Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Žemės tinklas“ (toliau ir ieškovė) ieškiniu prašo priteisti jos naudai iš atsakovės A. D. individualios įmonės (toliau - IĮ) (toliau ir atsakovė): 1) 41 658 Eur dydžio žalos atlyginimą; 2) 6 procentų dydžio metinių palūkanų normą už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė paaiškina faktines aplinkybes ir nurodo, kad :

2.1. Ieškovė 2017 m. birželio 8 d., pagal Bendrąją deklaraciją laikinajam saugojimui Nr. 17LTVR5000LS030CD2 (toliau – Laikinojo saugojimo deklaracija), priėmė į muitinės sandėlį, adresu (duomenys neskelbtini), laikinajam saugojimui prekes – 33 prekių rūšis, 169 pakuotes, 12 976 kg (toliau ir prekės), priklausančias 4WHEELS OU.

2.2. Gavusi nurodymą pakrauti prekes, ieškovė jas pakrovė vežėjui, t. y. 2017 m. birželio 12 d. vežėjui – atsakovei – atvykus į laikinojo saugojimo sandėlį adresu (duomenys neskelbtini), apie 10 val. ryto buvo pakrautos prekės pagal minėtą CMR važtaraštį ir vežamoms prekėms buvo įforminta Sąjungos tranzito procedūra pagal tranzito dokumentą Nr. 17LTVR50001597E237 (toliau – Tranzito deklaracija). Ši procedūra įforminta užbaigus laikinąjį prekių saugojimą pagal Laikinojo saugojimo deklaraciją, kuria taip pat užfiksuotos iš laikino saugojimo vietos pakrautos prekės į transporto priemonę. Tranzito deklaracijoje užfiksuota, kad prekės pakrautos į transporto priemonę v. n. (duomenys neskelbtini), prekių kiekis – 33 prekių rūšys, 169 pakuotės, bendras bruto svoris 12 976 kg. Tranzito deklaracijoje kaip muitinės procedūros vykdytoja įrašyta ieškovė, vežant prekes iki paskirties muitinės įstaigos – Estijos muitinės posto ,,Sillamae piiripunkt“ prisiimanti atsakomybę už muitinės procedūros vykdymą.

2.3. Kadangi prekės, pakrautos iš laikinojo sandėlio gabenamos iki muitinės įstaigos, kur jos yra užplombuojamos, šiuo atveju, prekės, pakrautos laikinojo saugojimo sandėlyje adresu (duomenys neskelbtini), keliavo iki Vilniaus teritorinės muitinės posto ,,Paneriai“ adresu (duomenys neskelbtini), t. y. nuo laikinojo saugojimo sandėlio iki muitinės posto dar 5,5 km atstumu. Su pakrautomis į transporto priemonę prekėmis atsakovė 2017 m. birželio 12 d. 11.28 val. atvyko į Vilniaus teritorinės muitinės postą ,,Paneriai“, kur buvo uždėta muitinės plomba Nr. J850101. Ieškovės teigimu, iš išdėstyto matyti, kad krovinys muitinės poste ,,Paneriai“ buvo užplombuotas ir vežamas į išsikrovimo vietą Estijoje. Užfiksuotas prekių kiekis išvežimo metu iš laikinojo saugojimo sandėlio atitiko deklaruotus duomenis, o Vilniaus teritorinė muitinė, priėmusi Tranzito deklaraciją, užplombavo krovinį, prieš išleisdama prekes, kad būtų užtikrinta, jog tolimesnis tranzitas bus vykdomas tinkamai.

2.4. Ieškovė teigia, jog nagrinėjamu atveju atsakovei prekės – 33 prekių rūšys, 169 pakuotės, 12 976 kg (169 CLL 53 vietos) – buvo pakrautos į transporto priemonę, v. n. (duomenys neskelbtini) tinkamai ir visos. Tokią išvadą ieškovė daro iš aplinkybės, kad 2017 m. birželio 12 d. CMR važtaraštyje vežėjo nenurodyta jokių žymų apie netinkamą ar nepilną krovinio (33 prekių rūšys, 169 pakuotės, 12 976 kg) pakrovimą. O gavėjui skirtame CMR važtaraštyje palikta žyma, jog ,,vairuotojas nedalyvavo pakrovime“ bei nurodytas prekių trūkumas. Pažymi, kad minėtame 2017 m. birželio 12 d. CMR važtaraštyje, likusiame siuntėjui, jokios žymos apie vairuotojo nedalyvavimą prekių pakrovime – nėra. Atitinkamai nurodo, kad nors ir Estijos muitinei buvo pateiktas antrasis (gavėjo) CMR važtaraštis su pastaba apie vairuotojo nedalyvavimą pakrovime, ši pastaba neturi jokios reikšmės ir teisinės galios, kadangi tokia žyma turi būti palikta visuose, t. y. tiek siuntėjui liekančiame, tiek gavėjo CMR važtaraščio egzemplioriuose.

2.5. Ieškovė 2018 m. balandžio 3 d. gavo Vilniaus teritorinės muitinės sprendimą dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo Nr. 18KP-16-234 (toliau – Vilniaus TM sprendimas), kuriame nurodyta, kad 2017 m. birželio 12 d. Vilniaus teritorinės muitinės poste ,,Paneriai“ į paskirties muitinės įstaigą – Estijos muitinės postas ,,Sillamae piiripunkt“ buvo išleistas krovinys (prekių kiekis – 33 prekių rūšys, 169 pakuotės, bendras bruto svoris 12 976 kg) plombuotoje transporto priemonėje, v. n. (duomenys neskelbtini), muitinės plombos Nr. J850101. 2017 m. birželio 13 d. krovinys atvyko į paskirties įstaigą, kuri nurodė, kad nustatytas atgabentų prekių svorio trūkumas – atgabenta tik 9383 kg (trūko 3593 kg). Vilniaus teritorinė muitinė nustatė, kad į paskirties vietą krovinys atvyko su nepažeista muitinės plomba. Vilniaus TM konstatavo, kad prekių trūkumas atsirado ne tranzito procedūros pagal T1 Nr. 17LTVR50001597E237 vykdymo metu, o trūkstamas prekių kiekis buvo paimtas iš muitinės priežiūros UAB ,,Žemės tinklas“ sandėlyje laikinojo saugojimo metu. Atitinkamai Vilniaus TM sprendimu nusprendė, kad ieškovė, kaip muitinės procedūrų vykdytoja, yra skolininkė muitinės atžvilgiu ir jai atsirado mokestinė prievolė muitinei, kurios dydis 3279 Eur muito, 26496 Eur PVM, 53 Eur muitų delspinigių, 2345 Eur PVM delspinigių ir 2978 Eur baudos.

2.6. Ieškovė apskundė Vilniaus TM sprendimą Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, kuris 2018 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 1A-236 (toliau Muitinės departamento sprendimas) patvirtino Vilniaus TM sprendimą. Ieškovė, nesutikdama su Muitinės departamento sprendimu, šį apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 10 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-3725-281/2018 (toliau – Administracinio teismo sprendimas) padarė išvadą, kad transportavimo metu muitinės plomba nebuvo pažeista, prekių trūkumas atsirado dar iki prekių užplombavimo. Administracinio teismo sprendime taip pat nurodyta, jog prekės iš laikinojo sandėlio jas pakrovus nėra tiesiogiai išleidžiamos tolimesniam tranzitui, o prieš tai dar turi būti pateiktos paskirties muitinės įstaigai. Administracinis teismas sprendime sutiko su ieškovės nuomone, kad šiuo atveju, pakrovus prekes iš laikinojo sandėlio į vežėjo transporto priemonę, ieškovė prekių kontrolę prarado. Teismas konstatavo, kad prekės 5,5 km (nuo laikinojo saugojimo sandėlio, adresu (duomenys neskelbtini), iki Vilniaus teritorinės muitinės posto ,,Paneriai“, adresu (duomenys neskelbtini) atstumu nuo laikinojo laikymo sandėlio iki muitinės įstaigos vežamos dar neužplombuotos ir tokiame maršrute jos nėra papildomai prižiūrimos.

2.7. Ieškovė pažymi, jog Administracinio teismo sprendime taip pat konstatuota, kad pagal Kelių transporto kodekso 31 straipsnio 4 dalį krovinio priėmimo vežti momentas, nuo kurio vežėjas laikomas atsakingu už krovinį, yra siejamas su krovinio priėmimu vežti pagal važtaraštį. Tuo tarpu CMR konvencijos 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta taisyklė, jog važtaraštis yra prima facie įrodymas, kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon. Taigi, Administracinio teismo nuomone, ieškovė buvo muitinės operacijų vykdytoja, kuri priėmė krovinį laikinajame sandėlyje, tačiau, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 3 dalimi atsakomybė dėl netinkamai vykdytos muitinės operacijos gali tekti ir vežėjui. Administracinio teismo sprendime nurodyta, kad muitinė išleido prekes iš krovinių posto, kas reiškia, kad ji buvo patikrinusi deklaracijoje pateiktus duomenis, o muitinė netyrė aplinkybių ar dalis prekių galėjo būti prarasta vežimo iki muitinės įstaigos metu, dėl to preziumuoti muitinės operacijų vykdytojos – ieškovės – atsakomybės nėra pagrindo ir Administracinio teismo sprendimu įpareigojo Vilniaus teritorinę muitinę iš naujo vertinti mokestinės prievolės muitinei atsiradimo aplinkybes.

2.8. Muitinės departamentas pateikė apeliacinį skundą dėl Administracinio teismo sprendimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1025-261/2020 (toliau – LVAT nutartis) konstatavo, jog Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad prekių vežėjas arba gavėjas, kuris priima prekes žinodamas, kad jos vežamos taikant Sąjungos tranzito procedūrą, taip pat atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių. Atsižvelgiant į tai, LVAT nutartyje teisėjų kolegija priėjo išvados, kad kai prekių vežėjas arba gavėjas atsako už procedūros vykdymą, procedūros vykdytojas vis tiek nėra atleidžiamas nuo atsakomybės, ir būtent nagrinėjamu atveju procedūros vykdytojas yra atsakingas už skolą muitinei, kuri atsirado dėl šios procedūros nuostatų nesilaikymo. Kitų asmenų veiksmai, kurie sukėlė arba galėjo sukelti mokestinių teisinių santykių subjektui mokestinių prievolių atsiradimą, nėra reikšmingi, nes šie asmenys nėra atitinkamų mokestinių teisinių santykių subjektai ir jie savo nusikalstamais veiksmais padarė žalą ne valstybės biudžetui, o įmonei, kuriai tenka pareiga vykdyti dėl nusikalstamų veiksmų mokestinę prievolę. Tačiau, teismo sprendimu, būtent šie nusikalstami tokių asmenų veiksmai mokestinių teisinių santykių subjektui galėtų sudaryti prielaidas reikalauti iš šių asmenų atlyginti žalą remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normomis regreso tvarka.

2.9. Ieškovė, atsižvelgdama į teismų sprendimus ir aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes nurodo, kad visiškai pripažįsta ir sutinka, jog muitinės plomba buvo uždėta muitinės poste Paneriuose ir atvykus į paskirties muitinės įstaigą – Estijos muitinės postas ,,Sillamae piiripunkt“ buvo nustatytas atgabentų prekių svorio trūkumas – atgabenta tik 9383 kg (trūko 3593 kg), o į paskirties vietą krovinys atvyko su nepažeista muitinės plomba. Tačiau ieškovė, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, nurodo, kad ji pagal CMR važtaraštį ir Tranzito deklaraciją pateikė atsakovei vežti visas prekes (prekių kiekis – 33 prekių rūšys, 169 pakuotės, bendras bruto svoris 12 976 kg). Atsižvelgiant į tai, jog prekės iš laikinojo sandėlio jas pakrovus nėra tiesiogiai išleidžiamos tolimesniam tranzitui, o prieš tai dar turi būti pateiktos paskirties muitinės įstaigai, pakrovus prekes iš laikinojo sandėlio į atsakovės transporto priemonę, ieškovė prekių kontrolę prarado, o prekės, pakrautos iš laikinojo sandėlio gabenamos iki muitinės įstaigos, kurioje jos buvo užplombuotos, t. y. adresu (duomenys neskelbtini), iki Vilniaus teritorinės muitinės posto ,,Paneriai“ adresu (duomenys neskelbtini) prekės dar 5,5 km keliavo – neužplombuotos, o tokiame maršrute jos nėra ir nebuvo papildomai prižiūrimos. Todėl nėra žinoma, kas šiuo laiko tarpu galėjo vykti su pakrautomis, tačiau neužplombuotomis prekėmis, kurios faktiškai buvo atsakovės žinioje.

2.10. Įsiteisėjus ieškovės mokestinį ginčą su muitine išnagrinėjusių teismų sprendimams, ieškovės skola muitinei padidėjo PVM delspinigių ir muitų delspinigių suma ir 2020 m. rugsėjo 7 d. sudarė: 3279 Eur muito, 26496 Eur PVM, 53 Eur muitų delspinigių, 2345 Eur PVM delspinigių ir 2978 Eur baudos ir papildomai, jau prie nurodytų sumų, buvo priskaičiuota 147 Eur muitų delspinigių ir 6860 Eur PVM delspinigių ir galutinę ieškovės skolą muitinei sudarė 42 158 Eur.

2.11. Ieškovė, būdama muitinės operacijų vykdytoja ir atsakinga už skolą muitinei, kuri atsirado dėl šios procedūros nuostatų nesilaikymo, 2020 m. lapkričio 9 d. sumokėjo Vilniaus teritorinei muitinei 500 Eur skolos dalį už mokestinės prievolės atsiradimą ir tuo sumažino skolą muitinei iki 41658 Eur ir atitinkamai įgijo teisę regreso tvarka reikalauti šios sumos atlyginimo iš atsakovės, gabenusios prekes, kurioms buvo taikoma Sąjungos tranzito procedūra. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 4 d. sprendimu už akių civilinėje byloje e2- 2833-819/2021, kuris yra įsiteisėjęs, iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 500 Eur žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Minėtas teismo sprendimas įgijo res judicata galią.

2.12. Likusi ieškovės skola muitinei buvo dengiama sekančiais mokėjimo pavedimais: 2020 m. gruodžio 14 d. pavedimu Nr. 2796 sumokėta 500 Eur, 2020 m. gruodžio 31 d. pavedimu Nr. N005061/05-8 – 5787,65 Eur, 2020 m. gruodžio 31 d. pavedimu Nr. N005061/05-6 – 495,94 Eur; 2021 m. sausio 4 d. pavedimu Nr. N005061/05-16 – 65,97 Eur, 2021 m. sausio 5 d. pavedimu Nr. N005061/05-22 – 197,98 Eur, viso ieškovė pati iki 2021 m. sausio 6 d. muitinei sumokėjo 7047,54 Eur. Ieškovei nesugebant padengti visos skolos muitinei, Vilniaus teritorinė muitinė pradėjo skolos išieškojimą iš ieškovės garanto UAB Draudimo kompanijos „Lamantinas“, pateikdama minėtai kompanijai pretenziją/teikimą dėl ieškovės skolos muitinei padengimo. Draudimo kompanija „Lamantinas“ padengė ieškovės 38654,46 Eur skolą muitinei ir 2021 m. sausio 18 d. kreipėsi į ieškovę dėl sumokėtų piniginių sumų muitinei grąžinimo. Ieškovė sekančiais mokėjimo pavedimais: 2021 m. sausio 28 d. pavedimu Nr. 2835, 2021 m. vasario 27 d. pavedimu Nr. 2857, 2021 kovo 27 d. pavedimu, 2021 m. balandžio 28 d. pavedimu Nr. 2917, 2021 m. gegužės 21 d. pavedimu Nr. 2942, 2021 m. birželio 22 d. pavedimais Nr. 2968 ir Nr. 2969 grąžino UAB Draudimo kompanija „Lamantinas“ po 6 000 Eur, viso pagal Draudimo kompanijos reikalavimą iki 2021 m. birželio 23 d. ieškovė grąžino Draudimo kompanijai 36 000 Eur ir tuo padengė visus su 2018 m. balandžio 3 d. Vilniaus teritorinės muitinės sprendimu dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo Nr. 18KP-16-234 susijusius įsiskolinimus, kurie po teismų sprendimų įsiteisėjimo sudarė 42 158 Eur.

2.13. Ieškovė teigia, jog sumokėjusi 41 658 Eur skolą muitinei galutinai su muitine atsiskaitė ir tuo pagrindu atitinkamai įgijo teisę regreso tvarka reikalauti šios sumos atlyginimo iš atsakovės, gabenusios prekes, kurioms buvo taikoma Sąjungos tranzito procedūra. Ieškovės teigimu, atsižvelgiant į tai, kad 500 Eur žala iš atsakovės įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo priteista, bei minėtas teismo sprendimas yra įvykdytas, galutinė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų atsiradusi ir šiuo metu nekompensuota žala yra 41 658 Eur.

Šalies argumentai

3.3. Ieškovės teigimu, atsakovė, turėdama prekes savo žinioje, t. y. atsakovei pakrovus prekes pagal CMR važtaraštį, kas pagal Kelių transporto kodekso 31 straipsnio 4 dalį laikoma krovinio priėmimo vežti momentu, taip pat remiantis CMR konvencijos 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta taisykle, jog važtaraštis yra prima facie įrodymas, kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon, taip pat turėjo rūpintis nepakeisto pavidalo prekių pateikimu paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeisti muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių (Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 3 dalis).

3.4. Ieškovės teigimu, tame laiko tarpe, kai prekės atsakovei buvo pakrautos tinkamai ir atitiko kiekiu ir svoriu Tranzito deklaraciją bei iš laikinojo sandėlio gabenamos iki muitinės įstaigos, kurioje jos buvo užplombuotos, ieškovė neturėjo prekių kontrolės, o už jas ir už jų tinkamą pristatymą buvo atsakinga faktiškai jas vežusi atsakovė. Kadangi, atvykus į Estijos muitinės punktą buvo nustatytas prekių trūkumas esant nepažeistai plombai, ieškovė atsakinga už šį prekių trūkumą, sukėlusį jai, kaip muitinės procedūros vykdytojai, mokestinės prievolės muitinei atsiradimą, laiko atsakovę.

3.5. Kadangi ieškovė, būdama muitinės tranzito procedūros vykdytoja atsako Vilniaus teritorinei muitinei už mokestinę nepriemoką pagal Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnį, sumokėjo Vilniaus teritorinei muitinei skolos dalį lygią 41 658 Eur, t. y., įvykdė savo pareigą ir atlygino už mokestinių prievolių atsiradimą padarytą žalą valstybei (Vilniaus teritorinei muitinei), atitinkamai šioje atlygintoje sumos dalyje mokestiniai teisiniai santykiai pasibaigė.

3.6. Tačiau, ieškovė laiko atsakovę atsakinga už šią ieškovės patirtą turtinę žalą. Būtent atsakovės veiksmai, kuriais nesirūpinta nepakeisto pavidalo prekių pateikimu paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą – krovinio atvykimas į paskirties įstaigą, kurioje nustatytas atgabentų prekių svorio trūkumas – atgabenta tik 9383 kg (trūko 3593 kg), lėmė mokestinių teisinių santykių subjektui, šiuo atveju ieškovei, mokestinės prievolės Vilniaus teritorinei muitinei atsiradimą ir, sumokėjus muitinei skolos dalį, ieškovės patirtą žalą sumokėtos sumos apimtyje. Ieškovė, remdamasi aukščiau išdėstytu teigia, kad atsakovės veiksmai (krovinio neišsaugojimas vežant jį nuo pakrovimo vietos laikinojo saugojimo sandėlyje iki užplombavimo vietos Vilniaus teritorinės muitinės poste 5,5 km atstumu) buvo vienintelė žalos ieškovei atsiradimo priežastis ir sudaro pagrindą reikalauti iš atsakovės atlyginti žalą remiantis CK normomis regreso tvarka.

3.7. Ieškovės teigimu, atsakovei kyla deliktinė atsakomybė, kuri atsiranda dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis) ir remdamasis CK 6.280 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, jog, atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio, reikalauja sumokėtos Vilniaus teritorinei muitinei sumos 41 658,00 Eur atlyginimo iš atsakovės.

Šalies argumentai

4.2.3. Ieškovė Vilniaus TM nurodė, kad krovinys su prekėmis, atgabenus jas į ieškovės sandėlį, dėl atitikimo dokumentams įtarimų nesukėlė, buvo sutikrintos pagal palečių skaičių. Jų svoris nebuvo tikrinamas. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad nors ieškovė teigia, kad prekes sutikrino ir jų kiekis atitiko pateiktus duomenis, šią patikrą vykdė išimtinai pati ieškovė, todėl net jeigu iš tiesų atvežtų prekių kiekis nebuvo patikrintas arba dėl jų trūkumo nebuvo pareikšta pastabų, joks nepriklausomas asmuo to negalėtų patvirtinti. Taigi, prekių trūkumas galėjo atsirasti dar iki jų pakrovimo atsakovei;

4.2.4. Ieškovė nepateikia sąskaitos faktūros Nr. KA17-001. Nesant šios sąskaitos faktūros, neįmanoma nustatyti, kokį kiekį prekių savininkas perdavė vežti. Ši sąskaita faktūra dar svarbi tuo, kad pagal ją galutinai bus įsitikinta, kas yra prekių savininkas;

Šalies argumentai

5.4. Ieškovė nesutinka su atsakovės nuomone dėl atsakovės neteisėtų ir kaltės įrodymų nebuvimo. Pažymi:

5.4.1. kad, ieškovės muitinės sandėlyje į atsakovės transporto priemonę pakrauto krovinio kiekį įrodo CMR važtaraštis, kuriame atsakovės vairuotojas parašu patvirtino, kad jis pervežimui priėmė 169 pakuotės ant 53 palečių ir pirmame CMR važtaraščio egzemplioriuje yra vairuotojo parašas, tačiau nėra įrašo, kad vairuotojas nedalyvavo krovinio pakrovime. Antrame to paties važtaraščio egzemplioriuje, jau yra vairuotojo įrašas apie nedalyvavimą pakrovime, bei krovinio gavėjo įrašas, kad gauta tik 38 pakuotės.

5.4.2. Aplinkybės, kad iš ieškovės muitinės sandėlio iki muitinės posto „Paneriai“ atsakovės transporto priemonė važiavo apie 5,5 km neprižiūrima, po to muitinėje buvo užplombuota, o Estijos muitinė nustatė nepažeistos plombos faktą, leidžia daryti išvadą, kad prekių pašalinimas iš muitinės priežiūros įvyko kelio atkarpoje tarp ieškovės muitinės sandėlio ir Vilniaus teritorinės muitinės posto „Paneriai“. Kitaip tariant, muitinės prižiūrimų ir Sąjungos tranzito procedūroje buvusių prekių, pašalinimas iš muitinės priežiūros ir jų paleidimas laisvojon apyvarton į Sąjungos muitų teritoriją įvyko būtent tuo metu, kai šias prekes vienintelė valdė atsakovė.

5.4.3. Atsakovės keliamos versijos, ką patikrino ir ko nepatikrino ieškovė vertintinos kritiškai, nes elementarių sugebėjimų žmogus atskirtų 169 pakuotes sudėtas ant 53 palečių, nuo 39 pakuočių sudėtų ant 53 palečių.

5.4.4. Pažymi, kad atsakovė netinkamai interpretuoja CMR konvencijos 8 straipsnį, nes pagal Konvencijos 8 straipsnio 1 dalį vežėjas privalo patikrinti važtaraštyje nurodytų ir realiai priimamų pervežimui krovinio vietų skaičių, jų ženklinimą ir numeraciją važtaraštyje, t. y. pagal byloje esantį važtaraštį vežėjas privalėjo patikrinti visų pirma pakuočių skaičių, nes jos nurodytos važtaraštyje (nėra sunku atskirti 169 pakuotes nuo 39 pakuočių). Visa tai leidžia daryti išvadą, kad pakrovimo vietoje ir pakrovimo laiku, pakraunamo krovinio pakuočių skaičius nesiskyrė nuo CMR važtaraštyje nurodyto krovinio pakuočių skaičiaus.

5.4.5. Atsakovės argumentai dėl prekių praradimo fakto neužfiksavimo buhalterinės apskaitos dokumentuose, yra nepagrįsti, nes muitinės sandėlyje esančių prekių judėjimas kontroliuojamas muitinės, kuomet muitinės sandėlio apskaitoje fiksuojamas prekių judėjimas. Kita vertus, prekių apskaita vykdoma muitinės deklaracijose nurodytų duomenų pagalba, o byloje yra pateikta prekių padėjimo į muitinės sandėlį deklaracija ir prekių išleidimo Sąjungos tranzitui deklaracija, tai minėtuose dokumentuose visi krovinio sudėtį atspindintys duomenys sutampa.

5.5. Teigia, jog atsižvelgiant į tai, jog tarp ieškovės ir atsakovės nėra susiklosčiusių sutartinių santykių, UAB „Žemės tinklas“ savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia deliktinės atsakomybės pagrindu:

5.5.1. Šio ginčo atveju atsakovės veiksmų neteisėtumas sietinas su tuo, kad atsakovė pagal CMR važtaraštį priėmė šiame važtaraštyje nurodytą krovinio kiekį, tai yra 169 pakuotes sudėtas ant 53 palečių, bei turėjo šias prekes tos pačios sudėties pristatyti į Vilniaus teritorinės muitinės postą „Paneriai“ plombavimui, o kaip rodo bylos aplinkybės, to padaryta nebuvo. Kaip parodė vėlesnės faktinės aplinkybės, atsakovės pristatyta į muitinę prekių siunta neatitiko tos prekių pakuočių sudėties, kuri dokumentaliai patvirtintais įrodymais buvo pakrauta ieškovės muitinės sandėlyje. Kitaip tariant, dalis prekių nekontroliuojamai pateko į Sąjungos muitų teritoriją ir šis faktas paaiškėjo vėliau kuomet Estijos muitinėje nuėmus Lietuvos muitinės uždėtą plombą buvo forminama kita muitinės procedūra. Ieškovės teigimu, atsakovė ne tik pažeidė Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalies nuostatas, tačiau ir bendrąją CK įtvirtintą rūpestingumo pareigą, t. y. nesilaikė tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis).

5.5.2. Ieškovės teigimu, atsakovės neteisėti veiksmai šiuo konkrečiu atveju pasireiškė tuo, jog atsakovė, kaip krovinio vežėjas, priėmusi prekes, žinojo, kad prekėms įforminta muitinio tranzito procedūra pagal tranzito deklaraciją, kuri įpareigoja visas priimtas pervežimui prekes pristatyti į atitinkamus muitinės postus, jokiu būdu nekeičiant krovinio sudėties. Atsakovė šios pareigos neįvykdė, t. y. į Vilniaus teritorinės muitinės postą „Paneriai“ nepristatė visų ieškovės muitinės sandėlyje į atsakovės transportą pakrautų prekių, kas sąlygojo Sąjungos tranzito procedūros pažeidimą ir atitinkamai Vilniaus teritorinė muitinė ieškovės atžvilgiu nustatė mokestinę prievolę, nors ieškovė realiai jokių faktinių neteisėtų veiksmų neatliko - krovinys nebuvo jos dispozicijoje, ji krovinio nekontroliavo ar kaip kitaip darė įtaką. Atsakovės, kaip vežėjo, netinkamai įvykdytos pareigos reiškė tiesioginį ieškovo interesų pažeidimą.

5.5.3. Pažymi, kad generalinio delikto atveju kaltė yra viena iš atsakomybės sąlygų (CK 6.263 straipsnio 1 dalis), tačiau teismų praktikoje pabrėžiama, kad pagal generalinio delikto doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl galima teigti, jog kaltės prezumpcija apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją, nes bendros pareigos elgtis sąžiningai ir rūpestingai pažeidimas suponuoja neteisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006). Kitaip tariant, neįmanoma tokia situacija, jog asmuo bus laikomas pažeidęs bendrąją rūpestingumo pareigą, t. y. atlikęs neteisėtus veiksmus, tačiau jo kaltė nebus nustatyta. Kadangi atsakovės veiksmų neteisėtumas konstatuotinas, tai laikytina, jog ir jo kaltė nustatyta.-Ieškovė pažymi, kad nagrinėjamu atveju vertintina, ar atsakovės elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuotina atsakovės kaltė. Be to atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, jog verslininkui yra keliami didesni rūpestingumo, protingumo, atidumo reikalavimai. Teigia, jog šio ginčo atveju atsakovė, kaip savo srities profesionalė (vežėjas) ir verslininkė, nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, t. y. ji neužtikrino, jog krovinys nepakitusios sudėties būtų nugabentas į Vilniaus TM postą „Paneriai“ plombavimui.

5.5.4. Dėl žalos kaip deliktinės atsakomybės sąlygos (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), ieškovės nuomone, šio ginčo atveju žala materializavosi kaip turėti tiesioginiai nuostoliai, kadangi ieškovė turėjo įvykdyti Vilniaus TM 2018 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. 18KP-16-234, susijusį su atsakovės pažeista muitinio tranzito procedūra. Iš viso ieškovė yra įvykdžiusi 42 158 Eur dydžio mokestinę prievolę muitinei, o atsižvelgiant į tai, kad 500 Eur kompensacija iš atsakovės buvo priteista ir teismo sprendimas yra įvykdytas, šiai dienai 41 658 Eur suma laikytina ieškovės nuostoliais, už kuriuos yra atsakinga išimtinai tik atsakovė.

5.5.5. Ieškovė mano, kad šio ginčo atveju faktinis priežastinis ryšys yra akivaizdus: jeigu atsakovė būtų pristačiusi jos disponuojamą krovinį plombavimui į Vilniaus teritorinės muitinės postą „Paneriai“ tokios pačios sudėties, kokia buvo į atsakovės transporto priemonę pakrauta ieškovės muitinės sandėlyje, Estijos muitinės poste „Sillamae piiripunkt“ nebūtų konstatuotas prekių trūkumas, esant nepažeistai Lietuvos muitinės plombai ir mokestinė prievolė muitinei nebūtų atsiradusi. Būtent tai, kad krovinys ne tos sudėties, kuri ieškovės muitinės sandėlyje buvo pakrauta į atsakovės transportą, pristatymas plombavimui į Vilniaus TM postą „Paneriai“ sąlygojo žalą, už ką iš esmės atsakinga yra tik atsakovė, yra pirminė ir vienintelė mokestinės prievolės, kurią turėjo įvykdyti ieškovė, priežastis. Šioje situacijoje konstatuotinas ir teisinis priežastinis ryšys, kadangi ieškovės patirta žala nėra pernelyg nutolusi nuo atsakovės neteisėtų veiksmų: būtent atsakovės netinkamai vykdytos pareigos lėmė tai, kad žala atsirado.