nr. 669 nuo 2020-01-01 patvirtinta 607,00 Eur minimali mėnesinė alga, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies, keistinas teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartimi priteisto išlaikymo dydis, laikotarpiu nuo ieškinio priėmimo (2019 m. birželio 3 d.) iki 2019 m. rugpjūčios 31 d. iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui L. Š. po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės – po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
5. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą, priteisiant iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui – dukrai L. Š. – po 200 Eur iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas, nustatinėdamas atsakovo turtinę padėtį, neatsižvelgė į tai, kad atsakovo pajamos nėra labai didelės, jis turi tris vaikus, be to, nenustatyta, jog jis turi galimybę įsidarbinti kitur ar susirasti kitą darbą, slepia pajamas ar kitokiu nesąžiningu elgesiu vengia išlaikymo pareigų.
5.2. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių dukros išlaikymui reikalingų lėšų dydį, netgi nenurodė, kiek realiai reikia lėšų dukros išlaikymui ir kiek lėšų jos išlaikymui teikia pati ieškovė.
5.3. Ieškovė teigia, kad nedirba ir gauna išmokas už vaiką, tačiau yra darbinga, darbingo amžiaus, ir visiškai gali susirasti darbą bei užsidirbti, tuo labiau, jog yra žinių, kad vaiką leidžia į darželį ir dirbti ar ieškotis darbo niekas netrukdo. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kaip dažnai vaikas serga, kokius vaistu ir už kokias sumas vartoja.
6. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.
9. Ieškovė teismo prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-780-639/2014 patvirtinta taikos sutartimi iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), po 250,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad teismo 2014-01-28 nutartimi priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 101,37 Eur (350,00 Lt) kas mėnesį yra nepakankamas, kadangi pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiai ir ieškovės turtinė padėtis. Atsakovas su ieškiniu sutinko, kad iš jo būtų priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), po 150,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki dukters pilnametystės.
10. Byloje nustatyta, kad šalių dukra yra septynerių metų amžiaus, ieškovei kartu su sutuoktiniu E. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovės pajamas laikotarpiu nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2018 m. gruodžio mėn. sudarė vidutiniškai 275,96 Eur darbo užmokestis per mėnesį. Ieškovė nuo 2019-08-01 registruota Užimtumo tarnyboje. Ieškovė taip pat turi nepilnametį vaiką E. R., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – 46/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovo pajamas laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2019 m. gegužės mėn. sudarė vidutiniškai 1 089,76 Eur darbo užmokestis per mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2019 m. rugsėjo mėn. vidutiniškai 1 246,82 Eur darbo užmokestis UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas taip pat turi nepilnametį vaiką M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), apeliaciniame skunde nurodo, jog išlaiko tris nepilnamečius vaikus.
11. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog jo pajamos nėra labai didelės, jis turi tris vaikus, be to. nenustatyta, jog jis turi galimybę įsidarbinti kitur ar susirasti kitą darbą, slepia pajamas ar kitokiu nesąžiningu elgesiu vengia išlaikymo pareigų. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių dukros išlaikymui reikalingų lėšų dydį, netgi nenurodė, kiek realiai reikia lėšų dukros išlaikymui ir kiek lėšų jos išlaikymui teikia pati ieškovė, taip pat nurodo, jog ieškovė, būdama darbinga, nedirba.
12. Apeliacinės instancijos teisme pasisakytina dėl nepilnamečio išaugusių vaiko poreikių sulaukus mokyklinio amžiaus bei vieno iš tėvų pareigos prisidėti prie vaiko išlaikymo daugiau, kai kitas tėvas nedirba.
Dėl nepilnamečio išaugusių vaiko poreikių sulaukus mokyklinio amžiaus
13. Byloje nustatyta, kad šalių dukra yra gimusi (duomenys neskelbtini) mėnesį ir Klaipėdos apylinkės teismo 2014-01-28 nutartimi jai buvo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 101,37 Eur (350,00 Lt), atsakovas sutiktų dukrai skirti 150 Eur išlaikymą, todėl ginčas šioje byloje kilo dėl 100 eurų kas mėnesį periodinių išmokų, priteistų iš atsakovo.
14. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 str.). Teismų praktikoje aiškinama, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 str. 5 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
15. Apeliaciniame skunde atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ieškovė nenurodė dukros poreikų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių dukters išlaikymui per mėnesį reikia apie 450,00 Eur, iš kurių maistui – 180,00 Eur, už darželio teikiamas paslaugas – 60,00 Eur, aprangai ir avalynei – 40,00 Eur, higienos priemonėms, kirpyklai – 30,00 Eur, vaistams ir vitaminams – 20,00 Eur, būsto išlaikymui – 40,00 Eur, lavinimo priemonėms – 20,00 Eur, pramogoms – 30,00 Eur, transporto išlaidoms – 20,00 Eur, kitoms išlaidoms (vaikui skirtiems baldams, darželio fondui, dovanoms ir kt.) – 20,00 Eur. Ieškovė dėl sūnaus ligos nuo 2019 m. pradžios nedirba ir jos šeima gyvena iš ieškovės sutuoktinio E. R. gaunamų pajamų, kurias sudaro apie 770,00 Eur darbo užmokestis per mėnesį, bei artimųjų pagalbos. Ieškovė moka po 110,00 Eur kas mėnesį būsto kredito įmokoms bei skiria apie 100,00 Eur mokesčiams už komunalines paslaugas. Šalių dukra yra apdrausta AB SEB banko gyvybės draudimu, draudimo įmokos sudaro 30,00 Eur per mėnesį. Šios aplinkybės įrodo, jog ir ieškovė teikia šalių dukrai 200 eurų išlaikymą pagal nurodomus dukros poreikius.
16. Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu.
17. Vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 11 straipsnis). Negalima užtikrinti deramo vaikų fizinio, protinio, dvasinio, moralinio ir socialinio vystymosi, jei jie nepakankamai maitinami. Vaiko maisto poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, individualių vaiko augimo ir kitų aplinkybių. Ieškovė nurodo, kad šalių dukrai maistui skiria per mėnesį 180 eurų, t. y. 6 eurai per dieną, ir ši suma nėra neprotingai didelė, atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad šalių dukra lankė vaikų darželį ir lankys mokyklą, kuriuose vaiko maitinimui įprastai yra skiriama fiksuota pinigų suma, t.y. nuo 2 eurų.
18. Teismų praktikoje aiškinama, kad vaiko poreikis turėti gyvenamąjį būstą užtikrinamas teisės aktuose įtvirtinant vaiko teisę į gyvenamąjį būstą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis). Šią teisę turi įgyvendinti abu vaiko tėvai. Vaiko būstas turi užtikrinti kitų vaiko teisių, t. y. teisės į sveiką ir saugią aplinką (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 punktas), teisės į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę, garbę ir orumą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnis), teisės į mokslą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 14, 35 straipsniai), teisės į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis) ir kt., įgyvendinimą. Tuo atveju, kai tėvų turtinė padėtis leidžia, vaiko teisei į būstą užtikrinti turi būti skiriama tiek lėšų, kad vaikui būtų sudaryta galimybė turėti atskirą kambarį, būstas turėtų patogumus, kurie galimi vaiko ir tėvo (motinos) gyvenamojoje vietovėje. Išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu, sudaro: tinkamo būsto nuomos išlaidos, išlaidos būsto priežiūrai, remontui, šildymui, komunalinių paslaugų išlaidos ir kitos, tenkančios vaiko daliai. Ieškovė nurodo, kad moka po 110,00 Eur kas mėnesį būsto kredito įmokoms bei skiria apie 100,00 Eur mokesčiams už komunalines paslaugas, todėl šalių dukrai iš keturių asmenų šeimos šių išlaidų tenka po 52 eurus.
19. Vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti tokią aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Išlaidos vaiko aprangos poreikiams tenkinti nustatomos tokio dydžio, kad vaikas turėtų aprangos ir apavo komplektus metų (žiemos, pavasario, vasaros, rudens) sezonams, sportinę, laisvalaikio aprangą, atitinkančią vaiko ūgį ir dydį. Ieškovė nurodė, kad šalių dukrai drabužiams skiria apie 40 eurų kas mėnesį. Teismas laiko tokią sumą protinga ir pagrįsta.
20. Vaiko poreikiai mokslui nustatomi atsižvelgiant į tėvų pareigą sudaryti materialines sąlygas vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus, užtikrinti vaiko parengimą mokyklai, mokymąsi pagal ugdymo programą, vystyti vaiko gebėjimus (Konstitucijos 41 straipsnis, Švietimo įstatymo 7–16, 46 straipsniai, 47 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, turi nustatyti, kokios išlaidos yra būtinos konkretaus vaiko mokymo ir neformalaus ugdymo, ikimokyklinio ir specialaus ugdymo išlaidoms padengti. Šias išlaidas sudaro išlaidos mokymosi priemonėms įsigyti, mokestis už mokslą, popamokinę priežiūrą ir veiklą, apmokėjimas repetitoriams, transporto ir kitos būtinos išlaidos (Švietimo įstatymo 72 straipsnis, Transporto lengvatų įstatymo 5 straipsnis ir kt.). Ieškovė nurodė, kad šalių dukrai šiems poreikiams skiria apie 50 eurų kas mėnesį. Teismas laiko tokią sumą protinga ir pagrįsta.
Dėl vieno iš tėvų pareigos prisidėti prie vaiko išlaikymo daugiau, kai kitas tėvas nedirba
21. Išanalizavęs ir įvertinęs bylos medžiagą, teismas daro išvadą, jog atsakovo turtinė padėtis iš esmės yra geresnė dėl gaunamo darbo užmokesčio ir yra pakankama užtikrinti dukrai bent minimalius būtinuosius poreikius. Atsižvelgiant į esamą tėvų turtinę padėtį teismas konstatuoja, jog dukros poreikių patenkinimo suma yra 450 eurų per mėnesį ir ši suma atitinka tėvų turtinę padėtį. Nustatydamas kiekvieno iš tėvų išlaikymo dydžio dalį, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė privalo užtikrinti dukrai gyvenamąjį būstą, jai prižiūrint sūnų yra apribotos galimybės skirti daugiau laiko darbui. Taigi teismas konstatuoja, jog nustatant šalių išlaikymo dydį ieškovės dalis turi būti mažesnė, taigi išlaikymo dydį paskirstant po 250 eurų iš atsakovo, ir preziumuojant, jog likusius 200 eurų privalės teikti ieškovė dukrai kas mėnesį.
22. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.).
23. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs proporcingumo principo svarbą ir aiškinęs jo turinį. Antai kasacinio teismo nutartyse yra nurodyta, kad įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Proporcingumas pagal nurodytą teisės normą yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką. Vadovaudamasis šiuo principu teismas nustato, kokio dydžio kaip būtini, taip pat finansiškai ir kitaip materialiai įmanomi abiejų tėvų sąskaita patenkinti vaiko poreikiai gali būti teismo nustatyti ir sprendžiama dėl jų priteisimo. Tokiu būdu nustatęs vaiko poreikių dydį, teismas sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymą neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą. Paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios. Nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių. Išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bylose kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs dėl turtinės padėties vertinimo.
24. Nagrinėjamoje byloje teismas sprendė klausimą dėl šalių dukros poreikių atsižvelgdamas į vaiko amžių, jo išaugusius dėl amžiaus poreikius ir tai siejo su abiejų tėvų galimybe suteikti atitinkamą materialinį ir finansinį aprūpinimą. Tai rodo, kad CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto proporcingumo principo ir kitų reikalavimų teismas nepažeidė. Teismas atsižvelgė į kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir pajamas, kitus šalių nepilnamečisu vaikus, ieškovės negalėjimą dirbti. Kadangi nuo lygių dalių principo skirstant išlaikymo pareigą tarp tėvų galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių, tai nustatyti nelygias išlaikymo teikimo dalis būtų pagrindas tik nustačius labai reikšmingą turtinį neatitikimą tarp tėvų turtinės padėties. Byloje tokios aplinkybės iš esmės nenustatytos, nes iš atsakovo priteistas išlaikymas jo dukrai 50 eurų didesnis, nei ieškovė teikia, tačiau ieškovė aprūpina dukrą būstu, su ja dukra nuolat gyvena, todėl jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu.
25. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai dėl CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalių pažeidimo nepagrįsti, todėl apeliacinio skundo tenkinti jo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1d.1p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.