- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-08
- Bylos Nr.
- e2S-441-967/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17610-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- L. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. (A. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių klausimų, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. K. (toliau – ieškovė) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui A. K. (toliau – atsakovas, apeliantas), prašydama: 1) nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės ir atsakovo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su ieškove; 3) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečių vaikų naudai po 200 Eur kas mėnesį kiekvienam nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki jų pilnametystės; 4) po santuokos nutraukino ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę; 5) priteisti iš atsakovo valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį tenkino ir nutraukė ginčo šalių santuoką, nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, priteisė nepilnamečiams vaikams po 200 Eur kas mėnesį iki jų pilnametystės mokamą išlaikymą bei išsprendė kitus susijusius klausimus.
4. 2024 m. sausio 4 d. teisme gautas atsakovo apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje Nr. e2-1210-1006/2023 ir teismo sprendimo byloje Nr. e2-14706-1157/2023.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 8 d. nutartimi atsisakė priimti A. K. (apelianto) apeliacinį skundą ir grąžino skundą jį padavusiam asmeniui.
6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas apeliacinį skundą pateikė 2024 m. sausio 4 d., o Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas byloje Nr. e2-1210-1006/2023 priimtas 2023 m. gegužės 23 d., t. y. praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo skundžiamo sprendimo priėmimo. Tokiu atveju, tiek terminas apeliaciniam skundui pateikti, tiek terminas teikti prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą yra pasibaigę, todėl atsakovo (apelianto) apeliacinį skundą atsisakytina priimti.
7. Teismas taip pat pažymėjo, kad apeliacinis skundas dėl priimto teismo sprendimo kitoje byloje (Nr. e2-14706-1157/2023) turėtų būti teikiamas toje byloje.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Apeliantas A. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriame pažymi, kad nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 8 d. nutartimi, ir prašo priimti jo apeliacinį skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimą apeliantas buvo informuotas tik vieną kartą 2023 m. gruodžio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo priimamajame, su sprendimu nesutinka.
8.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimo išvados dėl apelianto galimų ligų yra nepagrįstos, apeliantas yra diskriminuojamas, taip pat nepagrįstai vadovaujamasi byla Nr. e2-14706-1157/2023 ir jose esančia pažyma, kuri nepagrįsta medicininėmis išvadomis. Apeliantas nori pateikti naujus įrodymus, siekia, kad pirmosios instancijos sprendimai būtų peržiūrėti, pateikia argumentus dėl apelianto gimimo vietos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
10. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo argumentų
11. Atskirajame skunde iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria buvo atsisakyta priimti atsakovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimo.
12. Kaip matyti iš bylos duomenų, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 23 d. sprendimu tenkino ieškovės ieškinį ir nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką. Atsakovas 2024 m. sausio 4 d. pateikė teismui apeliacinį skundą dėl nurodyto teismo sprendimo. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas skundą atsisakė priimti, kadangi jis buvo paduotas praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo skundžiamo sprendimo priėmimo.
13. CPK 307 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. CPK 307 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Tačiau prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos (CPK 307 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 307 straipsnio 3 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra naikinamasis, t. y. jam pasibaigus prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas bei tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-403/2019). Šis terminas netaikomas tais atvejais, jei byloje dalyvaujantis asmuo nėra tinkamai informuojamas apie teismo atliekamus procesinius veiksmus ir priimtus procesinius sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-823/2023).
14. Kaip matyti Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų, apeliantas apie bylos nagrinėjimą buvo informuotas, t. y. ieškinys 2022 m. rugsėjo 22 d. jam buvo įteiktas deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nepavykus atsakovui įteikti kitų procesinių dokumentų, 2023 m. sausio 26 d. nutartimi buvo sustabdęs bylos nagrinėjimą ir paskelbęs atsakovo paiešką. 2023 m. vasario 1 d. teismo nutartimi bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas, gavus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešimą, kuriame nurodyta, kad atsakovas telefonu pareigūnus informavo, jog gyvena adresu, kuriuo jam anksčiau buvo siunčiami procesiniai dokumentai ((duomenys neskelbtini)), taip pat nurodė savo elektroninio pašto adresą. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atnaujinus bylos nagrinėjimą teismo procesiniai dokumentai buvo siunčiami atsakovui jo nurodytu gyvenamosios vietos adresu, taip pat elektroniniu paštu. 2023 m. gegužės 23 d. teismo sprendimas atsakovui buvo išsiųstas nurodytu gyvenamosios vietos adresu.
15. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad 2022 m. gruodžio 15 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimu antrinės teisinės pagalbos teikimas atsakovui buvo nutrauktas, atsakovui pateikus prašymą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą.
16. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas padavė apeliacinį skundą praėjus daugiau nei septyniems mėnesiams nuo skundžiamo sprendimo paskelbimo, t. y. praleidęs naikinamąjį trijų mėnesių apeliacinio skundo padavimo terminą. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad atsakovui apie bylos nagrinėjimą buvo žinoma, be to, jis turėjo galimybę byloje naudotis profesionalia teisine pagalba, tačiau šios pagalbos atsisakė. Taigi nenustačius priežasčių, dėl kurių apeliantas galėjo nežinoti apie priimtą procesinį sprendimą ir dėl kurių naikinamasis terminas galėtų būti netaikomas, pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti nėra pagrindo.
Dėl naujų duomenų (įrodymų)
17. CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo suformuota praktika, aiškinant, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. CPK 323 straipsnyje, reglamentuojančiame apribojimus keisti apeliacinio skundo dalyką ar pagrindą, įtvirtinta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012).
18. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).
19. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl apeliacinės instancijos teismui pateikti dokumentai ir paaiškinimai negalėjo būti pateikti anksčiau ar bent jau su 2024 m. sausio 15 d. skundu, todėl apelianto teismui pateiktų naujų įrodymų nepriima ir dėl jų taip pat nepasisako (CPK 314 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties
20. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovo atskirojo skundo ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 8 d. nutartį (CPK 336 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsniu 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
apelianto A. K. (A. K.) atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.