Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ernesto Rimšelio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka dalyvaujant tiesiogiai ir vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. gynėjo advokato Ruslano Boiko (Ruslan Boiko) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų ir 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir V. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėt a Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės 1 metų 8 mėnesių 14 dienų dalis ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. gegužės 11 d. iki nuosprendžio paskelbimo.

Kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Šiuo nuosprendžiu J. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Nuosprendis šioje dalyje apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Dėl tęstinės nusikalstamos veikos

Dėl nusikalstamos veikos alternatyvių požymių (įsigijimo ir gabenimo) konstatavimo ir bausmės dydžio

Dėl neteisingo bausmių bendrinimo

Dėl suėmime išbūto laiko įskaitymo į bausmės laiką

Dėl bausmės pradžios

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis V. K. ir jo gynėjas advokatas R. Boiko prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras R. Stankevičius prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies: V. K. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, kaip tęstinę nusikalstamą veiką, ir paskirti 11 metų laisvės atėmimo bausmę; šią bausmę subendrinti su Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės likusia neatliktąja dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ir skirti V. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų ir 8 mėnesiams; į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką; bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (2022 m. kovo 24 d.), kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde prašo perkvalifikuoti V. K. veiką iš BK 260 straipsnio 1 dalies ir BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 260 straipsnio 3 dalį, kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką, pašalinti iš nuosprendžio BK 260 straipsnyje numatytų alternatyvių sudėčių požymius – psichotropinių medžiagų įgijimą ir gabenimą, taip pat prašo skirti nuteistajam švelnesnę bausmę, nei yra paskirta skundžiamu nuosprendžiu, į bausmę įskaityti suėmime išbūtą laiką bei tinkamai subendrinti paskirtas bausmes.

Dėl nusikalstamos veikos alternatyvių požymių (įsigijimo ir gabenimo) konstatavimo

7. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodyta, kad įgijimas suvokiamas kaip veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna narkotines ar psichotropines medžiagas. Psichotropinės ar narkotinės medžiagos gali būti įgyjamos tiek atlygintinai, tiek neatlygintinai, todėl įgijimu pripažįstami tokie veiksmai, kaip pirkimas, išmainymas, skolos atsiėmimas, dovanos gavimas, gavimas veltui ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, Nr. 2K-353/2007). Gabenimas yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas. Medžiagos gali būti gabenamos jas transportuojant, nešant su savimi ir pan. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad gabenimu laikomas tokių medžiagų perkėlimas didesniais nuotoliais, pavyzdžiui, iš gatvės į gatvę, į kitą miestą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2006, Nr. 2K-624/2006, Nr. 2K-353/2007).

8. Teisėjų kolegija nepagrįstu laiko apeliacinio skundo argumentą, kad byloje neįrodytas psichotropinių medžiagų įsigijimas. Byloje esantys V. K. parodymai patvirtina psichotropinių medžiagų įsigijimo aplinkybes, t. y. nuteistasis 2022 m. vasario 14 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2021 m. balandžio mėn. už 200-300 Eur iš nepažįstamo žmogaus, su kuriuo susirašė žinutėmis, įsigijo 150 vnt. MDMA tablečių Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini) prie šašlykinės, vienoje vietoje padėjo pinigus, o kitoje vietoje rado padėtas tabletes. Aiškindamas psichotropinių medžiagų – amfetamino – įsigijimo aplinkybes nuteistasis parodė, kad jas įsigijo Kaune, prie Rimi prekybos centro, gatvės pavadinimo nežino, atvyko į nurodytą vietą naudodamasis navigacija. Dėl vietos, sumos, kiekio susirašinėjo per programėlę žinutėmis, jam nurodė 2000 Eur sumą, sutiko pirkti, turėjo būti 1,5 kg narkotikų. Pinigus nuteistasis padėjo vienoje vietoje, o narkotikus rado padėtus kitoje vietoje (atsiuntė nuotrauką, kur padėta). Teisėjų kolegija pastebi, kad nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes, o kai kurias labiau detalizavo, pavyzdžiui, kad dėl amfetamino įsigijimo bendravo per programėlę „Snapchat“, 2000 Eur apie 13 val. paliko šiukšlinėje, po maždaug pusės valandos jam per minėta programėlę parašė, kad toliau nuo parduotuvės laukuose yra padėtas amfetaminas, nuėjus į nurodytą vietą rado maišelį su užrašu „Maxima“, kuriame buvo dar vienas maišelis, o jame dar vienas permatomas maišelis su baltos spalvos milteliais, nuteistasis, apklausiamas įtariamuoju, taip pat nurodė, kad „Snapchat“ programėlėje susirašinėjimas dingsta, todėl jis nepamena to žmogaus, su kuriuo bendravo, kaip jis buvo pasivadinęs (t. 4, b. l. 73-77, 82-86). Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo nurodytos psichotropinių medžiagų įsigijimo aplinkybės yra išsamios ir pakankamos inkriminuojant V. K. psichotropinių medžiagų įgijimą.

9. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, V. K. buvo pripažintas kaltu dėl psichotropinių medžiagų gabenimo, o konkrečiai, kad MDMA gabeno nuo jų įsigijimo vietos iki Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio miškelio, o įsigytą amfetaminą gabeno nuo jo įsigijimo vietos Kaune iki savo gyvenamosios vietos – buto rūsio, esančio (duomenys neskelbtini), o sekančią dieną nugabeno į Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį miškelį. Nuteistojo gynėjo teigimu, už psichotropinių medžiagų gabenimą V. K. negalėjo būti pripažintas kaltu, nes skundžiamame nuosprendyje neatskleista gabenimo aplinkybės (ar jas gabeno asmeniškai rankinėje, ar transporto priemonėje, koks gabenimo maršrutas ir pan.).

10. Sprendžiant dėl byloje esančių įrodymų, patvirtinančių V. K. inkriminuoto psichotropinių medžiagų gabenimo, pakankamumo, teisėjų kolegija atsižvelgia į byloje esančias ir nuteistojo nurodytas aplinkybes. Nuteistasis 2022 m. vasario 14 d. teisiamojo posėdžio metu detaliai nepasakojo psichotropinių medžiagų gabenimo, tik nurodė, rūsyje susvėrus narkotikus po 20 ir 15 g, juo nunešė į pamiškę ir užkasė. Tuo tarpu 2021 m. gegužės 12 d. apklaustas įtariamuoju V. K. nurodė, kad į Kauną važiavo pažįstamui, kurio duomenų nepamena, iš Norvegijos priklausančiu automobiliu Ford. Parsivežtą amfetaminą susisvėrė, dalį nenešė ir pasidėjo pas J. V., kitą kiekį pasiėmęs nuėjo į mišką prie (duomenys neskelbtini), kur atsineštu kastuvu užkasė (t. 4., b. l. 73-77). 2021 m. lapkričio 4 d. apklaustas įtariamuoju nurodė, kad į Kauną važiavo vienas, pažįstamo iš Norvegijos priklausančiu automobiliu Ford. Parsivežtą amfetaminą pasidėjo buto, kuriame gyvena, (duomenys neskelbtini), rūsyje ir sekančią dieną jį pasisvėrė. Gavosi virš 100 vienetų maišelių, kuriuos jis įdėjo atgal į plastikinį maišelį, po to į tą patį maišelį su užrašu „Maxima“ ir dienos metu, pasiėmęs kastuvą ir maišelį su amfetaminu, nuėjo į miškelį, esantį netoli (duomenys neskelbtini), kuris yra apie 1 km atstumu nuo jo gyvenamosios vietos (t. 4, b. l. 82-86). Kolegija neturi pagrindo netikėti tokiais nuosekliais nuteistojo V. K. parodymais, todėl konstatuoja, kad byloje yra pilnai įrodytas BK 260 straipsnio alternatyvus požymis – gabenimas. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad nors teismo posėdžio metu nuteistasis detaliai nenurodė psichotropinių medžiagų gabenimo aplinkybių, tačiau baudžiamojoje byloje esančios ikiteisminio tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės (kad į Kauną vyko vienas, transporto priemone Ford, į mišką ir J. V. į butą psichotropines medžiagas nešdavo, maišelį su amfetaminu į mišką nešė dienos metu, kuris yra 1 km atstumu nuo jo gyvenamosios vietos) yra pakankamos konstatuojant V. K. veiksmuose psichotropinių medžiagų gabenimą.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, vertinimo kaip vienos tęstinės veikos ir jų kvalifikavimo pagal vieną baudžiamąjį įstatymą

11. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad V. K. nusikalstami veiksmai turi būti vertinami kaip tęstinis nusikaltimas, nes jie buvo atlikti pagal vieningą sumanymą, turint konkretų tikslą – laikyti kuo didesnį kiekį psichotropinių medžiagų, ir sąlygoti noru kuo daugiau užsidirbti iš jų būsimos realizacijos. Pasak gynėjo, J. M. bute laikytos psichotropinės medžiagos, tai dalis medžiagų, kurias V. K. buvo įsigijęs pagal jam inkriminuotą ir BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nuskalstamos veikos epizodą. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais sutinka ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas byloje nustatytus V. K. nusikalstamus veiksmus neteisingai kvalifikavo kaip atskirus nusikaltimus, įtvirtintus BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

12. BK 63 straipsnio 10 dalis reglamentuoja, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Tęstinės nusikalstamos veikos sąvokos išaiškinimo baudžiamasis įstatymas nepateikia. Pagal suformuotą teismų praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami bendros tyčios. Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis arba alternatyvūs veikos požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, Nr. 2K-650/2010, Nr. 2K-7-48/2012). Alternatyvios veikos, nurodytos BK 260 straipsnyje, laikomos viena tęstine veika, jei jos ar kai kurios iš jų padarytos, įgyvendinant tą patį sumanymą, tikslą, siekiant tam tikro apibrėžto rezultato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-442/2011, Nr. 2K-140/2014). Pavyzdžiui, narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimas, perdirbimas ar įgijimas ir tolesnis tų pačių narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas, gabenimas, siuntimas, pardavimas ar kitoks platinimas paprastai nesudaro nusikalstamų veikų daugeto ir padarytos veikos kvalifikuojamos kaip viena nusikalstama veika. Pagal teismų praktiką neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti baudžiamosiose bylose tęstinė nusikalstama veika konstatuojama ir tada, jei nustatytas neapibrėžtas sumanymas išplatinti kuo didesnį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį, siekiant kuo daugiau pasipelnyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-412/2007).

13. Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas V. K. tyčios turinio, reikšmingo tęstinę veiką atribojant nuo nusikaltimų daugeto, neanalizavo ir šiuo aspektu byloje surinktų įrodymų nevertino, tačiau nuosprendyje nurodė, kad V. K. prisipažino įsigijęs labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, įsigytas psichotropines medžiagas užkasė ir paslėpęs laikė, dalį jų – perdavė platinimui J. V.. J. V. taip pat prisipažino, kad iš V. K. įsigijo psichotropines medžiagas, jas laikė J. M. bute, kur kartu su V. K. jas svėrė, t. y. ruošė šias medžiagas platinimui ir jas platino.

14. Tai, kad V. K. įsigytomis psichotropinėmis medžiagomis disponavo pagal bendrą sumanymą išplatinti kuo didesnį jų kiekį ir siekdamas kuo daugiau uždirbti, patvirtina byloje esančių įrodymų visuma: nuteistojo V. K. ir J. V., liudytojo J. M. parodymai, psichotropinių medžiagų kiekis, rūšys, jų supakavimas, svėrimas ir kitos aplinkybės. Apklaustas teismo posėdžio metu nuteistasis V. K. nurodė šias aplinkybes: 2021 m. balandžio mėn. už 200-300 Eur įsigijo 150 vnt. MDMA tablečių Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini) prie šašlykinės, iš nepažįstamo žmogaus; kelias tabletes prieš užkasdamas miške pasiėmė; tabletes būtų pardavęs, kelias davė J. V.; būtų pardavęs narkotikus ir grąžinęs skolą – 8000 Eur; į Kauną važiavo pirkti amfetamino; įsigytus narkotikus nusivežė į rūsį ir susvėrė po 20 ir 15 g., sudėjo į maišiukus, nunešė į pamiškę, užkasė, tokiu būdu slėpė; vieną kartą J. V. davė 20 g amfetamino, 16-20 geltonų tablečių; kai nusipirko, J. V. padavė po kelių dienų; narkotikus J. V. davė pardavimui; pardavė po 6 Eur už gramą amfetamino, jis būtų po 10 Eur už gramą pardavęs; jis J. V. neklausė kam jis pardavinėja, kiekvienas turėjo savo klientų; J. V. laikė narkotikus (duomenys neskelbtini), kur nuteistasis buvo kelis kartus; vieną kartą ten svėrė amfetaminą po 1 g; svarstykles buvo nusipirkęs Norfos parduotuvėje už 5 Eur, turėjo atsinešęs pas J. V.; amfetaminą svėrė ir sau, ir J. V.; su J. V. sutarė, kad jis parduos narkotikus ir jam atiduos likusius pinigus; klientų atsirasdavo, kai per „Snapchat“ programėlę parašydavo, kad yra amfetamino, nupaišydavo gaidžio ikonėles ir klientai patys parašydavo; dalį narkotinių medžiagų perdavė J. V., susvarstytą kiekį pardavė ir ėjo dar pasiimti, bet buvo sulaikytas (t. 5, b. l. 134-141). Nurodytas aplinkybes patvirtina ir kito nuteistojo J. V. bei liudytojo J. M. pateikti paaiškinimai teismo posėdžio metu (t. 5, b. l. 134-141).

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad nuteistojo V. K. neteisėtus veiksmus (2021 m. balandžio – gegužės mėn. psichotropinių medžiagų įsigijimą Kaune ir Mažeikiuose, jų gabenimą ir laikymą miške, esančiame (duomenys neskelbtini)., Mažeikiai, bei bute, adresu (duomenys neskelbtini) jungė bendra tyčia, neapibrėžtas sumanymas išplatinti kuo didesnį psichotropinių medžiagų kiekį, siekiant kuo daugiau užsidirbti bei grąžinti skolą, todėl jie kvalifikuotini kaip pavienė tęstinė nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje. Kvalifikuoti pirmiau aptartus nuteistojo neteisėtus veiksmus kaip du atskirus nusikaltimus nagrinėjamu atveju nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad V. K. įvykdė vieną tęstinę nusikalstamą veiką, Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nuosprendžio dalis dėl jo veikų kvalifikavimo keistina dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). V. K. padarytos nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 206 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuojamos į vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

Dėl V. K. paskirtos ir skiriamos bausmės

16. Perkvalifikavus V. K. veiksmus į vieną tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, jam skirtina nauja bausmė, atitinkanti padarytos nusikalstamos veikos ir jo asmenybės pavojingumą, taip pat atsižvelgiant į visas pirmosios instancijos teismo nustatytas ir aptartas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmei paskirti.

16.1. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų etapų – iš bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118/2011, Nr. 2K-568/2013, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-492/2014, Nr. 2K-176-222/2019, Nr. 2K-213-719/2020).??? Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Baudžiamasis įstatymas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013).

16.2. Byloje nustatyta, kad V. K. yra nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas keturis kartus (taip pat ir už analogiškų nusikaltimų, susijusių su narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimu, tikslu jas platinti, t. y. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pagal 260 straipsnio 2 dalį, bei kitų nusikaltimų, numatytų BK 253 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, padarymą), nusikaltimą padarė esant neišnykusiam teistumui, jo lygtinio paleidimo metu, kas rodo nuteistojo didesnį pavojingumą visuomenei ir tai, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės neatgrasė nuteistojo nuo naujų nusikaltimų darymo. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę V. K., atsižvelgė į vieną atsakomybę sunkinančią ir vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Nors apygardos teismas konkrečiai neįvardijo V. K. atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje esančius duomenis, sprendžia, kad nuteistojo V. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad nusikaltimus jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), o atsakomybę lengvinančia aplinkybe – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat pažymėtina, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), be to, už šio nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas nustato tik su laisvės atėmimu susijusią bausmę, t. y. laisvės atėmimą nuo 10 iki 15 metų. Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtų aplinkybių visumą, sprendžia, kad V. K. už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirtina bausmė artimesnė sankcijoje numatytam minimumui.

17. Apeliantas nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrinimu su Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokią neatliktos bausmės dalį bei kokiu būdu (visiškai ar iš dalies) jis prideda prie nuosprendžiu paskirtos bausmės.

17.1. BK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis.

17.2. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. K. Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartimi paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos neatlikus 1 metų 8 mėnesių 14 dienų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu (Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi bausmės subendrintos su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nuosprendžiu, paskiriant galutinę bausmę – 6 metus 4 mėnesius terminuotą laisvės atėmimą). Nuteistajam V. K. paskirtoji bausmė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu (Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi bausmės subendrintos su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme) paskirta ir neatlikta bausmės dalimi. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis V. K. naują nusikaltimą padarė praėjus beveik metams po lygtinio paleidimo, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis – 6 (šeši) mėnesiai (BK 64 straipsnio 3 dalis).

18. Teisėjų kolegija tik iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies ydingumo, nenurodant, kad į bausmės laiką įskaitomas ir nuteistojo suėmimo laikotarpis. Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje iš tiesų nenurodyta, kad į bausmės laiką įskaitomas suėmimas (paminėtas tik sulaikymo įskaitymas nurodant: „Į bausmės laiką įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2021 m. gegužės 11 d. iki nuosprendžio paskelbimo.“). Visgi iš tokio teismo sprendimo akivaizdu, kad faktiškai į bausmės laiką yra įskaitytas ne tik sulaikymo laikas, bet nuteistojo suėmimo laikas, nes nuteistasis buvo sulaikytas tik nuo 2021 m. gegužės 11 d. iki 2021 m. gegužės 13 d., o vėliau nuo 2021 m. gegužės 13 d. iki 2022 m. kovo 24 d., t. y. iki nuosprendžio paskelbimo, nuteistasis buvo suimtas ir visas šis laikotarpis nuo 2021 m. gegužės 11 d. iki nuosprendžio paskelbimo į bausmės laiką yra įskaitytas. Nepaisant jau minėtos išvados nuosprendžio rezoliucinėje dalyje esantis netikslumas, yra taisytinas, nurodant, kad į nuteistojo bausmės laiką įskaitomas ir suėmimas.

19. Be to, apeliacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai nenurodė nuo kada turi būti skaičiuojama bausmės atlikimo pradžia nuteistajam V. K. (nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, tik po bausmės paskyrimo kitam nuteistajam nurodyta, jog „Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos“), taip pat į kasacinio teismo praktiką, kurioje nurodyta, kad tais atvejais, kai nuosprendžio paskelbimo metu nuteistasis yra suimtas ir jam skiriama subendrinta reali laisvės atėmimo bausmė, teismas nustato bausmės laiko skaičiavimo pradžią nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-207-788/2021), nusprendžia V. K. bausmės pradžią skaičiuoti nuo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022 m. kovo 24 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 328 straipsnio 1, 2 ir 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. K. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį ir jam už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu (Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi bausmės subendrintos su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme) paskirta ir neatlikta bausme, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, ir nustatyti subendrintą 11 (vienuolikos) metų 6 (šešių) mėnesių terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į V. K. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. gegužės 11 d. iki 2021 m. gegužės 13 d. ir suėmime nuo 2021 m. gegužės 13 d. iki 2022 m. kovo 24 d. išbūtą laiką.

V. K. bausmės pradžią skaičiuoti nuo Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2022 m. kovo 24 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.