Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovams V. V. ir D. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas NUSTATĖ:

ieškovė akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams V. V. ir D. V. (toliau – atsakovai), prašydama priteisti 3296,23 Eur skolą, 293,35 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, skolą lygiomis dalimis po ½, kas sudaro 1648,11 Eur, 146,67 Eur palūkanų, skaičiuotinas 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 42,19 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisiant iš kiekvieno atsakovo, turinčio po ½ dalį nuosavybės teisės į butą, už kuriam teikiamas šilumos ir karšto vandens tiekimo paslaugas susidarė skola.

Ieškovė pareikštą ieškinį grindė tuo, kad iki 2017 m. kovo 29 d. šilumos energijos tiekimo veiklą vykdė UAB „Vilniaus energija“, kuri 2017 m. kovo 29 d. Turto priėmimo – perdavimo aktu perleido ieškovei reikalavimus į ankstesnio laikotarpio klientų skolos. Tuo pagrindu, ieškovei buvo perleistas reikalavimas į atsakovų turimą 1359,38 Eur skolą, o atsakovai apie tai buvo informuoti kartu su 2017 m. birželio mėn. sąskaita. Ši informacija taip pat buvo viešai paskelbta ieškovės interneto puslapyje. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. butui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo teikiama šilumos energija/karštas vanduo, už kurią atsakovai nesumokėjo ir susidarė skola. Paaiškino, kad atsakovai nėra sudarę su ieškove individualios rašytinės energijos pirkimo – pardavimo sutarties, tačiau buto šilumos/karšto vandens tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikoma, kad konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta neterminuota energijos pirkimo – pardavimo sutartis. Nurodė, kad skolos susidarymo laikotarpiu daugiabučiame gyvenamajame name visa suvartota šilumos energija apskaitoma pagal įvadinį šilumos skaitiklį ir suvartotas šilumos/karšto vandens kiekis vartotojams (įskaitant atsakovus) paskirstomas ir mokesčiai apskaičiuojami pagal Valstybinės kainų ir energetikos komisijos (toliau – Komisija) 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19 patvirtinto Šilumos paskirstymo metodo Nr. 4 taisykles (nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. ir šiuo metu pagal Komisijos 2016 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. O3-183 patvirtinto Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodo Nr. 4 taisykles). 2020 m. kovo 12 d. teisme gautu ieškovės prašymu dėl klaidos ištaisymo, ieškovė patikslino skolos apskaičiavimo laikotarpį – nuo 2016 m. vasario 1 d. (el. b. t. I, b. l. 1-5, 99).

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Teisėjų tarybos 2020 m. kovo 13 d. rašte Nr. 36P-47-(7.1.10) išdėstytas rekomendacijas, pateiktas reaguojant į koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės Lietuvoje didėjimą, taip pat vadovaujantis 2020 m. kovo 16 d. teismo pirmininko įsakymu Nr. V-107 Dėl prevencinių priemonių dėl koronaviruso (covid-19) plitimo įgyvendinimo, kartu vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, teismas civilinę bylą išnagrinėjo iš esmės rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 235 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „Vilniaus energija“ ir ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 2017 m. birželio 22 d. surašė dokumentų perdavimo – priėmimo aktą, kuriuo UAB „Vilniaus energija“ perdavė ieškovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“ visus turimus dokumentus (el. b. t. I, b. l. 6). Vartotojai apie naują kreditorių, turintį teisę reikšti reikalavimus dėl skolos už šilumos energiją ir karštą vandenį, buvo informuoti 2017 m. birželio 30 d. informaciniu pranešimu dėl reikalavimo teisių perleidimo ir ieškovės internetinėje svetainėje (el. b. t. I, b. l. 29).

Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018 m. rugsėjo 28 d. išrašą, atsakovams priklauso po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (el. b. t. I, b. l. 26). VĮ Registrų centro duomenimis, 2019 m. kovo 29 d. minėtame bute gyvenamąją vietą deklaravo du asmenys (el. b. t. I, b. l. 12).

Ieškovė pateikė teismui UAB „Vilniaus energija“ mokesčių paskaičiavimo pažymą laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. birželio 1 d. ir mokėjimo sąskaitas, kuriose nurodyta, kad gyventojų skaičius bute buvo 4 asmenys (el. b. t. I, b. l. 30–37). UAB „Vilniaus energija“ perleista skola ieškovei už atsakovams suteiktas paslaugas siekia 1359,38 Eur (el. b. t. I, b. l. 43). Ieškovė taip pat pateikė jos išrašytą 2019 m. vasario 29 d. mokėjimo sąskaitą, kurioje nurodyta, jog bute gyvena 3 asmenys (el. b. t. I, b. l. 40–41). Byloje taip pat pateikta mokesčių apskaičiavimo pažyma, kurios apskaičiavimo laikotarpis buvo patikslintas 2020 m. kovo 12 d. ieškovės pranešimu (el. b. t. I, b. l. 25, 99). Ieškovė taip pat siuntė atsakovams 2019 m. vasario 28 d. įspėjimą dėl skolos sumokėjimo Nr. 19VAS44147 (el. b. t. I, b. l. 42).

Atsakovai kartu su atsiliepimu pateikė teismui AB SEB banko mokėjimo nurodymus, patvirtinančius, jog mokėjo už 2016 m. sausio mėn., 2017 m. vasario mėn., 2017 m. birželio mėn., 2019 m. vasario mėn., 2019 m. rugsėjo mėn. pagal skaitiklių rodmenis (el. b. t. I, b. l. 59–73). Atsakovai pateikė pareiškimą, skirtą UAB „Vilniaus energija“, kuriame nurodė, jog jų bute faktiškai gyvena trys asmenys, taip pat 2016 m. balandžio 1 d. ir 2018 m. kovo 30 d. prašymus dėl karšto vandens nesinaudojimo (el. b. t. I, b. l. 74, 76–77). Pateikė duomenis, kad bute gyvenusi A. N. nuo 2016 m. spalio 24 d. yra deklaravusi gyvenamąją vietą kitu adresu, o S. A. V. pagal 2017 m. birželio 9 d. pažymą Nr. (4.11)3-3069 dirbo Indijos Respublikoje (el. b. t. I, b. l. 74, 78–79).

Teismui nėra pagrindo sutikti su atsakovų argumentais, kad jie nebuvo tinkamai informuoti apie UAB „Vilniaus energija“ reikalavimų perleidimą ieškovei. Ieškovės pateiktas teismui 2017 m. birželio 30 d. informacinis pranešimas dėl reikalavimo teisių perleidimo (kuris buvo siunčiamas visiems vartotojams), taip pat vartotojų informavimas apie reikalavimo teisių perleidimą ieškovės internetinėje svetainėje patvirtina, kad visi centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens vartotojai buvo tinkamai informuoti apie reikalavimo teisių perėmimą. Pažymėtina, kad atsakovai nuo 2017 m. birželio mėn. gaudavo sąskaitas iš ieškovės, todėl pripažintina, kad atsakovams buvo tinkamai pranešta apie reikalavimo teisių perleidimą ir jiems buvo žinoma apie pasikeitusi paslaugų teikėją.

Pagal CK 6.384 straipsnio 1 dalį, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita.

Nagrinėjamu atveju, tarp ieškovės ir atsakovų nebuvo sudaryta individuali rašytinė šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau atsakovams nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikytina, kad šalys konkliudentiniais veiksmais yra sudariusios neterminuotą šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį (CK 6.384 straipsnio 2 dalis).

Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis). Patiektos ir sunaudotos energijos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis arba kitu sutartyje nurodytu būdu (CK 6.385 straipsnio 1 dalis).

Pagal Šilumos ūkio įstatymo 12, 15, 16 straipsnių nuostatas, šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Kol vartotojai pasirenka karšto vandens tiekėją arba apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, karšto vandens tiekėjas yra šilumos tiekėjas. Daugiabučiuose namuose, jei yra techninės galimybės ir vartotojai pageidauja, šilumos tiekėjai įrengia vartotojo bute ar kitose patalpose suvartotos šilumos apskaitos prietaisus tiekimo-vartojimo ribos vietoje. Šilumos tiekėjas savo lėšomis įrengia atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus, užtikrina jų tinkamą techninę būklę, nustatytą matavimų tikslumą ir organizuoja patikrą.

Šilumos ūkio įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jei butų ir (ar) kitų patalpų savininkai atsisako įleisti šilumos tiekėjo atstovus pagal jų pateiktą raštišką prašymą į savininkams priklausančias patalpas, šilumos tiekėjas pagal energetikos ministro patvirtintas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles įforminę savininkų atsisakymą, turi teisę šių patalpų savininkų suvartotą šilumos ir karšto vandens kiekį nustatyti pagal tokiems atvejams Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytą metodiką.

Remiantis Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Tarybos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui.

Atsakovai atsiliepime nurodė, kad nepagrįstai UAB „Vilniaus energija“ ir ieškovė neatsižvelgė į deklaruojamus skaitiklių rodmenis ir skaičiuoja šilumos ir karšto vandens sunaudojimą pagal normatyvą, atsižvelgiant į bute gyvenančių asmenų skaičių.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-21988-141/2014 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-14655-2014-7) ieškovei UAB „Vilniaus energija“ iš atsakovų V. V. ir D. V. lygiomis dalimis buvo priteista skola už šildymą ir karštą vandenį, tiektą butui, (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. balandžio 23 d. Šis teismo sprendimas atsakovų buvo apskųstas ir 2015 m. gegužės 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2207-656/2015 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-14655-2014-7) paliktas nepakeistas. Taip pat 2016 m. birželio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-15821-1012/2016 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-03081-2016-0) ieškovei UAB „Vilniaus energija“ iš atsakovų V. V. ir D. V. lygiomis dalimis buvo priteista skola už šildymą ir karštą vandenį, tiektą butui, (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d. sprendimas įsiteisėjo 2016 m. liepos 12 d.

Nagrinėjamoje byloje teismas konstatuoja, kad minėtais teismų sprendimais (nutartimis), priimtais civilinėse bylose, nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę reikšmę šioje nagrinėjamoje byloje, todėl neturi būti iš naujo įrodinėjamos (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Remiantis 2014 m. lapkričio 25 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-21988-141/2014 ir 2016 m. birželio 10 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-15821-1012/2014 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje, atsakovai nuo 2013 m. kovo 26 d. nesudarė sąlygų UAB „Vilniaus energija“ darbuotojams patikrinti karšto vandens skaitiklių. Tuo pagrindu, atsakovų atžvilgiu suvartotas karšto vandens ir šilumos kiekis buvo pradėtas skaičiuoti pagal Komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19 patvirtinto Šilumos paskirstymo metodo Nr. 4 taisykles, o reikalavimą perėmus ieškovei, nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. pagal Komisijos 2016 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. O3-183 patvirtinto Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodo Nr. 4 taisykles. Atsižvelgus į tai, ieškovė pagrįstai skaičiuoja suvartotą karšto vandens ir šilumos kiekį pagal bute gyvenančių asmenų skaičių, o ne pagal skaitiklių rodmenis.

Nors atsakovai kartu su atsiliepimu pateikė teismui pareiškimą, skirtą UAB „Vilniaus energija“, kuriame nurodė, jog jų bute faktiškai gyvena trys asmenys, tačiau iš pareiškimo yra neįmanoma nustatyti jo rašymo datos (el. b. t. I, b. l. 74). 2016 m. balandžio 1 d. prašyme atsakovai nurodė, kad nuo 2015 m. sausio mėn. bute faktiškai gyvena du asmenys, o likusių dviejų asmenų išregistruoti iš buto nėra galimybės. Pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 1 d. išvyksta gyventi į kitą vietoje ir prašė neskaičiuoti mokesčių už karšto vandens suvartojimą (el. b. t. I, b. l. 76). 2018 m. kovo 30 d. prašyme nurodė, kad bute faktiškai gyvena du asmenys, o likusių dviejų negali išregistruoti iš buto dėl tam tikrų priežasčių. Pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d. išvyksta gyventi į kitą vietovę ir nesinaudos karšto vandens paslaugomis (el. b. t. I, b. l. 77).

Įvertinus nurodytas aplinkybes apie deklaruotus bute asmenis, laikytina, kad atsakovai pripažino, jog jiems priklausančiame bute gyvenamąją vietą buvo deklaravę 4 asmenys, tačiau dviejų asmenų išregistruoti iš buto neturėjo galimybių. Atsakovai pateikė teismui duomenis, kad A. N. nuo 2016 m. spalio 24 d. yra deklaravusi gyvenamąją vietą kitu adresu, o S. A. V. pagal 2017 m. birželio 9 d. pažymą Nr. (4.11)3-3069 dirbo Indijos Respublikoje. Pagal pateiktus duomenis, teismas neturi pagrindo pripažinti, jog A. N. yra būtent tas asmuo, kuris buvo deklaravęs gyvenamąją vietą atsakovų bute ir nuo 2016 m. spalio 24 d. deklaravo gyvenamąją vietą kitu adresu. Taip pat civilinėje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog S. A. V. ginčo laikotarpiu visiškai negyveno atsakovų bute ir nesinaudojo ieškovės teikiamomis paslaugomis, todėl atsiliepime išdėstyti argumentai dėl mažesnio faktiškai gyvenančių asmenų skaičiaus atmestini.

Atsakovai prašė ieškovės laikotarpiais nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 1 d. ir nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d. neskaičiuoti mokesčių už karšto vandens suvartojimą, nes šalys tuo metu išvykdavo gyventi į kitą vietovę. Teismas nesiremia atsakovų nurodomais argumentais ir aplinkybėmis apie jų išvykimą kitur gyventi, nes jų nepagrindžia jokie objektyvūs duomenys ir įrodymai.

Nors atsakovai atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nuo jų bute gyvena 2 asmenys, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius, kuriais teismas turėtų pagrindo vadovautis, teismui nepateikė. Šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Atsakovams niekaip neįrodžius savo atsikirtimų, teismui nėra pagrindo vadovautis jų rašytiniais paaiškinimais.

Lietuvos Respublikos CK 6.261 straipsnyje nustatyta, jog skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas. Atsakovams apskaičiuotos 293,35 Eur materialiosios palūkanos už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. spalio 21 d., kurios priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovės naudai.

CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovės reikalavimai yra patenkinti visiškai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 81,00 Eur žyminis mokestis ir 3,39 Eur išlaidos už Nekilnojamojo turto registro ir Gyventojų registro duomenų išrašus, iš viso 84,39 Eur. Šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos ieškovei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, valstybės naudai iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamos 21,32 Eur teismo turėtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92-93 straipsniais, 259-260 straipsniais, 263-265 straipsniais, 269-270 straipsniais, 307 straipsniu,

NUSPRENDĖ:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“, j. a. k. 124135580, naudai iš atsakovės D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 1648,11 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 11 euro centų) skolos, 146,67 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt šešis eurus 67 euro centus) palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 1794,78 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. spalio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“, j. a. k. 124135580, naudai iš atsakovo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 1648,11 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 11 euro centų) skolos, 146,6 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt šešis eurus 68 euro centus) palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 1794,78 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. spalio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“, j. a. k. 124135580, naudai iš atsakovės D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 42,19 Eur (keturiasdešimt du eurus 19 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“, j. a. k. 124135580, naudai iš atsakovo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 42,20 Eur (keturiasdešimt du eurus 20 euro ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 10,66 Eur (dešimt eurų 66 euro ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 10,66 Eur (dešimt eurų 66 euro ct) bylinėjimosi išlaidų.

Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, arba sąskaitą Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią banke AB SEB, įmokos kodas – 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.