Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2025-01-21 · Civilinė byla Nr. 2YT-3289-1045/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-01-21
Bylos Nr.
2YT-3289-1045/2025
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-26467-2024-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sigita Taurienė
Pareiškėjas
E. V.
Advokatai
Vykintas Gutauskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-3289-1045/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26467-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.5.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. sausio 21 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Taurienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą dėl antstolės Daivos Milevičienės veiksmų; suinteresuoti asmenys – antstolė Daiva Milevičienė ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėjas E. V. (toliau – pareiškėjas) pateikė skundą dėl antstolės Daivos Milevičienės (toliau – antstolė) veiksmų, prašydamas panaikinti 2024 m. lapkričio 22 d. antstolės lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. S-24-12-28234 vykdomojoje byloje Nr. 0012/24/02228 papunktį 2.3., kuriuo nustatytas 20 537,15 euro atlygis antstolei, ir nustatyti, kad atlygis antstolei yra 6161,15 euro, priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų iš antstolės atlyginimą.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas nurodo, kad antstolė pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 30 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-16-961/2024 vykdė vykdomąją bylą Nr. 0012/24/02228 dėl 513 428,77 euro skolos iš pareiškėjo išieškojimo suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) naudai. Antstolė 2024 m. spalio 31 d. priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-24-12-26249 (toliau – ir Raginimas), kuris, kaip matyti iš 2024 m. lapkričio 22 d. patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-24-12-28235, buvo įteiktas, paskelbiant viešai ir išsiunčiant registruota pašto siunta pareiškėjo adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius. Pareiškėjui Raginimas faktiškai buvo įteiktas tik 2024 m. lapkričio 5 d., kai į antstolę savarankiškai kreipėsi jį atstovaujantis advokatas M. L., ir kuriam antstolės atstovas A. A. (toliau – antstolės atstovas) el. paštu atsiuntė Raginimą. Pareiškėjo atstovas, dar 2024 m. lapkričio 5 d. kreipdamasis į antstolę el. paštu, nurodė apie pareiškėjo ketinimą savanoriškai sumokėti VMI naudai išieškomą 513 428,77 euro dydžio skolą. Pareiškėjo atstovas 2024 m. lapkričio 13 d. informavo antstolės atstovą, kad pareiškėjas bando inicijuoti mokėjimą iš užsienio valstybės banko sąskaitos, tačiau dėl pinigų plovimo prevencijos užsienio valstybėje reikalavimų bankas reikalauja pateikti Raginimą su fiziniu parašu. Ta pačią dieną, t. y. 2024 m. lapkričio 13 d. antstolės atstovas pateikė Raginimą, pasirašytą ir fiziniu parašu. Pareiškėjo atstovas 2024 m. lapkričio 19 d. antstolę ir jos atstovą informavo, kad pavedimas iš užsienio banko yra inicijuotas ir pateikė tai patvirtinantį įrodymą. Nepaisant to, antstolės atstovas informavo, kad nuo Lietuvoje veikiančiuose bankuose esančių pareiškėjo sąskaitų buvo nurašyta 199 829,94 euro suma. Antstolė 2024 m. lapkričio 22 d., jau turėdama informaciją, kad iš užsienio valstybės banko pareiškėjo inicijuotas pavedimas yra įvykdytas ir 513 428,77 euro yra gauti, priėmė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą, kuriuo nustatė, kad iš pareiškėjo iš viso buvo išieškota 713 601,33 euro, bei sau paskyrė 20 537,15 euro dydžio atlygį, o pareiškėjui nurodė grąžinti 179 286,89 euro.

3. Pareiškėjo vertinimu, antstolė vykdomojoje byloje 0012/24/02228 nesiekė savo ir pareiškėjo interesų pusiausvyros ir neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas per savo atstovą nuo pat vykdymo proceso pradžios aktyviai ir geranoriškai bendradarbiavo su antstole ir jos atstovu bei iš karto nurodė apie ketinimus savanoriškai sumokėti skolą. Antstolė tai pat neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas nuo pat vykdymo proceso pradžios per savo atstovą aiškiai komunikavo apie kylančius sunkumus, atliekant pusės milijono eurų sumą viršijantį mokėjimą iš užsienio valstybės banko dėl visose civilizuotose valstybėse šiuo metu galiojančių pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos reikalavimų. Antstolė neatsižvelgė ir į tai, kad Raginime nurodytas 10 darbo dienų terminas buvo praleistas vos keliomis dienomis dėl sunkumų labai greitai įvykdyti tokio dydžio tarptautinius pavedimus. Antstolė nevertino aplinkybių, kad, jos sprendimo paskirti sau 20 537,15 euro dydžio atlygį priėmimo metu 513 428,77 euro skola jau buvo savanoriškai sumokėta į jos pateiktą VMI sąskaitą, t. y. pinigai jau buvo VMI sąskaitoje, kad vykdomoji byla 0012/24/02228 buvo pradėta 2024 m. spalio 31 d. ir buvo užbaigta 2024 m. lapkričio 22 d., t. y. truko trumpiau nei mėnesį. Antstolės darbo sąnaudos vykdomojoje byloje Nr. 0012/24/02228 buvo minimalios, t. y. buvo surašyti vos keli šabloniniai vykdymo bylos dokumentai ir buvo nurašytos lėšos nuo pareiškėjo sąskaitų Lietuvos bankuose, jau turint įrodymus, kad mokėjimas iš užsienio banko yra inicijuotas.

4. Antstolė 2024 m. lapkričio 13 d. patvarkymu Nr. S-24-12-29824 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolė nurodo, kad Raginimu, kuris buvo tiek publikuotas viešai specialiame tinklalapyje, tiek išsiųstas registruotąja pašto siunta pareiškėjo adresu, pareiškėjui buvo nustatytas 10 dienų terminas, per kurį nuo Raginimo gavimo dienos jis į antstolės depozitinę sąskaitą turėjo sumokėti 513 771,39 euro sumą, kurią sudarė 513 428,77 euro skola ir 342,62 euro. Į antstolę 2024 m. lapkričio 5 d. elektroniniu paštu kreipėsi pareiškėjo atstovas advokatas M. L., nurodydamas, kad jis atstovauja pareiškėją bei prašydamas, kad jam būtų atsiųsta Raginimo kopija, nes pareiškėjas ketina sumokėti skolą geranoriškai. Pareiškėjo atstovui procesiniai dokumentai buvo išsiųsti el. paštu 2024 m. lapkričio 5 d., tą pačią dieną gavimas buvo patvirtintas. Antstolė laiko, kad Raginimas pareiškėjui buvo įteiktas 2024 m. lapkričio 6 d., todėl Raginimo įvykdymo terminas buvo skaičiuojamas iki 2024 m. lapkričio 15 d. (imtinai). Kadangi joks mokėjimas į antstolės depozitinę sąskaitą nebuvo atliktas, 2024 m. lapkričio 19 d., jau suėjus Raginimo įvykdymo terminui, buvo pradėti taikyti šie priverstinio vykdymo veiksmai: 1) areštuotos pareiškėjo vardu atidarytos banko sąskaitos – nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-24-12-27682 (toliau – Nurodymas); 2) areštuotas pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – turto arešto aktas S-24-12-27712. 2024 m. lapkričio 20 d. į antstolės depozitinę sąskaitą per piniginių lėšų apribojimo informacinę sistemą (toliau – PLAIS) buvo nurašyta ir pervesta 199 829,94 euro suma, o 2024 m. lapkričio 21 d. gautas 513 771,39 euro sumos sumokėjimas, iš viso antstolės depozitinėje sąskaitoje buvo gauta 713 601,33 euro suma, skirta skolos bei vykdymo išlaidų dengimui vykdomojoje byloje Nr. 0012/24/02228.

5. Antstolė paaiškino, kad 2024 m. lapkričio 22 d. buvo priimtas išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas Nr. S-24-12-28234, kuriuo buvo paskirstyta nurodyta 713 601,33 euro suma: 1) 513 428,77 euro skirta skolai padengti; 2) 340,12 euro – būtinosios vykdymo išlaidos; 3) 8,40 euro – papildomos vykdymo išlaidos; 4) 20 537,15 euro – antstolio atlygis (skundžiama patvarkymo dalis); 5) 179 286,89 euro nutarta grąžinti pareiškėjui. 2024 m. lapkričio 22 d. buvo priimtas patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo. Vykdomoji byla buvo užbaigta kaip visiškai įvykdyta.

6. Antstolė, nesutikdama su pareiškėjo skundo reikalavimu ir argumentais, nurodo, kad nagrinėjamu atveju išieškotina 513 428,77 euro suma patenka į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) (aktuali redakcija nuo 2025 m. sausio 1 d.) 109.16. punkte nustatytą dydį, t. y. nuo 29 000 eurų viršijančių skolos sumų antstolio atlygis sudaro 4 proc. nuo išieškotos sumos, tačiau ne mažiau kaip 1740 eurų. Kadangi 4 proc. nuo 513 428,77 euro yra 20 537,15 euro, tai antstolė nurodo, kad, vykdant išieškotų lėšų paskirstymą, sistema automatiškai apskaičiavo tokio dydžio antstolės atlygį. Antstolė pažymi, kad visi procesiniai veiksmai bei skaičiavimai yra atliekami tik per antstolių informacinę sistemą, antstolis rankiniu būdu neskaičiuoja bei nekoreguoja jokių sumų. Nors pareiškėjo skunde nurodoma, kad jo atstovai informavo antstolę apie atliktą mokėjimą, o antstolė, nepaisant to, informavo, kad nuo Lietuvoje veikiančiuose bankuose esančių pareiškėjo sąskaitų nuskaičiavo 199 829,94 euro, skunde nenurodyta tai, kad apie atliktą inicijavimą, kuris buvo atliktas po Raginimo termino, pareiškėjo atstovas informavo, tik gavęs nurodymą nurašyti pinigines lėšas. Pareiškėjo atstovas, susipažinęs su nurodymu, kuriame nurodyta priverstinai nurašomų lėšų 534 307,88 euro suma (iš kurios 20 537,15 euro yra antstolės atlygis), pats raštiškai nurodė, kad dėl atlygio jam viskas aišku, o po lėšų skirstymo likusią sumą (atskaičius atlygį) prašė grąžinti į pareiškėjo banko sąskaitą. Antstolės teigimu, nebuvo kvestionuojamas nei pats antstolės atlygio apskaičiavimo faktas, nei atlygio dydis. Antstolė atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas pateikė tik tą susirašinėjimo dalį, kurioje nėra pareiškėjo atstovo sutikimo dėl antstolės atlygio.

7. Antstolė nesutinka su skundo argumentais, kad ji neatsižvelgė į pareiškėjo siekį geranoriškai sumokėti skolą. Antstolės teigimu, Raginimo įteikimo terminą ji skaičiavo ne nuo viešo paskelbimo, kaip nurodoma skunde, tačiau nuo pareiškėjo atstovo raštiško patvirtinimo, kad jis dokumentus gavo, terminą pradedant skaičiuoti kitą dieną (patvirtinimas apie gavimą 2024 m. lapkričio 5 d., skaičiavimo pradžia 2024 m. lapkričio 6 d.). Priverstinio skolos išieškojimo veiksmų buvo imtasi tik 2024 m. lapkričio 19 d. (antradienis), nors pagal teisės aktus to galėjo būti imtasi dar 2024 m. lapkričio 18 d., nes raginimo terminas (2024 m. lapkričio 16 d.) buvo šeštadienis. Antstolė, atsižvelgdama į tai, kad Raginimo metu buvo bendrauta su pareiškėjo atstovu, laukė dar vieną dieną, per kurią pareiškėjas dar galėjo atlikti mokėjimą. Iš pareiškėjo atstovo pateiktų įrodymų matyti, kad mokėjimas buvo inicijuotas tik 2024 m. lapkričio 19 d., nors prašytas Raginimas su fiziniu parašu, kurio pagrindu buvo galima atliekamą mokėjimą pagrįsti banke, buvo pateiktas dar 2024 m. lapkričio 13 d.

8. Antstolė nesutinka su pareiškėjo nurodytais motyvais dėl jai priklausančio ir apskaičiuoto atlygio mažinimo. Antstolės teigimu, pareiškėjas praleido terminą skolai geruoju apmokėti. Antstolė pažymi, kad vykdymo procese buvo atliekamas itin didelės pinigų sumos išieškojimas, ir įstatymo leidėjo būtent su šiuo objektyviuoju kriterijumi (antstolio išieškomos pinigų sumos) dydžiu yra siejama atlygio antstolei dydžių diferencijavimas. Iš skolininko turi būti išieškomos visos vykdymo išlaidos ir visas pagal SVI priklausantis atlygis antstoliui.

9. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510, 512 straipsniai) ir išsiunčiant teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutartį.

10. Teisme 2025 m. sausio 20 d. gautas VMI atsiliepimas į pareiškėjo skundą, kuriuo VMI prašo skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies

11. Antstolis, atlikdamas savo funkcijas, privalo vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus, taip pat privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalis). Vykdydamas vykdomąjį raštą (CPK 587 straipsnio 1 punktas), antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

12. Bylą nagrinėjantis teismas nustatė, kad antstolė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 30 d. vykdomojo rašto baudžiamojoje byloje Nr. 1-16-961/2024 pagrindu vykdė vykdomąją bylą Nr. 0012/24/02228 dėl 513 428,77 euro skolos iš pareiškėjo VMI naudai išieškojimo. Antstolė 2024 m. spalio 31 d. patvarkymu Nr. S-24-12-26234 priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą informavo pareiškėją apie jo atžvilgiu pradėtą vykdomąją bylą. Antstolė 2024 m. spalio 31 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S-24-12-26240 apskaičiavo iš viso 342,62 euro išlaidas. Antstolė 2024 m. spalio 31 d. priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-24-12-26249, kuriuo paragino pareiškėją įvykdyti sprendimą, t. y. sumokėti 513 771,39 euro skolą ir 342,62 euro vykdymo išlaidas į antstolės depozitinę sąskaitą. Raginimas įvykdyti sprendimą pareiškėjui įteiktas, paskelbiant viešai, ir išsiunčiant registruota pašto siunta pareiškėjo adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius.

13. Bylos duomenimis, pareiškėjo atstovas M. L. 2024 m. lapkričio 5 d. kreipėsi į antstolę elektroniniu paštu ir nurodė, kad pareiškėjas iš jo išieškomą skolos sumą nori sumokėti geranoriškai, tačiau, atsižvelgiant į aplinkybę, kad pareiškėjas gyvena užsienyje, paprašė elektroninės Raginimo versijos, kuri pareiškėjo atstovui buvo išsiųsta tą pačią dieną. Pareiškėjo atstovas 2024 m. lapkričio 13 d. elektroniniu laišku informavo antstolę, kad pareiškėjas mėgina atlikti mokėjimą iš užsienio valstybės banko sąskaitos, tačiau užsienio valstybės bankas, vadovaudamasi pinigų plovimo prevencijos taisyklėmis, reikalauja pateikti Raginimą su fiziniu parašu. Ta pačią dieną, t. y. 2024 m. lapkričio 13 d. antstolės atstovas elektroniniu paštu pareiškėjo atstovui pateikė Raginimą, pasirašytą ir fiziniu parašu. Pareiškėjo atstovas 2024 m. lapkričio 19 d. informavo antstolę, kad buvo inicijuotas mokėjimas dėl 513 428,77 euro skolos į VMI sąskaitą pervedimo. Antstolė 2024 m. lapkričio 19 d. priėmė nurodymą Nr. S-24-12-27682 priverstinai nurašyti 534 307,88 euro sumą iš pareiškėjo banko sąskaitos, esančios Lietuvoje, o 2024 m. lapkričio 19 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S-24-12-27681 antstolė apskaičiavo iš viso 20 879,11 euro vykdymo išlaidas, iš kurių antstolio atlygis – 20 537,15 euro. Antstolės 2024 m. lapkričio 19 d. turto arešto aktu Nr. S-24-12-27712 buvo areštuoti pareiškėjui priklausantys nekilnojamojo turto objektai ir transporto priemonės. Antstolė 2024 m. lapkričio 21 d. nurodymu Nr. S-24-12-28160 priverstinai nurašyti pinigines lėšas nurodė priverstinai nurašyti 534 314,44 euro nuo visų pareiškėjui priklausančių banko sąskaitų.

14. Bylos esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo atstovas ir antstolės atstovas A. A. elektroniniu paštu bendravo dėl pareiškėjo skolos ir antstolės atlygio dydžio. Antstolės atstovas 2024 m. lapkričio 19 d. elektroniniu laišku informavo pareiškėjo atstovą, kad Raginimo įvykdymo terminas yra suėjęs, todėl prie skolos sumos pridėtas ir antstolės atlygis. Pareiškėjo atstovas, atsakydamas į šį elektroninį laišką, pažymėjo, kad dėl antstolės atlygio yra aišku ir prašė, kad pareiškėjui būtų grąžintos iš Lietuvoje esančios banko sąskaitos nurašytos lėšos, kai antstolė gaus iš pareiškėjo jo sumokėtą sumą iš užsienio banko. Antstolė 2024 m. lapkričio 22 d. priėmė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-24-12-28234, kuriuo paskirstė 713 601,33 euro sumą: 1) 513 428,77 euro skirta skolos dengimui; 2) 340,12 euro – būtinos vykdymo išlaidos; 3) 8,40 euro – papildomos vykdymo išlaidos; 4) 20 537,15 euro – antstolio atlygis (skundžiama patvarkymo dalis); 5) 179 286,89 euro nutarta grąžinti pareiškėjui. Antstolė 2024 m. lapkričio 22 d. priėmė patvarkymą Nr. S-24-12-28235 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo; vykdomoji byla buvo užbaigta kaip visiškai įvykdyta.

15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl antstolės atlygio dydžio. Pareiškėjas pateikė antstolei 2024 m. gruodžio 12 d. skundą dėl 2024 m. lapkričio 22 d. antstolės lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. S-24-12-28234 papunkčio 2.3., kuriuo nustatytas 20 537,15 euro atlygis antstolei, prašydamas šį papunktį panaikinti ir nustatyti, kad atlygis antstolei yra 6161,15 euro. Antstolė su pareiškėjo skundu nesutinka ir teigia, kad atlygis antstolei apskaičiuotas pagrįstai, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, pareiškėjui pavėlavus sumokėti skolą, t. y. praleidus Raginime nustatytą sprendimo įvykdymo terminą.

Dėl antstolio teisės į atlygį ir jo mažinimo pagrindų

16. Pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir išvengti priverstinio vykdymo priemonių bei jų lemiamų papildomų išlaidų. Šios normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016).

17. Priverstinis sprendimo vykdymas, kurį atlieka valstybės įgaliotas asmuo – antstolis, sukelia skolininkui neigiamų turtinių padarinių, nes jis, neįvykdęs sprendimo gera valia, privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas.

18. CPK 609 straipsnyje nustatyta, kad vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos; 2) išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu (1 dalis). Vykdymo išlaidos grindžiamos ekonominiais skaičiavimais, atsižvelgiant į veiklos atliekant antstolio funkcijas pobūdį. Vykdomosios bylos administravimo išlaidos turi atitikti antstolio ir jo darbuotojų patiriamas sąnaudas (materialines ir laiko) vykdymo veiksmams atlikti. Atlygis antstoliui nustatomas įvertinant poreikį sukurti tinkamas klientų aptarnavimo sąlygas ir įdarbinti reikalingos kvalifikacijos darbuotojus, atsižvelgiant į vykdymo išlaidų perskirstymą (kryžminį subsidijavimą) tarp skirtingų vykdymo proceso dalyvių. Vykdomosiose bylose dėl pinigų sumų išieškojimo vykdomosios bylos administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiai nustatomi atsižvelgiant į išieškotiną sumą (2 dalis). Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato SVI (3 dalis).

19. Administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiai vykdant vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo nurodyti SVI 109 punkte, o atlygio antstoliui apskaičiavimo tvarka detalizuota 110-113 punktuose. SVI įtvirtintos ir specialios nuostatos, nustatančios atlygio antstoliui apmokėjimo ir išieškojimo tvarką, atsižvelgiant į vykdomosios bylos procesinę eigą, priklausomai nuo to, ar – skolininkas sumoka skolą, šalys sudaro skolos padengimo ar taikos sutartį. Be to, skirtingus teisinius padarinius sukelia skolos sumokėjimas, skolos padengimo ar taikos sutarties sudarymas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą ar jam pasibaigus. SVI 163 punkte nustatyta, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos administravimo išlaidos ir išlaidos tretiesiems asmenims. Atlygis antstoliui šiuo atveju neimamas. Taigi, jeigu skolininkas įvykdo sprendimą gera valia, per raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlygio antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti SVI 164 punkte, kuriame įtvirtinta, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Ši nuostata reiškia, kad tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą.

20. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyta atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą. Nuostata, kad antstoliui neturi būti mokamas atlyginimas, jei skolininkas priverstinio vykdymo procese pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, reikštų antstolio teisėtų lūkesčių principo pažeidimą. Tas faktas, kad priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Antra vertus, šis faktas nėra pagrindas laikyti, kad antstolis neįvykdė vykdomojo dokumento, nes jis faktiškai neišieškojo išieškotinos sumos. Šiuo atveju svarbu tai, kad skolininkas įvykdė atitinkamą vykdomąjį dokumentą pasibaigus terminui, per kurį jis galėjo įvykdyti jį gera valia, t. y. prasidėjus priverstinio vykdymo procesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-1/2007 ir Nr. 3K-7-5/2007).

21. Antstoliui mokėtino atlygio dydis apskaičiuojamas pagal SVI (taikomas minimalus atlygio antstoliui dydis arba procentine išraiška išreikštas atlygio antstoliui dydis) ir nėra siejamas su antstolio konkrečioje vykdomojoje byloje atliktų vykdymo veiksmų apimtimi. Tačiau kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pripažįstama galimybė tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, sumažinti antstoliui pagal SVI apskaičiuotą mokėtiną atlygį (žr., pvz., (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-313/2017).

22. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, analizuoti ir vertinti konkrečios bylos aplinkybes ir dėl antstoliui priteistino atlyginimo dydžio spręsti siekdamas tiek skolininko, tiek antstolio teisėtų interesų pusiausvyros. Tuo atveju, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui ir teismas nusprendžia, kad, atsižvelgiant į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, šis atlyginimas mažintinas, tai antstoliui priteisiamas atlyginimas už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą neturi būti mažesnis už SVI nustatytą minimalų šio atlyginimo dydį. Tik tam tikrais, tačiau itin išimtiniais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, dėl aplinkybių, prilygstančių nenugalimos jėgos aplinkybėms, antstoliui gali būti priteisiamas mažesnis nei SVI nustatytas minimalus atlyginimas. Siekiant nustatyti konkretų atlyginimo dydį turi būti įvertintos faktinės bylos aplinkybės: skolininko pastangos atsiskaityti su išieškotoju iki priverstinio vykdymo pradėjimo, iki raginime nurodyto termino, ar skolininkas bendradarbiavo su antstoliu, išieškotojo ir antstolio veiksmai priverstinio vykdymo metu ir kt. Prieš sprendžiant apie konkretų atlyginimo dydį visų pirma turėtų būti nustatyta išieškotina ir išieškota suma, kurios pagal SVI yra pagrindas atlyginimo dydžiui apskaičiuoti, tada pagal pateiktą išaiškinimą, atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, spręsti, ar yra pagrindas šį atlyginimą sumažinti. Net ir pradėjus priverstinio vykdymo procesą, priklausomai nuo skolininko elgesio, skolininko patiriamų neigiamų padarinių mastas gali labai skirtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016; 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-313/2017).

23. Remiantis aptartais kasacinio teismo išaiškinimais, darytina išvada, kad tuo atveju, kai skolininkas įvykdo teismo sprendimą jau pasibaigus raginime įvykdyti teismo sprendimą nustatytam terminui, antstolis įgyja teisę reikalauti iš skolininko atlyginti vykdymo išlaidas, tarp jų – ir antstolio atlygį, tačiau antstolio atlygis gali būti mažinamas, jeigu nustatomos atlygiui mažinti reikšmingos aplinkybės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas nagrinėjamu klausimu, pateikia tik pavyzdinį tokių aplinkybių sąrašą (skolininko pastangos atsiskaityti su išieškotoju iki priverstinio vykdymo pradėjimo, iki raginime nurodyto termino, ar skolininkas bendradarbiavo su antstoliu, išieškotojo ir antstolio veiksmai priverstinio vykdymo metu ir kt.), ir šios aplinkybės ir (ar) jų visuma kiekvienu atveju nustatinėtos, atsižvelgiant į konkrečią vykdymo proceso metu susidariusią situaciją.

Dėl antstolio atlygio mažinimo pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes

24. Nagrinėjamu atveju, apskaičiuojant antstolio atlygį, nustatyta, kad pareiškėjo skolą vykdomojoje byloje Nr. 0012/24/02228 sudarė 513 428,77 euro. Vadovaujantis SVI 109.16. punkte nustatytu dydžiu ir jo apskaičiavimu – nuo 29 000 eurų viršijančių skolos sumų antstolio atlygis sudaro 4 proc. nuo išieškotos sumos, tačiau ne mažiau kaip 1740 eurų – darytina išvada, kad antstolės atlygį sudarytų 20 537,15 euro.

25. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas praleido Raginime nurodytą sprendimo įvykdymo terminą ir pareiškėjas šios aplinkybės neginčija, kartu neneigia pareigos sumokėti antstolei atlygio, tačiau, pareiškėjo vertinimu, vadovaujantis aktualia teismų praktika, antstolės atlygis mažintinas iki 6161,15 euro. Teismas pažymi, kad aplinkybė, jog pareiškėjo atstovas elektroniniu laišku neginčijo, kad antstoliui turės būti sumokėtas atlygis, nesudaro pagrindo spręsti, kad pareiškėjas vėliau galėjo nesutikti su nustatytu atlygio dydžio, ir šią aplinkybę, kad vis dėlto pareiškėjas su nustatytu antstolio atlygiu nesutiko, patvirtina jo pateiktas skundas antstoliui.

26. Siekiant nustatyti, ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas mažinti antstolės 20 537,15 euro dydžio atlygį, būtina įvertinti pareiškėjo, kaip skolininko, ir antstolės atliktus veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0012/24/02228 po Raginimo priėmimo. Kaip nustatyta šioje byloje, tiek pareiškėjas, tiek antstolė sutinka, kad raginimas įvykdyti teismo sprendimą pareiškėjui per jo atstovą įteiktas 2024 m. lapkričio 6 d. 2024 m. lapkričio 5 d. elektroniniu laišku pareiškėjo atstovas informavo antstolę, kad pareiškėjas ketina sumokėti skolą geranoriškai, tačiau gyvena užsienio valstybėje ir reikalinga elektroninė raginimo kopija; vėliau paaiškėjo, kad, pareiškėjui atliekant pavedimą per banką, reikalingas raginimas su fiziniu asmens parašu ir antspaudu (2024 m. lapkričio 13 d. antstolės atstovo ir antstolės susirašinėjimas); toks raginimas pareiškėjo atstovui įteiktas elektroniniu paštu 2024 m. lapkričio 13 d. 2024 m. lapkričio 19 d. antstolės priimti nurodymai priverstinai nurašyti 534 307,88 euro sumą iš pareiškėjo banko sąskaitos, esančios Lietuvoje, areštuoti pareiškėjo turtą apskaičiuotos 20 879,11 euro vykdymo išlaidas, iš kurių antstolio atlygis – 20 537,15 euro. Pareiškėjo atstovas 2024 m. lapkričio 19 d. elektroniniu laišku informavo antstolę, kad gavo nurodymą ir kad buvo inicijuotas mokėjimas dėl 513 428,77 euro skolos pervedimo ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Tos pačios dienos laišku pareiškėjo atstovas buvo antstolio atstovo informuotas, kad raginimo terminas yra suėjęs, todėl prie skolos sumos prisideda antstolio atlyginimas; į šį laišką pareiškėjo atstovas atsakė, kad dėl atlygio aišku, tačiau norėtų, jog būtų grąžintos iš lietuviškų sąskaitų nurašytos lėšos į tas pačias sąskaitas (atskaičius atlygį). Kaip matyti iš 2024 m. lapkričio 20 d. antstolės atstovo elektroninio laiško pareiškėjo atstovui, tą dieną lėšos dar nebuvo gautos. 2024 m. lapkričio 21 d. lėšos gautos ir 2024 m. lapkričio 22 d. antstolės patvarkymu paskirstytos.

27. Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas nuo to laiko, kai gavo antstolės raginimą įvykdyti sprendimą, dėjo pastangas įvykdyti sprendimą geruoju (per atstovą bendravo su antstole sprendimo įvykdymo klausimais) ir inicijavo sprendimo įvykdymą (skolos sumokėjimą pavedimu per banką), nedaug praleidęs raginime įvykdyti sprendimą nurodytą terminą (keletą dienų). Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis vykdomojoje byloje pateiktu antstolio atstovo ir pareiškėjo atstovo susirašinėjimu, pareiškėjas informavo antstolę, kad inicijavo skolos sumokėjimą per banką tą pačią dieną, kai gavo antstolės nurodymą priverstinai nurašyti lėšas ir kai jau nuo pareiškėjo banko sąskaitos (-ų) Lietuvoje buvo nurašyta 199 829,94 euro. Pareiškėjas nenurodo, kokios priežastys lėmė, kad pavedimas per banką negalėjo būti inicijuotas laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 13 d., kai buvo gautas fiziniu parašu pasirašytas antstolės Raginimas, juolab žinodamas (ar turėdamas žinoti, nes atstovaujamas kvalifikuoto asmens – advokato) , kad Raginimo įvykdymo terminas eina į pabaigą, o vėliau atsiras įstatyme nustatyti teisiniai padariniai, tarp jų – pareiga sumokėti antstoliui atlygį už vykdomojo dokumento įvykdymą.

28. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių – pareiškėjo siekį geranoriškai įvykdyti teismo sprendimą, bendradarbiavimą su antstole, antstolės atliktų veiksmų iki vykdomosios bylos užbaigimo – visumą, daro išvadą, kad nagrinėjamu yra pagrindas mažinti antstolio atlygį vykdomojoje byloje Nr. 0012/24/02228.

29. Pažymėtina, kad pareiškėjas, pasisakydamas dėl antstolio atlygio mažinimo, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-313/2017, kurioje antstolės atlygis buvo sumažintas apie 70 proc. (nuo 27 779,99 euro iki 8000 eurų) ir daro išvadą, jog tokia pati antstolio atlygio mažinimo proporcija taikytina ir nagrinėjamoje byloje, atitinkamai sumažinant antstolio atlygį nuo 20 537,15 euro iki 6161,15 euro. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartyje, be kita ko, buvo sprendžiamas antstolio atlygio mažinimo, skolininkui įvykdžius teismo sprendimą po raginime nustatyto termino, klausimas, tačiau nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (faktinės aplinkybės) ne tokios pačios, todėl, teismo vertinimu, teismas turi atsižvelgti į nurodytoje nutartyje pateiktus universalius antstolio atlygiui mažinti kriterijus, bet neturi pareigos priimti tokio paties procesinio sprendimo, kaip ir nurodytoje nutartyje, atsižvelgiant į skirtingą faktinę situaciją.

30. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad po Raginime nustatyto termino (kurio pradžia antstolė laikė raginimo pareiškėjo atstovui elektroniniu paštu įteikimą) pabaigos, palaukusi dar vieną dieną, antstolė atliko priverstinius vykdymo veiksmus (nurašė lėšas nuo pareiškėjo sąskaitų, areštavo pareiškėjo turtą, pakartotinai apskaičiavo vykdymo išlaidas, bendravo su pareiškėjo atstovu elektroniniu paštu), pareiškėjas skolos mokėjimą bankiniu pavedimu inicijavo tik 2024 m. lapkričio 19-ąją (nors reikalingus dokumentus – raginimą su fiziniu parašu ir anspaudu – turėjo jau 2024 m. lapkričio 13-ąją) ir apie tai informavo antstolę tik gavęs jos privalomąjį nurodymą nurašyti lėšas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalis), daro išvadą, kad pareiškėjo ir antstolės turtinių interesų pusiausvyra nagrinėjamu atveju vykdomoje byloje būtų užtikrinta, sumažinant antstolės atlygį iki 10 000 eurų.

31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų tenkintinas iš dalies – 2024 m. lapkričio 22 d. antstolės lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. S-24-12-28234 vykdomojoje byloje Nr. 0012/24/02228 papunktis 2.3., kuriuo nustatytas 20 537,15 euro atlygis antstolei, pakeistinas ir nustatytina, kad atlygis antstolei yra 10 000 eurų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

32. CPK 443 straipsnio, reglamentuojančio ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumus, 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

33. Nagrinėjamos bylos atveju yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjo ir antstolės suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, todėl spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

34. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti 2070 eurų bylinėjimosi išlaidas iš antstolės. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Prie išlaidų susijusių, su bylos nagrinėjimu, be kitų, priskiriamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

35. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas advokatui Vykintui Gutauskui už atstovavimą nagrinėjamoje byloje (skundo dėl antstolio veiksmų parengimą) iš viso sumokėjo 2070 eurų. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 20 d. įsakymo redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento (dabar – Valstybės duomenų agentūra) skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis Valstybės duomenų agentūros paskelbtais duomenimis, užpraėjusio ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis buvo 2237,90 euro. Nagrinėjamu atveju pateiktas skundas dėl antstolės veiksmų, todėl dėl išlaidų už advokato pagalbą pagrįstumo spręstina, vadovaujantis Rekomendacijų 8.16. punktu, kuriame nustatyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, rekomenduojamo dydžio koeficientas yra 0,4. Šiuo atveju prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma pagal Rekomendacijų 8.16 punkte įtvirtintą rekomenduojamą maksimalų dydį būtų 895,16 euro. Teismas pažymi, kad pareiškėjo pateiktas skundas yra nedidelės apimties, jame keliamas tik vienas teisinis klausimas, todėl teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveji nėra pagrindo spręsti dėl didesnio, nei maksimalus rekomenduojamas išlaidų dydis dėl antstolio skundo, priteisimo.

36. Atsižvelgiant į tai, kad skundas dėl antstolės veiksmų tenkintinas iš dalies (apie 70 proc.), ir į tai, kad pareiškėjo naudai priteistinų išlaidų maksimalus rekomenduojamas dydis, vadovaujantis Rekomendacijų 8.16. punktu, yra 895,16 euro, teismas sprendžia, kad pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies, pareiškėjo naudai iš antstolės priteisiant 626,61 euro bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 290, 291 straipsniais, 513 straipsniu, 443 straipsnio 6 dalimi, 593 straipsnio 6 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo E. V. skundą dėl antstolės Daivos Milevičienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0012/24/02228 tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2024 m. lapkričio 22 d. antstolės Daivos Milevičienės lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. S-24-12-28234 vykdomojoje byloje Nr. 0012/24/02228 papunktį 2.3., kuriuo nustatytas 20 537,15 euro (dvidešimties tūkstančių penkių šimtų trisdešimt septynių eurų 15 ct) atlygis antstolei Daivai Milevičienei už atliktus vykdymo veiksmus, ir nustatyti, kad atlygis antstolei Daivai Milevičienei už atliktus vykdymo veiksmus yra 10 000 (dešimt tūkstančių) eurų.

Kitą skundo dalį atmesti.

Priteisti pareiškėjui E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš antstolės Daivos Milevičienės, asmens kodas (duomenys neskelbtini), 626,61 (šešis šimtus dvidešimt šešis eurus 61 ct) euro bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ši nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sigita Taurienė