Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis M. S. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. sausio 23 d., išsikrovęs prekes Klaipėdoje, su sunkvežimiu Volvo FH 13 ir puspriekabe važiavo iš Klaipėdos, dirba vairuotoju- ekspeditoriumi UAB ,,V.“. Įvykio metu buvo be krovinio. Važiuojant iš Klaipėdos apie 11 val. buvo labai prastos oro sąlygos: rūkas, kelio danga šlapia, ant kelio sniego nebuvo. Sniego buvo kelkraščiuose. Jis važiavo apie 90 km/h, matomumas iki susidūrimo apie 100 m., matomumas kintantis. Prisimena, kad įvykis įvyko 95 kilometre nuo Klaipėdos pusės. Jis visada važiavo pirma juosta, arčiau kairės pusės. Jis visą laiką laikėsi kairės pusės, nes nebuvo pažymėtos kelkraščio juostos, rudenį buvo tvarkomas kelias, vietomis buvo greičio ribojimas, nebuvo ženklinimo. Jis važiavo nuo Klaipėdos link Kauno, Kaunas-Vilnius- Klaipėda 95 kilometre, dėl blogų orų sąlygų per vėlai pastebėjo, kad stovi sugedęs automobilis, nespėjo sustabdyti ir atsitrenkė. Sugedęs automobilis stovėjo pirmos juostos kelkraštyje, jo danga buvo išasfaltuota. Atsakyti ir detalizuoti prieš kiek metrų pamatė stovintį automobilį negali, viskas įvyko greitai. Kai pamatė stovintį automobilį, bandė stabdyti, vairą sukti į kairę, siekiant sušvelninti ir išvengti smūgio, bet nepavyko. Jam nepavyko išvengti susidūrimo dėl to, kad tuo metu pamatė, kad jį pradėjo antra juosta lenkti lengvasis automobilis. Įvyko susidūrimas su stovinčiu automobiliu Toyota Land Cruiser, trenkėsi su sunkvežimio priekine dešine dalimi apie 1, 60 m. į automobilio Volvo galą. Jo vairuojamo automobilio kabina pakankamai plati, apie 2,50 m. Pagrindinis smūgis kliuvo į automobilio Toyota Land Cruiser galinę dalį. Po smūgio automobilis Toyota Land Cruiser atsistojo tarp pirmos ir antros juostos, skersai kelio. Lengvasis automobilis, kuris prieš susidūrimą lenkė jį antra juosta, išvengė susidūrimo. Tačiau tą automobilį kliudė skeveldra, nuo kurios transporto priemonės, negali atsakyti. Po susidūrimo jo vairuojamas sunkvežimis galėjo slysti apie 100 m. Jis sustojo dešinėje kelkraščio pusėje ir dalyje važiuojamosios dalies, nes kelkraštyje buvo sniego. Su eksperto išvada sutinka visiškai. Iš pradžių, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo įrodyta, kad jis kaltas, todėl neturėjo savo pozicijos. Jis manė, kad yra kaltas iš dalies.

M. S. kaltė įrodyta teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad eismo įvykio vieta yra Šilalės r. Upynos sen. Eželiškės k., teritorijoje magistraliniame kelyje Vilnius- Kaunas – Klaipėda 95 km. Vykstant į įvykio vietą 94 kilometre matomi iš kairės ir dešinės pusių pastatytus kelio ženklus Nr. 329 "Ribotas greitis", kuriuose matosi 70 km/h greitis, toliau vykstant matosi iš kairės ir dešinės pusių pastatytus kelio ženklus Nr. 106 "Darbai kelyje" su papildoma lentele 8,8 km. į priekį. Nuo minėto ženklo pavažiavus 200 metrų prasideda naujo asfalto kelias-atkarpa, kuri yra paženklinta tik siaura brūkšnine linija, daugiau linijų, tame tarpe žyminčių važiuojamosios dalies kraštus, nėra. Kelio danga be sniego, tačiau šlapia. Kelio plotis yra 11,20 metro. Pirmos eismo juostos plotis nuo brūkšninės linijos iki kelkraščio yra 6,50 metro. Siauros brūkšninės linijos ilgis yra 4 metrai, tarpai tarp linijų yra 11,90 metrų. Toliau važiuojant minėtu keliu, antroje eismo juostoje matome stovintį dešiniu šonu automobilį Toyota Land Cruiser valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra apgadintas. Šiek tiek toliau stovi sunkvežimis Volvo valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinėje kelio pusėje prie kelkraščio, kuris taip pat apgadintas. Nuo dešinio kelkraščio iki sunkvežimio yra 0,55 metro atstumas sunkvežimio priekinis dešinys ratas, o puspriekabės galinis dešinys ratas 0,70 metro atstumo nuo kelkraščio. Sunkvežimio puspriekabės galinis ratas iki kairiojo kelkraščio stovėjo 8,20 metrų atstumu. Sunkvežimis stovėjo 7 metrų atstumu iki kilometrinio kelio ženklo Nr. 621 (95/216 km). Automobilis Toyota Land Cruiser stovėjo nuo galinio kairio rato iki sunkvežimio priekinio kairio rato 23,30 metrų atstumu ir 30,30 metrų atstumu iki kilometrinio kelio ženklo. Automobilio galinio rato iki kairio kelkraščio 2,50 metrų atstumu, automobilio dešinio rato iki kelkraščio 1,20 metrų atstumu. Šoninio slydimo ilgiausia žymė yra 26,80 metro ilgio kuri nueina iki pat Toyota automobilio galinio rato. Nuo kilometrinio kelio ženklo atgal 106 metrus nuo kelkraščio į važiuojamosios dalies pusę 1,60 metrų atstumu rasta 1 metro ilgio prakirsto asfalto žymė. Minėta žymė yra 4,90 metrų atstumu iki kelio viduryje esančios siauros brūkšninės linijos. Nuo prakirstos asfalto vietos į priekį 8,80 metrų atstumu ir 4,70 metrų ilgio nuo kelkraščio rasta kraujo dėmė bei išgulėta vieta sniege. (t.1, b.l. 24-27, 28-45, 46-47).

Eismo įvykio vietos schemose užfiksuota eismo įvykio vieta ir eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių išsidėstymas (t 1, b.l. 46, 47).

Iš papildomos kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo kelių matyti, kad eismo įvykio vieta yra Šilalės r. Upynos sen. Eželiškės k., teritorijoje magistraliniame kelyje Vilnius- Kaunas – Klaipėda 95 km. Bendras kelio plotis (su kelkraščiais) 11,1 m. Dešinės pusės (žiūrint Kauno kryptimi) kelkraščio plotis yra 2,6 m., punktyrinių linijų skiriančių važiuojamąją dalį nuo kelkraščio plotis yra 0,3 m. važiuojamojoje dalyje yra dvi eismo juostos, kiekvienos eismo juostos plotis yra 3,65 m., važiuojamąsias dalis skiriančios punktyrinės linijos plotis yra 0,15 m., kairės pusės (žiūrint Kauno kryptimi) kelkraščio plotis yra 0,45 m., šį kelkraštį skiriančių nuo važiuojamosios dalies punktyrinių linijų plotis yra 0,3 m. Prakirsta asfalto žymė yra 1,6 m. atstumu nuo kelkraščio išorinio krašto, ir 0,95 m, atstumu nuo punktyrinės linijos skiriančios važiuojamąją dalį nuo kelkraščio. (t.1, b.l. 50-52, 54-56)

Iš 2021-02-03 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš UAB "V." direktoriaus E. P. buvo pareikalautas krovininis automobilis Volvo FH, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir puspriekabė Schmitz Nr. (duomenys neskelbtini). E. P. nurodė, kad eismo įvykio metu, nebuvo sugadinta, jos apžiūrai pateikti negali, nes ji šiuo metu dirba. (t.1, b.l. 69-71)

Iš 2021-02-10 apžiūros protokole matyti, kad 2021-02-03 buvo apžiūrėtas krovininis automobilis Volvo FH, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris po apžiūros pagal pakvitavimą grąžintas saugoti E. P.. Apžiūros metu fiksuoti transporto priemonės sugadinimai (t.1, b.l. 72-75, 77-85,86)

Iš 2021-020-03 UAB „V.“ elektroninio laiško matyti, kad buvo pateikta Vairuotojo veiksmų ataskaita už pasirinktą periodą, bei vairuotojo veiksmų ataskaita (t.1, b.l. 89-91).

Iš 2021-04-29 iš Lietuvos transporto saugos administracijos priežiūros departamento Vilniaus skyrius rašto „Dėl duomenų pateikimo“ matyti, kad buvo pateikti transporto priemonės Volvo FH13, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tachografo duomenys, šiame rašte nurodyta, kad šio sunkvežimio greitis eismo įvykio metu buvo apie 90 km/h. (t.1, b.l. 98, 99-109)

Iš 2021-02-03 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš saugomos aikštelės „Transnita“ sargo V. V. pareikalautas automobilis Toyota Land Cruiser, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). (t.1, b.l. 122-124)

Iš 2021-02-12 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis Toyota Land Cruiser, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris po apžiūros pagal pakvitavimą grąžintas tolimesniam saugojimui. Apžiūros metu fiksuoti transporto priemonės sugadinimai. Apžiūros metu paimtos 3 lemputės, 2 žibintai, žibinto stikliukai (duženos), sudužęs žibintas su lempute (t.1, b.l. 125-128, 130-138, 139)

Iš 2021-03-18 specialisto išvados Nr. 11-634 (21) matyti, kad tikėtina, kad smūgio metu automobilio Toyota Land Cruiser avarinių šviesų lemputės veikė (švietė). (t.1, b.l.145-147)

Iš 2021-02-17 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš R. R. buvo pareikalautas automobilis VW Polo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 155-157)

Iš 2021-02-18 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis VW Polo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris po apžiūros pagal pakvitavimą grąžintas R. R.. Apžiūros metu fiksuoti transporto priemonės sugadinimai (t.1, b.l. 159-161, 163-166,167-168)

Iš 2021-05-17 specialisto išvados Nr. 11K-137(21) matyti, kad eismo įvykio mechanizmas buvo: - eismo įvykio metu, viršijant didžiausią eismo įvykio vietoje leistiną 70 km/h greitį, 90 km/h greičiu važiavęs automobilis „Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio priekine dalimi apie per 3/4 priekinės dalies pločiu nuo dešiniojo šono atsitrenkė į automobilio „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galą kairiau galinio deši­niojo signalinio šviesų žibinto. Susidūrimas įvyko automobiliui „Toyota Land Cruiser“ galinio tilto vidurine dalimi esant prieš pat vietą, kurioje apžiūrint eismo įvykio vietą aptikta „prakirsto asfalto žymė“, automobiliui „Volvo FH“ dešiniuoju šonu važiuojant apie 1 m atstumu nuo dešiniojo asfalto krašto, o automobiliui „Toyota Land Cruiser“ dešiniuoju šonu esant apie 0,8 m atstumu nuo dešinio­jo asfalto krašto. Veikiant susidūrimo jėgoms automobilis „Toyota Land Cruiser“ nuo susidūrimo vietos buvo nublokštas įstrižai į priekį ir kairiau, į antrą eismo juostą, vietą, kurioje aptiktas po eis­mo įvykio, o automobilis „Volvo FH“ su puspriekabe „Schmitz“ sustojo nuvažiavęs į priekį palei dešinį asfalto kraštą, vietoje, kurioje aptiktas po eismo įvykio;

- susidūrimas įvyko automobiliui „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinio tilto vi­durine dalimi esant prieš pat vietą, kurioje apžiūrint eismo įvykio vietą aptikta „prakirsto asfalto žymė“, automobiliui „Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris po apžiūros pagal pakvitavimą grąžintas saugoti E. P.. Apžiūros metu fiksuoti transporto priemonės sugadinimai (t.1, b.l. 72-75, 77-85,86)

Iš 2021-020-03 UAB „V.“ elektroninio laiško matyti, kad buvo pateikta Vairuotojo veiksmų ataskaita už pasirinktą periodą, bei vairuotojo veiksmų ataskaita (t.1, b.l. 89-91).

Iš 2021-04-29 iš Lietuvos transporto saugos administracijos priežiūros departamento Vilniaus skyrius rašto „Dėl duomenų pateikimo“ matyti, kad buvo pateikti transporto priemonės Volvo FH13, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tachografo duomenys, šiame rašte nurodyta, kad šio sunkvežimio greitis eismo įvykio metu buvo apie 90 km/h. (t.1, b.l. 98, 99-109).

Iš 2021-02-03 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš saugomos aikštelės „Transnita“ sargo V. V. pareikalautas automobilis Toyota Land Cruiser, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 122-124).

Iš 2021-02-12 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis Toyota Land Cruiser, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris po apžiūros pagal pakvitavimą grąžintas tolimesniam saugojimui. Apžiūros metu fiksuoti transporto priemonės sugadinimai. Apžiūros metu paimtos 3 lemputės, 2 žibintai, žibinto stikliukai (duženos), sudužęs žibintas su lempute (t.1, b.l. 125-128, 130-138, 139).

Iš 2021-03-18 specialisto išvados Nr. 11-634 (21) matyti, kad tikėtina, kad smūgio metu automobilio Toyota Land Cruiser avarinių šviesų lemputės veikė (švietė) (t.1, b.l.145-147).

Iš 2021-02-17 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš R. R. buvo pareikalautas automobilis VW Polo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 155-157)

Iš 2021-02-18 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis VW Polo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris po apžiūros pagal pakvitavimą grąžintas R. R.. Apžiūros metu fiksuoti transporto priemonės sugadinimai (t.1, b.l. 159-161, 163-166,167-168)

Iš 2021-05-17 specialisto išvados Nr. 11K-137(21) matyti, kad eismo įvykio mechanizmas buvo:

- eismo įvykio metu, viršijant didžiausią eismo įvykio vietoje leistiną 70 km/h greitį, 90 km/h greičiu važiavęs automobilis „Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz“, valst. Nr. NP 911, automobilio priekine dalimi apie per 3/4 priekinės dalies pločiu nuo dešiniojo šono atsitrenkė į automobilio „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galą kairiau galinio deši­niojo signalinio šviesų žibinto. Susidūrimas įvyko automobiliui „Toyota Land Cruiser“ galinio tilto vidurine dalimi esant prieš pat vietą, kurioje apžiūrint eismo įvykio vietą aptikta „prakirsto asfalto žymė“, automobiliui „Volvo FH“ dešiniuoju šonu važiuojant apie 1 m atstumu nuo dešiniojo asfalto krašto, o automobiliui „Toyota Land Cruiser“ dešiniuoju šonu esant apie 0,8 m atstumu nuo dešinio­jo asfalto krašto. Veikiant susidūrimo jėgoms automobilis „Toyota Land Cruiser“ nuo susidūrimo vietos buvo nublokštas įstrižai į priekį ir kairiau, į antrą eismo juostą, vietą, kurioje aptiktas po eis­mo įvykio, o automobilis „Volvo FH“ su puspriekabe „Schmitz“ sustojo nuvažiavęs į priekį palei dešinį asfalto kraštą, vietoje, kurioje aptiktas po eismo įvykio;

- susidūrimas įvyko automobiliui „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinio tilto vi­durine dalimi esant prieš pat vietą, kurioje apžiūrint eismo įvykio vietą aptikta „prakirsto asfalto žymė“, automobiliui „Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) . Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo važiuojama 90 km/h greičiu;

- techniniu požiūriu automobilio „Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Sch­mitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas M. S., važiuodamas didžiausiu leistinu eismo įvy­kio vietoje 70 km/h greičiu, techninę galimybę išvengti susidūrimo su stovinčiu automobiliu „Toyo­ta Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo pastarąjį matydamas iš didesnio nei 67,8 m atstumo.

- tikėtina, kad šio eismo įvykio kilimą sąlygojo automobilio „Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo M. S., veiksmai, - važiavo 90 km/h greičiu, viršydamas didžiausią leistiną eismo įvykio vietoje 70 km/h greitį, savalaikiai ne­mažino važiavimo greičio, atsitrenkė į su įjungta avarine šviesos signalizacija stovintį automobilį „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)(t.1, b.l.180-192)

Iš 2021-09-30 ekspertizės akto Nr.11-2223(21) matyti, kad eismo įvykio mechanizmas buvo:

- kelyje Vilnius - Kaunas - Klaipėda, 226-ame kilometre, M. S., vairuodamas krovininį automobilį „Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe ir važiuodamas Kauno kryptimi, važiavo 90 km/h greičiu, kelio ruože kur maksimalus važiavimo greitis ribojamas iki 70 km/h. Važiuodamas apie 0,9 m nuo asfaltuotos kelio dalies dešiniojo krašto, vilkikas priartėjo prie priekyje, kelio asfaltuotos dalies dešiniajame pakraštyje apie 0,67 m nuo asfaltuotos dalies krašto dešiniuoju Šonu, tikėtina, su įjungta avarine šviesos signalizacija stovinčio automobilio „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas M. S., tikėtina, pradėjo neintensyviai stabdyti savo vairuojamą transporto priemonių junginį, vilkikas „Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekine dalimi apie 1,6 m gabaritų persidengimu trenkėsi į automobilio „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užpakalinę dalį. Stumiamas į priekį ir deformuojamas automobilis „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užpakalinio tilto reduktoriaus priekine dalimi įsirėmė į asfalto dangą ir ją įrėžė. Toliau automobiliai kurį laiką judėjo kartu, vėliau, vairuotojui M. S. ėmus intensyviai stabdyti, automobilis „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsiskyrė nuo vilkiko „Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sukdamasis prieš laikrodžio rodyklių judėjimo kryptį, slydo į priekį ir į kairę, kol sustojo antroje kelio važiuojamosios dalies eismo juostoje, priekiu pasisukęs link dešiniojo kelio krašto taip, kaip buvo užfiksuotas eismo įvykio vietos plane. Vilkikas „Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe dar pavažiavęs į priekį buvo sustabdytas kelio asfaltuotos dalies dešiniajame pakraštyje taip, kaip buvo užfiksuotas eismo įvykio vietos plane, įveikęs nuo susidūrimo vietos didesnį kaip 99 m atstumą;

- prieš susidūrimą automobilis „Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo 90 km/h greičiu;

- automobilio „Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas M. S., važiuodamas maksimaliu leistinu 70 km/h greičiu, o, tikėtina, taip pat ir nustatytu 90 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę saugiai prasilenkti su dešinėje asfaltuotos kelio dalies pusėje stovinčiu automobiliu neišvažiuodamas į antrąją kelio važiuojamosios dalies eismo juostą, o taip pat, prireikus, - ir sustabdyti savo vairuojamą transporto priemonių junginį iki stovinčio automobilio „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nors, techniniu požiūriu, tokios būtinybės nebuvo;

- techniniu požiūriu tikėtina, kad šio eismo įvykio kilimą sąlygojo vairuotojo M. S. veiksmai - važiavo kelyje 90 km/h greičiu, viršydamas maksimalų leistiną 70 km/h greitį ir laiku nesiėmė veiksmų persirikiuoti kairiau eismo juostos ribose tam, kad saugiai apvažiuotų kelio asfaltuotos dalies dešiniajame pakraštyje sustojusį automobilį „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

- nėra pagrindo teigti, kad dėl neveikiančios avarinės šviesos signalizacijos ar dėl mažesnio kaip 100 m automobilio „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), matomumo vairuotojas D. V. privalėjo statyti avarinio sustojimo ženklą. Automobilio „Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas M. S., nepriklausomai nuo šios aplinkybės, važiuodamas maksimaliu leistinu 70 km/h greičiu, o, tikėtina, taip pat ir nustatytu 90 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę saugiai prasilenkti su dešinėje asfaltuotos kelio dalies pusėje stovinčiu automobiliu, neišvažiuodamas į antrąją kelio važiuojamosios dalies eismo juostą, o taip pat, prireikus, - ir sustabdyti savo vairuojamą transporto priemonių junginį iki stovinčio automobilio „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

- nagrinėjamoje situacijoje automobilio „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui sustabdžius automobilį prie pat dešiniojo asfaltuotos kelio dalies dešiniojo krašto, susidūrimo su iš paskos priartėjusiu vilkiku „Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl jų didelio, apie 1,6 m pločio, gabaritų persidengimo vis tiek nebūtų išvengta.

- techniniu požiūriu, stovinčio automobilio „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apvažiavimas iš kairės buvo priimtinas, nes „Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe vairuotojas M. S. turėjo techninę galimybę saugiai prasilenkti su stovinčiu automobiliu „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neįvažiuodamas į antrąją kelio važiuojamosios dalies eismo juostą. (t. 2, b. l.43-57)

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymoje nurodytos eismo įvykio metu buvusios oro sąlygos - fiksuotas rūkas, stebėtas šerkšnas, vidutinis sniego dangos storis meteorologinėje aikštelėje buvo 14 cm. (2 t., b.l. 72).

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šiame straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas žmogus), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 str. 1 d. būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą. Taigi, šio straipsnio sudėtis yra materiali. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-38/2008).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. S. kaltę pripažino, surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko kilo eismo įvykio padariniai.

Kaltinamasis šį nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Nors jis nenumatė, jog dėl jo veikimo gali atsirasti BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti.

Kadangi kaltinamasis, vairuodamas automobilį, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, t.y. padarė neteisėtą veiką, kuri sąlygojo inkriminuojamoje nusikaltimo sudėtyje nurodytas nusikalstamas pasekmes – eismo įvykį, kurio metu A. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamojo M. S. padarytoji veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str.1d. sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Laiduotojas J. L. pateikė prašymą teismui dėl kaltinamojo M. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Parodė, kad jis pagal profesiją yra mechanikos inžinierius, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, tačiau šiuo metu dirba individualiai, ūkininkauja: augina grūdines kultūras ir daržoves, turi gyvulių. Kaltinamasis jam yra svainis, su juo pažįstami nuo 2004 m., kai M. S. susipažino su jo seserimi. Jis taip pat yra kaltinamojo sūnaus V. krikšto tėvas. Jis yra svainiui didelis autoritetas. Jis yra įsitikinęs, kad darys teigiamą įtaką savo svainiui, kadangi jų santykiai paremti savitarpio pagarba, yra atviri bei artimi. Jie dažnai matosi (bent kartą per savaitę), bendrauja telefonu. Jei vienas iš jų turi kokių nors rimtesnių problemų, tai visada aptaria susiklosčiusią situaciją ir ieško teisingo sprendimo. Kai ūkyje reikia papildomos darbo jėgos, M. S. jam padeda. Jo svainis yra geras vairuotojas, kuris yra atsakingas bei atsargus. Jis mato, kaip M. S. pergyvena dėl įvykusio eismo įvykio ir sukeltų pasekmių, mano, kad ateityje jam pavyks išvengti panašių įvykių. Prašo atleisti M. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, kadangi jo finansinė padėtis sunki dėl sausros, pandemijos. Jo gaunamos pajamos yra nedidelės.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymas. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyse esančias sąlygas. Pažymėtina ir tai, kad net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui.

Kaltinamasis prašė jo laiduotoju paskirti svainį J. L., kuris teisme sutiko būti M. S. laiduotoju. Nustatyta, jog santykiai tarp kaltinamojo ir jo J. L. yra geri. Jiedu pažįstami nuo 2004 m., yra giminaičiai. J. L. turi teigiamą įtaką M. S., pastarasis įsiklauso į jo patarimus. J. L. pagal profesiją yra mechanikos inžinierius, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, tačiau šiuo metu dirba individualiai, ūkininkauja: augina grūdines kultūras ir daržoves, turi gyvulių. Niekada nebuvo teistas už nusikalstamų veikų padarymą, nebaustas administracine tvarka. J. L. statusas, jį apibūdinančios kitos socialinės ir asmeninės savybės, šeimos ryšiai, leidžia pagrįstai teismui manyti, kad J. L. yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti M. S. teigiamą įtaką bei būti laiduotoju.

Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, M. S. asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojo J. L. asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė M. S.. Įvertinus M. S. finansinę padėtį ir atsižvelgus į teisingumo ir proporcingumo principų esmę, M. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikant užstato.

Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1-3 dalyse, teismas sprendžia, kad M. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str.1d. pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jam nutrauktina.

LR BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi, vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne.

Atsižvelgiant į M. S. padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas neatsargus nusikaltimas dėl nusikalstamo nerūpestingumo), jį charakterizuojančius duomenis ( yra neteistas; duomenų, jog būtų praeityje baustas administracine tvarka už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, byloje nėra), į tai, jog eismo įvykį sukėlė būdamas blaivus, tik dėl nepakankamo savo atidumo, taip pat į tai, jog uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė, t. y. teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti ar nuspręsti netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės, teismo vertinimu, baudžiamojo poveikio priemonės - specialios teisės – vairuoti kelių transporto priemones – uždraudimo skyrimas kaltinamajam M. S. yra netikslingas, todėl neskirtinas.

Civilinis ieškovas D. V. nurodė, kad eismo įvykio metu buvo nepataisomai sudaužytas jam priklausantis automobilis Toyota Land Cruiser v /Nr (duomenys neskelbtini), 15000 Eur vertės, priklausantys daiktai-telefonas Samsung 180 Eur vertės, kompiuteris Lenovo 320 Eur vertės, džinsai 30 Eur vertės, megztinis 20 Eur vertės, kailiniai-150 Eur vertės, apyrankė 20 Eur vertės. Viso nepataisomai sugadinta turto už 15720 Eur. Po eismo įvykio automobilis buvo išgabentas į saugojimo aikštelę, kas sudarė papildomas išlaidas, t.y. transportavimas 200 Eur ir saugojimo aikštelė 530 Eur. Nesutinka su draudimo bendrovės automobilio rinkos vertės vertinimu, t.y. kad automobilio Toyota Land Cruiser rinkos vertė 14230 Eur, likutinė vertė 400 Eur, todėl transporto priemonės žala įvertinta 13830 Eur. D. V. jam priklausantį automobilį Toyota Land Cruiser ketino parduoti 2021 m.sausio mėn. už 15000 Eur. Įvertinus tai, kad automobilis buvo visapusiškai techniškai sutvarkytas , buvo patalpintas skelbimas apie jo pardavimą už 15000 Eur; į tai, kad vyko susirašinėjimas su galimu pirkėju patvirtina, kad automobilio rinkos vertė -15000 Eur.

Nurodė, kad eismo įvykio metu jį, išlipusį iš automobilio, smūgio banga nubloškė į šalikelę. Jis eismo įvykio metu patyrė kūno sumušimus, negalėjo paeiti, pajuto fizinį skausmą dešinėje kūno pusėje (kojoje ir šone) ir dėl to kreipėsi į medikus. Tą pačią įvykio dieną kreipėsi į Respublikinę Klaipėdos ligoninę, tą pačią dieną po apžiūros buvo išleistas į namus. Vėliau jam skaudėjo koją, lankėsi Kauno Šilainių poliklinikoje, kur jam nustatė raumens plyšimą kelio srityje, dėl to lankėsi pas gydytojus specialistus: traumatologą, ortopedą, neurologą. Eismo įvykio metu patyrė didelę baimę, išgąstį, stresą. Po to blogai miegojo, nuolat galvojo apie įvykį, bijojo vairuoti. Dėl prastos savijautos 2021-02-19 kreipėsi į Kauno Šilainių poliklinikos gydytoją psichiatrą, lankė gydytojo paskirtas konsultacijas.

Civilinis atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance company“ filialas Lietuvoje dėl civilinių ieškinių nurodė, kad civilnis atsakovas BTA suadministravo draudiminio įvykio bylas pagal gautas civilinių ieškovų pretenzijas, nusprendė išmokėti (2022-03-09 pranešimas apie priimtą sprendimą įvykio byloje ITCA/21/004211 (b.l.163, t.4) ir 2021-03-10 mokėjimo nurodymu civiliniam ieškovui D. V. išmokėjo viso 14 350,16 Eur draudimo išmoką: automobilio likutinė vertė- 13 830 Eur., automobilio transportavimas-200 Eur, kompiuteris Lenovo -320 Eur.

Kaip matyti, įvykio metu civilinis atsakovas M. S. vairavo automobilį Volvo FH 13, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), kuris buvo draustas įprastinės transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ( toliau- draudimo sutartis ) AAS „BTA Baltic Insurance company“ filiale Lietuvoje ( toliau -draudikas) b.l. 67, t. 1). Draudimo sutartis yra rizikos sandoris ( CK 6.160 straipsnio 3 dalis), t. y. ja draudikas nustatytų draudimo sumų ribose prisiima už draudėją nuostolių atsiradimo riziką dėl eismo įvykiu nuketėjusiems asmenims padarytos žalos. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą ir draudimo sutartį ( CK 6.254, 6.987 straipsniai ). Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią dalį atlygina ją padaręs asmuo ar už jo veikas materialiai atsakingas asmuo.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų nuo 2019 m. sausio 1 d. yra indeksuoti draudimo sumų dydžiai -5 210 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 050 000 eurų dėl žalos turtui. Pažymėta, kad 4 punktas taikomas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartims, sudarytoms nuo 2018 m. lapkričio 1 d. sudarytoms nuo 2018 m. lapkričio 1 d. Nagrinėjamu atveju, teismas, nustatydamas žalos dydį, vadovaujasi aukščiau paminėto įstatymo redakcija, nes draudimo sutartis dėl automobilio Volvo FH 13 buvo sudaryta 2020 m. 09 mėn. Pagal civilinių ieškovų D. V., A. K. civilinius ieškinius atsako civilinis atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance company“ filialas Lietuvoje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Nustatyta, kad dėl eismo įvykio buvo padaryta žala civilinio ieškovo D. V. turtui -nepataisomai sugadintas jo automobilis Toyota Land Cruiser v /Nr (duomenys neskelbtini). D. V. žalą įvertino 15000 Eur, t.y. automobilio rinkos verte. AAS „BTA Baltic Insurance company“ filialas Lietuvoje D. V. automobilio rinkos vertę nustatė 14 230 Eur., kadangi jis nepataisomas, nustatė automobilio likutinę vertę -400 Eur., apkaičiavo ir išmokėjo D. V. skirtumą tarp rinkos ir likučių vertės-13 830 Eur. Civilinio ieškovo nurodytą aplinkybę, kad jis automobilį buvo suremontavęs ir 2021 m. sausio mėn. pardavinėjo už 15000 Eur., teismas nelaiko kaip pateiktu patikimu, oficialiu įrodymu, kad D. V. automobilio vertė 2021-01-23 buvo 15000 Eur. Teismas sutinka su civilinio atsakovo draudimo įmonės pozicija, kad civilinio ieškovo D. V. pateiktas reikalavimas atlyginti žalą už automobilį pagal jo paskaičiavimą rinkos verte, nėra pagrįstas jokiais oficialiais rašytiniais įrodymais ir grindžiama tik paties ieškovo subjektyvia nuomone. Teismas laiko, kad draudimo įmonė teisingai nustatė žalos dėl automobilio nepataisomo sugadinimo (sunaikinimo) dydį. Civilinis atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance company“ filialas Lietuvoje už nepataisomai sudaužytą automobilį civiliniam ieškovui D. V. atlygino 13 830 Eur, likusioje dalyje civilinio ieškovo D. V. civilinis ieškinys neįrodytas ir atmestinas.

Civilinis ieškovas D. V. prašė priteisti iš civilinių atsakovų už sugadintus daiktus: telefonas Samsung-180 Eur vertės, kompiuteris Lenovo -320 Eur vertės, džinsai-30 Eur vertės, megztinis -20 eur vertės, kailiniai -150 Eur vertės, apyrankė-20 Eur vertės, viso 720 Eur. Iš civilinio ieškovo D. V. paaiškinimų teisminio nagrinėjimo metu matosi, kad daiktai- džinsai, megztinis, kailiniai, apyrankė dėl patirto eismo įvykio metu buvo sugadinti, tačiau jie priklauso ne jam, o civiliniam ieškovui A. K.. Teismas sutinka su civilinio atsakovo draudimo įmonės pozicija, kad civilinio ieškovo D. V. pateiktas reikalavimas atlyginti žalą už sugadintus daiktus (rūbus, apyrankę) yra nepagrįstas, todėl šioje dalyje D. V. civilinis ieškinys nepagrįstas, neįrodytas ir atmestinas.

Civiliniam ieškovui D. V. neatlyginta už sugadintą telefoną Samsung 180 Eur vertės. Šioje dalyje civilinio ieškovo D. V. civilinis ieškinys tenkintinas pilnai ir iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance company“ filialas Lietuvoje civiliniam ieškovui D. V. priteistina 180 Eur žalos atlyginimas.

Iš medicininių dokumentų nuorašų (b.l. 115, t.2), t.y. 2021-06-10-09 VĮ Kauno miesto poliklinikos E.027. medicinos dokumentų išrašų/siuntimo matosi, kad D. V. kreipėsi į VŠĮ Kauno KMP Šilainių padalinį, PSC gydytoją psichiatrą 2021-02-19, nustatyta dgnz. stresas (Z7,3), nukreiptas medicinos psichologo konsultavimui, medicinos psichologo konsultacijos įvyko 2021-03-10, 2021-04-21, 2021-05-12.

Civilinis atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance company“ filialas Lietuvoje dėl civilinių ieškinių nurodė, kad civilinis atsakovas BTA suadministravo draudiminio įvykio bylas pagal gautas civilinių ieškovų pretenzijas, nusprendė išmokėti (2022-03-09 pranešimas apie priimtą sprendimą įvykio byloje ITCA/21/004211 (b.l. 162, t.4) ir 2021-03-09 mokėjimo nurodymu civiliniam ieškovui A. K. išmokėjo viso 12 645,16 Eur draudimo išmoką: neturtinė žala -7000 Eur; negautos pajamos -5541 Eur, kuro išlaidos-34,93 Eur; vaistų išlaidos - 69,23 Eur.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad A. K. dėl sukelto eismo įvykio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šis sveikatos sutrikdymas padarytas ne tyčiniu, o neatsargiu nusikaltimu. Naujausioje teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens nesunkaus sveikatos sutrikdymo eismo įvykio metu priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 1000 Eur iki 5000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose, 2K-132-942/2021; 2K-46-495/2021; 2K- 95-697/2020, 2k-97-976/2020).