Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagri­nė­jo civili­nę by­­lą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą, suinteresuoti asmenys Lazdijų rajono savivaldybės adminis­tra­ci­ja, Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjo reikalavimas grindžiamas šiais argumentais. Pareiškėjo tėvai P. B. ir J. B. buvo žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nariai. 1996 m. balandžio 19 d. įvyko žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pajininkų susirinkimas, kuris nutarė žemės ūkio bendrovę nuo 1996 m. balandžio 19 d. likviduoti. 1996 m. birželio 20 d. įvyko žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pajininkų susirinkimas, kurio metu bendrovės nariams buvo išskirstytas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas už turimus pajus. Pareiškėjo tėvams P. B. ir J. B. buvo nutarta už pajus skirti (duomenys neskelbtini) bulvių saugyklą, kuri yra (duomenys neskelbtini), Lazdijų rajone. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės likvidacinė komisija 1996 m. liepos 25 d. sudarė pirkimo - pardavimo aktą, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) likvidacinė komisija, komisijos pirmininkas L. V., nariai O. R., V. V., Z. S., J, B., remiantis (duomenys neskelbtini) ž. ū. b. visuotinio susirinkimo įvykusio 1996.06.20 protokolu Nr. 3, pardavė P. B. ir J. B. (duomenys neskelbtini) bulvių saugyklą, kurios vertė - 2000 Lt, nurodyta, kad už saugyklą P. B. ir J. B. mokės pajais, o skirtumą grynais, pajais mokės 1681,15, o litais 318,85, orderio Nr. 172927. Pareiškėjo motina J. B. bendrovei sumokėjo 318,85 lito, kaip numatyta akte, kvito (orderio) Nr. 172927. Nekilnojamojo turto perdavimas už pajus (pirkimas-pardavimas) turėjo būti įformintas notarine tvarka, tačiau to nebuvo padaryta, nes nebuvo atlikti statinio kadastriniai matavimai. Atlikti kadastrinius matavimus bendrovės likvidacinė komisija neturėjo lėšų, todėl buvo žadama tai padaryti vėliau. Nuo 1996 m. liepos 25 d. iki tėvo P. B. mirties - (duomenys neskelbtini), bulvių saugyklą valdė, ja naudojosi abu tėvai, o po tėvo mirties – pareiškėjos motina J. B.. Jos iniciatyva ir lėšomis 2014 m. kovo 6 d. pradėti rengti ir atlikti statinio kadastriniai matavimai, yra parengta nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla Nr. (duomenys neskelbtini), statiniui suteiktas unikalus Nr.(duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, kaip vienintelis įstatyminis įpėdinis, yra priėmęs tėvų palikimą ir kreipėsi į valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialą, kad minėtą statinį įregistruotų tėvų J. B. ir P. B. vardu, tačiau tai padaryti buvo atsisakyta. 2017 m. spalio 31d. sprendime Nr. (2.16.13.) R5-434 nurodoma, kad įstatymai nenumato galimybės registruoti nuosavybės teises nekilnojamojo turto registre, kadangi pateikti dokumentai neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl nėra tinkami teisiniai pagrindai nuosavybės teisių į pastatą - bulvių saugyklą įregistravimui. Tačiau tėvų nuosavybės teisės į bulvių saugyklą pripažintinos įgyjamosios senaties pagrindu ( CK 4.68 str.- 4.41 str.), nes tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, kad valdymo teisė transformuotųsi į nuosavybės teisę: bulvių saugyklos valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; bulvių saugykla nėra įregistruota kito privataus ar juridinio asmens vardu; visą valdymo laikotarpį statinys buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, t. y. nuo 1996 m. liepos 25 d. iki tėvų mirties; visą valdymo laikotarpį šis turtas buvo valdomas kaip savas, buvo elgiamasi kaip su savo turtu, suvokiant, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už tėvus, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas; bulvių saugykla valdoma daugiau kaip dešimt metų. Be to, bulvių saugykla yra 0,13 ha žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso mirusiai pareiškėjos motinai J. B..

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsnio 1 dalimi pranešimas apie bylos nagrinėjimą 2018-05-10 paskelbtas specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (b. l. 48). Jokie kiti suinteresuoti asmenys nesikreipė į teismą dėl jų įtrau­ki­mo į procesą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Vienas iš daikto (turto) įgijimo nuosavybės teise pagrindų yra įgijimas pagal įgyjamąją se­na­tį (Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punktas). Šis institutas konkrečiam asmeniui, kuris ilgą laiką valdo daiktą, tačiau neturi formalios nuosavybės teisės į jį, sudaro teisinį pagrindą įgyti nuosavybės teisę į valdomą daiktą. Įgyjamosios senaties institutas, tik nesant kitų nuosavybės teisių įgijimo teisinių pagrindų į asmens sąžiningai valdomą daiktą, sudaro galimybę įteisinti nuosavybės teises į daiktą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimus nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma:

1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas;

2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis);

3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis);

4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis);

5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą, nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnį nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre;

6. Daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 dalį daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. CK 4.33 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šiai galimybei susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo;

7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas);

8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip dešimt metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip trejus metus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-67/2011, Nr. 3K-3-103-219/2015).

Nagrinėjamu atveju pareiškimas tenkintinas, nes teismas pripažįsta, kad prašomas nustatyti nuosavybės teisės įgi­­­ji­­mo pagal įgyjamąją senatį faktas yra įrodytas byloje pateiktais įrodymais, kurie patvirtina visas auščiau nurodytas sąlygas.

Pareiškėjo paaiškinimus, patvirtina jo pateikti rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai. Žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 1996-04-19 pajininkų susirinkimo protokolas patvirtina, kad pajininkai nutarė likviduoti bendrovę nuo 1996-04-19 (b. l. 18-19). Žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 1996-06-20 pajininkų susirinkimo protokolas Nr. 3 patvirtina, kad pajininkai nusprendė perduoti bendrovės turtą nariams už pajus (b. l. 20-28). Žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 1996-07-25 Pirkimo-pardavimo aktas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) likvidacinė komisija, remiantis (duomenys neskelbtini) ŽŪB visuotinio susirinkimo, vykusio 1996-06-20, protokolu Nr. 3, pardavė P. B. ir J. B. (duomenys neskelbtini) bulvių saugyklą, kurios vertė 2000 Lt, nurodant, kad už saugyklą P. B. ir J. B. mokės pajais, o skirtumą pinigais, pajais mokės 1681,15, o litais 318,85 Lt, orderio Nr. 172927 (b. l. 7). Alytaus apylinkės teismo 2018-04-23- sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1689-780/2018 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad teisę nustatantis dokumentas – 1996-07-25 (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės surašytas pirkimo-pardavimo aktas, kuriame klaidingai nurodytas pareiškėjo tėvo vardas P., priklauso P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-13). Kvitas Nr. 172927 patvirtina, kad J. B. 1996-07-31 sumokėjo ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ 318,85 Lt už rūsį (b. l. 8). Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Seirijų seniūnijos seniūnės pažyma patvirtina, kad 1996-07-25 P. B. ir J. B. parduotos bulvių saugyklos adresas dabar yra (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav. (b. l. 68).

Liudytoja L. V. patvirtino, kad ji buvo Žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ likvidacinės komisijos pirmininkė ir patvirtino, kad P. B. bei J. B. buvo šios bendrovės nariai, turėjo pajų, todėl likviduojant bendrovę, 1996 m. liepos mėnesį P. B. ir J. B. buvo parduota bulvių saugykla. Notariškai patvirtinta sutartis dėl pastato pardavimo nebuvo sudaryta, tačiau pastatą komisija perdavė P. B. ir J. B.. Jokio nerealizuoto turto, kuris pereitų savivaldybei, po bendrovės likvidacijos neliko. Dabar (duomenys neskelbtini) bulvių saugykla patenka į (duomenys neskelbtini) kaimo teritoriją.

Liudytojas J. V. patvirtino, kad jis dirbo Š. seniūnu ir 1996 metais dalyvavo Žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkimuose, kur nariai nusprendė likviduoti bendrovę, o turtą padalinti jos nariams už pajus. Patvirtino, kad P. B. ir J. B. buvo nutarta perduoti (duomenys neskelbtini) kaime esančią bulvių saugyklą, kuri dabar patenka į (duomenys neskelbtini) kaimo teritoriją. Nuo perdavimo momento šią bulvių saugyklą P. ir J. B. valdė ir naudojosi ja kol buvo gyvi, niekas daugiau teisių į ją niekada nereiškė. Jokio nerealizuoto turto, kuris pereitų savivaldybei, po bendrovės likvidacijos neliko.

Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl įrodymų vertinimo, yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, jog tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-416/2007; Nr. 3K-3-427/2008; Nr. 3K-3-91/2011). Todėl rašytiniuose įrodymuose esantys nepakankamai išsamūs duomenys savaime negali būti kliūtis įteisinti nuosavybės teisę į teisėtai pradėtą valdyti daiktą, jeigu įrodymų visuma leidžia konstatuoti atitinkamą faktą.

Šioje byloje jokie kiti asmenys, kurie turėjo galimybę pagal viešai paskelbtą pranešimą apie bylos nagrinėjimą pareikšti pretenzijas į P. B. ir J. B. valdytą turtą, neginčijo pastarųjų valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo, niekas nepareiškė teisų į šį pastatą. Byloje nėra nustatyta, jokių aplinkybių, kad pareiškėjo tėvai P. B. ir J. B. bulvių saugyklos pastatą būtų užvaldę per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus, t. y. neteisėtai. Pareiškėjo paaiškinimai, Žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pajininkų susirinkimų protokolai, Žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 1996-07-25 Pirkimo-pardavimo aktas, pinigų sumokėjimo kvitas Nr. 172927, seniūnės pažyma bei liudytojų parodymai sutampa ir patvirtina, kad bulvių saugyklos valdymas prasidėjo sąžiningai ir teisėtai, nes pareiškėjo tėvai buvo Žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nariai (pajininkai) ir turėjo teisę į bendrovės turtą. Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatyme (redakcija 1996-02-07) numatyta, jog pajus yra bendrovės narių turtinis ar neturtinis įnašas, suteikiantis jiems teisę dalyvauti bendrovės veikloje ir gauti dalį jos pelno (14 straipsnio 1 dalis). Nurodytų vienas kitą patvirtinančių įrodymų visuma yra pakankama konstatuoti, kad neabejotinai labiau tikėtina, jog pareiškėjo tėvai bulvių saugyklą įsigijo už pajus, o dalį už pinigus, kaip nariai (pajininkai), nei, kad tokio fakto nebuvo.

Nors pareiškėjo tėvai nebuvo įgiję nuosavybės teisės į daiktą ir nėra bulvių saugyklos savininkai, kadangi šio turto perdavimas jų nuosavybėn nebuvo iki galo įformintas nustatyta tvarka pagal tuo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalies reikalavimus (nesudaryta notarinė pirkimo-pardavimo sutartis), tačiau bulvių saugyklą jie sąžiningai valdė visą valdymo laiką, nes buvo įsitikinę, jog niekas neturi daugiau už juos teisių į daiktą, jie nežinojo apie jokias kliūtis, trukdančias įgyti jiems tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų. Pareiškėjo tėvų valdymo teisėtumo ir sąžiningumo niekas niekada neginčijo. Visą valdymo laiką pastatą pareiškėjo tėvai valdė atvirai, kaip savą – pastatą išlaikė, juo naudojosi pagal paskirtį, valdė nesislapstydami, todėl daikto savininkas (jeigu toks yra) galėjo įgyvendinti savo teisę į daiktą, galėjo pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, tačiau niekas to nepadarė. Bulvių saugykla pareiškėjo abiejų tėvų buvo valdoma nepertraukiamai nuo 1996-07-25 iki P. B. mirties – (duomenys neskelbtini) (b. l . 9), t. y. daugiau kaip 14 metų nuo valdymo teisės įgijimo, o po to buvo valdoma J. B., kuri priėmė savo sutuoktinio palikimą (b. l. 44), iki jos mirties – 2017-04-25 (b. l. 14), t. y. iš viso daugiau kaip 20 metų nuo valdymo teisės įgijimo. Šis pareiškėjo tėvų valdymas niekada nebuvo pasibaigęs dėl to, kad jie būtų praradę galimybę naudotis pastatu ar paveikti jį pagal savo valią, jie niekada nebuvo atsisakę šio pastato valdymo. VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2017-10-19 sprendimas Nr. (2.16.13.)R5-434 patvirtina, kad bulvių saugyklos pastatas nėra įregistruotas viešame registre nei kaip valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nei kaip jokio kito asmens nuosavybė (b. l. 30), kas trukdytų pareiškėjo tėvams įgyti nuosavybės teisę į jį įgyjamosios senaties būdu.

Suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto bankas atsiliepime į pareiškimą išreikšta abejonė, ar pastatas buvo pastatytas laikantis teisės aktų reikalavimų, ir teiginys, kad tokiu atveju pareiškėjui nepateikus tai patvirtinančių įrodymų negalima konstatuoti teisėto valdymo, yra nepagrįstos jokiais konkrečiais įrodymais ir nesudaro pagrindo atmesti pareiškėjo prašymą.

Pirmiausiai pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo nepagrįstai perkelia įrodinėjimo naštą pareiškėjui dėl aplinkybės, kurią galimai egzistuojant pats teigia, t. y., kad pastatas pastatytas galimai neteisėtai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal bendrąjį įrodinėjimo naštos paskirstymo principą, išplaukiantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnio, įrodinėja tas, kas teigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018). Todėl statybos, o atitinkamai ir valdymo, neteisėtumą įrodyti turi suinteresuotas asmuo, o ne pareiškėjas, nes šiuo atveju CK 4.23 straipsnio 2 dalis numato, kad daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai, t. y. įtvirtina valdymo teisėtumo prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-67/2011, Nr. 3K-3-103-219/2015), kurią ir turėtų paneigti suinteresuotas asmuo. Tačiau Valstybės įmonė Turto bankas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių savo iškeltą abejonę, kad bulvių saugykla galėjo būti pastatyta neteisėtai.

Be to, pareiškėjas pateikė visus išlikusius rašytinius įrodymus, kuriuos patvirtina ir byloje apklaustų liudytojų parodymai, kad bulvių saugyklą pareiškėjo tėvai įgijo iš buvusios savininkės Žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, o ne statė patys, todėl pareiškėjas įrodė, kad šis pastatas jo tėvų valdymo pradėjimo metu teisėtai buvo jiems perleistas jau pastatytas ir jie patys jo nesukūrė. Todėl konstatuoti šį pastatą įgijusių pareiškėjo tėvų valdymo neteisėtumą nėra jokio pagrindo.

Taigi, byloje nustatyta, kad pareiškėjo tėvai P. B. ir J. B. iki savo mirties nebuvo bulvių saugyklos, plane pažymėtos 1F1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Lazdijų r. sav., (duomenys neskelbtini), savininkais, bet buvo sąžiningai įgiję šį turtą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdė jį daugiau kaip dešimt metų kartu, o per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo, todėl yra visos įstatyme numatytos sąlygos pripažint juridinį faktą, kad P. B. ir J. B. įgijo nuosavybės teisę į šį nekilnojamąjį daiktą įgyjamosios senaties pagrindu (CK 4.68 straipsnis). Kadangi P. B. ir J. B. bulvių saugyklą 1996-07-25 pirko gyvendami santuokoje (b. l. 10) ir pagrindas po daugiau kaip dešimties metų šio pastato valdymo pripažinti jų nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį atsirado dar 2006-07-26, t. y. dar iki P. B. mirties (duomenys neskelbtini) (b. l. 9), tai pripažintina, kad nuosavybės teisę jie įgijo kaip sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.87 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. B., a. k. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teises į bulvių saugyklą, plane pažymėtą 1F1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Lazdijų r. sav., (duomenys neskelbtini), įgijo pagal įgyjamąją senatį.

Dėl sprendimo per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skun­das Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.