Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Renatos Šauklienės ir nuteistojo L. V. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio, kuriuo L. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams; padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės sudėtos iš dalies, ir paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta 1/3 (vienu trečdaliu) ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalis ši bausmė iš dalies pridėta prie 2024 m. birželio 27 d. Vilniaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies, ir galutinė bausmė L. V. paskirta – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Renata Šauklienė prašo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendį pakeisti ir priimti naują sprendimą: vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 63 straipsnio 9 dalimi, prie Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, ir L. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 7 mėnesiams 29 dienoms. Taip pat prašo į paskirtą bausmę įskaityti iš dalies atliktą bausmę pagal Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. nuosprendį. Kitą nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą.

3.2. Pažymi, jog iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad L. V. Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, kurios buvo padarytos 2023 m. rugsėjo-lapkričio mėnesiais, t. y. dar iki Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. priimto nuosprendžio, todėl bendrindamas Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu L. V. paskirtą bausmę su Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, teismas turėjo vadovautis ne BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, o BK 63 straipsnio 9 dalimi. Prokurorės teigimu, teismas turėjo prie Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį ir į paskirtą galutinę 2 metų 7 mėnesių 29 dienų laisvės atėmimo bausmę įskaityti iš dalies atliktą bausmę pagal 2024 m. birželio 27 d. Vilniaus apylinkės teismo nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės ir nuteistojo L. V. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo L. V. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas 302 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju tiek prokurorė, tiek ir nuteistasis L. V. neginčija nuteistojo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jų kvalifikavimo, tačiau tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimą. Nuteistasis L. V. apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su jam paskirta bausme, prašydamas sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, pasisako tik dėl tos nuosprendžio dalies, kuria išspręstas bausmės L. V. skyrimo klausimas ir dėl skirtingais nuosprendžiais nuteistajam paskirtų bausmių subendrinimo.

Dėl bausmės

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).

8. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

9. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo L. V. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas jam už nusikalstamas veikas paskyrė per griežtas bausmes. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam L. V. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas ir subendrintą bausmę, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.

10. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Pirmosios instancijos teismas L. V. už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskyrė laisvės atėmimą 7 mėnesiams, o už BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskyrė laisvės atėmimą 9 mėnesiams. Skirdamas bausmes nuteistajam L. V., pirmosios instancijos teismas, atsižvelgė į visas BK 54 straipsni 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad L. V. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama apysunkių (BK 302 straipsnio 1 dalis) ir vieną nesunkių (BK 300 straipsnio 1 dalis) nusikaltimų kategorijoms, į kaltininko asmenybę – būdamas jauno amžiaus jau ne kartą teistas už nusikaltimus nuosavybei, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, iki suėmimo dirbo, nevedęs. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad yra viena nuteistojo L. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė –nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies13 punktas).

11. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo L. V. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 2 dalyje, paskyrus straipsnio sankcijose numatytas griežčiausias bausmių rūšis – laisvės atėmimą. L. V. už nusikalstamas veikas paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra mažesnės už straipsnių sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam L. V. už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nėra per giežtos ar aiškiai neteisingos, mažinti jas ar parinkti švelnesnę bausmės rūšį, nėra jokio teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad nuteistajam L. V. ankstesniais teismų nuosprendžiais už nusikalstamas veikas skirtos bausmės (bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas), taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, teigiamo poveikio nepadarė, jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas.

12. BK 63 straipsnyje reglamentuojamos bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisyklės. Šiame baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti (BK 63 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, L. V. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės teisingai subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Be to, nuteistajam L. V. už nusikalstamas veikas paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, teisingai buvo sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams.

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam L. V. už nusikalstamas veikas paskyrė teisingas savo rūšimi ir dydžiu bausmes, teisingai jas tarpusavyje subendrino, todėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė nėra per griežta, nes ji tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį.

14. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, jog jo veikų pavojingumą mažina tai, kad R. T. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas buvo negaliojantis, jog jis yra jauno amžiaus, iki sulaikymo dirbo, atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime jokių pažeidimų nėra padaręs, nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamas veikas ir nėra pakankamu pagrindu lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo.

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir patį nuteistąjį L. V. charakterizuojančius duomenis, nenustatė jokio pagrindo sušvelninti jam paskirtas bausmes, todėl nuteistojo apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas.

Dėl skirtingais nuosprendžiais nuteistajam L. V. paskirtų bausmių subendrinimo

16. Tiek prokurorė, tiek ir nuteistasis L. V. pagrįstai apeliaciniuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, subendrindamas L. V. skirtą bausmę su įsiteisėjusiu ir vykdomu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nepagrįstai vadovavosi BK 64 straipsnyje įtvirtintomis bausmių bendrinimo taisyklėmis.

17. Pažymėtina, kad bausmių bendrinimo tvarka ir bausmės, atliktos pagal ankstesnį nuosprendį, įskaitymas į naujai paskirtą bausmę reglamentuojami BK 63 ir 64 straipsniuose. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą nusikalstamos veikos padarymo laikas ir pirmojo nuosprendžio priėmimo laikas yra tos aplinkybės, kurios lemia, pagal kurio straipsnio taisykles teismas turi subendrinti bausmes. Kasacinės instancijos teismas ne vienoje nutartyje yra nurodęs, kad visas bausmes, paskirtas už nusikaltimus, padarytus iki pirmojo nuosprendžio paskelbimo, teismai turi bendrinti pagal BK 63 straipsnio taisykles, priklausomai nuo to, ar bausmės paskirtos vienoje, ar skirtingose bylose. Jeigu nustatoma, kad nusikaltimas yra padarytas po pirmojo nuosprendžio priėmimo ir asmuo nėra atlikęs visos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės arba nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teismai bausmes turi bendrinti remdamiesi BK 64 straipsnio taisyklėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-351/2007, 2K-268/2008, 2A-7-6/2013, 2K-519/2013, 2A-7-3/2014, 2K-10-976/2016, 2K-56-495/2022).

18. Šiuo nagrinėjamu atveju nustatyta, kad L. V. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamas veikas, padarytas 2023 m. rugsėjo-lapkričio mėnesiais, t. y. dar iki Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. nuosprendžio priėmimo, todėl bausmės paskirtos skirtingais nuosprendžiais turėjo būti bendrinamos pagal BK 63 straipsnyje įtvirtintas bausmių bendrinimo taisykles. Taigi, pirmosios instancijos teismas nuteistajam L. V. bendrindamas skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, vadovaujantis BK 64 straipsnio taisyklėmis, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl skundžiamo nuosprendžio dalis dėl L. V. skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įsakymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

19. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl L. V. paskirtos bausmės subendrinimo su Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi yra keičiama ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, L. V. paskirtos bausmės subendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės – Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pridėtina dalis Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės – 4 mėnesiai laisvės atėmimo (atsižvelgus į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į nusikalstamų veikų stadiją, taip pat į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis), ir L. V. skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Taip pat į paskirtos bausmės laiką įskaitomas L. V. pagal Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. nuosprendį atliktos bausmės laikas.

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nenustatė nuteistajam bausmės atlikimo pradžios. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai nuteistasis nuosprendžio paskelbimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, bausmės pradžia skaičiuojama nuo naujo nuosprendžio paskelbimo dienos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-66/2010, 2K-263-689/2018, 2A-4-699/2016). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nuteistasis L. V. skundžiamo nuosprendžio paskelbimo metu priėmimo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, todėl L. V. skirtos bausmės pradžia nustatytina skaičiuoti nuo skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. rugpjūčio 26 d.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalis ši bausmė iš dalies pridėta prie 2024 m. birželio 27 d. Vilniaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies, ir galutinė bausmė L. V. paskirta – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, prie griežtesnės – Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pridėti dalį Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės – 4 mėnesius laisvės atėmimo, ir L. V. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Į nuteistajam L. V. paskirtos bausmės laiką įskaityti pagal Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. nuosprendį atliktą bausmės laiką.

Nuteistajam L. V. paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2024 m. rugpjūčio 26 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.