Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Diana Navickienė

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovui Y. M. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Teisme 2020 m. gruodžio 23 d. gautas atsakovo pareiškimas, kuriame nurodyta, jog atsakovas sutinka nutraukti santuoką su ieškove. Nurodė, jog pretenzijų ir reikalavimų neturi. Prašė bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant, kadangi jis yra (duomenys neskelbtini) ir neturi galimybės asmeniškai dalyvauti posėdyje.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė prašė ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Iš esmės rėmėsi ieškinyje nurodytais motyvais ir argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), kuri registruota Lietuvoje (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, santuokos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu šalys vaikų nesusilaukė. VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės vardu nėra įregistruota transporto priemonių. VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovė santuokos metu nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi. Kreditorių neturi.

Dėl termino susitaikyti nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nurodė, kad santuoka yra faktiškai iširusi, santuokiniai ryšiai nutrūkę, atsakovas atsiliepimo nepateikė, todėl nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti.

Dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka – sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas civilinio kodekso normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; ir kt.). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013).

Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalimi nustatyta šios taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama. Tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Be to, ši prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali ją paneigti įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių. Taip pat kitas sutuoktinis gali nurodyti faktų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (2014 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).

Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, motyvuoja tuo, kad atsakovas santuokos laikotarpiu nesistengė įsidarbinti, nesaikingai vartojo alkoholį, prie šeimos poreikių tenkinimo jokia forma neprisidėjo, jokių buities darbų neatliko. Ieškovė viena dirbo, išlaikė savo sutuoktinį, kuris neprisidėdavo prie būsto išlaikymo. Nuolat ieškovę kaltindavo dėl savo nesėkmingai susiklosčiusio gyvenimo aplinkybių, fiziškai ieškovės atžvilgiu smurtavo - grasino sužaloti peiliu, buvo uždaręs balkone. Mano, kad atsakovas su ieškove santuoką sudarė tik tikslu gauti Šengeno vizą, neketindamas kurti santuokinių ryšių. Atsakovas išvyko iš namų ieškovei nepranešęs, paliko ją nežinioje.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, jam apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsakovas teismui taip pat pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, jog sutinka nutraukti santuoką su ieškove. Nurodė, jog pretenzijų ir reikalavimų neturi.

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Atsakovas tokių įrodymų nepateikė. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas vertina, kad ieškovės nurodytos aplinkybės leidžia manyti, jog atsakovas savo elgesiu pažeidė sutuoktinio pareigas, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas pripažintinas kaltu dėl santuokos iširimo, iš esmės pažeidęs savo kaip sutuoktinio pareigas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Santuokos metu ieškovė ir atsakovas neįgijo nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, kurį reikėtų dalinti santuokos nutraukimo metu. Byloje nėra duomenų apie bendrus šalių kreditorius.

Dėl tarpusavio išlaikymo

Ieškovė nereikalauja sau išlaikymo iš atsakovo, byloje nenustatyta, kad išlaikymas ieškovei yra reikalingas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl pavardės po santuokos nutraukimo

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai iki santuokos turėtą pavardę – „D.“. Atsakovas dėl šio reikalavimo prieštaravimų nepareiškė. Ieškovės reikalavimas tenkintinas, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina jos pavardė „D.“.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei 2020 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. (8.3) TP-20-T-435-3754 suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju) mokėjimo.

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista, ieškinį tenkinus pilna apimtimi, iš atsakovo valstybei priteistini 75 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis).

Pagal pateiktą 2021 m. vasario 4 d. pažymą Nr. (12.34Mr) PT-791 teisinės pagalbos išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro 386,33 Eur, kadangi ieškovės ieškinys tenkintinas, šios išlaidos taip pat priteistinos iš atsakovo valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 385 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti santuoką tarp D. D., a. k. (duomenys neskelbtini), ir Y. M., gim. (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), kuri apskaityta Lietuvoje (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, santuokos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo Y. M. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei D. D. palikti pavardę – „D.“.

Priteisti valstybei iš atsakovo Y. M. 386,33 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 33 ct) bylinėjimosi išlaidų už antrinę teisinę pagalbą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti valstybei iš atsakovo Y. M. 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio. Priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybei atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. e2-285-824/2021, įmokos kodą 5660.

Įmokos mokėjimo kvitus apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.