Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-3725-281/2018

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-12-10
Bylos Nr.: I-3725-281/2018
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02277-2018-2
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Mefodija Povilaitienė
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Žemės tinklas“
Atsakovas: Vilniaus teritorinei muitinei
Trečiasis asmuo: Muitinės departamentas

Kategorijos

Administracinė byla Nr. I-3725-281/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02277-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 13.2; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Žemės tinklas“ skundą atsakovei Vilniaus teritorinei muitinei, trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas, dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Žemės tinklas“ 2018-07-09 teismui pateikė skundą, kurį 2018-07-24 papildė, prašydama panaikinti Muitinės departamento 2018-06-13 įsakymą Nr. 1A-236 ir Vilniaus teritorinės muitinės 2018-04-03 sprendimą Nr. 18KP-16-234, jų pagrindu paliktą įregistruotą mokestinę prievolę muitinei ir išspręsti ginčą iš esmės (b. l. 1–9, 50–58).

Paaiškino, kad Muitinės departamento sprendimu patvirtintas Vilniaus TM sprendimas Nr. 18KP-16-234 „Dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo“, kuriuo nustatyta mokestinė prievolė už prekių trūkumą paskirties muitinės įstaigoje Estijoje pagal tranzito procedūrą T1 MRN Nr. 17LTVR50001597E237, kurios dydis: 3 279 Eur muito, 26 496 Eur PVM, 53 Eur muito delspinigių, 2 978 Eur bauda. Skolininku pripažinta pareiškėja. Į pareiškėjos muitinės sandėlį 2017-06-08, prižiūrimą Vilniaus teritorinės muitinės krovinių posto „Paneriai“, atvyko krovinys konteineryje su Latvijos tranzito deklaracija ir su nepažeista muitinės plomba. Krovinyje iš viso buvo 53 prekių paletės. Neatitikimų ar pažeidimų iškraunant prekes į sandėlį nenustatyta, t. y. perskaičiavus prekes jų skaičius atitiko, procedūra užbaigta, įforminta laikino saugojimo deklaracija. Vilniaus TM krovinių poste „Paneriai“ užbaigiant prekių laikinąjį saugojimą pagal laikinojo saugojimo deklaraciją, prekėms buvo įforminta Sąjungos tranzito procedūra, prekės pakrautos į transporto priemonę ir išleistos į krovinių postą „Paneriai” atlikti tranzito procedūros formalumus (įforminimui, muitiniam tikrinimui, plombai uždėti). Laikino saugojimo sandėlis ir krovinių postas „Paneriai“ yra ne vienoje teritorijoje, nutolę vienas nuo kito 4 km atstumu. Pareiga muitinės procedūros vykdytojui ir muitinės sandėliui lydėti krovinį nuo sandėlio ar kokiais kitais būdais užtikrinti saugumą iki posto teisės aktuose nėra nustatyta. Už krovinį atsako vežėjas nuo to momento, kai krovinys pereina jo dispozicijon, o CMR važtaraštis yra prima facie įrodymas (liet. įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią), patvirtinantis, kad yra sudaryta tarptautinio krovinių vežimo sutartis ir kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon. Krovinys į paskirties vietą Estijoje išleistas su muitinės pareigūno uždėta plomba. Atkreipė dėmesį, kad muitinės pareigūnas uždeda muitinės plombą įsitikinęs, kad pateiktas krovinys atitinka deklaruotąjį. Todėl daro išvadą, kad muitinės pareigūnas, plombuodamas krovinį, įsitikino, kad prekės pakrautos, trūkumų ir pakuočių pažeidimų nenustatė. Muitinės užkabinta plomba yra teisiškai reikšmingas konkliudentinis veiksmas, įrodantis, kad prekės pagal deklaraciją pateiktos.

2017-06-13 krovinys atvyko į paskirties įstaigą Estijoje, paskirties muitinės įstaiga tranzito procedūrą užbaigė ir nurodė prekių trūkumą – vietoje deklaruoto bendro bruto svorio 12 976 kg nurodė, kad atgabenta 9 383 kg (trūkumas – 3 593 kg). Vilniaus TM nurodė, kad paskirties įstaigos tikrinimo rezultatai užfiksuoti 2017-06-14 tikrinimo akte, tačiau jo neprideda, todėl nėra aišku, ar tikrinimą atliko muitinė, ar sandėlis. Nežinoma kokie veiksmai atlikti, kaip užfiksuoti defektai, kas ir kada faktiškai nuėmė muitinės plombą, kada užregistruotas atvykimas muitinės sistemoje, kada automobilis atvyko į muitinės teritoriją pagal faktą, kada pradėtas iškrovimas, ar iškrovimas buvo muitinės prižiūrimas, kada po atvykimo įregistravimo nustatytas trūkumas. Šios aplinkybės yra esminės prekių dingimo faktui, aplinkybėms ir momentui nustatyti, tačiau atsakovas jų netyrė, todėl tyrimas atliktas paviršutiniškai, šališkai, neobjektyviai. Muitinė visiškai netyrė galimos vežėjo atsakomybės, nors ypatingai svarbu ištirti ar vežėjo automobilis turėjo išduotą ir galiojantį Tinkamumo plombuoti liudijimą, t. y. ar transporto priemonė atitiko plombavimui keliamus reikalavimus. Muitinė tyrimo metu buvo šališka ir palanki vežėjui, vadovavosi išankstine nuomone kad vežėjo kaltės nėra ir vežėjo veiksmų ir galimos atsakomybės netyrė, kuo pažeidė teisingumo ir teisėtumo principą, o tyrimas tapo paviršutiniškas ir neobjektyviai. Tyrimo metu muitinė laikėsi nuomonės, kad prekių trūkumas atsirado sandėlyje, o ne po pakrovimo į transporto priemonę ar gabenant prekes į paskirties įstaigą Estijoje. Tyrimo metu muitinė nepateikė Estijos muitinės patikrinimo akto, todėl nėra aišku kas nustatė neatitikimą, kokiu būdu, kaip užfiksuoti rezultatai, kada faktiškai transporto priemonė įvažiavo į paskirties muitinės sandėlio ir muitinės teritoriją, kada pradėtas iškrovimas, kada nustatytas neatitikimas. Vairuotojas, priėmęs prekes gabenimui, pasirašė CMR, pastabų nenurodė, nors jei pakuotės buvo suplėšytos, tą turėjo užfiksuoti CMR važtaraštyje. Faktą, kad krovinys priimtas atitinkamai su deklaruotu tranzito deklaracijoje kiekiu, nepažeistose pakuotėse patvirtina ir „4Wheels“ OU paaiškinimas, kuris dalyvavo iškrovime į sandėlį (Lietuvoje) ir pakrovime tranzitui. Dokumentai dėl UAB „Žemės tinklas“ ir „4Wheels“ OU sutartinių santykių pateikti. Todėl „4Wheels“ OU parodymai nepagrįstai laikyti nepriimtinais, nors įrodo, kad krovinys buvo pakrautas iš sandėlio pilna apimtimi. Atkreipė dėmesį, kad reikalavimas saugoti prekes, kai jomis pagal CMR konvencijos nuostatas disponuoja vežėjas yra neteisėtas ir negalimas. Pareiškėjai teisės aktai nenumato pareigos užtikrinti apsaugą perdavus prekes į vežėjo dispoziciją. Nurodė, kad pareiškėja yra tik procedūros vykdytoja, o ne prekių gavėja ar savininkė, todėl teisės ar pareigos kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl prekių trūkumo paskirties įstaigoje neturi. Papildomai nurodo, kad Vilniaus teritorinės muitinės sprendime pradelstų dienų skaičius nurodomas 295, taip yra pažeidžiamos Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos dėl delspinigių skaičiavimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Atsakovė Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 75–81).

Paaiškino, kad nagrinėjamo mokestinio ginčo esmė tai, ar pareiškėjai, kaip prekių laikinojo saugojimo procedūros vykdytojai, pagrįstai apskaičiuota importo mokestinė prievolė muitinei, nustačius, jog ji neįvykdė visų jai tenkančių pareigų. Vilniaus TM išnagrinėjo tyrimo metu dėl nustatyto tranzito procedūros pažeidimo surinktą informaciją ir padarė išvadą, kad prekės jų gabenimo metu iki Estijos muitinės paskirties įstaigos buvo muitinės prižiūrimos ir muitinė taikė tinkamas muitinės priežiūros priemones (prekės atvyko į paskirties muitinės įstaigą plombuotoje transporto priemonėje, plomba nepažeista), prekių trūkumas atsirado ne tranzito procedūros vykdymo metu, o trūkstamas prekių kiekis buvo paimtas iš muitinės priežiūros pareiškėjos sandėlyje laikinojo saugojimo metu. Vilniaus TM konstatavo, kad už trūkstamų prekių, kurioms buvo įforminta laikinojo saugojimo deklaracija, paėmimą iš muitinės priežiūros, atsirado importo skola muitinei. Patikrinimo metu nustatytas asmuo, kuris privalėjo įvykdyti atitinkamas pareigas, susijusias su prekių saugojimu, t. y. muitinės sandėlio leidimo turėtoja – pareiškėja. Nuo trūkstamo prekių kiekio muitinė pareiškėjai, kaip asmeniui, kuris vykdo pareigas, susijusias su prekių laikinuoju saugojimu, ir buvo apskaičiuota importo skola muitinei. Trūkstamas prekių kiekis pareiškėjos nebuvo niekur deklaruotas ar muitinės užfiksuotas, trūkumui pagrįsti nei patikrinimo metu, nei nagrinėjant skundą, pareiškėja nepateikė jokių dokumentų. Nustatydama trūkstamų prekių muitinę vertę, muitinė rėmėsi Muitinės duomenų bazėje (PREMI) sukauptais duomenimis apie importuotų tapačių ar panašių ne Sąjungos prekių sandorio vertes, minėtoms prekėms taikytina 1,7 proc. trečiųjų šalių muito norma, o vadovaujantis PVM įstatymo nuostatomis, taip pat skolininkas privalo sumokėti 21 proc. importo PVM už prekes, kurios laikomos importuotomis. Pareiškėjai už laiku nesumokėtą PVM buvo apskaičiuoti delspinigiai, ir skirta minimalia 10 proc. bauda nuo papildomai apskaičiuotų muito ir PVM sumų.

Nors pareiškėja skunde atsakomybę dėl prekių trūkumo perkelia prekių vežėjui, nes, kaip ji akcentuoja, prekės į transporto priemonę buvo pakrautos 2017-06-12, o tranzito procedūra įforminta tą pačią dieną. Pažymėjo, kad pareiškėja yra atsakinga už muitinės priežiūroje esančias prekes ne tik kaip muitinio tranzito procedūros vykdytoja, bet ir per visą laikinojo saugojimo procedūros vykdymą. Perduodant vežėjui muitinės priežiūroje esančias prekes, pareiškėja turėjo elgtis rūpestingai ir privalėjo imtis reikiamų priemonių dėl tokių prekių apsaugos. Pareiškėjos argumentas, jog perduodant prekes vežėjas nepareiškė jokių pastabų dėl galimo prekių trūkumo, nėra reikšmingas nagrinėjamam ginčui, nes nepaneigia nustatyto prekių trūkumo paskirties muitinės įstaigoje. Ginčo atveju prekės buvo gabenamos muitinės plomba užplombuotoje transporto priemonėje, apie tai yra padarytos atžymos tranzito deklaracijoje. Estijos muitinė patvirtino, kad krovinys į paskirties muitinės įstaigą atvyko ir jokių muitinės plombos nuplėšimo ar kitų pažeidimų nenustatyta, o tai reiškia, kad nėra duomenų apie galimą neteisėtą priėjimą prie krovinio tranzito procedūros vykdymo metu. Estijos muitinės pareigūnai užfiksavo atgabentų prekių trūkumą, surašant 2017-06-14 tikrinimo aktą. Daro išvada, kad prekių trūkumas atsirado iki muitinės pareigūnams užplombavus transporto priemonę su kroviniu. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad prekių trūkumas nebuvo užfiksuotas ir prieš pareiškėjui priimant prekes laikinajam saugojimui. Ginčo atveju, prekių trūkumas atsirado ne tranzito procedūros vykdymo metu, o trūkstamas prekių kiekis buvo paimtas iš muitinės priežiūros pareiškėjo sandėlyje laikinojo saugojimo metu. Ginčo atveju pareiškėjos atsakomybė už prekes apėmė ne tik muitinės procedūros vykdymą, bet ir laikinojo saugojimo laikotarpį, todėl skolos atsiradimo faktui nėra svarbus prekių paėmimo iš muitinės priežiūros momentas bei vieta.

Pasisakydama dėl delspinigių skaičiavimo trukmės atsakovė pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, teisė priverstinai išieškoti mokestinę prievolę neatsiranda, kadangi pareiškėjas apskundė Vilniaus teritorinės muitinės sprendimą dėl mokestinės prievolės įregistravimo, o tai, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 1 dalies nuostata, stabdo ginčijamų mokesčių, delspinigių ir baudų išieškojimą. Vilniaus TM, apskaičiuodama mokestines prievoles ir skirdama baudą, griežtai laikėsi Europos Bendrijos ir nacionalinių teisės aktų reikalavimų, kuriuos detaliai išdėstė ginčo sprendime. Kadangi apskaičiuotą importo mokesčių mokestinę prievolę laiko pagrįsta, už šią nepriemoką apskaičiuoti delspinigiai bei skirta bauda taip pat laikytini atitinkančiais teisės aktų reikalavimus. Teigia, kad mokesčių administratorius turėjo teisę skaičiuoti delspinigius už laikotarpį nuo prekių neteisėto pateikimo į Sąjungos muitų teritoriją iki skundžiamo sprendimo surašymo dienos.

Atsakovės Vilniaus teritorinės muitinės atstovai teismo posėdyje nedalyvavo.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 86–89).

Paaiškino, kad nagrinėjamu atveju prekės buvo gabenamos transporto priemonėje, kuri plombuota plomba Nr. J850101. Šie duomenys apie uždėtą plombą yra nurodyti tranzito deklaracijoje Nr. 17LTVR5000159847E237 (2017-06-13). Kaip matyti iš Estijos muitinės patvirtinimo, plombos nuplėšimas, praradimas ar kitoks sugadinimas užfiksuotas nebuvo, taip pat nėra duomenų apie galimą neteisėtą priėjimą prie krovinio tranzito procedūros vykdymo metu. Muitinės departamentas neturi pagrindo netikėti Estijos muitinės pareigūnų užfiksuotu prekių trūkumo faktu, todėl daro išvadą, kad šis trūkumas atsirado iki muitinės pareigūnams užplombavus transporto priemonę su ginčo prekėmis. Akcentuoja tai, kad jokio trūkumo nebuvo užfiksuota ir prieš pareiškėjai priimant prekes laikinajam saugojimui. Pažymėjo, kad pareiškėja, kaip prekių laikinojo saugojimo deklaraciją pateikęs asmuo, ir yra atsakinga už ginčo prekių priežiūrą. Pareiškėja, teikdama deklaraciją muitinei, privalėjo nurodyti teisingus ir tikslius duomenis apie deklaruojamų prekių kiekį, skaičių bei svorį. Esant abejonių dėl deklaruojamų prekių kiekio, pareiškėja, kaip prekėmis disponuojantis asmuo, turėjo teisę perskaičiuoti ar pasverti prekes. Pareiškėjos atsakomybė už prekes apėmė ne tik laikinojo saugojimo, bet ir muitinio tranzito procedūros vykdymo laikotarpį, todėl skolos atsiradimo faktui nėra svarbus prekių paėmimo iš muitinės priežiūros momentas bei vieta. Pareiškėja, perduodama verslo partneriui (t. y. prekių vežėjui) muitinės priežiūroje esančias prekes, privalėjo prisiimti ir atitinkamą riziką dėl šių prekių praradimo. Pareiškėja, nesiimdama reikiamų priemonių dėl vežėjui perduotų prekių apsaugos, elgėsi nerūpestingai ir aplaidžiai. Pareiškėjos argumentas, jog perduodant prekes vežėjas nepareiškė jokių pastabų dėl galimo prekių trūkumo, nėra reikšmingas nagrinėjamam ginčui, nes nepaneigia nustatyto prekių trūkumo paskirties muitinės įstaigoje. Pabrėžė tai, jog muitinei nėra pateikta įrodymų dėl vežėjo dalyvavimo paimant prekes iš muitinės priežiūros, taip pat nėra duomenų ir dėl to, kad pareiškėja būtų kreipųsis į teisėsaugos institucijas dėl prekių vagystės. Šiuo atveju jokie tarpusavio susitarimai tarp pareiškėjos ir prekių vežėjo dėl prekių gabenimo, kurie yra privatinės teisės reguliavimo dalykas, negali pakeisti ir prieštarauti muitų teisės normoms, nustatančioms muitinės procedūrų atlikimo tvarką. Taigi, kaltę dėl dalies krovinio praradimo pareiškėja negali perkelti prekių vežėjui remdamasi CMR konvencija bei kitais prekių pervežimą reglamentuojančiais teisės aktais. Teigia, kad mokesčių administratorius turėjo teisę skaičiuoti delspinigius už laikotarpį nuo prekių neteisėto pateikimo į Sąjungos muitų teritoriją dienos iki skundžiamo sprendimo surašymo dienos. Pareiškėja nei Muitinės departamentui, nei savo skunde teismui jokių argumentų dėl ginčo prekių muitinės vertės nustatymo bei įregistruotos skolos apskaičiavimo teisingumo nepateikė, todėl laikytina, kad dėl šių aplinkybių ginčo nėra.

Trečiojo suinteresuoto asmens Muitinės departamento atstovai teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Muitinės departamento įsakymo ir Vilniaus teritorinės muitinės sprendimo, kuriuo pareiškėjai įregistruota mokestinė prievolė muitinei dėl prekių trūkumo, nustatyto paskirties muitinės įstaigoje, teisėtumo bei pagrįstumo.

Ginčo teisinių santykių atsiradimo laikotarpiu galiojusio Sąjungos muitinės kodekso 134 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos prekės nuo jų įvežimo yra muitinės prižiūrimos ir gali būti jos tikrinamos. Tos prekės taip prižiūrimos tol, kol nustatomas jų muitinis statusas, ir negali būti paimtos iš muitinės priežiūros be muitinės leidimo. Ne Sąjungos prekės muitinės prižiūrimos tol, kol pasikeičia jų muitinis statusas arba kol jos išvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos arba sunaikinamos.

Vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 5 straipsnio 1 dalies 11 punktu, laikinojo saugojimo deklaracija – nustatytu būdu atliekamas nustatytos formos veiksmas, kuriuo asmuo pareiškia, kad prekės yra laikinai saugomos, tuo tarpu laikinasis saugojimas ne Sąjungos prekėms, kai jos laikinai saugomos muitinei prižiūrint laikotarpiu, trunkančiu nuo jų pateikimo muitinei iki muitinės procedūros įforminimo joms arba reeksporto (5 straipsnio 1 dalies 17 punktas).

Pagal Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalies a punktą, Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių. Procedūros vykdytojo pareiga įvykdoma ir tranzito procedūra baigiama, kai prekės, kurioms ši procedūra įforminta, ir būtina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai (Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad prekių vežėjas arba gavėjas, kuris priima prekes žinodamas, kad jos gabenamos taikant Sąjungos tranzito procedūrą, taip pat atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių (Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 3 dalis).

Sąjungos muitinės kodekso 79 straipsnio 1 dalies a) punkte yra nurodyta, jog importo skola muitinei atsiranda, jei nevykdoma bent viena iš muitų teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su ne Sąjungos prekių įvežimu į Sąjungos muitų teritoriją, jų paėmimu iš muitinės priežiūros arba su tokių prekių gabenimu, perdirbimu, saugojimu, laikinuoju saugojimu, laikinuoju įvežimu arba disponavimu jomis toje teritorijoje.

Kaip nurodyta Sąjungos muitinės kodekso 194 straipsnio 1 dalyje, jeigu įvykdomos atitinkamos muitinės procedūros įforminimo prekėms sąlygos ir, jeigu prekėms jau pritaikyti visi įmanomi apribojimai ir netaikomi jokie draudimai, muitinė išleidžia prekes iš karto, kai patikrinami arba be patikrinimo priimami muitinės deklaracijoje pateikti duomenys. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, visos toje pačioje deklaracijoje nurodytos prekės išleidžiamos tuo pat metu.

Vertinant tai, kokių priemonių imasi muitinė, kad identifikuotų deklaruotas prekes, pažymėtina, kad muitinės deklaracijos tikrinimo rezultatais remiamasi taikant nuostatas, reglamentuojančias prekėms įformintos muitinės procedūros atlikimo tvarką (Sąjungos muitinės kodekso 171 straipsnio 1 dalis). Jeigu įvykdomos atitinkamos muitinės procedūros įforminimo prekėms sąlygos ir jeigu prekėms jau pritaikyti visi įmanomi apribojimai ir netaikomi jokie draudimai, muitinė išleidžia prekes iš karto, kai patikrinami arba be patikrinimo priimami muitinės deklaracijoje pateikti duomenys.

Pagal Sąjungos muitinės kodekso 192 straipsnį, muitinė imasi priemonių, reikalingų prekėms identifikuoti, jeigu tokio identifikavimo reikia siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi nuostatų, reglamentuojančių muitinės procedūros, kuriai įforminti tos prekės buvo deklaruotos, atlikimo tvarką. Jei prekėms turi būti įforminama Sąjungos tranzito procedūra, išvykimo muitinės įstaiga užplombuoja prekių laikymo vietą, jeigu išvykimo muitinės įstaiga pripažino, kad transporto priemonė arba konteineris yra tinkami plombuoti, kitais atvejais – kiekvieną atskirą pakuotę (Komisijos 2015-11-24 įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 299 straipsnis).

Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatyta, kad pareiškėja 2017-01-02 pasirašė prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutartį Nr. 2017ZT0102-1 su 4WHEELS OU, pagal kurią pareiškėja įsipareigojo saugoti jai perduotas prekes muitinės sandėlyje, kurio kodas VA 0490, esančiame Sandėlių g. 38, Vilnius, veikiančiame pagal Vilniaus TM viršininko išduotą 2014-03-13 leidimą Nr. 14MS-17 (b. l. 29–32). Vegatek Trade Kft 2017-06-01 raštu pateikė paraišką 4WHEELS OU, prašydama iškrauti krovinį į UAB Žemės tinklas sandėlį, pakrauti krovinį, du nurodytus krovinius laikinai saugoti UAB „Žemės tinklas“, atstovauti Vegatek Trade Kft interesams, disponuoti kroviniu pagal užsakymą (b. l. 24).

Pagal deklaraciją LSD Nr. 17LTVR5000LS030CD2 laikinajam saugojimui, nustatyta, kad į pareiškėjos laikinojo saugojimo sandėlį, esantį adresu Sandėlio g. 38, iš transporto priemonės valstybiniai Nr. GT483/N2440 2017-06-07 buvo iškrautas pilnas krovinys, t. y. 33 prekės, 169 pakuotės, 12 976 kg (bruto masė) (b. l. 148). Byloje esantys rašytiniai dokumentai patvirtina, kad ginčo prekėms įforminta Sąjungos tranzito procedūra pagal tranzito dokumentą Nr. 17LTVR5000159847E237, ši procedūra įforminta užbaigus laikinąjį prekių saugojimą pagal deklaraciją laikinajam saugojimui Nr. 17LTVR5000LS030CD2, pagal kurią užfiksuotos iš laikino saugojimo vietos pakrautos prekės į transporto priemonę. Tranzito deklaracijoje užfiksuota, kad prekės pakrautos į transporto priemonę, valstybinis numeris HPR348/GE355, prekių kiekis – 33 prekės, 169 pakuotės, bendras bruto svoris 12 986 kg, uždėta plomba Nr. J850101 (b. l. 162–165). Taigi matyti, kad krovinys buvo vežamas į iškrovimo vietą Estijoje buvo užplombuotas, užfiksuotas prekių kiekis išvežimo metu atitiko deklaruotus duomenis. Vilniaus teritorinė muitinė, priėmusi muitinės deklaraciją, užplombavo krovinį, prieš išleisdama prekes, kad būtų užtikrinta, jog tolimesnis tranzitas bus vykdomas tinkamai. Estijos muitinės Mokesčių ir muitinės departamento 2017-06-14 skirtumų aktas patvirtina, kad deklaracijoje Nr. 17LTVR5000159847E237 buvo deklaruotos 169 vnt. pakuočių, bendras bruto svoris 12 976 kg, tuo tarpu po prekių iškrovimo, perskaičiavimo ir svėrimo paaiškėjo, kad prekių buvo 38 vnt. pakuočių, o bendras bruto svoris 9 383 kg (b. l. 188).

Apibendrinus nustatytas faktines aplinkybes, matyti, jog rašytiniai dokumentai bei paaiškinimai patvirtina, kad: 1) pareiškėja į laikinojo saugojimo sandėlį priėmė saugoti krovinį, kurį sudarė 33 prekės, 169 pakuotės, 12 976 kg (bruto masė); 2) nurodytų prekių kiekis ir svoris buvo pakrautas į transporto priemones, uždėta plomba; 3) atvykus į paskirties vietą nustatytas prekių trūkumas, nors plomba nepažeista. Kadangi transportavimo į muitinės paskirties vietą metu krovinio plomba nebuvo pažeista, darytina išvada, kad prekių trūkumas atsirado dar iki prekių užplombavimo. Tačiau pastebėtina, kad atsakovė visiškai netyrė aplinkybių, susijusių su galima prekių vežėjo atsakomybe nagrinėjamu atveju. Pažymėtina, kad prekių vežėja buvo ne pareiškėja (b. l. 41).

Teismas pastebi, kad prekės iš laikinojo sandėlio jas pakrovus nėra tiesiogiai išleidžiamos tolimesniam tranzitui, o prieš tai dar turi būti pateiktos paskirties muitinės įstaigai. Šiuo atveju sutiktina su pareiškėjos nurodoma aplinkybe, kad pakrovus prekes iš laikinojo sandėlio į vežėjo transporto priemonę, pareiškėja prekių kontrolę praranda. Vadovaujantis Komisijos 2015-11-24 įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 298 straipsnio 1 dalimi, prekės, kurioms įforminta Sąjungos tranzito procedūra, į paskirties muitinės įstaigą gabenamos ekonomiškai pagrįstu maršrutu. Taigi matyti, kad prekės, pakrautos iš laikinojo sandėlio gabenamos iki muitinės įstaigos, kurioje jos yra užplombuojamos. Pagal byloje esančią medžiagą, nustatyta, kad pareiškėjos laikinojo laikymo sandėlis yra adresu Sandėlių g. 38, Vilnius, tuo tarpu pagal viešai pateikiamus duomenis, Vilniaus TM krovinių postas „Paneriai“ yra adresu Kirtimų g. 47B, Vilnius (atstumas 5,5 km). Taigi prekės šiuo atstumu nuo laikinojo laikymo sandėlio iki muitinės įstaigos vežamos dar neužplombuotos, tokiame maršrute jos nėra papildomai prižiūrimos.

Pagal Kelių transporto kodekso 31 straipsnio 4 dalį, krovinio priėmimo vežti momentas, nuo kurio vežėjas laikomas atsakingu už krovinį, yra siejamas su krovinio priėmimu vežti pagal važtaraštį. Tuo tarpu CMR konvencijos 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra numatyta taisyklė, jog važtaraštis yra prima facie (liet. įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią) įrodymas, kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon, iki tol, kol bus įrodyta priešingai. Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatyta, kad pagal CM važtaraštį 2017-06-12 pilnas krovinys, kurį sudarė 12 976 kg bendras bruto svoris perėjo į vežėjo dispoziciją. Pažymėtina, kad nei Vilniaus TM, nei Muitinės departamentas netyrė aplinkybių ar dalis prekių galėjo būti prarasta vežimo iki muitinės įstaigos metu.

Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą bei aukščiau nurodytas teisės aktų nuostatas dėl galimos vežėjo atsakomybės, teismas akcentuoja, kad šiuo atveju preziumuoti muitinės operacijų vykdytojos – pareiškėjos, atsakomybės nėra pagrindo tol, kol nebus ištirtos aplinkybės susijusios su prekių vežimu. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja buvo muitinės operacijų vykdytoja, kuri priėmė krovinį laikinajame sandėlyje. Tačiau, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 3 dalimi, atsakomybė dėl netinkamai vykdytos muitinės operacijos gali tekti ir vežėjui, tačiau atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo šių aplinkybių nesiaiškino. Be to, muitinė išleido prekes iš krovinių posto, tai reiškia, kad ji buvo patikrinusi deklaracijoje pateiktus duomenis. Sutiktina su pareiškėjos išdėstyta pozicija, kad muitinė taip pat netyrė to, kokiomis aplinkybėmis krovinys buvo iškrautas, kas ir kur nuėmė plombą Estijos muitinės įstaigoje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ginčijamas Muitinės departamento 2018-06-13 įsakymas Nr. 1A-236 ir Vilniaus teritorinės muitinės 2018-04-03 sprendimas Nr. 18KP-16-234 priimti nevisapusiškai ištyrus faktines bylos aplinkybes, susijusias su ginčo muitinės operacijos vykdymu, todėl pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies, Muitinės departamento 2018-06-13 įsakymas Nr. 1A-236 ir Vilniaus teritorinės muitinės 2018-04-03 sprendimas Nr. 18KP-16-234 naikintini, o atsakovas įpareigojamas iš naujo įvertinti mokestinės prievolės muitinei atsiradimo aplinkybes ir išsamiai motyvuoti mokestinės prievolės pareiškėjai UAB „Žemės tinklas“ atsiradimo pagrindus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu, teismas

nusprendė:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Žemės tinklas“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Muitinės departamento 2018-06-13 įsakymą Nr. 1A-236 ir Vilniaus teritorinės muitinės 2018-04-03 sprendimą Nr. 18KP-16-234.

Įpareigoti Vilniaus teritorinę muitinę iš naujo įvertinti mokestinės prievolės muitinei atsiradimo aplinkybes ir išsamiai motyvuoti mokestinės prievolės pareiškėjai UAB „Žemės tinklas“ atsiradimo pagrindus.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Mefodija Povilaitienė