Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės M. J. patikslintą ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė M. J. pateikė teismui ieškinį, kurį vėliau patikslino, prašydama priteisti iš atsakovo A. G. 3.700,00 EUR netesybų, į kurias įskaitomi ir 330,00 EUR nuostoliai, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškinyje ieškovė nurodė, kad su 2016 m. kovo 4 d. tarp jos ir atsakovo A. G. buvo sudaryta Remonto darbų atlikimo sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti sutarties priede Nr. 1 „Darbų atlikimo specifikacija“ nurodytus darbus ieškovei priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), sutartais terminais ir tvarka, o ieškovė įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti Sutartyje nustatyta tvarka. Nurodo, kad sutartyje numatyta visų atliktų darbų kaina – 1.000,00 EUR. Vadovaujantis Sutarties 3.2 punktu, ieškovė Sutarties pasirašymo dieną, t. y. 2016 m. kovo 4 d., sumokėjo atsakovui grynaisiais pinigais 330,00 EUR avansą. Paaiškina, kad pagal Sutartį visus remonto darbus atsakovas privalėjo atlikti iki 2016 m. balandžio 4 d., tačiau savo įsipareigojimo neįvykdė ir laiku neatliko nurodytų darbų. Nurodo, kad 2016 m. balandžio 4 d. tarp šalių buvo pasirašytas abiejų šalių susitarimas, kaip Priedas Nr.4 prie sutarties, kuriuo buvo pakeistas sutarties 6.1 punktas, nurodant, kad sutartis galioja iki galutinio darbų atlikimo pagal sutarties priedą Nr. 1 „Darbų specifikacija“ bei darbų perdavimo pagal galutinį darbų priėmimo – perdavimo aktą“. Pažymi, kad 2016 m. balandžio 5 d. šalys pasirašė Darbų perdavimo – priėmimo aktą, kuriame buvo užfiksuota atliktų darbų apimtis bei pastabos, ir kuriame konstatuota, kad Sutarties priede Nr. 1 „Darbų specifikacija“ 2.1 punkte numatytų darbų „stiklo audinio nuėmimas“ atlikta 80 procentų, jokie kiti darbai pagal Sutarties priedą Nr. 1 „Darbų specifikacija“. Pasirašydamos minėtą Darbų perdavimo – priėmimo aktą šalys susitarė, kad darbų atlikimo terminas pratęsiamas iki 2016 m. balandžio 14 d., tačiau atsakovas iki nurodytos datos remonto darbų neatliko. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nereagavo į jos raginimus atlikti remonto darbus, taip pat negrąžino sumokėto 330,00 EUR avanso bei nepadengė susidariusių nuostolių dėl laiku neatliktų darbų.Atsakovas A. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei M. J. iš atsakovo A. G. 330,00 EUR sumokėto avanso ir 370,00 EUR netesybų (baudos) pagal 2016-03-04 rangos sutartį, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą (700,00 EUR) sumą, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. rugpjūčio 17 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 11,40 EUR bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.Teismas pažymėjo, kad tarp šalių sudaryta statybos rangos sutartis kvalifikuotina vartojimo sutartimi, todėl šalių santykiams, be bendrųjų rangos nuostatų, taikytinos ir specialiosios CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio nuostatos, reglamentuojančios vartojimo rangą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovui per nustatytą terminą neįvykdžius įsipareigojimų pagal sutartį, ieškovė negavo to, ko tikėjosi pagal sutartį, todėl ieškovė įgijo teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti sumokėtą avansą (kainos dalį), todėl ieškovės reikalavimas grąžinti sumokėtą avansą yra pagrįstas ir tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteista 330,00 EUR sumokėto avanso. Teismas, vertindamas sutartyje nustatytą 50,00 EUR baudos dydį už kiekvieną dieną, atsižvelgė į ginčo šalių sutartinių santykių pobūdį (vartojimo sutartis), sutarties vykdymo eigą, pirmiau nurodytas faktines aplinkybes bei teismų praktiką, ir padarė išvadą, kad pagal sutartį nustatytas baudos dydis yra mažintinas iki 5,00 EUR. dydžio baudos už kiekvieną pradelstą dieną, kuris, teismo vertinimu, yra protingo dydžio, kompensuoja ieškovės patirtus nuostolius bei užkerta kelią ieškovei pasipelnyti atsakovo sąskaita. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas šį ieškovės reikalavimą patenkino iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteisė 370,00 EUR baudos.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovė M. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimo dalį, kuria teismas netenkino ieškovės reikalavimo priteisti netesybas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas pagal sutartį nustatytos baudos dydį iki 5,00 EUR už kiekvieną dieną, pažeidė teisingumo ir protingumo principus. Tokios sumažintos baudos dydis, viso 370,00 EUR priteistos baudos nepadengia net realiai patirtų apeliantės nuostolių sutarties galiojimo laikotarpiu.

6.2. Sutarties galiojimo laikotarpiu apeliantė nuomavosi butą ir pagal gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį turėjo mokėti nuomos mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laiku neįvykdė sutartinių įsipareigojimų ir dėl jo neteisėtų veiksmų ieškovė privalėjo ieškoti kitų specialistų, kurie galėtų atlikti statybos darbus. Taip pat ieškovė privalėjo mokėti bankui palūkanas pagal paskolos sutartį. Viso ieškovės patirto faktinės išlaidos sudaro 1.485,56 EUR, kurias apeliantė prašo priteisti iš atsakovo kaip baudos išraišką (netesybas) pagal rangos sutartį. Apeliantė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, priteisiant apeliantei 1.485,56 EUR netesybų, likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Atsakovas A. G. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui: DNB banko išrašų už laikotarpį nuo 2016-03-01 iki 2016-09-01 kopijas. Nors ieškovė nesuformulavo atskiro prašymo priimti naujus įrodymus, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad jie buvo pateikti kartu su apeliaciniu skundu, pasisako dėl teisinės galimybės pridėti prie bylos minėtus dokumentus (CPK 314 straipsnis).Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas (CPK 314 straipsnis). Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Teismas priima į byla nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis ir vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, sprendžia, kad kartu su ieškovės apeliaciniu skundu pateiktos dokumentų, kurie sudaryti 2016-aisiais metais, kopijos galėjo būti pateiktos pirmosios instancijos teismui. Be to, teismo vertinimu, šie įrodymai neatitinka sąsajumo reikalavimo, nes jie negali nei patvirtinti, nei paneigti ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo netesybas pagrįstumo (CPK 180 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, prie apeliacinio skundo pridėtus naujus įrodymus atsisakytina priimti.

Dėl netesybų (baudos) sumažinimo

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad 2016 m. kovo 4 d. tarp ieškovės M. J. ir atsakovo A. G. buvo sudaryta remonto darbų atlikimo sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti sutarties priede Nr.1 „Darbų atlikimo specifikacija“ nurodytus darbus ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), sutartais terminais ir tvarka, o ieškovė įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti Sutartyje nustatyta tvarka.. Sutarties 3.1 punkte šalys susitarė, kad darbų kaina – 1.000,00 EUR. Ieškovė sutarties pasirašymo dieną sumokėjo atsakovui 330,00 EUR avansą grynaisiais pinigais. Šalys susidarė, kad darbai pradedami vykdyti sutarties pasirašymo dieną ir turi būti atlikti iki 2016 m. balandžio 4 d.. Iš 2016 m. kovo 20 d. tarp šalių pasirašyto darbų perdavimo-priėmimo akto matyti, kad šio akto pasirašymo dieną atsakovas buvo iš dalies atlikęs sutarties nurodytus darbus. Atsakovui laiku nevykdant įsipareigojimų pagal Sutartį, šalys 2016 m. balandžio 4 d. pasirašė Abiejų šalių susitarimą kaip Priedą Nr. 4 prie sutarties, kuriuo pakeistas sutarties 6.1 punktas, nurodant, kad sutartis galioja iki galutinio darbų atlikimo. 2016 m. balandžio 5 d. šalys pasirašė darbų perdavimo-priėmimo aktą, kuriame užfiksuota, kad atlikti tie patys darbai, kurie buvo atlikti iki 2016 m. kovo 20 d., t. y. 80 proc. atliktas sutarties Priedo Nr. 1 „Darbų specifikacija“ 2.1 punkte numatytas darbas – stiklo audinio nuėmimas, daugiau jokių darbų nuo 2016 m. kovo 20 d. neatlikta. Šalių pasirašytos sutarties 5.6 punkte buvo susitarta, kad atsakovui vėluojant atlikti darbus numatytu laiku bus taikoma 50,00 EUR bauda už kiekvieną pavėluotą dieną priduoti darbus. Ieškovė atsakovui 3.700,00 EUR baudą (netesybas) paskaičiavo už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 15 d. iki 2016 m. birželio 28 d. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str. 1 d.). Netesybos yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 str.) ir viena iš civilinės atsakomybės formų (CK 6.245 str. 3 d., 6.258 str.). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Taigi, teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013). Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismas, kiekvienu konkrečiu atveju nustatydamas būtent tai bylai reikšmingas aplinkybes (CPK 185 str.).Nagrinėjamu atveju sutiktina su ieškove, kad, pagal sutarties 5.6 punktą, rangovui už vėlavimą atlikti darbus skaičiuotinos netesybos, kurios yra 50,00 EUR už kiekvieną pavėluotai priduoti darbus dieną. Tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad atsakovas yra iš dalies atlikęs sutartyje numatytus darbus, todėl ieškovės interesas yra iš dalies patenkintas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovės paskaičiuotos netesybos yra 3.700,00 EUR (apeliaciniame skunde nurodyta 1.484,56 EUR suma), kurios ženkliai viršija pačios sutarties kainą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsižvelgiant tiek į pačios sutarties kainą (1.000,00 EUR), tiek į uždelstą laikotarpį (74 dienos), ieškovės nurodytos netesybos yra aiškiai per didelės. Netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-378/2005) bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007). Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog sutarties galiojimo laikotarpiu ieškovė nuomojosi butą ir pagal gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį turėjo mokėti nuomos mokestį, taip pat mokėjo palūkanas bankui pagal kredito sutartį, todėl atsakovas privalo atlyginti ieškovės patirtus nuostolius, sumokėdamas baudą pagal sutartį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovė nei ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje tokių aplinkybių nenurodė. Antra, ieškovės apeliacinio skundo teiginiai prieštarauja jos pačios anksčiau nurodytoms aplinkybėms. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė 2016 m. balandžio 1 d. pranešimą - pretenziją atsakovui, kuriame nurodyta, jog ieškovė ketina parduoti butą, kuriame buvo atliekamas remontas ir nuostoliai atsirado dėl pagal preliminarią prikimo - pardavimo sutartį sumokėto avanso - 2.900,00 EUR suma, o ne nuostoliais, atsiradusiais dėl buto nuomos ar dėl kitų su tuo susijusių aplinkybių. Taigi, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, siekiant užkristi kelią ieškovei pasipelnyti atsakovo sąskaita, apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šiuo atveju pagal sutartį nustatytas baudos dydis turi būti mažintinas iki 5,00 EUR dydžio baudos už kiekvieną pradelstą dieną, kuris, yra protingo dydžio, nelaikytinas pažeidžiančiu ieškovės interesus, paneigiančiu šalių interesų pusiausvyros principą, dydis parinktas atsižvelgiant tiek į teisinio santykio pobūdį, tiek ir į šalių elgesį bei sutartinių įsipareigojimų visumą, kompensuoja ieškovės patirtus nuostolius ir atitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, todėl atmestinas apeliacinio skundo reikalavimas pripažinti ieškinyje nurodytą delspinigių dydį pagrįstu.Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliantės skunde išdėstytų argumentų dėl įrodymų apie tai, kad ji patyrė nuostolius dėl palūkanų mokėjimo DNB bankui ir kitų aplinkybių, nenurodytų ieškinyje, kadangi šie argumentai nebuvo keliami pirmosios instancijos teisme ir pirmosios instancijos teismas sprendime jų neanalizavo, o CPK 306 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas draudimas apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.Kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-230/2010 ir kt.).Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį naikinti ar keisti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų spręstina, jog apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.