Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų Depenbrock Ingenieurwasserbau GmbH & Co. KG ir Herbosch-Kiere N. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti ieškovų Depenbrock Ingenieurwasserbau GmbH & Co. KG ir Herbosch-Kiere N.V. pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų padidinimo, civilinėje byloje pagal ieškovų Depenbrock Ingenieurwasserbau GmbH & Co. KG ir Herbosch-Kiere N. V. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl išlaidų, patirtų sandėliuojant medžiagas, atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje – uždaroji akcinė bendrovė „TEC Infrastructure“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Nagrinėjamu atveju skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

13. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti ieškovų pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo padidinimo ir jis su priedais grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės

14. 2025 m. sausio 28 d. ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl išlaidų, patirtų sandėliuojant medžiagas, atlyginimo, prašydami priteisti iš atsakovės 264 430,17 Eur, 6 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškiniu reikštas reikalavimas dėl 264 430,17 Eur medžiagų sandėliavimo išlaidų atlyginimo apskaičiuotas sudedant: 1) 253 507,34 Eur medžiagų sandėliavimo KLASCO teritorijoje laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. išlaidas; 2) 922,83 Eur KLASCO atlikto medžiagų perkrovimo (perkėlimo į kitą sandėliavimo vietą) ir su medžiagų perkrovimu susijusių darbų išlaidas; 3) 4 500 Eur medžiagų transportavimo, perkrovimo ir su tuo susijusių darbų, kuriuos atliko UAB „Madaris“, išlaidas; 4) 5 500 Eur medžiagų sandėliavimo UAB „Madaris“ teritorijoje laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. išlaidas.

15. 2025 m. kovo 14 d. teismas nutarė bylos nagrinėjimui teisme rengtis paruošiamųjų dokumentų būdu. Ieškovai 2025 m. kovo 19 d. ir 2025 m. kovo 21 d. pateikė prašymus pratęsti procesinį terminą dublikui pateikti. Teismas šiuos prašymus atmetė. 2025 m. balandžio 2 d. gautas dublikas. 2025 m. balandžio 18 d. gautas triplikas.

16. 2025 m. balandžio 18 d. gautas ieškovų pareiškimas dėl ieškinio reikalavimų padidinimo, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovės 319 071,25 Eur. Pareiškimu ieškovai papildomai prašė priteisti: 1) 1 815 Eur medžiagų sandėliavimo UAB „Madaris“ teritorijoje už papildomą sandėliavimo laikotarpį nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. kovo 31 d. išlaidų; 2) 52 826,08 Eur pridėtines medžiagų sandėliavimo išlaidas. 2025 m. balandžio 22 d. ieškovai pateikė pareiškimo priedus.

17. 2025 m. balandžio 28 d. nutartimi teismas nustatė ieškovams 10 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos procesinio dokumento trūkumams pašalinti, t. y. nurodė ieškovams pateikti dokumentų priedus be taisymų ir jų vertimus į valstybinę kalbą, patvirtintus įstatymo nustatyta tvarka (CPK 113 straipsnio 3 dalis, 114 straipsnis). Teismo nustatytu terminu ieškovai pateikė priedus, nurodydami, kad teikia į bylą CPK 114 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka patvirtintus pareiškimo priedus.

18. 2025 m. gegužės 13 d. ieškovai pateikė prašymą prijungti papildomus paaiškinimus ir įrodymus, nurodydami, kad po 2025 m. balandžio 1 d. dubliko ir 2025 m. balandžio 17 d. pareiškimo dėl ieškinio patikslinimo, mato būtinybę į bylą teikti papildomus įrodymus ir paaiškinimus. Paaiškinimų ir įrodymų, išskyrus priedus Nr. 11, 13, 14, priėmimo klausimas išspręstas teismo rezoliucija.

19. 2025 m. gegužės 13 d. ieškovai taip pat pateikė prašymą pratęsti terminą pareiškimo dėl ieškinio reikalavimo padidinimo priedų, išverstų į valstybinę kalbą, pateikimui iki 2025 m. liepos 2 d. Nurodė, jog kartu su pareiškimu buvo pateiktas itin didelės apimties priedų (684 lapai), įrodančių skėtinio antkainio išlaidas, paketas, kurio dalį sudaro dokumentai anglų, vokiečių, lenkų, olandų kalbomis. Teismui nutartimi nustačius 10 dienų terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, ieškovai 2025 m. gegužės 2 d. elektroniniu laišku kreipėsi į „Translittera“ dėl vertimų pateikimo datos ir buvo informuoti, jog dėl didelės dokumentų apimties, verstinų kalbų (anglų, vokiečių, lenkų, olandų), techninių vertimų aspektų (dėl poreikio perspausdinti sąskaitas, kurių turinį sudaro kelios kalbos), dėl ribotų galimybių pasitelkti su projektu nedirbusius vertėjus, objektyvus planuojamas skėtinio antkainio dokumentų paketo vertimų atlikimo terminas yra 2025 m. birželio 30 d.

20. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. gegužės 19 d. nutartimi: 1) atmetė ieškovų prašymą pratęsti terminą pareiškimo trūkumams šalinti; 2) atsisakė priimti ieškovų pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų padidinimo ir jo priedus; grąžino juos padavusiems asmenims; 3) konstatavo, kad iš esmės yra pasirengta bylos nagrinėjimui teisme, ir skyrė teismo posėdžius žodinio proceso tvarka nutartyje nurodytomis datomis. Dėl teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti ieškovų pareiškimą ir jis grąžintas padavusiems asmenims, paduotas atskirasis skundas, kuriuo ieškovai argumentuoja, kad teismas pareiškimą atsisakė priimti nepagrįstai.

Dėl atsisakymo priimti pareiškimą (ne)pagrįstumo

21. Tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019, 14 punktas).

22. Teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) bei atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami atsakovo atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (CPK 226 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

23. Ieškovas, įgyvendindamas dispozityvumo principą, turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba ieškinio dalyką (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 141 straipsnio 1 dalimi, tai gali būti padaryta tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo keitimas įstatymo leidžiamas tik tais atvejais, kai tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Taigi, CPK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, o ribojamas pateikimas tik vėlesnėje – bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje. Teismas gali atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko arba pagrindo pakeitimo, jeigu tai užvilkintų bylos nagrinėjimą, o ieškovui buvo paskirtas terminas ieškinio dalykui ir ieškinio pagrindui visiškai suformuluoti ir jis galėjo remtis pareiškime nurodytomis aplinkybėmis (CPK 141 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis). Visais CPK 141 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais teismas gali atsisakyti priimti ieškinio dalyko ar pagrindo keitimą, net kai toks prašymas pareikštas iki pasirengimo teisminiam nagrinėjimui pabaigos, jeigu tai vilkintų bylos nagrinėjimą, o ieškovui buvo paskirtas terminas ieškinio dalykui ir pagrindui visiškai suformuluoti ir nurodytomis aplinkybėmis jis galėjo remtis jau ieškinio pareiškime.

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje ieškovas bet kada gali tikslinti, keisti ieškinio dalyką ar pagrindą, nes tai sudaro pasirengimo nagrinėti bylą iš esmės dalyką, jeigu nenustatoma piktnaudžiavimo procesu, tai jam neturi būti šioje stadijoje užkertama galimybė tai daryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-687/2019).

25. Kasacinis teismas taip pat nuosekliai formuoja teisės aiškinimo praktiką, kad ieškinio reikalavimų padidinimas ar sumažinimas ir (ar) naujų arba papildomų faktinių aplinkybių nurodymas ir (ar) naujų įrodymų, patikslinančių reikalavimo apimtį, pateikimas, yra ne tas pats, kas ieškinio dalyko pakeitimas, nes tai skirtingos ir savarankiškos procesinės teisės, sukeliančios skirtingus teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-933/2002; 2008 m sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2008; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-687/2019). Keičiant ieškinio dalyką, šis ieškinio elementas pakinta, o sumažinant ar padidinant ieškinio reikalavimus, tik sumažėja ar padidėja ieškinio dalyko apimtis, bet ieškinio dalykas nesikeičia, nes išlieka tas pats materialusis teisinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2008; 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011).

26. Tuo atveju, jeigu ieškovas keičia abu ieškinio elementus – dalyką ir pagrindą, teisiškai laikoma, kad jis ne keičia ieškinio elementus, o reiškia naują ieškinį (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1775/2014). Kai keičiamas ieškinio dalykas ir pagrindas, tai vertintina kaip naujo ieškinio teikimas, kuriam taikomos bendrosios ieškinio priėmimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-687/2019).

27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantai pareiškimu dėl ieškinio reikalavimo padidinimo pareiškė naujus reikalavimus, todėl vertino, jog yra pateiktas naujas ieškinys ir, atitinkamai, atsisakė jį priimti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pradinio ieškinio ir pareiškimo dėl ieškinio reikalavimo padidinimo turinį, su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nenustatė pagrindo sutikti.

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, pareiškime nurodyti reikalavimai dėl 52 826,08 Eur pridėtinių išlaidų ir 1 815 Eur medžiagų sandėliavimo išlaidų UAB „Madaris“ teritorijoje laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. kovo 31 d. priteisimo kvalifikuotini pagal CPK 141 straipsnį (kaip ieškinio dalyko keitimas). Iš bylos duomenų nustatyta, kad tiek ieškinyje, tiek pareiškime suformuluoti reikalavimai grindžiami iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis. Ieškovai nurodo, kad šalių 2020 m. rugsėjo 4 d. rangos sutarties Nr. 34-2020-193 pagrindu vykdė sutartyje numatytus statybos rangos darbus, darbams atlikti įsigijo ar pagamino medžiagas ir (ar) konstrukcijas. Medžiagos nuo pristatymo ieškovams ar jų pagaminimo datos buvo sandėliuojamos atsakovės teritorijoje 2020 m. gruodžio 30 d. sutarties Nr. 9-21-03361-15F pagrindu. Ieškovų užsakymu likusios medžiagos 2024 m. sausio 31 d. buvo pervežtos iš KLASCO teritorijos į UAB „Madaris“ teritoriją tolimesniam medžiagų sandėliavimui. Ieškovų teigimu, visos išlaidos, patirtos dėl medžiagų sandėliavimo ar darbų, susijusių su medžiagų sandėliavimu, po 2022 m. sausio 28 d., buvo ir yra papildomai ieškovų patirtos ir į sutarties kainą neįtrauktos išlaidos, kurias ieškovai laiko savo nuostoliais ir dėl kurių atlyginimo kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei. Pareiškime nurodytos aplinkybės, susijusios su pridėtinėmis išlaidomis, yra papildomos faktinės aplinkybės, patikslinančios faktinį ieškinio pagrindą ir, atitinkamai, lemiančios dalyko pasikeitimą (finansinio reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo padidinimą). Taigi, apeliantai, papildydami bendrą ieškiniu prašomų priteisti išlaidų, patirtų sandėliuojant medžiagas, sumą, aptariamus ginčo reikalavimus grindžia iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip ir ieškinio reikalavimus; nagrinėjamu atveju nekeičiamas ieškinio faktinis pagrindas. Vieno iš ieškinio elementų pakeitimas nėra pakankamas ieškinį pripažinti nauju, o tokio patikslinimo (pakeitimo) (ne)priėmimo klausimas spręstinas vadovaujantis CPK 141 straipsnio nuostatomis.

29. Kaip išplaukia iš pirmiau šioje nutartyje aptarto teisinio reglamentavimo ir jo aiškinimo teismuose praktikos, CPK 141 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais teismas gali atsisakyti priimti ieškinio dalyko ar pagrindo keitimą, jeigu tai vilkintų bylos nagrinėjimą, o ieškovui buvo paskirtas terminas ieškinio dalykui ir pagrindui visiškai suformuluoti ir nurodytomis aplinkybėmis jis galėjo remtis jau ieškinio pareiškime.

30. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti buvus šias įstatyme įtvirtintas sąlygas, dėl kurių teismas būtų turėjęs pagrindą atsisakyti priimti ieškinio dalyko pakeitimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad bylos pasirengimo stadijoje – rengiantis paruošiamųjų dokumentų būdu – buvo identifikuotini parengiamojoje bylos nagrinėjimo stadijoje būtini išspręsti klausimai, t. y. ieškovai buvo nurodę ketinimą tikslinti ieškinį ir jo reikalavimus, atsižvelgiant į pridėtines išlaidas, taip pat buvo išryškėjęs didelės apimties dokumentų vertimo į valstybinę kalbą poreikis. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybe, kad pagal bendrąją taisyklę ieškovas, teikdamas ieškinį, turi maksimaliai jį parengti ir tik tada pateikti teismui, tačiau tai nepaneigia parengiamosios bylos nagrinėjimo stadijos paskirties galutinai suformuluoti bylos nagrinėjimo apimtį, kas apima ir galutinius ieškinio reikalavimo tikslinimus bei galimybę pateikti papildomą medžiagą. Tokiu atveju, kai parengiamojoje bylos nagrinėjimo stadijoje matyti tam tikras neapibrėžtumas, įstatyme įtvirtinta galimybė paskirti terminą ieškinio dalykui ir pagrindui visiškai suformuluoti. Tokio termino paskyrimas yra prielaida CPK 141 straipsnio nustatytu atveju atsisakyti priimti ieškinio dalyko ar pagrindo keitimą. Nagrinėjamu atveju teismas termino ieškinio dalykui ir pagrindui visiškai suformuluoti nebuvo nustatęs.

31. Įvertinus bylos medžiagą, nenustatyta pagrindo konstatuoti ieškovų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir (ar) proceso vilkinimo požymių. Ieškovai paaiškino papildomo laiko parengiamiesiems veiksmams atlikti poreikį, teikė paaiškinimus pagrindžiančius duomenis ir prašymus teismui dėl procesinių terminų pratęsimo, taip pat nurodė objektyvias priežastis, lėmusias poreikį tikslinti ieškinio reikalavimus bei teikti papildomą medžiagą, kurią būtina išversti į valstybinę kalbą. Iš proceso eigos matyti, kad teismas ieškovų prašymus atmetė, suteikdamas ryškų prioritetą proceso operatyvumui, tačiau dėl to buvo paneigta parengiamosios bylos nagrinėjimo stadijos prasmė bei tikslas. Teismas, nors ir turėdamas duomenų, kad ieškovai nėra galutinai suformulavę reikalavimų ir nespėję pateikti didelės apimties dokumentų vertimų į valstybinę kalbą, nekonstatavo ieškovų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir nenustatė jų sąmoningo siekio vilkinti procesą, nenustatė ieškovams termino visiškai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, o formaliai pripažino, jog proceso vilkinimu laikytina tai, kad, atsižvelgiant į dokumentų priedams išversti į valstybinę kalbą reikalingą papildomą laiką, procesas užsitęs. Pastebėtina, kad pasirengimo bylai nagrinėti teisme stadijos tąsa laike nėra savaime tapati proceso vilkinimui, jei papildomas laikas parengiamiesiems veiksmams atlikti objektyviai reikalingas ir nėra požymių, kad proceso šalis piktnaudžiautų savo procesinėmis teisėmis. Dėl to proceso operatyvumo siekis neturėtų paneigti pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijos tikslo bei esmės.

32. Apibendrindamas aptartas aplinkybes ir argumentus, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, nesudarydamas galimybės ieškovams galutinai suformuluoti ieškinio reikalavimų (CPK 138, 226 straipsniai), nesilaikydamas įstatymo reikalavimų (CPK 42, 141 straipsnio 3 dalis), pažeidė proceso teisės normas, dėl to ieškovams nebuvo sudaryta galimybė, iki galo tikslinant ieškinio reikalavimą – dalyką, pasinaudoti įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis.

Dėl procesinės bylos baigties

33. Įvertinęs skundžiamos teismo nutarties turinį, atskirojo skundo argumentus, ištyręs bylos faktinius duomenis, atsižvelgęs į ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apeliantų pareiškimą laikė nauju ieškiniu, pažeidė CPK 141 straipsnio 3 dalies nuostatas ir tokiu būdu užkirto kelią ieškovams pasinaudoti CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą tenkinti atskirąjį skundą – panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį ir klausimą perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškovų Depenbrock Ingenieurwasserbau GmbH & Co. KG ir Herbosch-Kiere N. V. pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo padidinimo ir jo priedus bei dokumentai grąžinti juos padavusiems asmenims, panaikinti ir klausimą dėl pareiškimo bei jo priedų priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.