Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui N. Š. dėl laukinei gyvūnijai padarytos žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu. Paaiškino, kad briedis yra retas gyvūnas, išduodama mažai leidimų juos sumedžioti. Nurodė, kad nesutinka, jog žalos dydis būtų sumažintas, kadangi jo apskaičiavimo tvarką numato teisės aktai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2015 m. lapkričio 7 d., 12.00 val., (duomenys neskelbtini) medžioklės su medžioklės klubu „(duomenys neskelbtini)” metu neteisėtai, neturėdamas licencijos briedžio patinui sumedžioti, nušovė antrametį briedį. Dėl šių veiksmų atsakovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 straipsnio 6 dalį: Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-02-15 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.3.-9-204/2016 atsakovas pripažintas kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 straipsnio 6 dalyje, ir jam, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, paskirta 500 Eur bauda, neatimant teisės medžioti ir nekonfiskuojant ginklo. Ieškovas, remdamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. D1-695 patvirtinta Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodika (su vėlesniais pakeitimais), paskaičiavo laukinei gyvūnijai padarytos žalos dydį, kuris sudaro 5571,93 Eur.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad kai žala padaroma aplinkai, Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę persipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-01-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014; 2014-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2014). Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Kaltė yra preziumuojama. Žalos dydis, kaip ir žalos faktas, nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, jos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-01-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014; 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).

Nagrinėjamu atveju atsakovas, esant išduotai licencijai briedžio patelei sumedžioti, 2015 m. lapkričio 7 d., 12.00 val., (duomenys neskelbtini) medžioklės su medžioklės klubu „(duomenys neskelbtini)” metu nušovė antrametį briedžio patiną, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių 28 punkto reikalavimus, numatančius, jog licencija briedžio patinui sumedžioti arba Licencija tauriojo elnio patinui sumedžioti gali būti panaudota sumedžioti atitinkamai briedžio jauniklį iki vienerių metų arba tauriojo elnio jauniklį iki vienerių metų. Už šiuos veiksmus atsakovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, įsiteisėjusiu Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-02-15 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.3.-9-204/2016 pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 straipsnio 6 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda. Taigi, pažeidimo faktas ir atsakovo kaltė nustatyti 2016-02-15 Šilutės rajono apylinkės teismo nutarimu, ir laikytini prejudiciniu faktu (CPK 182 str. 2 p.). Neteisėtų veiksmų ir kaltės dėl briedžio patino sumedžiojimo, neturint tam licencijos, ko pasekoje aplinkai buvo padaryta žala, neginčija ir atsakovas (CPK 187 str.). Pagal LR Aplinkos apsaugos įstatymo 9 str. piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Pagal LR Laukinės gyvūnijos įstatymo 22 str. 1 d. fiziniai ir juridiniai asmenys privalo atlyginti laukinei gyvūnijai padarytą žalą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, spręstina, kad yra visos sąlygos atsakovo deliktinei atsakomybei konstatuoti (CK 6.246 - 6.249 str.). Byloje ginčas iš esmės kilo dėl atlygintinos žalos dydžio.

Padarytos žalos gamtai atlyginimas, atsižvelgiant į viešo intereso buvimą, yra formalizuotas, o jos nustatymas yra sureguliuotas norminiais teisės aktais. Ieškovas, apskaičiuodamas laukinei gyvūnijai padarytos žalos dydį, rėmėsi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. D1-695 patvirtinta Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodika (su vėlesniais pakeitimais) ir žalos dydį nustatė pagal joje nustatytus kriterijus bei dydžius. Pagal minėtos metodikos 6.1. punktą sunaikinto briedžio patino bazinis tarifas yra 5070 Eur, taip pat pritaikytas aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių indeksavimo koeficientas, kuris skelbiamas Aplinkos ministerijos interneto svetainėje www.am.lt rubrikoje „Aplinkosauginiai mokesčiai ir su jais susijusios programos“, porubrikėje „Indeksavimo koeficientai“ (žala laukinėms gyvūnų rūšių ištekliams 2015 metais indeksuojama koeficientu 1,099), o apskaičiuota žala sudaro 5571,93 Eur.

Atsakovas prašo sumažinti atlygintinos žalos dydį iki 835,65 Eur, remiantis šiais motyvais: 1) briedžio patiną nušovė netyčia, apsirikęs, jog tai briedžio patelė, ir šias aplinkybes įvertino Šilutės rajono apylinkės teismas, skyręs švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudą; 2) dėl sunkios atsakovo ir jo šeimos finansinės padėties.

CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų - visiško nuostolių atlyginimo principas. CK 6.251 straipsnio 2 dalyje nustatyta teismo teisė, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Ši teisės norma gali būti taikoma tiek sutartinės, tiek ir deliktinės atsakomybės atveju. Ji leidžia teismui įgyvendinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus tais atvejais, kai visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas sukeltų atsakovui arba kitiems asmenims labai sunkių padarinių, todėl visiškas nuostolių atlyginimas pažeistų šiuos principus. Nuo visiško nuostolių atlyginimo principo gali būti nukrypta ir CK 6.282 straipsnio pagrindu, atsižvelgiant į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį (CK 6.282 str. 3 d.). Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką nuostolių (žalos) atlyginimo mažinimas, kaip vieno iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo – išimtis, turi būti taikomas labai atsargiai ir tik tais atvejais, kai byloje konstatuotos jos taikymo sąlygos, ir sąžiningumas, protingumas ir teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; kt.).

Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė teismui įrodymus, kad jam su sutuoktine nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto, tačiau iš šio turto atsakovas pajamų negauna, jis naudojamas atsakovo ir jo šeimos narių asmeninių, minimalių poreikių tenkinimui. Atsakovo sutuoktinė nedirba, registruota Darbo biržoje, o atsakovo gaunamos pajamos sudaro apie 260 Eur. Priteistina suma padarytai žalai atlyginti (5571,93 Eur) pagal atsakovo gaunamas pajamas, iš kurių jis vienas išlaiko šeimos ūkį, neabejotinai yra laikytina didele - atsakovas pagal byloje esančius duomenis neturi pakankamai pajamų, iš kurių galėtų realiai atlygintini tokio dydžio nuostolius. Akivaizdu, kad priteisus visą nuostolių sumą itin neigiamas ir nepriimtinai sunkias pasekmes patirs ne tik pats atsakovas, tačiau ir jo šeima, kurią jis vienas išlaiko. Teisingumo principas reikalauja paisyti ir kalto asmens interesų, t. y. to, kad jam liktų nors minimalių socialiai ir ekonomiškai oraus gyvenimo perspektyvų, kad jam taikomos priemonės neįstumtų jo į ekonomiškai beviltišką situaciją. Be to, kaip minėta, svarbus yra ir priteistos sumos realumas, t. y. ar dėl žalos kaltas asmuo galės realiai ir bus suinteresuotas kuo greičiau ją atlyginti. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, atsižvelgiant į civilinės atsakomybės prigimtį, kad turtinė žala laukinei gyvūnijai yra kilusi iš atsakovo neteisėtų veiksmų, kuomet jis panaudojo ginklą, nebūdamas neabejotinai įsitikinęs dėl objekto (nurodo, kad per ausis nematė briedžio ragų, nors tokiu atveju, neįsitikinęs dėl ragų (ne)buvimo, šauti negalėjo, administracinio teisės pažeidimo byloje teismo taip pat konstatuota, kad briedžio ragus buvo galima pamatyti), bei įvertinant, kad visiškas nuostolių atlyginimas šiuo atveju atsakovui sukeltų neproporcingai sunkias pasekmes, teismas sprendžia, kad išdėstytų aplinkybių pagrindu yra pagrindas, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais bei CK 6.251 straipsnio 2 dalimi, 6.282 straipsnio 3 dalimi, mažinti iš atsakovo priteistinos žalos atlyginimą 50 procentų, priteisiant ieškovui iš atsakovo 2785,97 Eur žalos atlyginimui. Teismo vertinimu didesnis žalos dydžio sumažinimas paneigs iš Konstitucijos 54 straipsnio kylantį imperatyvą visiems Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems asmenims susilaikyti nuo tokių veiksmų, kuriais būtų daroma žala < > gyvūnijai, sumenkins įstatymų leidėjo nustatytą atsakomybę už veiksmus, kuriais daroma žala natūraliai gamtinei aplinkai, jos objektams. Laikytina, kad per pusę mažesnės reikalaujamos atlyginti turtinės žalos priteisimas yra adekvatus, proporcingas ir protingas nustatytoms aplinkybėms.

CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimo daliai. Šalys duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos nepriteistinos.

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovui esant atleistam nuo žyminio mokesčio mokėjimo iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 63,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 83 str. 1 d. 10 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo N. Š. 2785,97 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 2785,97 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016-07-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo N. Š. 63,00 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai (įmokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.