Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Testo LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „FES BALTIC“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Testo LT“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13.1. Apeliacinis skundas iš esme?s grindžiamas tomis pac?iomis aplinkybe?mis ir argumentais kaip ir byla? nagrine?jant pirmosios instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl pasisako dėl atsakovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

16. Remiantis bylos medžiaga, 2019 m. balandžio 11 d. šalys sudariusios statybos ir montavimo darbų rangos sutartį Nr. 2019/04/11-01 ST (toliau – sutartis), kuria ieškovė sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje įsipareigojo savo ir / arba pasirinktų subrangovų jėgomis sutartyje ir jos prieduose numatytomis sąlygomis ir terminais pagal pateiktą užduotį arba techninį projektą ir / ar kitą dokumentaciją atlikti statybos, montavimo, derinimo ir visus kitus darbus, reikalingus sutarčiai įvykdyti, o atsakovė – priimti darbo rezultatą bei sutartyje nustatytais terminais ir tvarka sumokėti sutartyje nurodytą pinigų sumą (sutarties 1.2, 2.1 punktai). 2019 m. balandžio 11 d. sutarties priede Nr. 2 pateikta sąmata / pasiūlymas Nr. MO 2019/4/11-02 ST, nurodant, kad lietaus nuotekų montavimo darbų (iki 36 įlajų) II etapas kaina – 5 827,16 Eur (be PVM).

18. 2019 m. birželio 25 d. informaciniu raštu, pasirašytu, kaip galima spręsti iš parašo, užsakovės UAB ,,Barduva“ atsakingo asmens L. V., atsakovės vadovui V. K. pranešta, jog pagal 2019 m. balandžio 15 d. sutartį Nr. 190315-1 atliktas dalinis mokėjimas; galutinis mokėjimas planuojamas atsakovei atlikus lietaus nuotekų vamzdyno hidraulinius bandymus; kol bandymai neatlikti, negalima žinoti, ar sumontuota tinkamai. 2019 m. liepos 11 d. atsakovės direktorius V. K. UAB ,,Barduva“ atsakingam asmeniui L. V. rašęs ar nesikemša įlajos ir tą pačią dieną, t. y. 2019 m. liepos 11 d., gavęs patvirtinimą, kad kemšasi.

Dėl naujų įrodymų išreikalavimo

21. Teisėjų kolegija pažymi, jog naujų duomenų išreikalavimas, kurių nagrinėjamu atveju pakanka atsakovės apeliaciniam skundui išnagrinėti, nėra tikslingas (CPK 199 straipsnio 1 dalis).

Dėl atliktų darbų apmokėjimo

24. Ieškovę ir atsakovę siejo statybos rangos teisiniai santykiai. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. CK 6.655 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino. Taigi šaliai, priėmusiai pagal sutartį tinkamai atliktus darbus, kyla pareiga už tuos darbus atsiskaityti.

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas statybos rangą reglamentuojančias CK normas, yra konstatavęs, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011). Pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo-priėmimo aktas yra šį faktą patvirtinantis dokumentas. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas ir turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte, reiškia trūkumų nekonstatavimą, dėl to trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis), išskyrus atvejus, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai) arba jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti (CK 6.662 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-371/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Taigi iš esmės darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymas reiškia, kad rangovas atliko sutartimi sulygtus darbus, o užsakovas juos priėmė, atitinkamai nustatęs, ar darbai atlikti tinkamai, ar su trūkumais. Su darbų priėmimo faktu tiesiogiai susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus.

26. Nagrinėjamoje byloje atsakovė kvestionuoja faktinį darbų priėmimą-perdavimą, jos atstovui pasirašius darbų priėmimo-perdavimo aktus. Teisėjų kolegija pažymi, jog sistemos ir atliktų statybos / montavimo darbų priėmimas reglamentuotas sutarties 5.1-5.3 punktuose, kuriuose numatyta, jog į atliktų darbų aktą įtraukiami darbai, kurie yra patikrinti ir priimti užsakovės įgalioto atstovo (sutarties 5.1 punktas); darbų priėmimas įforminamas atliktų darbų aktu ir pateikiamas užsakovės įgaliotam asmeniui suderinimui; atliktų darbų priėmimą užsakovė organizuoja per 3 darbo dienas nuo atliktų darbų aktų pateikimo, t. y. pasirašo juos ir / arba pateikia argumentuotą nesutikimą, nustato atliktų darbų trūkumus; esant ginčytinoms pozicijoms, atliktų darbų aktą būtina pasirašyti tuo pačiu terminu, nurodant ginčo priežastis bei sutartyje numatytu terminu sumokėti už neginčytiną dalį; pretenzija dėl netinkamai atliktų darbų įforminama šalims pasirašant aktą, kuriame nurodomi trūkumai ir terminai jiems pašalinti. Iš bylos medžiagos matyti, jog 2019 m. gegužės 7 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktu Nr. TET 19/05/07-01 F2 ir 2019 m. gegužės 7 d. atliktų darbų aktu Nr. TET 19/05/07-01 F3 atsakovei perduoti lietaus nuotekų montavimo darbų (iki 36 įlajų) II etapas, kuriuos pasirašytinai priėmė už darbų techninę priežiūrą ir kontrolę įgaliotas atsakovės direktorius V. K.; 2019 m. gegužės 7 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto Nr. TET 19/05/07-01 F2 2 punktu šalys abipusiu susitarimu konstatavo, jog ieškovė įvykdė visus darbus, o užsakovė pretenzijų ieškovei neturi. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek 2019 m. gegužės 7 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte Nr. TET 19/05/07-01 F2 ir 2019 m. gegužės 7 d. atliktų darbų akte Nr. TET 19/05/07-01 F3, tiek PVM sąskaitoje-faktūroje darytas prierašas ,,gavau, V. K., 2019 m. gegužės 10 d.“ nepagrįstai atsakovės aiškinamas kaip patvirtinimas apie gautus dokumentus, neturint tikslo faktiškai priimti ieškovės atliktų darbų rezultato. Šiuo atveju, kaip minėta, atsakovės direktorius V. K. pagal sutartį buvo įgaliotas vykdyti darbų techninę priežiūrą ir kontrolę, nedelsiant pranešant ieškovei apie pastebėtus sistemos, statybos / montavimo darbų ar kitus trūkumus (sutarties 4.7, 4.8 punktai). Taigi, atsakovės įgaliotam asmeniui turėjo būti žinoma statybos darbų eiga, atliekant jų techninę priežiūrą ir kontrolę. Pagal sutarties 5.1 punktą, į 2019 m. gegužės 7 d. atliktų darbų aktą Nr. TET 19/05/07-01 F3 galėjo būti įtraukiami tik tie darbai, kurie yra patikrinti ir priimti atsakovės įgalioto atstovo, taigi, tokiu atveju, pasirašydamas 2019 m. gegužės 7 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. TET 19/05/07-01 F2 ir 2019 m. gegužės 7 d. atliktų darbų aktą Nr. TET 19/05/07-01 F3, atsakovės įgaliotas asmuo patvirtino, jog darbai yra patikrinti, o pretenzijų dėl netinkamai atliktų darbų nėra. Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas, kuriam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo, kaip verslo subjekto vadovui, reikalavimai, negalėjo nesuprasti pasirašomų 2019 m. gegužės 7 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto Nr. TET 19/05/07-01 F2 ir 2019 m. gegužės 7 d. atliktų darbų akto Nr. TET 19/05/07-01 F3 reikšmės, juos interpretuojant kaip dokumentų gavimą, nesukeliantį jokių priešpriešinių pareigų. Kad atsakovės atstovas minėtų dokumentų pasirašymą vertino būtent kaip faktinį atliktų darbų priėmimą, rodo 2019 m. birželio 5 d. ir 2019 m. birželio 7 d. elektroniniai laiškai, kuriais jis neneigęs, kad vėluojama atsiskaityti su ieškove, pažymėdamas, jog turėtų duoti žinoti apie padarytą pavedimą (tikėtina, turėtas omenyje užsakovės UAB ,,Barduva“ pavedimas), o į ieškovės direktoriaus A. J. 2019 m. birželio 7 d. elektroninį laišką, kad pinigai jau turi būti pas atsakovės vadovą, vakar padarytas mokėjimas, todėl laukiama mokėjimo ieškovei, atsakęs ,,gerai“. Pagal sutarties 7.2, 7.3 punktus pareiga apmokėti ieškovei atliktus darbus ne vėliau kaip per 15 dienų nuo PVM sąskaitos-faktūros išrašymo atsakovės turėjo būti vykdoma pagal abiejų šalių pasirašytus įvykdytų darbų aktus ir pasirašytas PVM sąskaitas-faktūras. Kadangi atsakovės vadovas tokios pareigos neneigė, priešingai, teigė, jog informuos apie padarytą pavedimą, sutikdamas, jog yra laukiama mokėjimo ieškovei, 2019 m. gegužės 7 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto Nr. TET 19/05/07-01 F2, 2019 m. gegužės 7 d. atliktų darbų akto Nr. TET 19/05/07-01 F3 ir PVM sąskaitos-faktūros pasirašymas negali būti aiškinamas tik kaip dokumentų gavimas, nesukeliantis jokių teisinių padarinių, sutinkant su pirmosios instancijos teismu, kad tokiu būdu atlikti darbai buvo priimti, už kuriuos atsakovė turėjo sumokėti.

27. Po šių aktų pasirašymo, remiantis atsakovės apeliacinio skundo motyvais, prasidėjus liūčiai, paaiškėjo ieškovės atliktų darbų trūkumai. Tačiau minėta, kad atliktų darbų aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame užfiksuojamas rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų, šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis); nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika (CK 6.682 straipsnio 1 dalis); su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus (CK 6.687 straipsnis). Iš esmės tokio akto pasirašymas reiškia, kad rangovas atliko sutartimi sulygtus darbus, o užsakovas juos priėmė, atitinkamai nustatęs, ar darbai atlikti tinkamai, ar su trūkumais (CK 6.662 straipsnis). Ieškovė pirmosios instancijos teisme nepateikė jokių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad jos teigimu konstatuoti ieškovės atliktų darbų trūkumai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbus (paslėpti trūkumai), kad jie buvo ieškovės tyčia paslėpti. Anot atsakovės, visiems suprantama, kad uždaro tipo sistemos sumontavimo tinkamumo neįmanoma nustatyti vien tik ją vizualiai apžiūrėjus iš išorės, todėl sistemos bandymai su ieškovės darbų vadovu S. V. derinti ankstesniuose vykdomų darbų etapuose. Į bylą atsakovė pateikusi įgalioto asmens V. K. susirašinėjimą trumposiomis žinutėmis (SMS) su ieškovės darbų vadovu S. V., iš kurio matyti, jog 2019 m. kovo 29 d. S. V. buvo klausiama ar yra galimybė gauti vandens ant stogo bandymams, į ką buvo atsakyta, kad reikės objekte pasižiūrėti. Iš ieškovės darbų vadovui S. V. siųstos trumposios žinutės (SMS) datos galima spręsti, jog apie hidraulinius sistemos bandymus teirautasi ankstesniame darbų etape. Taigi, šalių susitarimu, sistemos bandymai pilant vandenį galėjo būti atliekami. Kadangi, kaip teigia atsakovė, visiems žinoma, kad uždaro tipo sistemos sumontavimo tinkamumo neįmanoma nustatyti vien tik ją vizualiai apžiūrėjus iš išorės, atsakovės atstovas, priimdamas atliktus darbus, galėjo patikrinti (nors ir nėra duomenų, jog nebūtų tikrinęs anksčiau) ar darbai atlikti tinkamai, paleisdamas vandenį. Atitinkamas patikrinimo būdas, akivaizdu, jog atsakovės atstovui buvo žinomas, apie jo įgyvendinimą ankstesniame darbų etape teiravusis ieškovės darbų vadovo S. V., tačiau nėra jokių duomenų, kad jis juo būtų pasinaudojęs, priimdamas atliktus darbus ir surašęs defektinį aktą ar pretenziją dėl netinkamai atliktų darbų. Tuo tarpu į sutartį, kaip privalomai vykdytini prieš perduodant atliktus darbus, hidrauliniai bandymai nebuvo įtraukti, pareigos juos atlikti ieškovei nenumačius.

28. Pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme numatytais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

29. Darbų trūkumus, nustatytus po darbų priėmimo, atsakovė įrodinėja vaizdo įrašu, kuris, jos teigimu, patvirtina aplinkybę, kad nuotekų sistema buvo sumontuota nekokybiškai ir A. Š. atliktų darbų aktu už liepos mėnesį, pagal kurį sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje atlikti iš viso už 3 835,00 Eur sumą įlajų perlitavimo, laikiklių perdarymo, vamzdžio permontavimo (kompl., 1 vnt.) ir vamzdynų, kurių skersmuo 65-100 mm, hidraulinių bandymų, defektų šalinimo (640 m) darbai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su ieškove, jog iš vaizdo įrašo nėra aišku, kada (data, laikas) ir kur jis atliktas, kokia sistema jame užfiksuota, kurioje sistemos ir / ar statinio vietoje yra pratekėjimas, ar pratekėjimas užfiksuotas įrengus sistemą, ar tebevykstant montavimo darbams. Tuo tarpu A. Š. atliktų darbų akte už liepos mėnesį nedetalizuota, kurioje sumontuotos sistemos vietoje atlikti darbai ir kokie, koks jų kiekis, taip pat nepateikta PVM sąskaita-faktūra ir mokėjimo nurodymas, patvirtinantis patirtų išlaidų faktą. Pažymėtina, jog vertinant darbų trūkumus ginčo objekte, atsakovė, laikydamasi rungimosi principo, galėjo pasinaudoti CPK 212 straipsnio jai suteikta teise bei prašyti pirmosios instancijos teismo skirti nagrinėjamoje byloje ekspertizę, tačiau pirmosios instancijos teismui toks prašymas nepareikštas (CPK 12, 178 straipsniai).

30. Atsižvelgiant į atliktų darbų priėmimo aktų esminę paskirtį, negalima sutikti su atsakove, jog ji turi teisę nemokėti už visus ieškovės atliktus ir priimtus darbus net ir tuo atveju, jei dalis nekokybiškų darbų būtų įrodyta – sutarties 5.2 punktas, esant ginčytinoms pozicijoms, suteikia teisę nemokėti tik už ginčytiną dalį darbų. Aplinkybe, kad atlikti darbai buvo nekokybiški, atsakovė rėmėsi prieštaravimuose dėl preliminaraus teismo sprendimo, tačiau nepateikė objektyvių įrodymų dėl atliktų darbų defektų ar jų paslėpto pobūdžio, tokiu būdu neįrodydama savo atsikirtimų pagrindo (CPK 178 straipsnis). Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo daryti priešingų išvadų nei padarė pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas apeliantės prievolę atsiskaityti su ieškove už sutartyse numatytų darbų atlikimą, vienašališkai nutraukus sutartį 11.6 ir 11.6.1 punktuose numatytais pagrindais.

Dėl netesybų dydžio

31. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti netesybų, privalėjo nustatyti jų pagrįstumą.

32. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu (CK 6.71 straipsnio 2 dalis). CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės.

33. Ginčo sutarties 8.2 punktu šalys susitarė, jog atsakovė, nepagrįstai uždelsusi atsiskaityti už atliktus darbus sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, moka ieškovei 0,2 procento dydžio delspinigius nuo neapmokėtų darbų kainos už kiekvieną uždelstą dieną, o sutartį nutraukus dėl kitos šalies kaltės, kaltoji šalis, nepaisant pritaikytų jai kitų sankcijų, privalo sumokėti kitai šaliai papildomą 15,00 procentų sutarties kainos dydžio baudą, kuri neginčijamai laikoma minimaliais neįrodinėjamais nuostoliais (8.3 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl atsakovės vengimo vykdyti priešpriešinę pareigą laiku nutraukus sutartį, ieškovės priskaičiuotos netesybos, t. y. 396,25 Eur delspinigių suma ir 1 057,63 Eur bauda vertine išraiška nelaikytinos labai didelėmis, atsižvelgiant į visą darbų kainą (7 050,86 Eur (su PVM)), todėl nėra pagrindo svarstyti šios sumos proporcingumo pažeidimui CK 6.258 straipsnio 3 dalies (netesybos neprotingai didelės) aspektu.

Dėl bylos procesinės baigties

34. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinių skundų argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

35. Kadangi kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

36. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, tinkamai įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, todėl naikinti jo sprendimo remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas buvo atmestas, spręstinas ieškovės turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

38. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 786,50 Eur už apeliacinio skundo analizę ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos už advokato A. V. suteiktą teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

39. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas šiuo atveju nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1211-861/2020 palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,FES BALTIC“, juridinio asmens kodas 303388365, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Testo LT“, juridinio asmens kodas 304944886, 786,50 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus ir penkiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.