- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-06-17
- Bylos Nr.
- 1-23-880/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-61281-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Kaltinamasis
- V. J., M. G.
- Nukentėjusysis
- D. I.
- Advokatai
- Simonas Baltrušaitis, Deimantė Drąsutavičienė, Ana Ustinovič
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui,
viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
V. J., gim. (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje ir 284 straipsnyje, ir
M. G., gim. (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. J. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o būtent:
V. J., 2018 m. gruodžio 28 d. apie 14.30 val., būdamas viešoje vietoje apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje rasta 2.23 promilės alkoholio), įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir padarė viešosios tvarkos pažeidimą pasireiškusį tuo, kad automobiliu Toyota 4 Runner valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavęs prie (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubo namelio, esančio (duomenys neskelbtini), išlipęs iš automobilio priėjo prie automobilio Opel Frontera valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame keleivio vietoje sėdėjo D. I. bei iškeikė ją necenzūriniais žodžiais ir per atidarytą durų langą rankomis sugriebęs D. I. už kailinių traukė ją iš automobilio, taip kailinius suplėšydamas ir padarydamas 340 Eur turtinę žalą, dėl ko D. I. pradėjo šaukti. V. J. sėdus į savo automobilį ir pradėjus važiuoti, jį automobiliu Opel Frontera pavijo iš miško pakviestas D. I. sūnus D. I., kuris priėjęs prie už vairo sėdinčio V. J. ir užgesinęs jo vairuojamo automobilio variklį iš užvedimo spynelės ištraukė raktelius, po ko V. J. iškeikė D. I. necenzūriniais žodžiais ir tyčia ranka sudavė D. I. vieną smūgį į veidą, tuo sukeldamas fizinį skausmą.
Šiais savo veiksmais V. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.
Be to, V. J. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent:
V. J., 2018 m. gruodžio 28 d. apie 14.30 val., (duomenys neskelbtini) miške, esančiame (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Toyota 4 Runner valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,23 promilės alkoholio.
Šiais veiksmais V. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
M. G. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, ir dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent:
M. G., 2018 m. gruodžio 28 d. apie 14.30 val., būdamas viešoje vietoje apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,85 promilės girtumas), įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir padarė viešosios tvarkos pažeidimą pasireiškusi tuo, kad būdamas (duomenys neskelbtini) miške, esančiame (duomenys neskelbtini), išlipęs iš automobilio Toyota 4 Runner valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį važiuojantį mišku, įtardamas, kad automobilio vairuotojas V. J. yra neblaivus, važiuodamas iš paskos automobiliu Opel Frontera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdė D. I. ir iš užvedimo spynelės ištraukė raktą, keikdamas D. I. necenzūriniais žodžiais priėjo prie jo rankoje laikydamas peilį ir, priekaištaudamas dėl paimto automobilio užvedimo rakto, su D. I. susigrūmė bei grumtynių metu D. I. sužalojo, padarydamas dešinio peties krūtinės didžiojo raumens sausgyslės plyšimą bei peiliu padarydamas dešinės rankos II ir IV piršto durtines žaizdas, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, o taip pat peiliu įpjovė D. I. dėvėto džemperio dešinę rankovę, taip padarydamas D. I. 50 Eur turtinę žalą.
Šiais savo veiksmais M. G. padarė nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
Kaltinamasis V. J. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad visiškai sutinka su tuo, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Tą dieną jis su M. G. važiavo šerti žvėrelių. Per Kalėdas pas juos priimta pašerti žvėrelius ir negali būti jokios medžioklės. Jie vežė juodus maišus džiūvėsėlių, todėl jis pasiėmė ir „FISCARS“ virtuvinį peilį, kad turėtų kuo juos prapjauti. Važiuojant mišku jie sutiko J. I., sustojo, pasveikino su Kalėdom ir nuvažiavo maždaug iki miško vidurio. Ten išpylė džiūvėsėlius. Ilgai netruko ir sėdę į mašiną važiavo atgal. Jis automobilyje pamatė sėdinčią D. I., pravėrė langą ir pasveikino su šventėm. Jis jai pasakė, kad I. negražiai daro, kad važiuoja per Kalėdas ir medžioja nuo pat ryto. Žvėreliai negali net išeiti pavalgyti. Jo žiniomis, I. kiekvieną dieną medžioja. Dėl to jis supyko ir piktai jai pasakė. Tada D. I. pasakė, kad „aš mačiau kaip tu nušovei briedį, atvažiavo tavo žmona su RENAULT ESPACE vidury lauko, pasikrovė ir išsivežė ir mes ją sutikom“. Jam tada išvis suėmė pyktis, nes ji jo atžvilgiu leidžia gandus. Tada jis dar pasakė jai kelis žodžius ir nuėjo į mašiną važiuoti. Jis D. I. neėmė nei už kaklo, nei už drabužių. Gyvenime jis prieš nieką nėra pakėlęs rankos. Jis taip pat nebuvo įkišęs rankos į mašinos vidų. Važiuojant jie pamatė, kad iš galo važiuoja mašina, todėl sustojo. Sustojus atsidarė durys, D. I. jį griebė už peties, už kažko ir jį kaip kulką išmetė iš mašinos į griovį. Jis D. I. nesudavė, nebent traukiant ir krentant galėjo netyčia jį kabinti ranka. Jis (V. J.) gulėjo griovyje, o D. I. jam kelis kartus įspyrė, kad jis nesikeltų per kojas ir šonus. Jis sėdėjo griovyje, todėl nematė, kada iš automobilio išlipo M. G.. Prieš sustojant peilis gulėjo automobilyje ant grindų, nes buvo nukritęs nuo panelės. Jis taip pat nematė, kaip D. I. grūmėsi su M. G., negirdėjo jokių grasinimų ar riksmų. Jis iš griovio atsikėlė tik atvažiavus policijos pareigūnams.
Kaltinamasis M. G. kaltu prisipažino iš dalies. Jis nurodė, kad jis sėdėjo mašinoje, kuomet D. I. ir V. J. tarpusavyje konfliktavo, vienas ant kito rėkė, bet ką kalbėjo jis negirdėjo. Jis žiūrėjo į juos pro pravirą langą. V. J. rankų nebuvo įkišęs pro langą. Grįžus V. J., jie nuvažiavo. Važiuojant pamatė, kad iš paskos važiuoja kažkokia mašina. Jie sustojo ir norėjo pasikalbėti. Tada iš tos kitos mašinos išlipęs D. pribėgo prie V. J., atidarė duris, ištraukė raktelius, o paskui ištraukė jį iš mašinos. Jis (M. G.) nepamena, ar V. J. spyriojosi, trukdė. Jis matė, kaip D. I. trenkė V. J., o V. J. D. I. ne. D. I. V. J. nutraukė į griovį, o tada pribėgo prie jo (M. G.), atidarė dureles ir trenkė sėdint mašinoje jam į lūpą. Jis nesuprato, kas čia darosi, prie ko čia jam buvo suduotas smūgis. Tada jis išlipo, paėmė peilį ir norėjo pagąsdinti, kad atstotų. Jis nepamena, ką jam sakė. D. I. norėjo iš jo paimti peilį, todėl užlaužė ranką ir peilis iškrito. D. I. užsuko riešą ir viskas. Dar porą kartų per ranką davė ir peilis iškrito. M. G. tikrai su juo nesigrūmė. Jis griovy nebuvo, jam išmušė peilį ir jis nuėjo ir atsisėdo į mašiną. Po kurio laiko atvažiavo policija.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji D. I. parodė, kad 2018 m. gruodžio 28 d. apie 14.30 val. ji kartu su savo vyru J. I. ir sūnumi D. I. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) mišką netoli (duomenys neskelbtini) kaimo, kur vyras su sūnumi norėjo pamedžioti. Nuvykę buvo vyro automobiliu Opel Frontera. Vyras su sūnumi nuėjo į mišką, o ji liko automobilyje netoli nuo medžiotojų namelio. Netrukus pro ją pravažiavo automobilis Toyota ir maždaug už 800 metrų sustojo. Tą automobilį vairavo V. J., o keleivio vietoje sėdėjo M. G.. Neužilgo minėtas automobilis privažiavo prie automobilio, kuriame sėdėjo ji, ir sustojo. V. J. priėjęs prie durelių pradėjo ant jos rėkti, ko ji žiūri į jį bei keikėsi necenzūriniais žodžiais. Kadangi buvo labai geras oras prieš Naujus metus, nešalta, ji buvo atsidariusi pusė mašinos lango, grožėjosi gamta. Tada V. J. sugriebė jai už gerklės, ir bandė ją traukti iš mašinos. Ji įsirėmė kojom į mašinos dugną, o petį įrėmė į durų staktą. V. J. ją taip stipriai traukė, kad perplėšė jos kailinukus, kuriais ji buvo apsirengus. Tada ji pradėjo rėkti ir paskambino sūnui. Sūnus sėdėjo toliau bokštelyje. Kai ji paskambino sūnui, V. J. nesuprato, su kuo ji kalba, t. y. su vyru ar sūnum. Jos nuomone, V. J. pamatė, kad bėga jos sūnus ir greitai sėdo į mašiną ir nuvažiavo. Kol V. J. buvo ją užsipuolęs, M. G. sėdėjo automobilyje ir jai nieko nesakė. Sūnus greitai atbėgo, ji buvo šoke. Sūnus sėdo į tėvo automobilį ir važiuojantį V. J. pradėjo vytis. Važiuojant paėmė tėvą, kuris, išgirdęs jos riksmą, taip pat buvo išėjęs iš miško į keliuką. Priekyje važiavęs V. J. sustojo. Jie sustojo ant kelio priekyje jų. Sūnus pribėgo prie V. J. automobilio ir pradaręs duris paėmė raktelį. Ji taip pat matė, kaip tuo metu V. J. iš mašinos trenkė sūnui į veidą. Tada ji pradėjo skambinti telefonu policijai, nes pamatė, kad čia geruoju nesibaigs, bet ten buvo ne ryšio zona. Ji bėgo tolyn mišku, kad galėtų paskambinti. Ji iškvietė policijos pareigūnus Policija atvažiavo labai greitai. Kol laukė policijos ji matė, kad M. G. šokinėja su peiliu ir rėkia: „aš vis tiek tau žarnas paleisiu“. Sūnus D. I. gindamasis išmušė peilį M. G. iš rankų. Išgirdęs, kad atvažiuoja policijos pareigūnai, V. J. jos vyrui siūlė susitaikyti, nes yra pažįstami. Po visko ji buvo nuvykusi į Širvintų ligoninės priėmimo skyrių, kur buvo apžiūrėta medikų. Smūgiai suduoti jai nebuvo, tačiau tuo metu, kai ji laikoma už drabužių buvo tempiama iš automobilio, buvo labai įsitempusi ir pagal savo galimybes priešinosi. Nuo didelio įsitempimo ir dabar jaučia dešinio peties skausmus. Grįžusi namo pastebėjo, kad jos ožkos kailio kailiniai po kapišonu per siūles suplėšyti. Dėl to jai padaryta 340 Eur turtinė žala. Dabar ji nuolat geria raminamus vaistus, pradėjo virpėti rankos, jaučia nerimą, gydytojas jai pripažino nervinį tiką. Jai 74 metai ir nervinis tikas taip lengvai nepraeis, todėl ji prašo jai priteisti patirtą neturtinę žalą.
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis D. I. nurodė, kad 2018 m. gruodžio 28 d. apie 14 val. kartu su tėvu J. I. ir motina D. I. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) mišką, (duomenys neskelbtini), medžioti. Į medžioklę atvažiavo tėvui priklausančiu automobiliu Opel Frontera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atvažiavus į medžioklės vietą, jis su tėvu nuėjo į mišką, o mama liko laukti automobilyje. Apie 14.15 val. išgirdo netoliese važiuojančio automobilio garsą ir paskambino mamai pasiteirauti, kas važiuoja. Mama pasakė, kad prie jos privažiavo automobilis, kuriame yra du vyrai, pasakė, kad perskambins. Maždaug po 5 min. jis vėl paskambino mamai. Tada ji pasakė, kuo greičiau ateiti prie automobilio. Po skambučio jis nedelsdamas bėgo prie automobilio. Dar nespėjus pribėgti, jį pamatė miške su automobiliu buvęs vienas vyras, kuris sėdo už automobilio vairo ir pradėjo važiuoti link (duomenys neskelbtini) kaimo. Pribėgęs prie automobilio, jis mamos paklausė, kas nutiko. Ji pasakė, kad vyrai su ja konfliktavo. Nieko nelaukęs jis sėdo už tėvo automobilio vairo ir važiavo iš paskos nuvažiuojančio automobilio. Važiuodamas paėmė iš miško į keliuką išėjusį tėvą. Miško gale priekyje važiavęs automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), staiga sustojo. Jis iš karto priėjo prie automobilio, atidarė vairuotojo dureles, užgesino variklį ir iš užvedimo spynelės ištraukė raktelius, nes akivaizdžiai matė, kad automobilio vairuotojas neblaivus. Vairuotojas, supykęs dėl tokių jo veiksmų, pradėjo jį keikti necenzūriniais žodžiais ir vieną kartą rankos smūgiu trenkė į veidą, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Tada jis vairuotoją suėmęs už drabužių ištraukė iš automobilio. Vairuotojas dėl girtumo neišlaikė pusiausvyros ir pargriuvo į šalia kelio esantį griovį. Kurį laiką jis negalėjo savarankiškai atsikelti. Jam jau einat prie savo automobilio, jo tėvas jam pradėjo kažką rėkauti „žiūrėk peilis“ ar „atsargiai peilis“. Kai užėjo už mašinos galinių durelių, tada susitiko su M. G.. Iš pradžių jis pradėjo keiktis dėl tų raktų: žarnas paleisiu, davai raktus, tuoj tave sutvarkysiu. M. G. ėjo jis link D. I., todėl D. I. nelaukė kol jį perpjaus ar jam durs ėmė gintis ir atėmė peilį. Jie grūmėsi, pargriuvo, pasivoliojo ir D. I. numetė M. G. į griovį, kad neišsilakstytų. Po to M. G. atsisėdo į mašiną prieš atvykstant policijai. Atvykus policijai V. J. bandė teigti, kad nevairavo, o vairuotojas pabėgo, o M. G. norėjo eiti. D. I. net nepamatė kaip buvo perpjautas jo džemperis, net nesupranta kaip jis ten susipjaustė. Nebuvo taip, kad „duok, aš atimsiu peilį“. M. G. priešinosi ir jam sudavė porą smūgių. Jis tiksliai negali pasakyti, į kur ir kiek, tačiau po visų šitų įvykių jam skaudėjo visą kūną. Kad skauda petį, jis pajautė darbe sausio 2 ar 3 d. Tą pačią dieną neskaudėjo. Kraujavo pirštai, paskiepijo nuo stabligės. Rytojaus dieną ir per Naujus metus skaudėjo viską: kojas, rankas, nugarą, sprandą. Kai išėjo į darbą kepykloj, kur reikia samčiais imti produktus, jis negalėjo pakelti samčio pusantro kilogramo cukraus pasėmęs. Jam diegė ir pradėjo didėti skausmas. Nukaro oda, įtarė, kad kažkas su raumeniu. Dirbti buvo neįmanoma. Darbe jis pasakė, kad ieškotų žmogaus, nes negali dirbti, kažkas negerai su ranka. Nuvažiavus pas gydytojus, jam pasakė, kad reikia kuo greičiau operuoti, nes plyšęs raumuo.
Teismo posėdžio metu liudytojas J. I. parodė, kad 2018 m. gruodžio 28 d. apie 14 val. kartu su žmona ir sūnumi, automobiliu Opel Frontera, atvažiavo į (duomenys neskelbtini) mišką pamedžioti. Atvažiavus į medžioklės vietą, su sūnumi nuėjo į bokštelius, o žmona liko laukti automobilyje. Apie 14.20 val. jis išgirdo triukšmą nuo medžiotojų namelio pusės, kur buvo paliktas automobilis. Jis nulipo nuo bokštelio ir per mišką ėjo link pagrindinio kelio. Dar nepriėjęs kelio pamatė atvažiuojantį savo automobilį, kurį vairavo sūnus. Sūnus sustojo ir jį paėmė važiuoti kartu. Tada visi važiavo miško keliu link (duomenys neskelbtini) kaimo (duomenys neskelbtini) gatvės. Privažiavus miško pabaigą, sustojo priekyje važiavęs automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Prie sustojusio automobilio vairuotojo durelių pirmas nubėgo ir jas atidarė sūnus. Tarp jo ir vairuotojo kilo konfliktas, kurio metu jie apsistumdė. Po to sūnui einant prie savo automobilio, jį su peiliu rankoje puolė agresyviai nusiteikęs automobilio keleivis. Jis spėjo sūnui sušukti, kad saugotųsi peilio ir įvyko grumtynės. Po grumtynių sūnui pavyko peilį atimti ir numesti ant kelio. Įvykio vietoje atpažino, kad automobilį vairavo jam gerai pažįstamas V. J., o sūnų peiliu puolė taip pat gerai pažįstamas M. G.. Abu vyrai buvo akivaizdžiai neblaivūs.
2018 m. gruodžio 28 d. įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) miške, esančiame (duomenys neskelbtini), fiksuotas automobilių Toyota 4 Runner, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Opel Frontera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išsidėstymas, kelio važiuojamosios dalies kairėje provėžoje rastas ir paimtas peilis. Atlikta peilio apžiūra (1 t. b.l. 12-17, 19-21).
2019 m. sausio 15 d. policijos pareigūnas Č. O. tarnybiniame pranešime nurodė, kad įvykio vietoje fotografavo ir D. I.. Atlikta pateiktų skaitmeninių nuotraukų apžiūra: - fiksuoti D. I. drabužių pažeidimai ir rankos sužalojimai. Protokole nurodyta, kad D. I. veidas dešinėje pusėje nestipriai paraudęs, nestipriai paraudęs ausies kraštas (1 t. b.l. 26-30).
Specialisto išvadoje Nr. pG 277/2019(01) konstatuojama, kad D. I. kūne nustatyta dešinės rankos II, IV piršto durtinės žaizdos. Žaizdos padarytos daiktu, galimai turinčiu duriančių savybių. Sužalojimas padarytas mažiausiai dviem trauminiais poveikiais ir kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t. b.l. 83-84).
2019 m. sausio 3 d. D. I. pateikė įvykio metu dėvėtą džemperį. Džemperis apžiūrėtas - fiksuotas džemperio dešinės rankovės audinio įplėšimas (įpjovimas) (1 t. b.l. 91, 121-126).
2019 m. sausio 2 d. D. I. pateikė įvykio metu dėvėtus kailinius. Kailiniai apžiūrėti - fiksuoti įplyšimai dešinio peties srityje ir po gobtuvu (1 t. b.l. 120, 121-126).
Specialisto išvadoje Nr. T-A 107/2019(01) konstatuojama, kad V. J. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,23 promilės etilo alkoholio (2 t. b.l. 18).
M. G. 2018 m. gruodžio 28 d. 15.31 val. nustatytas 1,85 promilių girtumas (2 t. b.l. 60).
Automobilio Toyota 4 Runner, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimo ir saugojimo išlaidos sudarė 70,42 Eur (1 t. b.l. 46).
2020 m. rugsėjo 29 d. Ekspertizės akte Nr. PEKG 10(91)/2020/01) konstatuota, kad D. I. kūne nustatyta dešinės rankos II, IV piršto durtinės žaizdos, dešinio peties krūtinės didžiojo raumens sausgyslės plyšimas. Raumens sausgyslės plyšimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu ir galėjo būti padarytas 2018 m. gruodžio 28 d. mažai tikėtina, kad tai senos traumos pasekmė, taip pat neatitinka riešo lūžio ir dešinio peties didžiojo krūtinės raumens sausgyslės plyšimo susiformavimo mechanizmai. Labiausiai tikėtina, kad sausgyslės plyšimas galėjo būti padarytas atliekant stūmimo nuo savęs veiksmą esant fiksuotai padėčiai. Didžiojo krūtinės raumens sausgyslės plyšimas gali įvykti dėl svorio atstūmimo rankomis judesio metu esant kūnui, jo išilginiai ašiai, fiksuotai į plokštumą ar retais atvejais, dėl tiesioginio poveikio kietu buku daiktu esant įtemptam raumeniui (t. 3, b.l. 119-126).
Nukentėjusioji D. I. teismui pateikė dalį garso įrašo, iš kuriame girdėti kaip V. J. naudoja necenzūrinius žodžius šaukdamas ant D. I. (t. 4, b.l. 18-20).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados
Dėl V. J. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo
BK 281 straipsnio 7 dalyje , įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, kurie papildo vienas kitą ir neprieštarauja tarpusavyje, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, daro išvadą, kad kaltinamasis V. J. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis kaltu vairavęs automobilį būnant neblaiviam prisipažino. Jo kaltę patvirtina ne tik teismo posėdžio metu jo duoti parodymai, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu duoti kaltinamojo parodymai, įvykio vietos apžiūra, specialisto išvada Nr. T-A 107/2019(01), kurioje konstatuojama, kad V. J. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,23 promilės etilo alkoholio, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas. Teismas sprendžia, kad V. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kadangi jis vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau, negu 1,5 promilės alkoholio.
Kaltinamojo atsakomybę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo lengvina tai, kad jis kaltu prisipažino ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Dėl V. J. BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo
BK 284 straipsnyje nustatyta: „Tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką…“. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli viešosios tvarkos pažeidimo būdai. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Tai vertinamieji požymiai, ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų.
BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta įrodytu, kad V. J., 2018 m. gruodžio 28 d. apie 14.30 val., būdamas viešoje vietoje apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir padarė viešosios tvarkos pažeidimą, nes (duomenys neskelbtini) miške, (duomenys neskelbtini), iškeikė automobilyje sėdėjusią D. I. necenzūriniais žodžiais ir per atidarytą durų langą rankomis sugriebęs D. I. už kailinių traukė ją iš automobilio, taip kailinius suplėšydamas jai kailinius, be to, taip pat D. I. užgesinus V. J. vairuojamo automobilio variklį ir paėmus užvedimo raktelius, V. J. iškeikė D. I. necenzūriniais žodžiais ir tyčia ranka sudavė D. I. vieną smūgį į veidą, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Tokiais įžūliais veiksmais, nesilaikydamas elementarių moralės bei elgesio normų, savo veiksmais parodydamas aiškią nepagarbą visuomenei V. J. sutrikdė viešąją rimtį ir tvarką. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą.
Nors kaltinamasis neigia padaręs šį nusikaltimą, byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką. Kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios buvo konfliktas patvirtino tiek kaltinamieji, tiek nukentėjusioji. Tą patvirtina ir byloje pateiktas garso įrašas. Nukentėjusioji D. I. aiškiai nurodė, kad kaltinamasis V. J. ją iškeikė necenzūriniais žodžiais ir paėmęs už drabužių bandė ištraukti per atidarytą automobilio langą. Tai patvirtina ir byloje apžiūrėti nukentėjusiosios pateikti kailiniai, iš kurių matyti, kad jie dešinėje pusėje prie apykaklės suplėšyti, plyšimo vieta patvirtina nukentėjusiosios žodžius, jog ji buvo traukia per automobilio langą. Smūgio D. I. sudavimą patvirtina paties D. I. parodymai, nukentėjusios D. I. parodymai, jog ji aiškiai matė, kaip V. J. sudavė jos sūnui į veidą, o taip pat 2019 m. sausio 15 d. policijos pareigūno Č. O. tarnybinis pranešimas ir įvykio vietos bei D. I. fotografijos, iš kurių matyti, kad iš karto po nusikaltimo nestipriai buvo paraudęs D. I. veidas ir ausies kraštas dešinėje pusėje.
Nors V. J. 2018 m. gruodžio 28 d. nutarimu administracinėje byloje buvo baustas administracine tvarka už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, nes tyčia viešoje vietoje iškeikė necenzūriniais žodžiais D. I., ši aplinkybė nesudaro pagrindo jį išteisinti pagal BK 284 straipsnį. Pažymėtina, kad jei dėl veikos, už kurią asmuo nubaustas administracine tvarka, yra įmanomas tik baudžiamasis procesas, o administracinė nuobauda paskirta dėl klaidos arba nepaaiškėjus visoms veikos kvalifikavimui reikšmingoms aplinkybėms, non bis in idem principas nelemia baudžiamojo proceso neteisėtumo. Šiuo atveju V. J. veiksmai negali būti vertinami kaip administracinis pažeidimas, nes jis ne tik naudojo necenzūrinius žodžius D. I. atžvilgiu, tačiau ir pavartojo smurtą ją traukdamas iš automobilio bei sudavė smūgį D. I.. Šie veiksmai administracinėje byloje jam net nebuvo inkriminuojami.
Kaltinamojo atsakomybę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis), o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl M. G. nusikalstamų veikų padarymo
Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio dispozicijoje įtvirtinti būtinieji šios nusikalstamos veikos požymiai, kurie privalo būti įrodyti bei pagrįsti bylos duomenimis, – tai veikos padarymo vieta, padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai.
Baudžiamoji atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą taikoma tada, kai pripažįstama, kad sveikatos sutrikdymas padarytas visai be dingsties arba dėl menkavertės dingsties, viešoje vietoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-142/2008, 2K-417/2008, 2K-293/2009, 2K-272/2010, 2K-286/2011).
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės bylos Nr. 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009).
Vertinant, ar kaltinamojo M. G. veiksmai buvo grįsti chuliganiškomis paskatomis, reikia nustatyti, koks motyvas (paskatos) lėmė jo nusikalstamą elgesį. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2011, 2K-314/2012, 2K-63-648/2016, 2K-194-895/2020).
Byloje įrodyta, kad kaltinamasis M. G. nusikalstamus veiksmus atliko viešoje vietoje, kad konfliktas prasidėjo nesant svarbios priežasties, jokių asmeninio pobūdžio konfliktų tarp nukentėjusiojo D. I. ir M. G. prieš įvykį nebuvo. Šiuo atveju nesant jokios svarbios priežasties, M. G. paėmęs peilį ėmė grasinti, jog nukentėjusiajam paleis žarnas ir susigrūmė su nukentėjusiuoju D. I., dėl ko nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi, M. G. smurtą panaudojo be pateisinamų priežasčių, esant mažareikšmei dingsčiai, galimai dėl to, kad nukentėjusysis paėmė V. J., kuris vairavo neblaivus, automobilio raktelius, todėl jo veiksmai vertinami kaip padaryti iš chuliganiškų paskatų.
M. G. kaltė įrodyta nukentėjusiųjų D. I. ir D. I. bei liudytojo J. I. parodymais, jog M. G. su peiliu grasino ir vėliau susigrūmė su D. I. bandant atimti peilį. Taip pat jo kaltę įrodo ekspertizės išvada, kurioje konstatuotas D. I. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, įvykio vietos apžiūros protokolas ir nuotraukos, kuriose užfiksuotas M. G. turėtas peilis, įpjauti nukentėjusiojo rankos pirštai, o taip pat iš dalies ir kaltinamojo prisipažinimas, kad jis iš automobilio išlipo turėdamas peilį ir norėjo nuo pagąsdinti D. I..
Nors kaltinamojo gynėja teigia, kad byloje nenustatyta, kokiais veiksmais ir kuris kaltinamasis nesunkiai sužalojo D. I., teismas su tokia pozicija nesutinka. Iš Ekspertizės akto matyti, kad labiausiai tikėtina, kad sausgyslės plyšimas galėjo būti padarytas atliekant stūmimo nuo savęs veiksmą esant fiksuotai padėčiai. Didžiojo krūtinės raumens sausgyslės plyšimas gali įvykti dėl svorio atstūmimo rankomis judesio metu esant kūnui, jo išilginiai ašiai, fiksuotai į plokštumą. Būtent stūmimo judesiai ir buvo nukentėjusiajam grumiantis su M. G.. Tuo tarpu, remiantis nukentėjusiųjų parodymais ir kaltinamojo V. J. parodymais, su kaltinamuoju V. J. jokios grumtynės nevyko. D. I. tiesiog jį ištraukė iš automobilio ir pargriovė į griovį. Be to, vadovaujantis Ekspertizės akto 12 puslapyje esančia specialisto E. P. apklausa, tokia nukentėjusiojo trauma negalėjo įvykti traukiant V. J. iš automobilio, nes per maža judesio amplitudė. Todėl teismas daro išvadą, kad traumą nukentėjusysis D. I. patyrė grumdamasis su M. G..
Nepagrįsti gynėjos argumentai dėl to, kad D. I. tik teisme pradėjo sakyti, kad grūmėsi, vartėsi su M. G., o pirminiuose parodymuose jis to nenurodė. Iš nukentėjusiojo D. I. apklausos atliktos nusikaltimo dieną, t.y. 2018 m. gruodžio 28 d., matyti, kad jis nurodė, jog grumtynių metu su M. G. jam pavyko išmušti peilį. Taigi, jis nuo pat pradžių teigė, kad buvo grumtynės su M. G. (t. 1, b.l. 62).
Kaltinamojo M. G. gynėja nurodo, kad dėl nukentėjusiojo sužalojimo nėra M. G. kaltės, nes jis nenorėjo sužaloti D. I..
Nustatant kaltės formą (tyčia ar neatsargumas) būtina išsiaiškinti ne tik paties įvykio aplinkybes, bet ir visas bylos aplinkybes, kurios turėjo reikšmės formuojantis atitinkamam kaltinamojo elgesiui, veiksnius, lėmusius ar reikšmingai paveikusius kaltinamojo valinius sprendimus. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2012, 2K-P-1/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015 ir kt.).
BK 16 straipsnis numato, kokie nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai yra pripažįstami padaryti dėl neatsargumo, t. y. jei jie yra padaryti dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 2 ir 3 dalys).
Nagrinėjamu atveju teigti, jog M. G., būdamas suaugęs vyras ir neturintis jokių adaptacijos ar psichikos sutrikimų, nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nėra pagrindo. Paėmęs peilį ir grasindamas, o vėliau bandant jį iš jo atimti priešindamasis ir grumdamasis, kaltinamasis negalėjo tikėtis, kad tokiais savo veiksmais nesukels nukentėjusiajam jokių sužalojimų. Šiuo atveju M. G. veikė neapibrėžta tyčia – jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Būtent tai atitinka BK 138 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo subjektyvinę pusę, t. y. suvokimas, kad daromi veiksmai kelia pavojų kito žmogau sveikatai, numatymas, kad veika sukels asmeniui atitinkamus sveikatos sutrikdymus ir abejingumas galimiems padariniams. Atsižvelgiant į tai, M. G. veiksmai kvalifikuotini kaip nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas yra nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padariniai. Pats savaime smurto panaudojimas viešojoje vietoje dar nereiškia ir BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020 ir kt.). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019).
Šiuo atveju M. G. veiksmais buvo pažeista ir visuomenės rimtis ir tvarka, buvo sukeltas išgąstis ne tik nukentėjusiajam D. I., tačiau ir nukentėjusiajai D. I. bei liudytojui J. I.. Grasinant peiliu nesaugiai pasijautė ne tik kaltinamasis, bet ir kartu buvę jo tėvai, jie buvo šokiruoti, išsigando, buvo sukelta sumaištis, pastarieji skubiai kvietė policiją, todėl M. G. veiksmai kvalifikuotini ir kaip nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje. Jo kaltė padarius šį nusikaltimą įrodyta nukentėjusiųjų D. I. ir D. I. bei liudytojo J. I. parodymais, M. G. parodymais, Ekspertizės išvada, įvykio vietos apžiūros protokolu ir nuotraukomis bei kita bylos medžiaga.
Kaltinamojo M. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl kaltinamajam V. J. bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimo
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.
Skiriant bausmę V. J., teismas atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, t. y. kad padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai, kurie yra baigti. Byloje nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 59 straipsnis) ir nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ((tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas)) dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo. Tuo tarpu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo teismas nustatė vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 straipsnis). Taip pat teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas 15 kartų, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi (2 t., b l. 4), dirba.
Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, - bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, pirmiau aptartų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam V. J. paskyrus 50 MGL dydžio baudą už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą bei 50 MGL dydžio baudą už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą.
V. J. paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinamos jas iš dalies sudedant ir galutinė bausmė V. J. skiriama 70 MGL dydžio bauda.
Kaltinamojo V. J. gynėja prašė taikyti BK 64¹ straipsnį ir bausmę jam sumažinti vienu trečdaliu. Pažymėtina, kad BK 64¹ straipsnio 1 ir dalyse numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.
Nagrinėjamos bylos atveju nėra pagrindo kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 64¹ straipsnį, kadangi jis neprisipažino kaltu dėl visų padarytų nusikalstamų veikų, o tik dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje. Be to, byla nebuvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nei užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Pagal BK 68 straipsnio nuostatas teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką; teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi straipsnio redakcija). Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, ir kt.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis V. J. neblaivus vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas net 2,23 prom. girtumo laipsnis. Taigi, kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam kartu su bausme būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams. Specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) atėmimo terminą skaičiuoti nuo kardomosios priemonės - dokumentų paėmimo - vairuotojo pažymėjimo paskyrimo, t. y. 2019 m. sausio 3 d.
Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti, bei kitais BK 72 straipsnio 4 dalyje, numatytais pagrindais.
Teismo posėdyje prokuroras prašė teismo, kad transporto priemonė, kurią vairavo kaltinamasis būtų pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone ir konfiskuota, o kaltinamasis prašė konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą.
Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas. Nors teismų praktikoje ir buvo laikomasi nuostatos, kad padarius BK 281 straipsnyje numatytus neatsargius nusikaltimus transporto priemonė nelaikoma nusikaltimo padarymo priemone, tačiau, šiuo atveju pažymėtina, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika, skirtingai nei šio straipsnio 1-6 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, yra priskiriama būtent prie tyčinių nusikalstamų veikų.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad V. J. vairavo automobilį Toyota 4 Runner valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus. Kaip jau buvo minėta, kaltinamajam nustatytas 2,23 promilių girtumo laipsnis. Taigi jis tikrai suprato, jog yra neblaivus ir sąmoningai sėdo už vairo. Tokiais savo veiksmais ji sukėlė realų pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, pavojų visam eismo saugumui. Nagrinėjamu atveju, kuomet kaltinamasis vairavo automobilį būdamas girtas, tik palankiai susiklosčiusių aplinkybių dėka buvo išvengta itin skaudžių ir neatitaisomų pasekmių. Spręsdamas šioje byloje automobilio konfiskavimo klausimą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad automobilis Toyota 4 Runner valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamajam. Teisiamojo posėdžio metu V. J. nepateikė teismui jokių duomenų, kad šio automobilio konfiskavimas sukels jam neigiamų pasekmių. Įvertinus šias aplinkybes, teismas pritaria valstybinį kaltinimą byloje palaikiusio prokuroro pozicijai, kad kaltinamojo automobilis šioje byloje privalo būti konfiskuotas.
BK 72 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamos bylos atveju nėra pagrindo tenkinti kaltinamojo prašymo ir konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, kadangi automobilis priklauso pačiam kaltinamajam, o ne trečiajam asmeniui.
Dėl bausmės skyrimo M. G.
Skiriant bausmę M. G., teismas atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, t. y. kad padaryti du tyčiniai nusikaltimai, vienas nesunkus ir vienas apysunkis, kurie yra baigti, nusikaltimai sunkių pasekmių nesukėlė. Byloje nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 59 straipsnis) ir nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirba, taip pat ūkininkauja.
Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte - laisvės atėmimas iki penkerių metų.
Teismo vertinimu, pirmiau aptartų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam M. G. paskyrus 50 MGL dydžio baudą už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą bei 1 metų laisvės atėmimo bausmę, už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą.
M. G. paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, esant idealiajai sutapčiai, subendrinamos apėmimo būdu ir M. G. skiriama galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.
Pagal BK 75 straipsnį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Tačiau, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Svarbu tai, kad taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar ne yra teismo teisė, o ne pareiga. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Įvertinus M. G. asmenybę, tiek ir jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą, kad anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirba, teismas sprendžia, kad yra pagrindas bausmės vykdymą atidėti, o bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Taikant asmeniui laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą siekiama, kad jis laikytųsi įstatymų imperatyvų ne tik jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio veikimo būdus. Atsižvelgiant į tai, bausmės vykdymas M. G. atidedamas vieniems metams, paskiriant įpareigojimą dirbti, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir atlyginti nukentėjusiajam D. I. padarytą turtinę žalą.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusysis D. I. teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašo jam solidariai priteisti iš kaltinamųjų M. G. ir V. J. 841,34 Eur turtinės ir 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Jis nurodė, kad dėl nusikalstamos veikos buvo ilgą laiką nedarbingas. D. I. 2019-01-09 VšĮ Kaišiadorių ligoninėje atliktos echoskopo procedūros, nustatytas atskilęs 1,6 cm ilgio antkaulio fragmentas - avulsinis sausgyslės plyšimas, minkštųjų audinių edema, reikalingas MRT (magnetinio rezonanso tyrimas). 2019-02-09 atliktas magnetinio rezonanso tyrimas. D. I. 2019-02-18 buvo apžiūrėtas medicinos įstaigoje UAB „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“ ortopedo traumatologo, kuris nustatė, kad yra reikalinga operacija. Dėl aukščiau nurodytų medicininių paslaugų D. I. patyrė 56,87 Eur išlaidų (52,87 Eur už traumatologo konsultaciją ir 4 Eur MRT tyrime reikalingų rūbų įsigijimo), dėl važinėjimo po medicinos įstaigas - 59,76 Eur ir 62,36 Eur išlaidas kurui. Nusikalstamos veikos padarymo metu buvo sugadintas (perpjautas) D. I. megztinis, 50 Eur vertės. Operacija kainavo 441,11 Eur, o su tuo susijusios papildomos išlaidos - 7,90 Eur, 7,71 Eur, 55,79 Eur, 20 Eur, 20,29 Eur ir 59,55 Eur. Taigi D. I. patirta turtinė žala yra 841,34 Eur (56,87 Eur + 59,76 Eur + 62,36 Eur + 50 Eur + 441,11 Eur + 7,90 Eur + 7,71 Eur + 55,79 Eur + 20 Eur + 20,29 Eur + 59,55 Eur).
Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Kadangi kaltinamojo M. G. neteisėtais veiksmais civiliniam ieškovui D. I. buvo padaryta 841,34 turtinė žala, ši žala yra pagrįsta ikiteisminio tyrimo metu pateiktais rašytiniais įrodymais, žala iki šiol nėra atlyginta, turtinė žala priteisiama iš kaltinamojo civilinio ieškovo naudai. Nors kaltinamojo M. G. gynėja nurodė, kad visos turtinės žalos ieškovas neįrodė, teismas sprendžia, kad byloje pakanka įrodymų jai pagrįsti. Didžiąją turtinės žalos dalį sudaro D. I. gydymas, vaistai bei suplėšytas drabužis. Nors ieškovas nedetalizavo, kur išleido 181,67 Eur kurui, tačiau iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad jis ne kartą vyko į ligoninę Kaišiadoryse, Kaune bei Vilniuje, buvo atlikta operacija, vėliau reikėjo išimti siūlus, atvažiuoti apžiūrai, todėl teismas šią išlaidų sumą kurui laiko protinga ir pagrįsta.
Nors įstatymas neturtinės žalos atlyginimą sieja su nusikaltimu, tačiau vien nusikaltimo padarymo faktas nėra absoliuti sąlyga priteisti neturtinę žalą, būtina nustatyti, jog tokia žala buvo padaryta. To paties CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo – ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta. Tad, įstatymas numato, jog neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant ne tik į pasekmes, tačiau ir į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus, o taip pat nustatant jos dydį turi būti siekiama protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl neturtinės žalos priteisimo nesunkaus sveikatos sutrikdymo yra labai įvairi. Kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, kurie numatyti BK 138 straipsnyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 eurų iki 7240,50 eurų, tačiau įprastai priteisiama apie 2896,20 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-15/2013, Nr. 2K-300/2014, Nr. 2K-68/2014, Nr. 2K-258-699/2015, Nr. 2K-36-895/2017, Nr. 2K-437/2011, Nr. 2K-497/2011, Nr. 2K-252/2012, Nr.2K-140/2012 ir kt.). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teismų praktiką, į tai, kad dėl nusikaltimo D. I. patyrė didelį skausmą, buvo operuotas, liko randas, tačiau sunkesnių liekamųjų reiškinių nėra, į pačias nusikaltimo aplinkybes, paties nukentėjusiojo ir kaltinamojo elgesį, teismas sprendžia, šiuo atveju teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus atitinka 3000 eurų neturtinės žalos dydis.
Nors D. I. prašė turtinę ir neturtinę žalą priteisti solidariai iš abiejų kaltinamųjų, atsižvelgiant į tai, kad jam turtinę žalą ir sužalojimus, dėl kurių jis patyrė neturtinę žalą, padarė M. G., D. I. žala priteistina iš kaltinamojo M. G..
Civilinė ieškovė D. I. ieškiniu teismo prašo jai solidariai priteisti iš kaltinamųjų M. G. ir V. J. 503,47 Eur turtinės ir 25000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ji nurodė, kad jai 2019-01-16 medicinos įstaigoje UAB „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“ atliktos magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas, nustatyti pažeidimai, už tyrimą buvo sumokėta 34,40 Eur. D. I. po nusikalstamos veikos padarymo tenka nuolat vartoti vaistus (nuo skausmo, nerimo, įtampos, raminamuosius ir t.t.), vaistai kainavo 29,07 Eur. Nusikalstamos veikos padarymo metu buvo sugadinti (suplėšyti) D. I. kailiniai, 340 Eur vertės. Dėl važinėjimo po medicinos įstaigas D. I. patyrė apie 100 Eur išlaidas kurui. Taigi D. I. patirta turtinė žala yra 503,47 Eur (34,40 Eur + 29,07 Eur + 340 Eur + 100 Eur). Dėl užpuolimo D. I. šiuo metu jaučia baimę pasilikti viena, pradėjo bijoti nepažįstamų žmonių, jaučiasi nesaugi viešoje vietose, kankina nemiga ir nuolatinis stresas dėl to, kad tokios situacijos nepasikartotų. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus pažeistos vertybės - sveikatos sutrikdymo reikšmingumą D. I. savo neturinę žalą vertina 25000 Eur suma.
Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad ieškovė tik iš dalies įrodė jai padarytą turtinę žalą, t.y. byloje įrodyta, kad V. J. suplėšė D. I. kailinius, kurių vertė 340 Eur, už UAB „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“ atliktą magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą ji sumokėjo 34,40 Eur ir 29,07 Eur už vaistus. Tačiau, teismo vertinimu, ieškovė nepagrindė 100 Eur išlaidų kurui būtinumo. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. I. gyvena Širvintose, o magnetinis peties rezonansas buvo atliktas Vilniuje, įvertinus atstumą nuo Širvintų iki Vilniaus teismas sprendžia, kad protinga ir teisinga kuro išlaidų suma yra 20 Eur, todėl atitinkamai 80 Eur mažintinas ieškiniu prašomos priteisti turtinės žalos dydis.
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis necenzūriniais žodžiais išvadino D. I., panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą ir suplėšė jos kailinius. Teismui nekyla abejonių, kad dėl to nukentėjusioji patyrė neigiamas emocijas, dvasinius išgyvenimus. Tačiau be dvasinio sukrėtimo, kuris būdingas kiekvienam nukentėjusiajam nuo nusikalstamos veikos, civilinė ieškovė jokių reikšmingesnių aplinkybių, kurios pagrįstų prašomos neturtinės žalos dydį, nepateikė. D. I. neįrodė, t.y. nepateikė jokių įrodymų, kad dėl jos atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos buvo sutrikdyta jos sveikata. Išanalizavus teismų praktiką, atsižvelgiant į padarytos turtinės žalos dydį, teismas konstatuoja, kad civilinei ieškovei priteisiant 100 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą bus išlaikyta teisėtų interesų pusiausvyra tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios. Toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams (CK 1.5 straipsnis).
Nors D. I. prašė turtinę ir neturtinę žalą priteisti solidariai iš abiejų kaltinamųjų, atsižvelgiant į tai, kad jai turtinę žalą ir sužalojimus, dėl kurių ji patyrė neturtinę žalą, padarė V. J., D. I. žala priteistina iš kaltinamojo V. J..
Pagal BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktus proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, o taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Atsižvelgiant į tai, kad Toyota 4 Runner, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nuvežtas į UAB „Dovydo transportas“ priklausančią saugojimo aikštelę, ir ten saugomas, išlaidas dėl šio automobilio nuvežimo patyrė Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir yra priteisiamos iš kaltinamojo V. J. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.
Nukentėjusioji D. I. patyrė 1089 Eur, o nukentėjusysis D. I. – 1936 Eur advokato atstovavimo byloje išlaidas. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad <...> teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kadangi bylos nagrinėjimo metu nukentėjusieji naudojosi advokato paslaugomis, o kaltinamieji V. J. ir M. G. teismo pripažinti kaltais, iš jų lygiomis dalimis priteisiamos nukentėjusiųjų turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 304 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308, 313 straipsniais,
nusprendžia:
M. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir skirti jam 1 metų laisvės atėmimą.
M. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir skirti jam 50 MGL dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir M. G. skirti galutinę subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, M. G. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant dirbti, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir atlyginti D. I. padarytą turtinę žalą.
V. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį ir skirti jam 50 MGL dydžio baudą.
V. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir skirti jam 50 MGL dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę V. J. skirti 70 MGL (3500 Eur) baudą.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalį, V. J. nustatyti 20 (dvidešimties) mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801.
Išaiškinti, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio reikalavimais, konfiskuoti V. J. priklausantį automobilį Toyota 4 Runner valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti V. J. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams 6 mėnesiams. Specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) atėmimo terminą skaičiuoti nuo 2019 m. sausio 3 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.
V. J. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą - baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Įsiteisėjus nuosprendžiui, V. J. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. 00752380 perduoti baudžiamojo poveikio priemonės vykdymą prižiūrinčiai institucijai.
Iš V. J., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariato naudai priteisti proceso išlaidas, kurias sudaro 70,94 Eur transportavimo išlaidos ir saugojimo išlaidos.
Civilinio ieškovo D. I. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jam iš M. G. priteisti 841,34 Eur turtinės žalos ir 3000 Eur neturtinės žalos.
Civilinės ieškovės D. I. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jai iš V. J. priteisti 423,47 Eur turtinės žalos ir 100 Eur neturtinės žalos.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
D. I. priteisti iš kaltinamųjų V. J. ir M. G. po 544,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
D. I. priteisti iš kaltinamųjų V. J. ir M. G. po 968 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – peilį, kailinius, džemperį, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.