Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2023-06-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-168-651/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2023-04-11Tauragės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-06-22Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-06-22
Bylos Nr.
1A-168-651/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04763-2023-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalia Kursevičienė, Kristina Kakurinė, Eugenijus Antanauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-168-651/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04763-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8; 2.4.6.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Kristinos Kakurinės ir Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. D. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo

V. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos I. D. atsakomybei be užstato 1 (vienų) metų laikotarpiui, ir baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2023 m. vasario mėn. 7 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuotas V. D. vardu registruotas ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“ saugomas automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini). Laikiną nuosavybės teisių apribojimą, taikytą 2023 m. vasario 7 d. prokuroro nutarimu automobiliui „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus ir automobilį perdavus konfiskavimui, nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. D. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: jis, 2023 m. vasario 7 d., apie 00.16 val., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkotesteriu nustatytas 1,76 promilių neblaivumas).

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. D. prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. balandžio 11 d. nuosprendį dalyje dėl automobilio konfiskavimo – nekonfiskuoti automobilio „VW Passat", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini).

2.1. Nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl automobilio konfiskavimo reikalingumo, kaip vieną iš motyvų nurodė nedidelę automobilio vertę, tačiau tai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad automobilio „VW Passat“ , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė pagal VšĮ „Emprekis" pateiktą analogiškos transporto priemonės Lietuvos Respublikoje vertinimą – 1 250 eurų. Tačiau iš į bylą pateiktų VšĮ „Emprekis“ duomenų apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad 2012 metų automobilio „VW Passat“ vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 7 130 eurų (b. l. 26). Tokiu būdu, konfiskuotino automobilio vertė buvo sumažinta 6 kartus, palyginus ją su realia turto verte.

2.2. Be to, teigiama, jog automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas yra neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė. Pažymima, jog apeliantas yra neteistas, išlaiko du nepilnamečius vaikus, iš kurių kiekvienam moka išlaikymą po 178 eurus, iš viso – 356 eurus. Taip pat nurodoma, jog dirba, vykdo individualią veiklą, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnė apeliantą charakterizuoja teigiamai. Administracine tvarka baustas tik vieną kartą už nusižengimą, nesusijusį su vairavimu apsvaigus nuo alkoholio. Be to, būtina įvertinti tai, jog V. D. padeda savo tėvui V. D., kuris yra neįgalus, jam nustatytas 70 procentų netektas darbingumas. Tėvo negalia susijusi su judėjimu, jam reikia keisti kelio sąnarį, todėl jam reikalingas automobilis. Teigiama, jog jeigu teismas nekonfiskuotų automobilio, jis jį perleistų savo tėvui V. D., kuriam automobilis labai reikalingas. Pirmos instancijos teismas, atleidęs nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudė vairuoti visų rūšių transporto priemones 2 (dvejus) metus, ir ši paskirta baudžiamojo poveikio priemonė yra pakankamai griežta, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, todėl akivaizdu, kad dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo paskyrimas sukels ypatingai sunkias pasekmes.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą prokuroras Egidijus Pankauskas prašo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. D. apeliacinį skundą atmesti.

3.1. Nurodoma, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo spręsti, kad automobilio konfiskavimas galėtų būti neproporcingas. Apelianto išlaikomi nepilnamečiai, neturintys teisės vairuoti, vaikai dėl automobilio konfiskavimo nenukentės, o noras automobilį perduoti tėvui vertintinas kaip siekis išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, išsaugant konfiskuotiną turtą šeimoje.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės ir veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas nesutinka tik dėl taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo.

5. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į baudžiamosios bylos duomenis ir įvertinusi skundžiamo nuosprendžio motyvus, susijusius su baudžiamosios poveikio priemonės – turto konfiskavimo – paskyrimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes bei V. D. asmenybę, ir, spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės – turto (automobilio) konfiskavimo – paskyrimo klausimą, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

6. Turto konfiskavimas – viena iš BK IX skyriuje nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių rūšių, kuria siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (tiesiogiai ar netiesiogiai iš nusikalstamos veikos gautas bet kokio pavidalo turtas). Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymima, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais.

7. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalimi, turi diskrecijos teisę paskirti baudžiamojo poveikio priemonę (-es). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais turėtų įvertinti tiek šios teisinės priemonės proporcingumą, tiek ir suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-35-719/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-81-676/2019).

8. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės panaudojimu – vairavimu, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).

9. Nagrinėjamu atveju V. D. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas jam priklausančią kelių transporto priemonę – „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis pagrįstai laikytas nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, privalėjo būti konfiskuotas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, kaltinamojo poziciją dėl padarytos nusikalstamos veikos, taip pat transporto priemonės vertę – 7 130 Eur, kuri nustatyta VšĮ „Emprekis“ duomenimis (b. l. 26), konstatavo, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo spręsti, kad BK 72 straipsnio nuostatų taikymas galėtų būti neproporcingas V. D. atžvilgiu. Su šia išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

10. Visų pirma, atkreipiamas dėmesys, jog apeliaciniame skunde akcentuojama, jog automobilio vertė sumažinta beveik 6 kartus, t. y. iš į bylą pateiktų VšĮ „Emprekis“ duomenų apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad 2012 metų automobilio „VW Passat“ vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 7 130 eurų (b. l. 26), o skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog transporto priemonės vertė yra 1 250 eurų, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. balandžio 17 d. nutartimi buvo ištaisytas Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. balandžio 11 d. nuosprendžio motyvuojamosios dalies 24 punkto rašymo apsirikimas ir nutarta vietoje nurodytos 1250 Eur sumos bei 53 bylos lapo, nurodyti 7130 Eur sumą ir 26 bylos lapą. Todėl apeliacinio skundo argumentas dėl to, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė nedidelę automobilio vertę, kuri neatitinka faktinių bylos aplinkybių, atmetamas kaip nepagrįstas.

11. Pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam yra pavojinga ir šiuo atveju tyčinė nusikalstama veika, padaryta naudojant didesnį pavojaus šaltinį – automobilį. Transporto priemonės konfiskavimas pats savaime, proporcingumo ir teisingumo principų nepažeidžia, jeigu nėra kitų objektyvių ir patikimų duomenų, rodančių, kad pritaikius aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę pusiausvyra tarp siekiamų tikslų ir priemonių šiam tikslui pasiekti nebus išlaikyta. Vertinamu atveju byloje tokių duomenų nėra. Vairuodamas automobilį, kai jam buvo nustatytas 1,76 promilės neblaivumas, V. D. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir, nors jokių pasekmių nekilo, vairuodamas neblaivus jis kėlė realų pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai ir net gyvybei. Dėl šios nusikalstamos veikos padarymo nuo baudžiamosios atsakomybės V. D. yra atleistas, taigi jokių realių pasekmių, kokias sukelia nuteisimas ir bausmės paskyrimas, jis nepatirs. Atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir paskyrus 2 metų uždraudimą naudotis specialia teise, neskiriant kitų baudžiamojo poveikio priemonių, leistų įsivyrauti nebaudžiamumo nuostatoms, o asmuo nebūtų sulaikomas nuo nusikalstamų veikų darymo, t. y. nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis. Kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už jam kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats. Tai, kad automobilio konfiskavimas kaltininkui sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiškia, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams ir, kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą. Turto konfiskavimo panaikinimas, kuomet už vairavimą išgėrus V. D. faktiškai tik laikinai prarastų teisę vairuoti, būtų ne tik neproporcingas padarytam nusikaltimui, bet ir neteisingas.

12. Apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės, teigiamai charakterizuojančios atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. D. asmenybę. Šiuo atveju, akcentuotina, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-107-976/2021). Kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kaltinamojo asmenybė, jo ar šeimos narių interesai ar automobilio vertė negali būti laikoma išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019). Todėl apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog V. D. neteistas, išlaiko du nepilnamečius vaikus, dirba, administracine tvarka baustas tik vieną kartą, charakterizuojamas teigiamai, buvo įvertintos sprendžiant dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau šios aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą neskirti automobilio konfiskavimo. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. D. savo prašymą netaikyti turto konfiskavimo taip pat motyvuoja tuo, jog jo tėvui dėl jo sveikatos būklės reikalinga transporto priemonė, o šios nekonfiskavus, transporto priemonė būtų perleista tėvui V. D.. Apygardos teismas šį V. D. argumentą vertina kaip siekį sušvelninti savo teisinę padėtį ir išvengti transporto priemonės konfiskacijos. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad automobilio konfiskavimas taip pat sukels papildomų nepatogumų atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės V. D. ir jo artimiesiems, tačiau atsižvelgus į nusikaltimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu asmenims esant neblaiviems, pavojingumą, kaltininko patiriami sunkumai paprastai nėra laikytini pagrindu nekonfiskuoti transporto priemonės.

13. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės V. D. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas yra proporcinga (adekvati) jo padaryto nusikaltimo pavojingumui, nevaržo asmens labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, ir paskirta laikantis teisminės praktikos šios kategorijos bylose. Įvertinusi visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. D. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Eugenijus Antanauskas Kristina Kakurinė Dalia Kursevičienė