Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo D. G. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo D. G. prašymas dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės paskyrimo teisėtumo ir jos sumažinimo.

Teisėjas, susipažinęs su skundui nagrinėti pateikta bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu penkeriems metams šešiem mėnesiams;

- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (dėl nusikalstamos veikos padarytos nuo 2010 m. vasario 5 d. iki 2010 m. vasario 7 d.) – laisvės atėmimu devyneriems metams šešiem mėnesiams;

- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (dėl nusikalstamos veikos padarytos 2010 m. kovo 5 d.) – laisvės atėmimu dešimčiai metų;

- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – (dėl nusikalstamos veikos padarytos 2010 m. kovo 24 d.) – laisvės atėmimu trylikai metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir D. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas keturiolikai metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (dėl nusikalstamos veikos padarytos 2010 m. vasario 5 – 7 d.), subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir D. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vienuolikai metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Kitos Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 25 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 23 d. nutarties dalys paliktos nepakeistos.

Nuteistasis D. G. 2016 m. balandžio 25 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydamas peržiūrėti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyta maksimali laisvės atėmimo bausmė yra dešimt metų, todėl jam paskirta laisvės atėmimo bausmė viršija šio straipsnio sankciją.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. G. skundas atmestinas.

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 361 straipsnio 1 dalį, teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė.

Remiantis bylos medžiaga matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 25 d. nuosprendžiu D. G. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už keturių nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje, BK 260 straipsnio 2 dalyje (dėl nusikalstamos veikos padarytos nuo 2010 m. vasario 5 d. iki 2010 m. vasario 7 d.), BK 260 straipsnio 2 dalyje (dėl nusikalstamos veikos padarytos 2010 m. kovo 5 d.), BK 260 straipsnio 3 dalyje (dėl nusikalstamos veikos padarytos 2010 m. kovo 24 d.), padarymą. Iš šio nuosprendžio turinio matyti, kad Vilniaus apygardos teismas skirdamas nuteistajam D. G. bausmes įvertino ir atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltės formą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, bendrininkavimo formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę (baustas administracine tvarka, bedarbis) ir už kiekvieną iš jo padarytų veikų, skyrė laisvės atėmimo bausmes, savo dydžiu nežymiai didesnes kaip straipsnio sankcijoje už jo padarytus nusikaltimus numatytos bausmės vidurkiui, o bendrindamas bausmes, taikė dalinį bausmių sudėjimo būdą.

Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. kovo 23 d. nutartimi šį Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 25 d. nuosprendį paliko nepakeistą. Tačiau šią aptariamą baudžiamąją bylą išnagrinėjus kasacine tvarka, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. lapkričio 6 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 25 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 23 d. nutarties dalį, kurioje D. G. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (dėl nusikalstamos veikos padarytos 2010 m. kovo 5 d.), pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (dėl nusikalstamos veikos padarytos 2010 m. kovo 24 d.) ir šią bylos dalį nutraukė. Taip pat vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (dėl nusikalstamos veikos padarytos 2010 m. vasario 5 – 7 d.), subendrino dalinio sudėjimo būdu ir D. G. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vienuolikai metų.

Pažymėtina, kad taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, numatytą BK 63 straipsnio 4 dalyje, įstatymas nereglamentuoja, kokią paskirtos švelnesnės bausmės dalį teismas privalo pridėti prie griežtesnės bausmės, tokiu atveju turi būti laikomasi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir principų, numatytų BK VIII skyriuje. Tačiau Apeliacinis teismas atkreipia nuteistojo D. G. dėmesį į tai, kad kasacine tvarka išnagrinėjus bylą ir priėmus procesinį sprendimą, laikoma, jog baudžiamoji byla yra baigta ir priimta nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo momento, ji yra galutinė, neskundžiama ir turi būti vykdoma. Todėl kvestionuoti kasacinio teismo priimtą procesinį sprendimą dėl jo teisėtumo (t. y. šiuo atveju dėl paskirtos galutinės subendrintos bausmės nuteistajam D. G.), neturi kompetencijos ne tik asmuo, kurio atžvilgiu toks sprendimas yra priimtas, bet ir nė vienas žemesnės instancijos teismas.

Be to, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 25 d. nuosprendžiu paskirtas D. G. bausmes pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (laisvės atėmimas penkeriems metams šešiem mėnesiams) ir pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (dėl nusikalstamos veikos padarytos 2010 m. vasario 5 – 7 d.) (laisvės atėmimas devyneriems metams šešiem mėnesiams), papildomai sušvelninti negalima, nes tokiu atveju būtų pakeista įsiteisėjusiojo nuosprendžio esmė bei paneigta kasacinės instancijos paskirtis ir tokio proceso tikslas.

Apeliacinio teismo vertinimu, nuteistojo D. G. nuomonė dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 25 d. nuosprendžiu paskirto neteisingo bausmės dydžio pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, yra subjektyvi ir nesudaro jokio pagrindo naikinti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartį.

Todėl nuteistojo D. G. skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartis teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo D. G. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.