Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. M. (J. M.) atstovo advokato padėjėjo A. S. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2020 m. sausio 20 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atlieka J. M., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) ir 260 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė ir 1375,70 Eur konfiskavimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartimi 2011 m. vasario 25 d. nuosprendis pakeistas – laikyti, kad nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis 63 straipsnio 4 dalimi, paskirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2010 m. kovo 24 d., pabaiga – 2021 m. kovo 24 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. sausio 20 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam J. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu 59 kartus baustas drausmine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi tik nuo 2019 m. gruodžio mėn., jo nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė, taip pat egzistuoja kriminogeniniai veiksniai, darantys įtaką nuteistojo elgesiui. Komisija padarė išvadą, kad nuteistojo pažanga ir pastangos integruotis į visuomenė dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Komisija pažymėjo, jog nuteistasis per nustatytą laikotarpį neįvykdė Komisijos paskirtų rekomendacijų bei nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 1R-154 patvirtintus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos sudaromos iš ne mažiau kaip septynių narių ir sekretoriaus, kuris nėra komisijos narys (6 punktas). Komisija sudaroma iš vietos savivaldybės vykdomosios institucijos, vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovo (kai svarstomas nepilnamečio nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos), asociacijų, religinių bendruomenių ar bendrijų, švietimo įstaigos, Kalėjimų departamento, probacijos tarnybų, nuteistųjų socialinę reabilitaciją pataisos įstaigoje vykdančių ir kitų institucijų ar įstaigų atstovų, savanorių (7 punktas). Komisijos nariais paskirti Kalėjimų departamento, probacijos tarnybų, pataisos įstaigos atstovai negali sudaryti daugiau kaip 50 procentų visų komisijos narių. Nurodytų nuostatų 22 punkte nurodyta, jog komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai Komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nurodytos Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatos nebuvo pažeistos. Nagrinėjamu atveju, nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą svarstė daugiau negu pusė Komisijos narių. Nuteistojo atstovo nurodytas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų 8 punkto reikalavimas, jog Kalėjimų departamento, probacijos tarnybų, pataisos įstaigos atstovai negali sudaryti daugiau kaip 50 procentų visų komisijos narių, taikytinas Komisijos sudarymui, jos formavimui, o ne Komisijos sprendimų priėmimui, todėl atmestini nuteistojo atstovo teiginiai, jog lygtinio paleidimo klausimą nagrinėjo netinkamos sudėties komisija.

Pagal nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojančią BVK 157 straipsnio 1 dalies redakciją laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta medžiaga: Komisijos 2020 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam J. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo prašymas jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, protokolu, socialinio tyrimo išvada, išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus bei pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, darytina išvada, jog Komisijos 2020 m. sausio 20 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam J. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Teismas vertina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, anksčiau teistas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikaltimus, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis yra vartojęs narkotines medžiagas, pataisos įstaigoje 3 kartus baustas drausmine tvarka už psichotropinį apsvaigimą. Pats nuteistasis save vertina labiau iš teigiamos pusės, neigiamų būdo bruožų įvardinti negeba. Jis kartoja tas pačias klaidas, nes priimdamas sprendimus neįvertina ankstesnio patyrimo, nesugeba rasti jokių alternatyvų, neapgalvoja savo veiksmų pasekmių. Nuteistasis yra linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu. Socialinio tyrimo išvadoje bei išvadoje apie nuteistojo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimą nurodyta, kad nuteistasis neįvykdė Komisijos rekomendacijų, nes buvo baustas drausmine tvarka. Pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus nustatyta, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu 59 kartus baustas drausmine tvarka už įstaigos administracijos nurodymų nevykdymą, uždraustų daiktų laikymą bei įsigijimą, atsisakymą gyventi paskirtuose būriuose, psichotropinių medžiagų vartojimą, nustatytos dienotvarkės nesilaikymą. Nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi tik nuo 2019 m. lapkričio 22 d. Pagal „OASys“ metodiką nuteistajam nustatyta vidutinė – 65 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 38 balai, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus; gyvenimo stilius ir draugai; piktnaudžiavimas narkotikais; emocinė gerovė; mąstymas ir elgesys; nuostatos.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis J. M. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, nes nuteistasis 59 kartus baustas drausmine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi tik nuo 2019 m. lapkričio 22 d., jo nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė, išlieka nuteistojo nusikalstamam elgesiui įtaką darantys kriminogeniniai veiksniai, todėl spręstina, kad nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos ir negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Remiantis tuo, nuteistojo atstovo skundas dėl Komisijos 2020 m. sausio 20 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 164 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 bei 7 dalimis, teismas

nutaria:

nuteistojo J. M. atstovo advokato padėjėjo A. S. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2020 m. sausio 20 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.