Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.1; 1.1.4.5.2; 1.1.8.1.1; 1.2.23.1.2; 1.1.23.2.2.2; 2.1.7.2; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.2; 2.1.7.4.4; 2.1.14; 2.3.6.5; 2.4.6.4.3 (S)

2022 m. gruodžio 15 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus, Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Šiukštos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. L. ir nuteistojo G. Ž. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 21 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams;

– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų;

– pagal BK 300 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1–2 dalimis ir 5 dalies 1–2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir T. L. paskirta galutinė subendrinta 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į nuteistajam paskirtos bausmės laiką įskaitytas jo laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2020 m. lapkričio 24 d. iki 2022 m. balandžio 14 d.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1–3 dalimis, kaip nusikalstamos veikos priemonę, nuspręsta konfiskuoti T. L. automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

– pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

– pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 30 (trisdešimties) parų areštu;

– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1–2 dalimis ir 5 dalies 1–2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir G. Ž. paskirta galutinė subendrinta 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į nuteistajam paskirtos bausmės laiką įskaitytas jo laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2020 m. lapkričio 25 d. iki 2022 m. balandžio 14 d.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

G. Ž. pinigams – 722,20 Eur (septyniems šimtams dvidešimt dviem eurams ir dvidešimčiai centų) taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti ir minėtus pinigus grąžinti G. Ž. ar jo įgaliotam asmeniui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. T. L. ir G. Ž. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį bei BK 21 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį nuteisti už tai, kad veikdami organizuotoje grupėje, neteisėtai disponavo labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu ir rengėsi jį kontrabandos būdu gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o būtent:

1.1. nuo 2020 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. lapkričio 24 d., T. L. kartu su G. Ž. susibūrę į organizuotą grupę, tikslu vykdyti labai sunkius ir sunkius nusikaltimus – labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų gaminimą, laikymą, gabenimą į užsienio valstybes kontrabandos būdu ir jų realizavimą, sukūrę nusikalstamos veikos planą ir pasiskirstę vaidmenimis, pagal kurį G. Ž. turėjo surasti ir suteikti patalpas psichotropinių medžiagų gaminimui, bendrai užsiimti jų gaminimu, T. L. surasti realizavimo kelius, kartu organizuoti jų gabenimą kontrabanda per Lietuvos Respublikos sieną į užsienio valstybes, o gautas pajamas pasidalinti tarpusavyje bei, vykdant nusikalstamas veikas pagal iš anksto sugalvotą ir aptartą planą, G. Ž. suteikus patalpas – G. Ž. mamai A. Ž. priklausančios sodybos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), ūkinius pastatus, tikslu neteisėtai juose gaminti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino, T. L. kartu su G. Ž., laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio tiksliau nenustatytos dienos iki ne vėliau kaip 2020 m. lapkričio 24 d. šiuose ūkiniuose pastatuose neteisėtai pagamino labai didelį kiekį – 5 742,125 g psichotropinės medžiagos – amfetamino.

1.2. Vykdydamas jam pavestą užduotį, T. L. 2020 m. rugsėjo mėn. pabaigoje, tiksliai nenustatytą dieną įgijo automobilį „Volvo V70“ su (duomenys neskelbtini) Karalystės valstybiniais Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir „Volvo V70“), siekdamas neteisėtai kontrabandos būdu juo gabenti pagamintą psichotropinę medžiagą – amfetaminą į Estijos Respubliką, po ko šį automobilį konspiracijos tikslais laikė asmens, nesusijusio su vykdoma nusikalstama veika – J. S. sodyboje (duomenys neskelbtini).

1.3. Po ko, tęsiant nusikalstamus veiksmus, 2020 m. lapkričio 24 d., T. L. į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), atgabeno automobilį „Volvo V70“, bei, vykdydamas sutartą užduotį ir veikdamas kartu su G. Ž., dalį neteisėtai pagamintos psichotropinės medžiagos – amfetamino, t. y. 1 704,645 g, 2020 m. lapkričio 24 d. nuo 12.30 val. iki 15.20 val. paslėpė toje pačioje sodyboje buvusio automobilio „Volvo V70“, kuro bako talpykloje, siekdamas išgabenti jį į Estijos Respubliką. Tęsiant nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, šį labai didelį kiekį amfetamino, T. L., vykdamas jam pavestą užduotį, apie 15.20 val. išgabeno tuo pačiu automobiliu iš sodybos, o G. Ž. lydėjo T. L. vairuojamą automobilį iki (duomenys neskelbtini). Po ko, tą pačią dieną apie 19.30 val., vykdydamas aptartą nusikalstamos veikos planą, T. L. iš (duomenys neskelbtini) toliau tuo pačiu automobiliu gabeno per Lietuvos Respublikos teritoriją link Latvijos Respublikos siekdamas šias psichotropines medžiagas pergabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Latvijos Respubliką, o vėliau ir į Estijos Respubliką, tačiau (duomenys neskelbtini) T. L. vairuojamą automobilį „Volvo V70“, 21.53 val., ties (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotimi sustabdžius policijos pareigūnams, 2020 m. lapkričio 25 d., 01.00 val., automobilio kuro bako talpykloje buvo rasti ir paimti 15 vnt. po 500 ml talpos plastikiniai buteliukai (nuosprendyje padaryta aiški techninio pobūdžio klaida, nurodant, kad automobilio bako kuro talpoje buvo rasta 15 buteliukų, kurių kiekvieno talpa buvo po „500 l”, t. y. 500 litrų, o ne mililitrų) su juose esančiu labai dideliu – 1 704,645 g psichotropinės medžiagos – amfetamino kiekiu, o likusį labai didelį kiekį – 4 037,48 g neteisėtai pagamintos psichotropinės medžiagos – amfetamino, T. L. kartu su G. Ž. laikė sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), ūkiniuose pastatuose iki kol 2020 m. lapkričio 25 d. 9.51 val. apžiūros metu šį neteisėtai laikomą labai didelį psichotropinės medžiagos – amfetamino kiekį surado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. T. L. pagal BK 300 straipsnio 2 dalį nuteistas ir už tai, kad nuo tiksliai nenustatytos datos, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. lapkričio 25 d., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė žinomai netikrą (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. liepos 5 d. išduotą A. I., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, su jame esančia jo (T. L.) nuotrauka, atspausdintą ne pagal tokių dokumentų blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. atspausdintą termosublimaciniu spausdintuvu ir trafaretine spauda, kol šį netikrą vairuotojo pažymėjimą 2020 m. lapkričio 25 d. 03.30 val. kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

3. G. Ž. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nuteistas ir už tai, kad laikė nedidelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jas platinti, o būtent: nuo tiksliai nenustatytos datos, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. lapkričio 25 d., jo mamai A. Ž. priklausančioje sodyboje (duomenys neskelbtini), esančiame gyvenamajame name, neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, laikė nedidelį kiekį – 1,748 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžemines dalis), kol 2020 m. lapkričio 25 d. 06.50 val., kratos metu šias neteisėtai laikomas narkotines medžiagas surado ir paėmė policijos pareigūnai bei nuo tiksliai nenustatytos datos, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. lapkričio 25 d. neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, laikė nedidelį kiekį – 0,003 g psichotropinės medžiagos – alprazolamo, kol tą pačią dieną 09.23 val., asmens kratos metu, šią neteisėtai laikomą psichotropinę medžiagą, surado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinių skundų argumentai bei proceso dalyvių prašymai

4. Nuteistasis T. L. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendį pakeisti: jį išteisinti dėl BK 21 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo; konstatuoti, jog BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką, jis padarė ne organizuotoje grupėje; pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, jam paskirti švelnesnes bausmes už BK 260 straipsnio 3 dalyje bei BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą.

4.1. Apeliantas nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria jis nuteistas už rengimąsi organizuota grupe daryti psichotropinių medžiagų kontrabandą. Anot nuteistojo, teismas nepagrįstai netenkino prašymų ištirti jo ir liudytojo M. Ž. sulaikymo metu paimtų telefonų „Samsung A40“ navigacinius duomenis bei išreikalauti šių telefonų telekomunikacinių įvykių išklotines; byloje apklaustų liudytojų parodymus vertino kaltinimui naudinga linkme, o kitų, jo prašytų iškviesti ir apklausti liudytojų, į teisiamąjį posėdį neiškvietė ir neapklausė; posėdyje neištyrė (neperklausė) kriminalinės žvalgybos tyrimo metu slapta užfiksuotų ir abejonių keliančių pokalbių, vykusių jo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Nuteistojo teigimu, minėtos priežastys lėmė, jog jo atžvilgiu buvo nepagrįstai pritaikytos BK 21 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 3 dalies ir 199 straipsnio 4 dalies nuostatos.

4.2. T. L. teigia, jog kaltinimas dėl rengimosi daryti psichotropinių medžiagų kontrabandą turint tikslą jas nugabenti iki Estijos Respublikos yra nepagrįstas jokiais faktiniais bylos duomenimis. Nuteistojo teigimu, inkriminuojamų įvykių metu jis su savimi neturėjo jokių asmens dokumentų (tai patvirtina byloje esančios nuotraukos), taigi kyla klausimas kaip be jų jis apskritai galėjo nuvykti į Estiją. Be to, jis buvo apsirengęs apiplyšusiais drabužiais, kurie netinkami tokiai ilgai kelionei ir su savimi turėjo tik 30 Eur, kurių niekaip neužtenka nuvykti iki (duomenys neskelbtini). G. Ž. vardu apdraustas jo vairuotas automobilis turėjo būti išardytas (duomenys neskelbtini) arba kažkur šalia šio miesto. Nuteistasis pažymi ir tai, kad jis su automobiliu buvo sulaikytas Lietuvoje, (duomenys neskelbtini). Šis miestelis nuo planuotos psichotropinių medžiagų perdavimo vietos – kelio (duomenys neskelbtini) buvo nutolęs 15 – 16 km atstumu, o nuo valstybinės sienos – daugiau nei 40 km atstumu. Minėtame automobilyje pareigūnai nerado automobilio pirkimo – pardavimo sutarties, kuri, ruošiantis jį parduoti atitinkamam Estijos Respublikos piliečiui ar kitam asmeniui, buvo būtina. Apeliantas pažymi, kad automobilis „Volvo V70“ buvo su nupieštais valstybiniais numeriais, kurių galiojimas buvo seniai pasibaigęs. Taigi visiškai nelogiška pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis, esant karantino apribojimams, tokiu automobiliu būtų galėjęs kirsti Lietuvos – Latvijos, o vėliau ir Latvijos – Estijos valstybines sienas, kur veikia valstybinių numerių skaitytuvai. Šiuo atveju, teismas taip pat ignoravo ir liudytojo J. S. parodymus apie tai, kad minėtas automobilis buvo blogos techninės būklės ir jį reikėjo remontuoti bei liudytojos A. S. paminėtą aplinkybę, kad šis automobilis net neužsikurdavo, kas paneigia teismo išvadą, jog šis automobilis buvo paruoštas kontrabandai. Apibendrindamas visa tai, nuteistasis teigia, kad jei iš tiesų būtų planavęs minėtu automobiliu vykti į Estiją, būtų daug geriau pasiruošęs šiai kelionei.

4.3. Nuteistasis teigia, kad, nepaisant teiktų prašymų, pirmosios instancijos teisme nebuvo ištirti įvykio dieną pas jį ir M. Ž. rastų telefonų „Samsung A40“ (du tos pačios serijos telefonai) navigaciniai duomenys ir jo (T. L.) telefono telekomunikacinių įvykių išklotinės. Anot T. L., šių veiksmų atlikimas gali lemti jo išteisinimą dėl rengimosi daryti kontrabandą. Skunde nurodoma, kad įvykio metu jis važiavo automobiliu „Volvo V70“, o kelionės metu automobiliu „Toyota Prius“ jį lydėjo M. Ž., kuriam davė naudoti telefoną „Samsung A40“ su išankstinio mokėjimo kortele. Nuteistojo teigimu, teismas byloje vadovavosi tik liudytojo M. Ž. parodymais apie tai, kad jie vyko į Estiją parduoti automobilį. T. L. teigia M. Ž. melagingai nurodęs, jog jie vyksta Estiją, kur nuteistasis dažnai lankydavosi, manydamas, kad toks kelionės tikslas niekam nesukels įtarimų, nes žinojo, kad jei pasakys M. Ž. tikrąjį kelionės tikslą, jis gali prasitarti kitiems. Dėl tos pačios priežasties jis M. Ž. liepė dėl karantino situacijos namuose palikti savąjį telefoną ir jam parūpino kitą. Šiame kontekste apeliantas pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teisme prokurorė nuolat akcentavo, kad nuteistieji aktyviai naudojo konspiraciją. Visgi, kai jis teisme paaiškino, kad M. Ž. konspiraciniais tikslais pamelavo apie kelionę į Estiją, teismas šios aplinkybės nebelaikė konspiracine, o pripažino kaip pagrindžiančią jo kaltę dėl rengimosi padaryti kontrabandą. Nuteistojo teigimu, minėtą jo poziciją byloje patvirtina teismo tinkamai neįvertinti nuteistojo G. Ž. parodymai bei faktas, kad jis įvykio metu telefonu žmonai R. L. nurodė, kad yra namuose ir geria naminę, dėl ko ji vėliau jam priekaištavo. Pasak nuteistojo, jis ir M. Ž. kelionės metu buvo sustoję degalinėje „K“ esančioje netoli (duomenys neskelbtini), kur nuteistasis jų abiejų telefonuose nustatė maršrutą važiuoti į konkrečią vietą Lietuvoje. Nuteistojo teigimu, jo ir M. Ž. telefonų navigacinių duomenų bei jo (T. L.) telefone užfiksuotų telekomunikacinių įvykių (aktualus jo pokalbis su žmona) patikrinimas paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadą apie važiavimą į užsienį. Atsižvelgdamas į tai, apeliantas prašo ištirti pas M. Ž. automobilyje „Toyota Prius“ rastą telefoną „Samsung A40“ ir tokios pat firmos pas jį rastą telefoną bei apklausti jo žmoną dėl įvykio dieną tarp jų vykusio pokalbio. Apelianto teigimu, abu minėti telefonai byloje įvardinti kaip ištirti, tačiau jų duomenys dėl nežinomų priežasčių teismui nebuvo pateikti.

4.4. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad veiką, susijusią su neteisėtu disponavimu labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu, jis padarė veikdamas organizuota grupe su G. Ž. bei D. M., kurio atžvilgiu byla buvo išskirta.

4.4.1. Pirmiausia, T. L. teigia, kad jo atžvilgiu 2 metus buvo taikomos slapto pobūdžio procesinės prievartos priemonės (pvz., slaptas sekimas, elektroninių ryšių kontrolė ir pan.) ir per šį laiką buvo užfiksuotas tik vienas jo susitikimas su D. M. 2020 m. rugsėjo 28 d. bei vienas jų pokalbis apie stiklainiuko įsigijimą. Teisme jis nuosekliai aiškino, kad D. M. pas jį atvažiuodavo nusipirkti iš Estijos parvežtų ikrų, kuriuos jis su žmona perdėdavo į stiklainiukus. Jo ir D. M. nesiejo jokie kitokie santykiai – jis D. M. nepažinojo ir jie nebuvo draugai. Nuteistajam neaišku, kodėl apygardos teismas, atlikęs detalią jo apklausą ir iš pažiūros supratęs šių santykių pobūdį, vėliau pakeitė savo poziciją ir visgi pripažino jį veikus organizuota grupe su D. M.

4.4.2. Apeliantas teigia, kad slapto pobūdžio procesinėmis prievartos priemonėmis byloje nėra užfiksuota, kad jis tarėsi susitikti su G. Ž. 2020 m. lapkričio 24 d. ar likus 3 dienoms iki minėto įvykio. Nuteistojo teigimu, tai rodo, kad disponuoti psichotropinėmis medžiagomis jis rengėsi vienas. Nuteistasis teigia, kad G. Ž. davė M. Ž. mašiną, kad šis galėtų važiuoti į (duomenys neskelbtini). Jo ir nuteistojo G. Ž. ryšio darant bendrą nusikalstamą veiką nepatvirtina ir aplinkybė, kad automobilis „Volvo V70“ buvo apdraustas G. Ž. vardu, nes taip buvo padaryta iš skubėjimo, pamiršus dokumentus ir užstrigus vienam iš draudimo terminalų. Anot T. L., byloje šiuo aspektu teismas nepagrįstai vadovavosi nuteistojo G. Ž. motinos liudytojos A. Ž. tyrimo metu duotais parodymais apie tai, kad įvykio dieną jos sūnus visąlaik vaikščiojo kartu su juo (T. L.) ir aplinkybe, kad ši liudytoja nenurodė, kad įvykio dieną jos sūnus sirgo. Apelianto teigimu, A. Ž. neapklausus teisme, liko nepašalintos abejonės dėl tokių jos parodymų patikimumo. Todėl apeliacinės instancijos teismo jis prašo posėdyje pakartotinai apklausti šią liudytoją, jai užduodant klausimus apie tai, kodėl jos sūnus įvykio dieną išvyko į (duomenys neskelbtini) bei kokia buvo sūnaus sveikata. Anot nuteistojo, jei G. Ž. su juo būtų veikęs organizuotoje grupėje, kartu gaminęs amfetaminą ir įvykio dieną būtų nesirgęs, neaišku, kam jam (T. L.) savo tikslų įgyvendinimui apskritai būtų buvęs reikalingas M. Ž. ir iš anksto išsinuomoti telefonai. Tokiu atveju G. Ž. jį būtų palydėjęs iki (duomenys neskelbtini) ir parvežęs atgal su pinigais. Apeliantas pažymi, kad ant G. Ž. drabužių nebuvo rasta amfetamino mikrodulkių, nors ant kitų garaže buvusių daiktų ir jo (T. L.) drabužių tokių dulkių buvo rasta. Tai rodo, kad G. Ž. neprisidėjo prie amfetamino gamybos.

4.4.3. Šioms aplinkybėms išsiaiškinti apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra tikslinga apklausti ir J. J., kuris paaiškintų jo (T. L.) ir G. Ž. pokalbių turinį. Šio liudytojo parodymai patvirtintų aplinkybę, jog nuteistieji aptarinėjo cigarečių, o ne narkotikų pardavinėjimą. Nuteistasis teigia, jog apeliacinės instancijos teisme taip pat būtina perklausyti kriminalinės žvalgybos metu slapta užfiksuotus pokalbius, vykusius jo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini).

4.5. Apeliantas teigia, jog dėl BK 260 straipsnio 3 dalyje ir BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų savo kaltę pripažino iškart po sulaikymo. Jo teigimu, pareigūnai užėję į garažą nerado jame paslėptų buteliukų, tačiau jis pats juos parodė. Taip pat nurodo, jog pats kreipėsi į policiją ir padavė savo rūbus, ant kurių buvo rastos amfetamino mikrodulkės. T. L. teigimu, jis pripažino kaltę ir dėl dokumentų klastojimo bei paaiškino visas su tuo susijusias aplinkybes. Tačiau, apelianto teigimu, teismas ignoravo jo prisipažinimo faktą ir jam paskyrė jo padarytų veikų pavojingumui neproporcingas bausmes. Todėl nuteistasis prašo įvertinti jo prisipažinimą ir skiriant bausmes pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

5. Nuteistojo G. Ž. gynėjas advokatas R. Girdziušas apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendį pakeisti ir G. Ž. išteisinti dėl BK 21 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 4 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje bei BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo.

5.1. Anot gynėjo, apkaltinamasis nuosprendis jo ginamąjį pripažįstant kaltu padarius BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką buvo priimtas baudžiamojo proceso metu neišnaudojus visų galimybių siekiant nustatyti visas teisingo nuosprendžio priėmimui svarbias aplinkybes.

5.1.1. Apelianto teigimu, teismas nagrinėjamoje byloje neišsiaiškino ar G. Ž. iš tiesų neteisėtai laikė nedidelį psichotropinės medžiagos – alprazolamo kiekį. Pasak gynėjo, ši medžiaga yra sudėtinė receptinių vaistų „Xanax“ dalis, o G. Ž. jau ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad šiuos vaistus įsigijo turėdamas receptą po jam atliktos kelio operacijos. Anot gynėjo, iš skundžiamo nuosprendžio turinio galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių dėl to, kad tokia operacija buvo atlikta, tačiau jis nedėjo jokių pastangų išsiaiškinti ar po operacijos G. Ž. buvo paskirti kokie nors savo sudėtyje alprazolamo turintys vaistai. Nuteistojo gynėjo teigimu, pabaigus ikiteisminį tyrimą, pareigūnų ir prokuroro buvo prašoma tyrimą papildyti ir pasidomėti kokioje įstaigoje G. Ž. buvo atlikta kelio operacija ir ar po to jam buvo paskirti vaistai su veikliąja medžiaga alprazolamu, tačiau toks prašymas buvo atmestas. Pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik iš VĮ „R“ ir VšĮ „P“ gautomis pažymomis apie tai, kad tokios informacijos nėra, nors, šiuo klausimu buvo ir vis dar yra tikslinga kreiptis į G. Ž. šeimos gydytoją, kuris galėtų pateikti informaciją, kad G. Ž. psichotropinę medžiagą – alprazolamą laikė teisėtai.

5.1.2. Be to, apelianto teigimu, G. Ž. veiksmuose nenustatyti ir BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvieji požymiai, be kita ko, veikimas tiesiogine tyčia. Vaistai „Xanax“ buvo rasti G. Ž. kratos metu, kas rodo, jog jis minėtus vaistus pasiėmė su savimi negalėdamas nežinoti, kad policijos komisariate bus apieškomas. Akivaizdu, jog jei G. Ž. vaistus būtų įgijęs neteisėtai, tikrai nebūtų jų vežęsis į policijos įstaigą, kurioje ir buvo rastos trys tabletės standartiniame vaistų „Xanax“ įpakavime.

5.1.3. Gynėjo įsitikinimu, minėtos aplinkybės rodo, kad sprendimas pripažinti jo ginamąjį kaltu dėl neteisėto psichotropinės medžiagos – alprazolamo laikymo buvo skubotas – įrodymų tyrimas apygardos teisme nebuvo išsamus ir šią klaidą būtina ištaisyti apeliacinės instancijos teisme.

5.2. Nuteistojo G. Ž. gynėjo įsitikinimu, skundžiamo nuosprendžio išvados dėl jo ginamojo kaltės padarius BK 21 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 4 dalyje bei BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas yra grindžiamos ne byloje esančiais neginčijamais įrodymais, o prielaidomis. Apelianto įsitikinimu, minėtą apkaltinamojo nuosprendžio dalį teismas pagrindė spėjimu, kad jo ginamasis su T. L. šias nusikalstamas veikas įvykdė organizuota grupe.

5.2.1. Apelianto teigimu, byloje nebuvo surinkta įrodymų, kurie būtų galėję pagrįsti G. Ž. prisidėjimą prie T. L. įvykdytos nusikalstamos veikos. Skundžiamame nuosprendyje yra aptarti įvairūs įrodymų šaltiniai, tačiau, gynėjo vertinimu, nė vienas jų nesuteikia informacijos apie tai, kad G. Ž. būtų dalyvavęs realizuojant BK 260 straipsnio 3 dalyje ir BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų objektyviosios pusės požymius. Dėl to, gynėjo teigimu, buvo pasirinkta versija, kad G. Ž. ir T. L. buvo pasiskirstę vaidmenimis bei kiekvienas iš jų atliko konkrečią užduotį.

5.2.2. Apelianto įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje stinga organizuotos grupės buvimą patvirtinančių įrodymų. Atliekant nuteistojo T. L. nurodytus veiksmus ir tuos veiksmus, kuriuos nustatė apygardos teismas, nėra būtinas toks organizuotumo lygis, koks yra būdingas organizuotai grupei. Apelianto teigimu, nagrinėjamoje byloje inkriminuotus veiksmus yra pajėgi padaryti ir bendrininkų grupė, tačiau ir tokiu atveju turėtų būti išdėstyti ne tik G. Ž. sąsajas su bendrininko vykdomais nusikalstamais veiksmais patvirtinantys įrodymai, bet ir tokie duomenys, kurie atskleidžia jo, kaip nusikalstamos veikos vykdytojo, vaidmenį. Visgi tokių įrodymų byloje nėra.

5.2.3. Be to, apelianto teigimu, buvo būtina nustatyti ne tik šios grupės požymius, bet ir sąmoningą G. Ž. dalyvavimą vienokios ar kitokios grupės veikloje – kiekvienas bendrininkas turi suvokti, jog kėsinasi į tą patį objektą, suprasti ir kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius. Anot nuteistojo gynėjo, teismui nepavyko nustatyti nei kada įvyko G. Ž. susitarimas su T. L. pagaminti labai didelį amfetamino kiekį, nei fakto, kad toks susitarimas apskritai buvo; juo labiau nebuvo nustatyta G. Ž. kaltė – tiesioginė tyčia dalyvauti amfetamino gamybos ir realizavimo procese. Skunde nurodoma, jog nuosprendyje aprašyti G. Ž. veiksmai nesudaro pagrindo išvadai, jog jis suvokė pavojingą T. L. vykdomos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo veikti kartu su juo. Gynėjas nesutinka ir su teismo išvada, kad G. Ž. susitarimą veikti su T. L. ir jo tyčią pagrindžia aplinkybė, kad G. Ž. dalyvavo įgyjant ir užregistruojant automobilį „Volvo V70“. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad nuteistasis T. L. vertėsi naudotų transporto priemonių prekyba užsienyje, todėl įgytus automobilius buvo bandoma registruoti kitų asmenų vardu taip siekiant išvengti mokesčių. Be to, apelianto teigimu, teismo išvada, kad G. Ž. ir J. S. neva tarėsi dėl to, kad automobilis „Volvo V70“ būtų užregistruotas kito asmens vardu, yra tik prielaida – iš jų pokalbių turinio neaišku, ar jie kalbėjo būtent apie automobilį, kuriuo T. L. gabeno psichotropines medžiagas. Aplinkybė, kad G. Ž. padėjo T. L. atvaryti automobilį „Volvo V70“ į sodybą, yra susijusi ne su amfetamino gamyba ar jo slėpimu toje transporto priemonėje, bet su tuo, jog kažkam reikėjo nuvežti T. L. prie tos transporto priemonės, po ko pastarasis tuo automobiliu atvažiavo į sodybą. Lygiai taip pat G. Ž. kelionė į (duomenys neskelbtini) su T. L., priešingai nei rašoma nuosprendyje, nepatvirtina aplinkybės, kad G. Ž. gamino psichotropines medžiagas. Priešingai – akivaizdu, kad šios kelionės metu tokios medžiagos nebuvo gaminamos, nes parduotuvėse nėra prekiaujama psichotropinių medžiagų gamyboje naudojamais komponentais.

5.2.4. Skunde pažymima ir tai, jog atliekant kratą sodybos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), ūkiniuose pastatuose buvo rasti kibirai, plaktuvas, įvairios talpos, apsauginiai akiniai, respiratoriai ir drabužiai. Anot G. Ž. gynėjo, ant dalies minėtų objektų buvo rasta amfetamino pėdsakų, o ant vieno iš respiratorių – amfetamino ir G. Ž. biologinių pėdsakų. Gynėjo manymu, tokie duomenys negali būti laikomi patvirtinančiais G. Ž. kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, juolab, kad pastarojo biologinių pėdsakų buvo rasta ir ant kibiro bei plaktuvo. Anot gynėjo, G. Ž. motinos sodyboje lankydavosi labai dažnai, o 2020 m. vasarą ten lankydavosi ir nuteistasis T. L. Todėl visiškai natūralu, kad ant sodyboje buvusių objektų, kuriuos T. L. naudojo gamindamas amfetaminą, buvo rasta ir G. Ž. biologinių pėdsakų – kibirai ir respiratoriai jam buvo reikalingi sodyboje vykdant remonto darbus.

5.2.5. Gynėjo teigimu, prielaidomis pagrįsta ir teismo išvada, kad amfetaminas buvo gaminamas nuo 2020 m. rugsėjo mėn. Vien tai, jog T. L., kuris vertėsi naudotų automobilių prekyba, 2020 m. rugsėjo mėn. iš V. B. nusipirko automobilį „Volvo V70“, su (duomenys neskelbtini) Karalystės valstybiniais numeriais, nėra pakankama teigti, kad būtent nuo tada A. Ž. sodybos ūkiniame pastate prasidėjo psichotropinių medžiagų gamyba, kurioje neva dalyvavo ir G. Ž.

5.2.6. Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su teismo išvada, kad G. Ž. kartu su T. L. 2020 m. lapkričio 24 d. automobilio „Volvo V70“, iki tol laikyto J. S. sodyboje esančioje (duomenys neskelbtini), kuro bake paslėpė amfetaminą siekiant jį išgabenti į Estijos Respubliką. Anot gynėjo, ant kuro bake paslėptų buteliukų su psichotropine medžiaga nebuvo rasta G. Ž. biologinių pėdsakų, kurie leistų tvirtinti, kad pastarasis prisidėjo prie šių medžiagų slėpimo. Gynėjas pažymi, kad tiek nuteistasis T. L., tiek jo ginamasis nuosekliai neigė G. Ž. dalyvavimą slepiant kuro bake buteliukus su amfetaminu. Tačiau teismas tokią nuteistųjų poziciją vertino kritiškai, nes, atsižvelgdamas į G. Ž. motinos liudytojos A. Ž. parodymus apie tai, kad parvarius automobilius iš J. S. kiemo į jos sodybą, sūnus vaikštinėjo sodybos kieme, sprendė, kad G. Ž. negalėjo nematyti, kas vyksta. Šiame kontekste gynėjas pažymi, kad amfetaminas buvo gaminamas ne sodybos kieme, o jame esančiame ūkiniame pastate. Atitinkamai byloje nėra duomenų apie tai, kad G. Ž. tuo metu buvo minėtame ūkiniame pastate ir (ar), kad jis buvo kieme tuo metu, kai T. L. slėpė buteliukus kuro bako talpykloje.

5.2.7. Apelianto įsitikinimu, prielaidomis pagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad G. Ž. lydėjo T. L. automobilį iki (duomenys neskelbtini) ir taip prisidėjo prie nusikalstamos veiklos. Teismas konstatavo, kad amfetaminas turėjo būti gabenamas į Estijos Respubliką, todėl automobilio, kuriame buvo slepiamos šios medžiagos, palydėjimas iki (duomenys neskelbtini) neturi jokios reikšmės. Anot gynėjo, akivaizdu, kad prasmės lydėti T. L. neįžvelgė ir teismas, nes kartu su T. L. sulaikytas M. Ž. nebuvo teisiamas. Aplinkybė, jog T. L. ir G. Ž. įvykio dieną iš (duomenys neskelbtini) išvažiavo tuo pačiu metu, neturėtų būti traktuojama kaip įrodanti, jog G. Ž. prisidėjo prie T. L. daromo nusikaltimo.

5.2.8. Pasak gynėjo, G. Ž. pagalbos T. L. nepagrindžia ir byloje nustatyta aplinkybė, kad automobilį „Volvo V70“ apdraudė būtent G. Ž.. Gynėjo įsitikinimu, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina abiejų nuteistųjų sutampančius paaiškinimus apie tai, kad T. L. su savimi neturėjo dokumentų būtinų siekiant sudaryti vairuotojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, todėl šiame dokumente ir atsirado G. Ž. duomenys. Be to, vargu ar galima tikėti, kad G. Ž., žinodamas, kad šiuo automobiliu į užsienį bus gabenamas labai didelis kiekis psichotropinių medžiagų, pagamintų jo motinos sodyboje, būtų sutikęs, jog minėtoje sutartyje būtų nurodyti jo duomenys. Be to, gynėjo teigimu, jei jo ginamasis būtų žinojęs apie T. L. jo motinos ūkiniuose pastatuose vykdomą neteisėtą veiklą, jis būtų pasistengęs šiuos pastatus sutvarkyti, kad juose neliktų nepaslėptas labai didelis psichotropinių medžiagų kiekis, kurį surado pareigūnai.

5.2.9. Apelianto įsitikinimu, prielaidomis bei spėjimais grindžiama ir teismo išvada, kad G. Ž. kėsinosi kontrabanda iš Lietuvos išgabenti labai didelį amfetamino kiekį. Apelianto teigimu, pačiame nuosprendyje nurodyta, kad gabento amfetamino kiekis byloje yra nustatytas tik vadovaujantis prielaidomis. Tik teismo samprotavimais yra pagrįsta išvada, kad rastame amfetamine nebuvo nustatytos miltelių priemaišos, nes, sprendžiant iš specialisto išvados, pastarasis netyrė ko, be amfetamino, buvo jo tirtame pavyzdyje. Be to, jei G. Ž. būtų žinojęs kur ir kokį krovinį gabena T. L., jis būtų domėjęsis kaip pastarajam sekasi. Visgi byloje nėra duomenų, kad G. Ž., išsiskyręs su T. L. ir pasukęs link (duomenys neskelbtini), su juo kelionės metu būtų bendravęs.

5.2.10. Gynėjas pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje minimų procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys sudaro pagrindą manyti, kad G. Ž. bendravo su T. L. (to jie ir patys neneigė), tačiau iš jų negalima daryti išvadų, kad G. Ž. pats gamino ar kaip nors kitaip prisidėjo prie T. L. vykdytos amfetamino gamybos ar atliko tam tikrą būtent jam skirtą vaidmenį. Apibendrindamas gynėjas teigia, kad teismo nuosprendyje išdėstyti bylos duomenys patvirtina tik tam tikrus tarpinius faktus, tačiau šie faktai nesudaro vientisos ir loginės įrodymų grandinės, kuri leistų konstatuoti, jog G. Ž. su T. L. subūrė organizuotą grupę, kad veikdami tokia grupe jie G. Ž. motinos sodyboje pagamino labai didelį amfetamino kiekį, kurį, paslėpę automobilio „Volvo V70“ kuro bake ir kėsinosi išgabenti į Estijos Respubliką.

5.2.11. Šiame kontekste gynėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas G. Ž. kaltę, be kita ko, grindė kriminalinės žvalgybos metu surinktais duomenimis, kuriuos pripažino įrodymais, nors jie neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimų. Anot G. Ž. gynėjo, ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje buvo pradėtas dar 2020 m. vasario 3 d. Todėl nagrinėjamoje byloje nebuvo galima vadovautis 2020 m. lapkričio 12 d. ir vėlesnėmis dienomis taikant kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus gautais duomenimis. Skunde nurodoma, kad kai kurias aplinkybes, kurios buvo nustatytos kriminalinės žvalgybos metu, pripažino ir patys nuteistieji, tačiau 2020 m. lapkričio 24 d. vykdytų kriminalinės žvalgybos veiksmų metu nebuvo nustatyta, kad G. Ž. gamino amfetaminą ar jį slėpė transporto priemonės kuro bake. Visgi apygardos teismas, pasinaudojęs kriminalinės žvalgybos metu surinkta informacija, nusprendė, kad G. Ž., veikdamas kaip organizuotos grupės dalyvis, įvykdė jam inkriminuotas veikas. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamojo nuosprendžio teiginius pagrindė ir tokiais duomenimis, kurie negalėjo būti pripažinti įrodymais, kadangi buvo gauti ne įstatymo nustatyta tvarka.

5.3. Apibendrindamas nuteistojo G. Ž. gynėjas teigia, kad apygardos teismas padarė išvadas, kurių nepatvirtina byloje surinkti įrodymai, o siekdamas nustatyti tiesą byloje neišnaudojo visų procesinių galimybių. Tai reiškia, kad įrodymų tyrimo procesas pirmosios instancijos teisme nebuvo išsamus, todėl jį reikėtų atlikti ir apeliacinės instancijos teisme.

6. Teismo posėdyje nuteistasis G. Ž. ir jo gynėja prašė tenkinti nuteistojo G. Ž. gynėjo advokato apeliacinį skundą. Nuteistasis T. L. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo T. L. apeliacinį skundą. Prokurorė prašė nuteistojo T. L. ir nuteistojo G. Ž. apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo T. L. ir nuteistojo G. Ž. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu T. L. ir G. Ž. teisėtai ir pagrįstai buvo pripažinti kaltais dėl jiems inkriminuotų veikų padarymo, jų veikos buvo kvalifikuotos tinkamai, o už tai jiems paskirtos bausmės yra proporcingos ir teisingos. Visgi pirmosios instancijos teismo išvados, susijusios su neteisėtai disponuotu ir automobilio „Volvo V70“ kuro bako talpykloje paslėptu psichotropinės medžiagos – amfetamino kiekiu, bei atitinkamai bendrai pagamintu šios medžiagos kiekiu, neatitinka faktinių bylos aplinkybių – todėl nuosprendis turi būti pakeistas (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Šios išvados esmingai nekeičia padarytų veikų pavojingumo ir neturi įtakos jų kvalifikavimui ar nuteistiesiems paskirtoms bausmėms.

Dėl įrodymų vertinimo T. L. ir G. Ž. pripažįstant kaltais pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį bei BK 21 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, jog teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013, Nr. 2K-34-303/2015, Nr. 2K-93-788/2017).

9. Įrodymų vertinimą reglamentuojančios BPK normos reikalauja, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje, teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytų įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados apie nustatytų faktinių aplinkybių buvimą, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nenustačius, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė minėtus reikalavimus, vien nuteistajam nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui. Pažymėtina, kad įstatymas nereglamentuoja, kokiais duomenimis gali būti įrodinėjamos reikšmingos bylai aplinkybės. Svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2013, Nr. 2K-421/2013).

10. Nagrinėjamos bylos kontekste itin svarbi ir kasacinio teismo pozicija, jog tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Pažymėtina, kad tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013).

11. T. L. ir G. Ž. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį bei BK 21 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį nuteisti už tai, kad nuo 2020 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. lapkričio 24 d. susibūrė į organizuotą grupę su tikslu gaminti, laikyti ir į užsienio valstybes gabenti labai didelį psichotropinės medžiagos – amfetamino kiekį bei šiuo tikslu pasiskirstė vaidmenimis – G. Ž. turėjo suteikti patalpas medžiagų gaminimui, T. L. surasti jų realizavimo kelius, o kartu jie turėjo užsiimti šių medžiagų gamyba bei pasirengti jų kontrabandai. Nuosprendžiu nustatyta, kad, vykdydami nusikalstamos veikos planą, minėti asmenys, laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo mėn. iki ne vėliau kaip 2020 m. lapkričio 24 d., G. Ž. motinai priklausančios sodybos ūkiniuose pastatuose, pagamino ir neteisėtai laikė labai didelį – 5 742,125 g amfetamino kiekį. Veikdamas pagal tokį užduočių pasidalinimą, T. L. 2020 m. rugsėjo mėn. pabaigoje, turėdamas tikslą nugabenti šias medžiagas į Estiją, įgijo (duomenys neskelbtini) Karalystėje registruotą automobilį „Volvo V70“, Lietuvoje jo neįregistravo ir laikė netoli G. Ž. motinai priklausančios sodybos, esančioje liudytojo J. S. sodyboje. 2020 m. lapkričio 24 d. T. L. šiuo automobiliu atvažiavo į G. Ž. motinos sodybą ir abu nuteistieji dalį sodyboje pagamintos psichotropinės medžiagos, t. y. 1 704,645 g amfetamino, paslėpė šio automobilio kuro bako talpykloje. Šiuo automobiliu T. L. apie 15.20 val. išvyko iš minėtos sodybos, o G. Ž. kitu automobiliu jį lydėjo iki (duomenys neskelbtini). Tęsdamas nusikalstamą veiką, apie 19.30 val. T. L. tuo pačiu automobiliu minėtą psichotropinę medžiagą, siekė nugabenti į Estiją, tačiau 21.53 val. buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini). Po ko, pareigūnai minėto automobilio kuro bake rado ir paėmė 15 vnt. buteliukų su 1 704,645 g amfetamino ir dar 4 037,48 g amfetamino, kurį T. L. ir G. Ž. laikė jo motinos sodyboje esančiuose ūkiniuose pastatuose (detaliau žr. šio sprendimo 1–1.3. pastraipas).

12. Nuteistojo G. Ž. gynėjas prašo jo ginamąjį dėl minėtų nusikalstamų veikų išteisinti, nes, jo teigimu, G. Ž. neveikė organizuotoje grupėje ir jam nebuvo žinoma apie T. L. vykdomą psichotropinių medžiagų gamybą ir siekį jas išvežti į užsienį. Nuteistasis T. L. iš esmės teigia, jog rastas psichotropines medžiagas gamino vienas, t. y. be G. Ž. žinios, ir jų nesiekė išvežti į užsienį. Taigi nuteistieji įvairiais, iš dalies ir sutampančiais, argumentais, kurie jau buvo detaliai aptarti šio sprendimo 4–5 pastraipose, ginčija jų nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį bei BK 21 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį pagrįstumą ir teisėtumą.

13. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką ir minėtus apeliantų argumentus, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas, pripažindamas T. L. ir G. Ž. kaltais dėl minėtų nusikalstamų veikų padarymo, priėmė iš esmės teisingą sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien BPK nustatyta tvarka byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina nuteistųjų kaltę dėl neteisėto labai didelio kiekio amfetamino pagaminimo ir laikymo bei rengimosi dalį šios medžiagos, taip pat labai didelį kiekį, išvežti į užsienį veikiant organizuota grupe. Dėl to skunduose kritikuojamais kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktais duomenimis (be kita ko, ir atliekant šį tyrimą gautais nuteistojo G. Ž. apeliacinės instancijos teisme ne kartą kritikuotais jo pokalbiais su liudytoju J. S.) bei liudytojos A. Ž. parodymais, grįsdama T. L. ir G. Ž. kaltę, teisėjų kolegija nesivadovauja.

14. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje byloje objektyviai nustatyti ir apeliacine tvarka neginčijami šie faktai: a) jog T. L. G. Ž. motinos ūkiniuose pastatuose pagamino labai didelį amfetamino kiekį ir jį ten laikė iki 2020 m. lapkričio 25 d., kol didžiąją dalį pagaminto amfetamino rado pareigūnai; b) jog T. L. iš anksto įgijo automobilį „Volvo V70“ su (duomenys neskelbtini) Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo skirtas gabenti amfetaminui, jį laikė J. S. sodyboje, kol 2020 m. lapkričio 24 d. atvyko šiuo automobiliu į G. Ž. motinos sodybą ir jo kuro bako talpykloje paslėpė 15 buteliukų su pagaminto amfetamino dalimi; c) jog 2020 m. lapkričio 24 d. T. L. minėtu automobiliu, kuriame buvo paslėptas amfetaminas, važiavo iki (duomenys neskelbtini), po ko, vakare tuo pačiu automobiliu vežė psichotropines medžiagas link Lietuvos – Latvijos sienos, kol buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini). Šie faktai nekelia abejonių, todėl atskirai nebus įrodinėjami ir jais šiame sprendime bus vadovaujamasi kaip teisingais ir neginčijamais.

15. Iš bylos duomenų matyti, kad prieš pat inkriminuojamus įvykius, 2020 m. vasarą T. L. daug laiko leisdavo G. Ž. motinos sodyboje. Iš slapto sekimo protokolų matyti, kaip 2020 m. liepos 14 ir 16 d. T. L. kartu su G. Ž. važinėjo automobiliais į įvairias vietas, po ko grįždavo būtent į minėtą sodybą (t. 5, b. l. 170–179). Netoli minėtos sodybos gyvenantis liudytojas J. S. teisme nurodė, kad T. L. dažnai nakvodavo G. Ž. motinos sodyboje, o nuo 2020 m. vasaros sodyboje dažnai būdavo tiek vienas, tiek su G. Ž. bei praktiškai ten gyveno (t. 10, b. l. 77–78). Apie dažną buvimą minėtoje sodyboje 2020 m. vasarą nurodė ir pats T. L. Taigi vien aplinkybė, kad 2020 m. vasarą nuteistieji artimai bendravo bei kartu daug laiko praleido G. Ž. motinos sodyboje, kurios ūkiniuose pastatuose T. L. pripažino gaminęs amfetaminą ir kur 2020 m. lapkričio 25 d. buvo rastas labai didelis jo kiekis, byloje sudarė pagrindą kelti versiją, jog rastas amfetaminas buvo gaminamas T. L. ir G. Ž. veikiant kartu.

16. Bendrą nuteistųjų veikimą planuojant draudžiamų medžiagų gamybą bei jų atliktus parengiamuosius veiksmus siekiant jas išgabenti į užsienį, patvirtina ne tik tokių medžiagų radimas T. L. vairuotame automobilyje ir iš esmės G. Ž., o ne T. L. priklausančioje sodyboje, bet ir ant amfetamino gamyboje naudotų priemonių rasti nuteistojo G. Ž. biologiniai pėdsakai, nuteistųjų ir kitų su jais susijusių asmenų pokalbiai, G. Ž. aktyvus vaidmuo lydint nuteistąjį T. L. bei apdraudžiant jo naudotą automobilį, objektų apžiūrų protokoluose užfiksuoti duomenys, liudytojų parodymai ir kiti byloje surinkti įrodymai.

17. Byloje inkriminuotą nuteistųjų vaidmenį, kaip jau minėta, patvirtina ne kriminalinės žvalgybos tyrimo metu, o BPK nustatytais procesiniais veiksmais byloje užfiksuoti T. L. bute vykę nuteistųjų pokalbiai (žr. veiksmų atlikimo protokolą – t. 6, b. l. 51–53; pokalbių stenogramą – t. 6, b. l. 46–50; pokalbių įrašus kompaktiniame diske pavadinimu „IT b. Nr. 01-1-04959-20, Nr. 20-7-156“, esančiuose aplankuose „audio 8“ ir „audio 10“). Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtų pokalbių turinys atskleidžia, kad dar 2020 m. rugsėjį nuteistieji tarėsi dėl draudžiamos medžiagos gaminimo, jos išvežimo į užsienį galimybės ir šių medžiagų pardavimo kainos. Be to, minėtuose pokalbiuose užšifruotos nuteistųjų frazės ir jų reikšmė galutinai išaiškėja įvertinus jų sulaikymo metu nustatytas aplinkybes ir kitus bylos duomenis.

17.1. Iš minėtų pokalbių matyti, kaip 2020 m. rugsėjo 14 d. T. L. pasakoja G. Ž., kad tam tikri asmenys nurodė atsiskaitysiantys vėliau bei G. Ž. nurodo konkrečias pinigines sumas. Šio pokalbio metu T. L. nurodo G. Ž., kad yra ir „dar du dvim šitie tavo, dar už heroiną“ ir klausia pastarojo – „atsimeni?“, ką G. Ž. patvirtina (detaliau žr. t. 6, b. l. 47–48, 51–52; pokalbio įrašus kompaktiniame diske pavadinimu „IT b. Nr. 01-1-04959-20, Nr. 20-7-156“, esančiame aplanke „audio 10“). Atitinkamai byloje užfiksuota, kaip prieš kelias dienas iki minėto pokalbio, t. y. 2020 m. rugsėjo 11 d., T. L. pasakoja G. Ž., kad tam tikri asmenys sakė, jog viskas puiku, kartu pabrėždamas, kad tai dar tik kalbos. G. Ž. patvirtinus, jog supranta, T. L. nurodo – „jau prisiklausiau estiškų pasakų, prisiklausiau (necenzūrinis žodis)“. Po šių žodžių, G. Ž. nurodo sakęs T. L., kad jis ten važinėja be reikalo, tačiau T. L. paprieštarauja G. Ž., nurodydamas, kad jie, t. y. T. L. ir kiti asmenys, buvo susitarę ir paspaudę rankas. Iškart po šių žodžių, T. L. pasiteirauja G. Ž. – „trys du sakysiu, jo, ane? Kiek čia sakei trys su puse kainuoja, ane?“, o G. Ž. nurodo, kad po tris (detaliau žr. t. 6, b. l. 46–47, 51; pokalbio įrašus kompaktiniame diske pavadinimu „IT b. Nr. 01-1-04959-20, Nr. 20-7-156“, esančiame aplanke „audio 8“). Minėtų pokalbių kontekste pažymėtina kaip vėliau 2020 m. rugsėjo 14 d. T. L. aiškina G. Ž., kad kėdainiečiai pasakojo apie piltą distiliuotą vandenį, varymo procesą bei nuosėdų išgavimą, į ką G. Ž. reaguoja nurodydamas, kad „aš tau sakiau, ten ne tiems dalykams“. Iškart po tokių G. Ž. žodžių, T. L. pastarojo teiraujasi – „nu į anas šalis, ane? Tai mes va, taip va, čia gerai skaitau, bet va jau, pavyzdžiui du ar tris, bus labai sunku“ (pokalbio suvestinėje to nėra, bet iš jo įrašo akivaizdu, jog po T. L. žodžių į „anas šalis, ane?“ girdimas G. Ž. pritarimas). Į tokius T. L. žodžius G. Ž. reaguoja klausdamas – „tai gal kaip tik sako sukiša?“. T. L. į tai atsako raginimu pabandyti ir nurodo –„šiandien <...> aš dabar paimsiu, padarysiu į dešimt ir plius keturis dadėsiu, sumakaluosiu“ bei pažymi, kad vienai merginai jau buvo padavęs, dėl ko ji dvi paras nemiegojo (detaliau žr. t. 6, b. l. 47–48, 51–52; pokalbio įrašus kompaktiniame diske pavadinimu „IT b. Nr. 01-1-04959-20, Nr. 20-7-156“, esančiame aplanke „audio 10“).

17.2. Taigi, iš minėtų pokalbių turinio, turint omenyje ir visus kitus byloje surinktus duomenis, galima spręsti, kad dar 2020 m. rugsėjį nuteistieji tarėsi dėl amfetamino gamybos ir jo gabenimo į Estiją. T. L. jau 2020 m. rugsėjo 11 d. G. Ž. minėjo estus (asmenis, sekusius estiškas pasakas), po ko G. Ž. ir T. L. pradėjo aptarinėti ir suderino kainos aspektus. Taigi G. Ž. žinojo apie T. L. ryšius su estais, šiuose reikaluose dalyvavo bei turėjo svarbų žodį nustatant kainą (būtent jis, paklaustas, nurodė skaičių „trys“, o ši nuteistųjų suderinta kaina atitinka T. L. teisme duotus parodymus, kad amfetamino kainą su estais jis buvo sutaręs po 3 Eur; t. 10, b. l. 139). Ne mažiau svarbi ir aplinkybė, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. T. L. minėjo heroiną ir jį susiejo su G. Ž. Apeliacinės instancijos teisme pirmąkart išklausius šio pokalbio įrašą, T. L. nurodė, kad žodis „heroinas“ jame nėra girdimas. Visgi šį pokalbį išklausius antrąkart, T. L. teigė, kad jam nėra pareikšti kaltinimai dėl disponavimo heroinu ir jog jis nesupranta, kodėl pokalbiuose yra minimas heroinas (t. 12, b. l. 34). Taigi pokalbyje užfiksuotos G. Ž. sąsajos su heroinu, nepaisant to, kad šioje byloje jis yra kaltinamas disponavęs kita draudžiama medžiaga, visumoje tik sustiprina įsitikinimą dėl jo veikimo disponuojant draudžiamomis medžiagomis, šiuo atveju ­ amfetaminu. Dar svarbiau, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. būtent G. Ž. pakreipė pokalbį apie kažko gabenimą į „anas šalis“ linkme ir pasiūlė pabandyti tą objektą kažkur sukišti, po ko T. L. sutiko pabandyti ir nurodė makalavimo būdu padarysiąs 14 objektų. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad šiuo atveju buvo kalbama apie psichotropines medžiagas – apie tai byloja „makalavimo“ terminas (T. L. pripažino, kad makalavimas reiškė šių medžiagų gamybą) ir T. L. nurodyta aplinkybė, kad praeitą kartą šios medžiagos padavus merginai, ji dvi paras nemiegojo. Pastebėtinas ir šių pokalbių, iš kurių akivaizdu, jog nuteistieji kalbėjo apie objektų gabenimą į užsienio valstybes, atitikimas byloje nustatytoms aplinkybėms – G. Ž. pasiūlė tam tikrus objektus pabandyti kažkur „sukišti“, o T. L. automobilyje amfetaminas buvo rastas sukištas į kuro baką. Šie skirtingų bylos duomenų ir joje nustatytų faktinių aplinkybių atitikimai negali būti laikomi tik sutapimais bei leidžia spręsti, kad nuteistųjų ginčijamos aplinkybės, be kita ko, ir G. Ž. indėlis planuojant amfetamino gamybą ir šios medžiagos gabenimą į užsienį, yra įrodytos vienas kitą papildančiais ir į logišką grandinę besijungiančiais bylos duomenimis. Tokios išvados nekeistų netgi liudytojo J. J. apklausa, kuri, nuteistojo T. L. teigimu, patvirtintų, jog asmenys šnekėjo apie cigarečių kainas – tiek iš minėtų pokalbių turinio, tiek iš juos atitinkančių nuteistojo T. L. parodymų, akivaizdu, jog buvo kalbama apie tą pačią 3 Eur kainą, kuri buvo suderėta su estais.

17.3. Išvadą apie tai, kad nuteistiesiems buvo aišku, jog yra kalbama apie psichotropines medžiagas, netiesiogiai patvirtina ir ankstesni jų teistumai. T. L. praeityje teistas už neteisėtą disponavimą narkotikais, neturint tikslo juos platinti (BK 259 straipsnio 2 dalis; t. 9, b. l. 43–44), o G. Ž. – už neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotikų kiekiu, jį įgyjant, laikant ir išplatinant (BK 260 straipsnio 3 dalis; t. 9, b. l. 67–68). Taigi, net ir G. Ž. teistumas už dalyvavimą narkotikų platinimo versle, teisėjų kolegijos vertinimu, netiesiogiai leidžia spręsti apie galimą jo vaidmenį kartu su T. L. planuojant psichotropinių medžiagų gamybą, jų laikymą ir ruošimąsi jų platinimui užsienyje.

18. Tokį teisėjų kolegijos vertinimą patvirtina ir 2021 m. vasario 11 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti 2020 m. rugsėjo 30 d. pokalbiai tarp liudytojų M. Ž. ir V. B. Šių pokalbių turinys atskleidžia, kad jau 2020 m. rugsėjį, kai vyko jau aptarti nuteistųjų pokalbiai, T. L. ėmėsi veiksmų siekdamas įgyti psichotropinėms medžiagoms gabenti reikalingą automobilį. Iš minėtų pokalbių matyti, kaip 2020 m. rugsėjo 30 d. V. B., paskambinęs M. Ž., skundžiasi, kad vėl negali prisiskambinti T. Toliau V. B. pasakoja M. Ž., kad važiuoja į (duomenys neskelbtini) su ta „Volvo“, kurios T. baisiausiai nori, tačiau jau mėnesį neatvažiuoja pasiimti. Iškart po to, V. B. klausia M. Ž. ar negalėtų šios „Volvo“ palikti pas jį, su kuo M. Ž. sutinka (detaliau žr. protokolą – t. 5, b. l. 43–45; suvestinę – t. 5, b. l. 42; pokalbio įrašą kompaktiniame diske pavadinimu „Nr. 20-7-275 (2021 m.) kopija“). Vadovaujantis 2020 m. spalio 1 d. tarnybiniu pranešimu, iškart po šio pokalbio 2020 m. rugsėjo 30 d. 13.25 val. pareigūnai prie M. Ž. namų pastebėjo stovintį automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 48–49; nuotrauka – t. 5, b. l. 50), t. y. T. L. vairuotą automobilį, kurio kuro talpykloje 2020 m. lapkričio 24 d. buvo rastas amfetaminas. Taigi šie pokalbiai taipogi patvirtina, kad nuteistieji dar rugsėjo mėnesį kalbėjosi apie estus, draudžiamų medžiagų gamybą bei galimybę jas išgabenti į užsienį, ir tuo pačiu metu T. L. ėmėsi veiksmų įgydamas šių medžiagų gabenimui reikalingą automobilį. Tokį kolegijos įsitikinimą formuoja liudytojo V. B. paskutinę rugsėjo dieną išsakyta frazė, kad T. „jau mėnesį važiuoja paimti“ automobilio. Iš to akivaizdu, kad T. L. ir G. Ž. rugsėjo mėnesį šifruotais pokalbiais aptarinėjo būtent minėtame automobilyje vėliau rastos psichotropinės medžiagos gamybos aspektus ir galimybę ją vėliau išvežti į užsienį, įkištą į konkretaus automobilio ertmes.

19. Kaip jau minėta, tai, kad nuteistieji kartu pagamino labai didelį amfetamino kiekį, jį laikė ir dalį šios medžiagos 2020 m. lapkričio 24 d. paslėpė automobilyje „Volvo V70“, patvirtina ir 2020 m. lapkričio 25 d. atliktos kratos G. Ž. motinos sodyboje rezultatai. Šioje sodyboje esančių ūkinių pastatų kratos metu buvo rastas ne tik labai didelis amfetamino kiekis, tačiau ir daug kitų objektų, ant kurių liko šios medžiagos dalelių ir (arba) DNR pėdsakų (t. 1, b. l. 177–185; t. 2, b. l. 44–61, 78–85, 89–96).

19.1. Pirmiausia, pažymėtina, kad ūkiniuose pastatuose, be talpų su milteliais, kurių sudėtyje buvo amfetamino, buvo rastos – elektroninės svarstyklės, plaktuvas „Camry“ su baltos spalvos miltelių apnašomis, dveji apsauginiai akiniai, du žalios spalvos respiratoriai, žalios spalvos striukė ir kelnės nuo lietaus, mėlynos spalvos striukė ir kelnės nuo lietaus (detaliau žr. t. 2, b. l. 13–18; foto lentelė – t. 2, b. l. 19–33). Taigi sodybos ūkiniuose pastatuose rasti objektai net iš pirmo žvilgsnio leido kelti pagrįsti versiją apie čia veikusius bent du asmenis.

19.2. Tyrimo versiją apie abiejų nuteistųjų veikimą gaminant amfetaminą objektyviai patvirtino ir specialistų išvados. 2021 m. kovo 2 d. specialisto išvada nustatyta, kad ant abiejų respiratorių yra amfetamino pėdsakų (t. 2, b. l. 78–85). Atitinkamai 2021 m. balandžio 15 d. specialisto išvada nustatyta, kad ant respiratorių yra ir ne mažiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, o ant vieno iš jų rastas DNR genotipas sutampa su G. Ž. genotipu (t. 2, b. l. 89–96). Pastarąja išvada ir 2021 m. gegužės 13 d. specialisto išvada nustatyta ir tai, kad ne mažiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų buvo ir ant pastatuose rastų kibirų (ant vieno iš jų rasta būtent G. Ž. DNR) bei kitų objektų (žr. t. 2, b. l. 53–61).

19.3. Byloje teigta, jog ant ūkiniuose pastatuose rastų objektų G. Ž. DNR pėdsakai galėjo likti dėl tą pačią vasarą jo vykdyto sodybos remonto. Visgi, tokius nuteistojo teiginius teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus, nes G. Ž. DNR buvo rasta ne tik ant kibirų ir respiratoriaus, tačiau ir ant specifinio objekto, kuris remontui atlikti nereikalingas. 2021 m. gegužės 3 d. specialisto išvada buvo konstatuota, kad baltos spalvos miltelių, paimtų iš plaktuvo „Camry“, sudėtyje yra amfetamino (t. 2, b. l. 44–52). Atitinkamai 2021 m. gegužės 13 d. specialisto išvada konstatuota, kad ant plaktuvo buvo rasta ne mažiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, tinkamų vieno vyro tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su G. Ž. (t. 2, b. l. 53–61). Taigi G. Ž. DNR buvo nustatyti ant maisto ir gėrimų gamyboje naudojamo plaktuvo (mikserio), kurio viduje buvo rasta amfetamino ir kuris nenaudojamas pastato remonto darbams. Kadangi ant buityje naudojamų priemonių, t. y. elektroninių svarstyklių ir plaktuvo, buvo rasti amfetamino pėdsakai, ant tų pačių objektų rasti G. Ž. DNR pėdsakai sudaro pagrindą atmesti gynėjo skunde įvardijamus argumentus, kuriais siekta įtikinti teismą, jog G. Ž. nežinojo apie amfetamino gamybą ir tame nedalyvavo.

19.4. Nuteistojo G. Ž. gynėjas skunde teigia, kad teismo išvada, jog amfetaminas buvo gaminamas nuo 2020 m. rugsėjo mėn., yra pagrįsta prielaidomis. Visgi su tokia pozicija teisėjų kolegija negali sutikti, nes nuosprendžiu buvo nustatyta, jog nuteistieji ūkiniuose pastatuose amfetaminą gamino laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo mėn. tiksliau nenustatytos dienos iki ne vėliau kaip 2020 m. lapkričio 24 d. Tai reiškia, jog byloje buvo nustatytas tokių veiksmų atlikimo laiko intervalas. Apie tai, kad šis intervalas yra nustatytas tinkamai, spręstina iš jau aptartų 2020 m. rugsėjo mėn. vykusių pokalbių, šių medžiagų vežimui reikalingo automobilio įgijimo, tą patį mėnesį T. L. duoto pažado pagaminti draudžiamų medžiagų, ir iš byloje neginčijamos aplinkybės, kad dalis amfetamino 2020 m. lapkričio 24 d. buvo paslėptos T. L. vairuotame automobilyje.

20. Taigi visi aptarti duomenys jungiasi į nuoseklią, neprieštaringą bei logišką grandinę, kuri leidžia patikimai spręsti, kad G. Ž. ir T. L. veikdami kartu parengė nusikalstamos veikos planą ir, vadovaudamiesi juo, pagamino ir laikė labai didelį amfetamino kiekį.

21. T. L. teigia, kad 2020 m. lapkričio 24 d. jis vienas pats į automobilio „Volvo V70“ kuro bako talpyklą įdėjo dalį pagaminto amfetamino, ir vėliau su šiuo kroviniu važinėjo po Lietuvą, lydimas nieko apie tai nežinančių G. Ž. ir M. Ž. Tokiais teiginiais, be kita ko, ginčijamas ir G. Ž. vaidmuo rengiantis amfetamino išgabenimui į užsienį. Teismo vertinimu, tokie argumentai nepagrįsti ir byloje paneigti.

22. Byloje nėra ginčo, kad 2020 m. lapkričio 24 d. G. Ž. kitu automobiliu lydėjo T. L. vairuojamą automobilį, kuriame buvo amfetaminas, iki (duomenys neskelbtini). Iš jau aptartų duomenų, teisėjų kolegija nustatė, kad G. Ž. žinojo apie T. L. ryšius su estais, siūlė psichotropinių medžiagų gabenimo būdus bei kartu su T. L. gamino šias medžiagas. Taigi tolesnis G. Ž. veikimas 2020 m. lapkričio 24 d. lydint T. L. nuo sodybos iki (duomenys neskelbtini) rodo akivaizdų jo prisidėjimą prie šių medžiagų paslėpimo automobilyje ir jų gabenimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad ant automobilio kuro bake rastų buteliukų nebuvo rasta G. Ž. DNR pėdsakų, neturi jokios reikšmės, nes rasti buteliukai buvo apsemti dyzeliniu kuru (t. 1, b. l. 59–74) ir ant jų tokių pėdsakų apskritai galėjo nelikti. Be to, nors nuteistieji šį faktą siekia sumenkinti, pažymėtina, jog G. Ž. ne tik lydėjo T. L. iki (duomenys neskelbtini), tačiau kelionės dieną apie 19 val. automobilį, kuriame buvo amfetaminas, 1 mėnesiui apdraudė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (t. 1, b. l. 95–101).

23. Nuteistasis T. L. teigia, kad automobilis G. Ž. vardu buvo apdraustas, nes jis pats su savimi neturėjo asmens dokumento. Visgi, teisėjų kolegijos tokia įvykių versija neįtikina, nes po kelių valandų nuo šio automobilio apdraudimo, t. y. sulaikius T. L., pas jį buvo rastas tarptautinis vairuotojo pažymėjimas ir asmens tapatybės kortelė (t. 7, b. l. 179–181). Taigi, G. Ž. veiksmai lydint T. L. automobilį ir vėliau jį apdraudžiant savo vardu tik dar kartą patvirtina jo vaidmenį įgyvendinant jų bendrą nusikalstamą sumanymą. Vien tai, kad G. Ž. vėliau nelydėjo T. L. iki (duomenys neskelbtini), kur T. L. buvo sulaikytas, neeliminuoja pastarojo skirtingais duomenimis pagrįsto indėlio rengiantis minėtų medžiagų kontrabandai, nes iš nuteistųjų pokalbių matyti, jog G. Ž. žinojo apie T. L. ryšius su estais, estams planuojamo parduoti amfetamino kainą, amfetamino paslėpimo T. L. vairuotame automobilyje aplinkybę ir pan. (žr. šio sprendimo 17.1.–17.2. pastraipas), o T. L. lydėjo kitas asmuo – M. Ž. (G. Ž. kitą rytą pareigūnų buvo sulaikytas būtent su M. Ž. priklausančiu kitu automobiliu „Volvo V70“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini); t. 2, b. l. 140–146)). Taigi T. L., G. Ž. ir M. Ž. buvo susiję tiek su 2020 m. lapkričio 24 d. sulaikytu T. L. vairuotu automobiliu, kuriame rastos psichotropinės medžiagos, tiek tarpusavyje (byloje užfiksuoti ir T. L. namuose tarp šių asmenų vykę pokalbiai), o tai taip pat leidžia spręsti dėl G. Ž. vaidmens gabenant psichotropines medžiagas. Be to, turint omenyje, jog T. L. kelionėje lydėjo kitas asmuo, G. Ž. gynėjo argumentai, kad kelionės metu jo ginamasis T. L. nesiteiravo kaip jam sekasi, neeliminuoja bendro nuteistųjų veikimo aplinkybės. Panašiai vertintini ir nuteistojo T. L. argumentai, jog tuo atveju, jeigu G. Ž. iš tiesų būtų buvęs jo bendrininku, pats būtų jį lydėjęs ir M. Ž. pagalba nebūtų reikalinga. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad T. L. psichotropinėms medžiagoms gabenti įgijo Lietuvoje neregistruotą automobilį, kurį vairavo pats, tačiau apdraudė G. Ž. vardu. Be to, T. L. paprašė, kad M. Ž. jį lydėtų ne asmeniniu, o išnuomotu automobiliu. Taip pat byloje nustatyta, kad T. L. ir M. Ž. kelionės metu disponavo specialiai šiuo tikslu T. L. įgytais telefonais. Taigi nusikalstamo plano įgyvendinimui T. L. ir G. Ž. pasitelkė kitus asmenis ir naudojo su konkrečiais asmenimis nesusietas priemones, t. y. atliko veiksmus siekdami apsunkinti nusikalstamų veikų ir su jomis susijusių asmenų išaiškinimą.

24. Esminę nuteistojo T. L. skundo dalį sudaro argumentai, kuriais ginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados apie tai, kad automobilyje „Volvo V70“ rastą amfetaminą buvo rengiamasi gabenti į Estijos Respubliką. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, iš skirtingų įrodymų šaltinių gauti duomenys paneigia nuteistojo T. L. keliamą versiją, jog psichotropines medžiagas jis gabeno į konkrečią vietą Lietuvoje.

25. Šiame sprendime jau buvo aptarti nuteistųjų pokalbiai, kuriuose buvo minimi estai, draudžiamos medžiagos, galimybė jas gabenti į kitas šalis (detaliau žr. 17.1–17.2. pastraipas). Vien iš šių pokalbių galima spręsti apie nuteistųjų bendradarbiavimą su estais ir planuojamą amfetamino gabenimo į Estijos Respubliką. Tokią išvadą suponuoja ir faktas, kad prieš pat T. L. vairuojamo automobilio sulaikymą, šis automobilis buvo 1 mėnesiui apdraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pasak T. L., iškart po psichotropinių medžiagų perdavimo automobilis turėjo būti išardytas Lietuvoje. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, šio automobilio vairuotojo civilinės atsakomybės apdraudimas būtų netgi nelogiškas. Bylos duomenimis, tą pačią dieną T. L., nesant draudimo, šiuo automobiliu važinėjo po Lietuvą (pvz., iš G. Ž. motinos sodybos iki (duomenys neskelbtini)), todėl, jei bendrininkai išties būtų planavę juo vykti tik iki konkrečios vietos Lietuvoje, automobilio vairuotojo civilinės atsakomybės, kaip ir anksčiau, galėjo nedrausti. Taigi vien jau šios aplinkybės suponuoja apie nuteistųjų tikslą draudžiamas medžiagas gabenti į Estiją.

26. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tai, kad psichotropines medžiagas buvo rengiamasi gabenti iki Estijos Respublikos, patvirtina ir nagrinėjamoje byloje apklaustų asmenų parodymai.

26.1. Pirmiausia, teisėjų kolegija apie tokį tikslą sprendžia iš paties nuteistojo T. L. parodymų. Iškart po sulaikymo 2020 m. lapkričio 25 d. apklaustas įtariamuoju T. L. nurodė, kad amfetaminą planavo išgabenti ir realizuoti Estijos Respublikoje, o vykti kartu paprašė liudytojo M. Ž., kuriam nurodė, kad Estijoje planuoja parduoti automobilį ir po to neturės kaip grįžti į Lietuvą. T. L. nurodė ir tai, kad G. Ž. minėjo, jog apdraustuoju automobiliu ketina vykti į Estijos Respubliką ir ten jį parduoti (t. 7, b. l. 189–191). Teismo posėdyje sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo klausimą, T. L. nurodė, kad automobilį su narkotikais turėjo perduoti Estijoje ir jog M. Ž. sakė ten važiuojantis parduoti automobilį (t. 8, b. l. 9–10). Tokios pozicijos T. L. laikėsi ir papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu (t. 7, b. l. 192–193). Taigi ikiteisminio tyrimo stadijoje nuteistojo nurodytos aplinkybės, o ne jo teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, atitinka šiame sprendime jau aptartus bylos duomenis, kurie leidžia spręsti apie nuteistųjų pasirengimą psichotropines medžiagas gabenti į Estijos Respubliką.

26.2. Pažymėtina, jog nuteistojo T. L. parodymai teisiamajame posėdyje buvo visiškai kitokie. Nuteistasis nurodė, kad amfetaminas turėjo būti perduotas Lietuvoje ir tik konspiraciniais tikslais jis M. Ž. ir G. Ž. nurodė, kad automobiliu vyks į užsienį (detaliau žr. t. 10, b. l. 132–151). Tokie T. L. parodymai atmestini, nes jie deklaratyvūs ir prieštarauja bylos duomenims. Pirma, T. L. teisme logiškai taip ir nepaaiškino, kodėl, tariamai siekdamas konspiracijos, kaip galutinį kelionės tikslą asmenims nurodė konkrečią užsienio valstybę, jei ten net neplanavo važiuoti. Antra, tyrimo metu T. L. teigė, kad M. Ž. ir G. Ž. kaip kelionės tikslą nurodė Estijos Respubliką, o teisme jau teigė, kad M. Ž. nurodė Estiją, o G. Ž. – Latviją. Trečia, jei T. L. tikslas buvo tik nugabenti amfetaminą iki konkrečios vietos Lietuvoje, minėto automobilio vairuotojo civilinės atsakomybės, kaip ir anksčiau, jie galėjo nedrausti. Taigi, akivaizdu, kad T. L. teisme duoti parodymai stokoja nuoseklumo ir logikos. Be to, pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje perskaičius tyrimo metu jo išsakytą frazę „ją ketinau išgabenti į Estijos Respubliką ir ten realizuoti“, T. L. teigė, jog „tegul būna, kad ir į Estiją, jei jums geriau nuo to“ bei teismui pasiūlė ištirti navigacinius duomenis ir telefoninius pokalbius (t. 10, b. l. 137). Taigi teisme T. L. negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl proceso pradžioje nurodė tariamai neteisingas aplinkybes apie ketinimą gabenti amfetaminą į Estiją.

26.3. Pirminių nuteistojo T. L. parodymų apie planuotą kelionę į Estiją patikimumą patvirtina ir liudytojo M. Ž. parodymai. Apklaustas įtariamuoju iškart po sulaikymo M. Ž. nurodė, kad T. L. jam pasakė, jog reikia parduoti automobilį Latvijoje ar prie Latvijos ir kad T. L. prieš pat kelionę išvažiavo sutvarkyti automobilio „Volvo V70“, kurį ketino gabenti link Latvijos, draudimo (t. 8, b. l. 150–153). Tyrimo eigoje apklaustas liudytoju M. Ž. nurodė, kad T. L. jo prašė išnuomoti automobilį, kad jis (M. Ž.) nuteistąjį galėtų palydėti į Estiją, kur norėjo parduoti automobilį „Volvo V70“ (t. 3, b. l. 99–101). Taigi akivaizdu, kad tyrimo metu apklaustas skirtingais statusais M. Ž. nurodė tą pačią 2020 m. lapkričio 24 d. planuotos kelionės kryptį – išvyką į užsienį Estijos Respublikos kryptimi. Apklaustas teisme liudytojas M. Ž. nurodė, kad su T. L. įvykio dieną planavo važiuoti iki Latvijos, tačiau jis nežino į kur tiksliai – ar iki sienos, ar iki Rygos, ar iki kitur (jis pabrėžė, jog dėl COVID-19 ligos, kuri buvo jo laikino nedalyvavimo teisiamajame posėdyje priežastimi, jam yra itin suprastėjusi atmintis). Visgi teismo posėdyje perskaičius liudytojo tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad jis su T. L. vyko iki Estijos, M. Ž. nurodė, kad jam nėra žinoma kur jie vyko. Be to, anot M. Ž., jis apskritai neatsimena kaip yra dėl Estijos – nežino ar apklausoje šią valstybę nurodė (t. 10, b. l. 71–74). Taigi nors M. Ž. parodymai dėl kelionės su T. L. maršruto proceso metu buvo nevienareikšmiai, jis nuosekliai laikėsi pozicijos apie tą pačią kelionės kryptį – važiavimą link Estijos Respublikos. Be to, teisėjų kolegija tiki būtent tyrimo metu liudytoju apklausto M. Ž. parodymais apie planuotą kelionę į Estijos Respubliką, nes: šiuos parodymus M. Ž. davė dar iki susirgimo COVID-19 liga, kuri, jo teigimu, turėjo neigiamos įtakos jo atminčiai; be to, byloje yra jau po T. L. ir M. Ž. sulaikymo užfiksuoti telefoniniai pokalbiai tarp T. L. ir liudytojo V. B., kurių metu T. L. nurodė, jog M. Ž. (trumpiau „Ž.“) paprašė parvežti iš Estijos, kai ten parduos automobilį (t. 6, b. l. 148–157). Turėdama omenyje šias aplinkybės teisėjų kolegija konstatuoja, jog ir M. Ž. parodymai, vertinant jų visumą, patvirtina, kad T. L. kelionės tikslas buvo būtent Estijos Respublika.

27. Vertindama jau aptartus duomenis ir nuteistojo T. L. pozicijos kaitą dėl galutinio kelionės tikslo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad teisme nuteistasis T. L. pripažino, jog tyrimo metu buvo suinteresuotas, kad „nepagautų“ jo tikrųjų bendrininkų, o dabar yra suinteresuotas, kad jo bendrininkų „nepasodintų“ (t. 10, b. l. 140). Turėdama omenyje visus jau aptartus įrodymus ir T. L. atvirai deklaruojamą siekį padėti išvengti atsakomybės kitiems asmenims, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis T. L. ir apeliacinės instancijos teisme iš esmės siekė padėti savo bendrininkui – G. Ž.. Taigi byloje esantys iš skirtingų šaltinių gauti duomenys neleidžia abejoti teismo išvada apie T. L. ir G. Ž. pasirengimą gabenti psichotropines medžiagas į Estijos Respubliką.

27.1. Teisėjų kolegija atmeta ir nuteistojo T. L. argumentus, kad kelionės metu liudytojo M. Ž. ir jo disponuotų telefonų „Samsung A40“ tyrimas bei jo žmonos R. L. apklausa galėtų paneigti išvadą apie nuteistųjų ruošimąsi gabenti psichotropines medžiagas į Estijos Respubliką. Pirmiausia, pažymėtina, kad minėtų telefonų duomenys proceso metu buvo nuskaityti, telefonai apžiūrėti ir ištirti specialisto. Visgi net ir specialistai šiuose telefonuose neaptiko bylai reikšmingų duomenų (t. 3, b. l. 13–14, 17–18, 37–40; t. 10, b. l. 91–96). Be to, būtina pažymėti, jog šie telefonai jau yra grąžinti jų teisėtiems savininkams (pvz., iš T. L. paimtas telefonas grąžintas jo žmonai; t. 10, b. l. 103). Taigi minėti telefonai buvo ištirti, o šiuo metu yra grąžinti ir, niekaip negalima atmesti tikimybės, jog juose esantys duomenys gali būti iškraipyti. Be to, pats savaime tam tikrų duomenų apie atskiras kelionės vietas gavimas, neturėtų jokios reikšmės jau aptartoms teismo išvadoms, nes, nepriklausomai nuo telefonuose esančių duomenų turinio, tai patvirtintų tik aplinkybę apie galimus tarpinius kelionės tikslus ir niekaip nepaneigtų jau aptartų duomenų visumos apie siekį vykti į Estiją, kuriam įgyvendinti navigacija apskritai galėjo nebūti reikalinga (pats nuteistasis T. L. teigė, jog ne kartą ten vyko, taigi galėjo tą daryti ir be navigacijos pagalbos).

27.2. Byloje esančių duomenų kontekste nėra pagrindo sutikti ir su T. L. argumentu, jog automobilis „Volvo V70“, nebuvo paruoštas psichotropinių medžiagų vežimui į Estiją, nes jo numeriai buvo nupiešti ant kartono, o pats automobilis, vadovaujantis liudytojų J. S. ir A. S. parodymais, neužsikurdavo ir jam reikėjo remonto. Teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojų S., kurių sodyboje tam tikrą laiką iki inkriminuojamų veikų padarymo T. L. laikė minėtą automobilį, parodymai apie automobilio būklę, neleidžia daryti išvados, kad juo nebuvo galima pasiekti Estijos Respublikos. Antai, liudytojas J. S. nurodė, kad T. L. jam sakė, jog automobilis yra techniškai netvarkingas, o pats, apibūdindamas minėto automobilio būklę, nurodė tik tai, jog vienąkart norėjo jį patraukti, tačiau jo akumuliatorius buvo išsikrovęs (t. 3, b. l. 162–163; t. 10, b. l. 74–78, 81). Liudytoja A. S. nurodė 2020 m. lapkričio 19 d. girdėjusi savo vyro ir T. L. pokalbį apie tai, kad T. žada atvažiuoti pasiimti automobilio, kuriam jos vyras nurodė, kad atvažiuodamas jis pasiimtų akumuliatorių, nes automobilio „Volvo V70“ akumuliatorius buvo išsikrovęs. 2020 m. lapkričio 24 d. jai esant darbe paskambino sūnus ir paaiškino, kad T. L. atvažiavo pasiimti automobilio; jai grįžus automobilio kieme jau nebuvo (t. 3, b. l. 127–130; t. 10, b. l. 78–81). Taigi minėti liudytojai patvirtino tik vieną šio automobilio defektą – akumuliatoriaus išsikrovimą, kuris, jį pakrovus, niekaip netrukdė tolesnio automobilio naudojimo, taip pat ir vykstant į pakankamai ilgą kelionę. Be to, byloje yra ir objektyvių duomenų, kurie patvirtina, kad automobilis „Volvo V70“ buvo paruoštas eksploatavimui. Iš automobilio apžiūros protokolo, aprašo ir jos pridavimo-priėmimo akto matyti, kad įvykio dieną automobilis turėjo tik keletą nereikšmingų defektų – jo kėbulas buvo subraižytas ir sulankstytas, o vienas iš priekinių žibintų įskilęs (t. 1, b. l. 59–74, 81–85). Be to, iš automobilio nuotraukų teisėjų kolegija negali sutikti su T. L. teiginiu, kad jo valstybiniai numeriai buvo aiškiai netikri. Taip pat svarbu, kad minėtu automobiliu T. L. važiavo lydimas M. Ž., taigi minėtas asmuo, esant reikalui, jam būtų galėjęs suteikti techninę pagalbą. Iš visa to, teisėjų kolegija daro išvadą, kad „Volvo V70“ buvo tinkamas kelionei į Estiją.

27.3. Kaip visiškai deklaratyvius teisėjų kolegija atmeta ir nuteistojo argumentus, kad jis kelionei į Estiją nebuvo pasirengęs ir kitaip: su savimi neturėjo kelionei reikalingų dokumentų ir pinigų, buvo su netinkamais rūbais bei automobilyje nebuvo rasta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis. Šiame sprendime jau minėta, kad sulaikius T. L., pas jį buvo rastas vairuotojo pažymėjimas bei asmens tapatybės kortelė (t. 7, b. l. 179–181; t. 1, b. l. 124–129), taigi, jis turėjo visus kelionei reikalingus dokumentus. T. L. teigimu, jo kelionės tikslas buvo perduoti automobilį su psichotropinėmis medžiagomis kitam asmeniui – taigi kelionės metu jo dėvėta apranga nebuvo svarbi. Taip pat T. L. keliavo ne vienas, o kitu automobiliu lydimas liudytojo M. Ž., kuris kelionės metu nuteistajam galėjo suteikti finansinę ir kitokią pagalbą. Vien tai, kad T. L. vairuotame automobilyje nebuvo rasta jo pirkimo-pardavimo sutartis, taipogi niekaip nekeičia išvados apie T. L. ir G. Ž. suplanuotą psichotropinių medžiagų gabenimą į Estijos Respubliką.

28. Taigi, atsižvelgdama į aptartų bylos duomenų ir joje nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas, pripažindamas įrodytu T. L. ir G. Ž. veikimą kartu parengiant nusikalstamos veikos planą, pagal šį planą pagaminant labai didelį amfetamino kiekį, jį laikant bei rengiantis jo dalį išgabenti į Estiją, padarė teisingas išvadas.

29. Visgi teisėjų kolegija pažymi, kad teismo nustatytos minėtų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nebuvo nustatytos visiškai tiksliai.

30. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog skundžiamu nuosprendžiu buvo konstatuota, jog nuteistieji iš viso pagamino labai didelį – 5 742,125 g amfetamino kiekį. Nuosprendžiu nustatyta, kad šis kiekis susidėjo iš automobilyje „Volvo V70“ rastų 1 704,645 g bei G. Ž. motinos sodyboje rastų 4 037,48 g amfetamino kiekių (detaliau žr. šio sprendimo 1.–1.3. pastraipas). Teisėjų kolegijos vertinimu, sodyboje rasto amfetamino kiekio, t. y. 4 037,48 g, aplinkybė nekelia abejonių – šis kiekis yra patvirtintas objektyviomis specialistų išvadomis, įrodytas ir neginčijamas. Psichotropinės medžiagos amfetamino kiekis, kuris buvo gabenamas automobiliu „Volvo V70”, yra ginčijamas ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytas neteisingai.

30.1. Bylos duomenimis, automobilio „Volvo V70“ kuro bako talpykloje pareigūnai rado 15 buteliukų su milteliais, kurių masė buvo 6 565 g (t. 1, b. l. 75–78). Iš 2021 m. kovo 18 d. specialisto išvados matyti, kad tyrimą atlikusios specialistės ištyrė tik dalį viename buteliuke buvusio mišinio. Išvadoje konstatuota, kad: 1) tyrimui iš vieno buteliuko buvo paimtas apie penktadalis miltelių (65,029 g), kurių sudėtyje buvo nustatyti 23,865 g amfetamino; 2) darant prielaidą, kad šiame butelyje esantys milteliai užėmė 500 ml tūrį, apskaičiuota, kad viename butelyje esančių miltelių sudėtyje gali būti 113,643 g amfetamino (t. 1, b. l. 135–138). Nagrinėjamoje byloje buvo pateiktas Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro vyriausiosios tyrėjos 2021 m. kovo 8 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad visi 15 buteliukų, tarp jų ir tas, kuriame buvusi medžiagos dalis buvo ištirta specialisčių, valytojos buvo išmesti kaip šiukšlės (t. 1, b. l. 142). Taigi, byloje nustatyta, jog specialistės ištyrė tik vieno iš automobilyje rastų buteliukų turinį, ištirdamos apie penktadalį šiame buteliuke buvusio mišinio, ir, pagal šio tyrimo rezultatus, apskaičiavo kiek amfetamino buvo visame buteliuke, kai jo tūris 500 ml.

30.2. Pirmosios instancijos teismas pritarė valstybinio kaltintojo pasirinktam amfetamino kiekio apskaičiavimo metodui ir nustatė, kad minėtame automobilyje 15-oje buteliukų rasto amfetamino kiekis siekė 1 704,645 g. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad viename buteliuke nustačius esant 113,643 g amfetamino bei turint omenyje T. L. parodymus, jog jis tikslu realizuoti gabeno apie 6 kg amfetamino, net ir įvertinus tai, kad visi 15 buteliukų buvo prarasti, bendras amfetamino kiekis, t. y. 1 704,645 g, kaltinime buvo nustatytas teisingai, t. y. „paskaičiuotas aritmetiškai, darant prielaidą, kad visuose buteliukuose buvo analogiškas kiekis ir koncentracija medžiagos“ (žr. skundžiamo nuosprendžio 20–21 l.; t. 11, b. l. 119–120). Taigi, akivaizdu, jog tiek prokuroras, tiek teismas, viename buteliuke specialisčių konstatuotą amfetamino kiekį, t. y. 113,643 g, aritmetiškai padaugino iš buteliukų skaičiaus, t. y. 15 vnt., ir tokiu būdu nustatė automobiliu gabento amfetamino kiekį, t. y. 1 704,645 g (15 x 113,643 = 1 704,645).

30.3. Visgi su tokiomis teismo išvadomis ir pasirinktu psichotropinės medžiagos apskaičiavimo metodu teisėjų kolegija negali sutikti. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro ir pirmosios instancijos teismo išvadomis nustatant viename buteliuke buvusio amfetamino kiekį, nes toks apskaičiavimas, turint omenyje, kad buteliuke buvusi psichotropinė medžiaga buvo miltelių mišinys ir kad tirtas net penktadalis vienoje talpoje buvusių miltelių, savo patikimumu nekelia jokių abejonių. Visgi teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo sutikti su prielaida, jog visuose kituose buteliukuose buvo analogiška amfetamino koncentracija ir kiekis, šiame kontekste pabrėždama ir tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Teisėjų kolegija pastebi, kad ūkiniuose pastatuose atskirose talpose nuteistųjų laikyto amfetamino koncentracija kiekvienu atveju skyrėsi (detaliau žr. t. 2, b. l. 44–52), todėl konstatuoti, kad kiekviename atskirame buteliuke buvęs amfetamino kiekis ir jo koncentracija mišinyje būtų identiška, negalima. Taigi, praradus galimybę objektyviai ištirti likusiuose keturiolikoje buteliukų, kuriuose galimai buvo amfetaminas, buvusių miltelių turinį, teisėjų kolegija, vadovaudamasi in dubio pro reo (lot. abejonės vertintinos kaltinamojo naudai) principu, net ir įvertindama T. L. anksčiau išsakytą poziciją, kad šiuose buteliukuose buvo minėta medžiaga (apeliacinio proceso metu tokią poziciją nuteistasis pakeitė, o gynyba itin daug dėmesio skyrė atitinkamų teismo išvadų kritikai), gali įrodyta pripažinti tik viename buteliuke, kuris buvo ištirtas specialisčių, nustatytą amfetamino kiekį. Taigi teisėjų kolegija pripažįsta, kad automobilio „Volvo V70“ kuro bako talpykloje buvo paslėpta ir rasta ne 1 704,645 g, o 113,643 g psichotropinės medžiagos – amfetamino. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis rekomendacijomis „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo“ (toliau – ir Rekomendacijos), net ir toks minėtos medžiagos kiekis pripažintinas labai dideliu, be to, kontrabandos kvalifikavimui įtakos neturi tai, koks draudžiamos medžiagos kiekis buvo gabenamas. Sumažinus automobiliu gabentą amfetamino kiekį, atitinkamai, t. y. iki 4 151,123 g, mažinamas ir bendras nuteistųjų pagaminto bei disponuoto amfetamino kiekis (4 037,48 g (sodyboje rasto amfetamino kiekis) + 113,643 g (šiuo sprendimu nustatytas automobilyje rastas amfetamino kiekis) = 4 151,123 g).

31. Apeliantai įvairiais, iš dalies ir sutampančiais argumentais, į kurių nemažą dalį jau buvo atsakyta aptariant byloje surinktų įrodymų vertinimą ir kurie detaliai aptarti šio teismo sprendimo 4.4.–4.4.2. ir 5.2.–5.2.10 pastraipose, nesutinka ir su išvada, jog nagrinėjamus veiksmus nuteistieji atliko veikdami organizuotoje grupėje.

32. Organizuota grupė – tai bendrininkavimo forma, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį (BK 25 straipsnio 3 dalis). Sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2011, Nr. 2K-453/2012, Nr. 2K-35/2013). Organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas, kuriam būdingas nevienlaikiškumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-942/2015). Nors organizuotai grupei būdingas išankstinis susitarimas, tačiau jis turi pasižymėti nelaikinumu, negali būti vienkartinio pobūdžio, taip pat turi būti nustatytas pastovumas, pasireiškiantis grupės nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumu ir tvirtumu, o paprasto bendrininkavimo atveju susitarimas gali įvykti bet kuriuo metu. Sprendžiant klausimą dėl organizuotos grupės buvimo, būtina atsižvelgti į rengto ar padaryto nusikaltimo pobūdį ir sudėtingumą, ar grupės nariai aptarė jo padarymo būdą, vietą, laiką ir kitus svarbius momentus, susitarė dėl kiekvieno užduoties ar vaidmens, numatė priemones, padedančias paslėpti nusikaltimo pėdsakus bei išvengti atsakomybės, ir pan. Atribojant organizuotą grupę nuo bendrininkų grupės, turi būti vertinamas organizuotumo lygis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-70/2014, Nr. 2K-159-746/2015, Nr. 2K-297-942/2017). Teismų praktikoje taip pat akcentuota, kad sprendžiant klausimą dėl organizuotos grupės buvimo, svarbus aspektas yra asmens, dalyvaujančio nusikaltime, suvokimas priklausant grupei, turinčiai tikslą daryti nusikaltimus, t. y. svarbu, kad asmuo suvoktų priklausąs tokiai grupei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-7-29-942/2016, Nr. 2K-109-746/2017, Nr. 2K-178-303/2019). Taigi organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus: parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir pan. Toks išankstinis susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos suformuoja tarp bendrininkų tvirtus, netrumpalaikius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200-1073/2019, Nr. 2K-90-895/2020). Nebūtina, kad kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje nustatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, tačiau tokie organizuota grupe veikiantys bendrininkai nepriklausomai nuo jų vaidmens laikomi nusikaltimo vykdytojais ir kvalifikuojant jų padarytas veikas BK 24 straipsniu nesiremiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-481/2007, Nr. 2K-257-719/2019).

33. Atsižvelgiant į minėtą kasacinio teismo praktiką bei byloje esančius duomenis, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad T. L. ir G. Ž. inkriminuojamu laiku siejo išankstinis susitarimas dėl labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų gaminimo ir laikymo bei šių medžiagų dalies išgabenimo į užsienį, tarp jų buvo susiklostę nevienalaikiai ir pakankamai tvirti ryšiai (2020 m. vasarą jie artimai bendravo bei leido laiką G. Ž. motinos sodyboje; jau 2020 m. rugsėjį aptarinėjo minėto plano detales; aktualiu metu G. Ž. nemažai laiko praleisdavo ir T. L. namuose), šie asmenys buvo pasiskirstę vaidmenimis (užduotimis) ir juos vienijo bendras nusikalstamas tikslas. Nuteistasis T. L. derino psichotropinių medžiagų pardavimo klausimą su estais, iš anksto parūpino šių medžiagų gabenimui reikalingą automobilį, gamino psichotropines medžiagas, pats šias medžiagas gabeno link Lietuvos – Latvijos sienos ir pasirūpino tuo, kad kelionės metu jį lydėtų M. Ž. Ne ką mažiau svarbus vaidmuo įgyvendinant nusikalstamą sumanymą teko ir G. Ž. – jis dalyvavo planuojant psichotropinių medžiagų gabenimą į Estiją, aptarinėjo jų pardavimo kainą ir pasiūlė T. L. išbandyti kitokį jų gabenimo būdą, parūpino patalpas minėtų medžiagų gamybai ir pats prisidėjo prie jų gamybos, o medžiagų gabenimo dieną lydėjo T. L. iki (duomenys neskelbtini) ir savo vardu apdraudė automobilį, kuriuo T. L. gabeno amfetaminą. Teisėjų kolegijos vertinimu, visi šie duomenys byloja apie tarp minėtų asmenų egzistavusius netrumpalaikius ryšius, suderintą veikimo gaminant, platinant bei rengiantis į užsienį išgabenti psichotropines medžiagas modelį ir kiekvieno iš nuteistųjų suvokimą apie priklausymą minėtai grupei bei savo indėlį bendroje nusikalstamoje veikoje. Taigi teismo išvada, jog nuteistieji T. L. ir G. Ž. inkriminuojamu laiku, disponuodami labai dideliu kiekiu amfetamino, turint tikslą jį platinti, ir rengdamiesi dalį jo išgabenti į užsienį, veikė organizuotoje grupėje, yra teisėta ir pagrįsta. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog skundžiamu nuosprendžiu iš kaltinimo T. L. ir G. Ž. buvo pašalintos aplinkybės apie jų veikimą organizuotoje grupėje kartu su šioje byloje nekaltinamu D. M. (žr. kaltinamojo akto 1–4 l.; t. 9, b. l. 124–128). Taigi teismas nepripažino, kad nuteistieji veikė kartu su minėtu asmeniu, todėl šie nuteistojo T. L. argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

34. Taigi, konstatuotina, kad Kauno apygardos teismas pripažindamas T. L. ir G. Ž. veikus organizuota grupe įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, nepadarė esminių BPK pažeidimų bei tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – nuteistieji, veikdami tiesiogine tyčia organizuotoje grupėje parengė nusikalstamų veikų padarymo planą bei jį realizavo neteisėtai pagamindami ir laikydami labai didelį amfetamino kiekį bei atlikdami pasirengimo veiksmus siekiant dalį šios medžiagos kontrabandos būdu išgabenti į Estijos Respubliką, tačiau to nepavyko padaryti nuo šių asmenų valios nepriklausančių aplinkybių, nes T. L. buvo sulaikytas Lietuvos teritorijoje.

35. BPK 308¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali savo iniciatyva ar pagal proceso dalyvių pareiškimus ištaisyti neįsiteisėjusiame nuosprendyje likusius rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės. Teisėjų kolegija skundžiamame nuosprendyje nustatė du tokio pobūdžio apsirikimus. Kaip teisingai baigiamojoje kalboje pastebėjo nuteistojo T. L. gynėjas, teismas nuosprendžio nustatomojoje dalyje konstatavo, kad „automobilio „Volvo V70“ su (duomenys neskelbtini) Karalystės valstybiniais Nr. (duomenys neskelbtini), kuro bako talpykloje buvo rasti ir paimti 15 vnt. po 500 l talpos plastikiniai buteliukai“ (nuosprendžio 3 l; t. 11, b. l. 102). Šio sprendimo 1.1. pastraipoje jau minėta, kad tai yra akivaizdi techninio pobūdžio klaida – rašymo apsirikimas, nes kiekviena minėto automobilio kuro bake rasta talpa buvo ne 500 litrų, o 500 mililitrų, kas akivaizdu ir iš automobilio apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 59–74), nuosprendžio motyvuojamosios dalies ir kitų bylos aplinkybių (žr. foto lentelę, t. 1, b. l. 64–74). Šis rašymo apsirikimas nekeičia nuosprendžio esmės ir gali būti ištaisytas tiek paties pirmosios instancijos teismo (BPK 308¹ straipsnis), tiek nuosprendžio vykdymo stadijoje, t. y. BPK 361 straipsnio tvarka (BPK 361 straipsnio 2 dalis numato teismo teisę ištaisyti nuosprendžio (nutarties) netikslumus ir pašalinti neesmines aritmetines, rašybos klaidas, padarytas priimant ar rašant teismo nuosprendį (nutartį)). Atsižvelgiant į tai, siekiant proceso ekonomiškumo, minėta klaida ištaisytina šiuo apeliacinės instancijos teismo sprendimu.

36. Taip pat pažymėtina, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismas nuteistuosius T. L. ir G. Ž. pripažino kaltais pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį, tačiau skiriant jiems bausmes už šios veikos padarymą, nenurodė BK 25 straipsnio 3 dalies (skundžiamo nuosprendžio 30 l.; t. 11, b. l. 129). Ši klaida taip pat yra techninio pobūdžio (iš nuosprendžio visumos matyti, kad teismas pripažino nuteistuosius veikusius organizuotoje grupėje), todėl kolegija ją ištaiso bei konstatuoja, kad T. L. 6 metų laisvės atėmimo bausmė, o G. Ž. 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė buvo paskirta už nusikalstamos veikos, numatytos BK 21 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 4 dalyje padarymą.

Dėl įrodymų vertinimo G. Ž. pripažįstant kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį

37. Apeliaciniu skundu G. Ž. gynėjas prašo jo ginamąjį išteisinti dėl BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Pagal minėtą BK normą G. Ž. nuteistas už disponavimą narkotine medžiaga – kanapėmis ir psichotropine medžiaga – alprazolamu (žr. šio sprendimo 3 pastraipą). Apeliaciniu skundu nesutinkama tik su teismo išvada, kad G. Ž. neteisėtai disponavo alprazolamu, nes, gynybos teigimu, šios medžiagos nuteistajam buvo skirtos medikų ir buvo vaisto „Xanax“ sudėtyje.

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, versija, jog nuteistajam G. Ž. medikamentą „Xanax“ galėjo skirti medikai, buvo detaliai tirta ir atmesta dar ikiteisminio tyrimo metu. Tyrimo pareigūnai šiuo klausimu kreipėsi į VšĮ „P“, VšĮ „K“ ir VĮ „R“, tačiau šios įstaigos nepateikė duomenų apie tai, kad G. Ž. buvo skirtas preparatas, kurio sudėtyje yra alprazolamo (t. 9, b. l. 76–88). Tyrimo metu buvo gauta ir (duomenys neskelbtini) dirbančios G. Ž. šeimos gydytojos, į kurią G. Ž. gynėjas apeliaciniu skundu prašo kreiptis, pažyma, kurioje nurodyta, kad G. Ž. 2019 m. spalio mėn. pas ją lankėsi dėl menisko plyšimo ir buvo pasiųstas operaciniam gydymui, neišrašant „Xanax“ (t. 9, b. l. 88). Taigi akivaizdu, kad bent jau iki kelio menisko operacijos, kaip teigė nuteistasis G. Ž., jam nebuvo paskirtas vaistas „Xanax“, (t. 10, b. l. 161). Teisėjų kolegija negali sutikti ir su nuteistojo gynėjo argumentu, jog šis preparatas nuteistajam galėjo buvo skirtas jau po kelio operacijos. G. Ž. teigė, jog jam kelio operacija buvo atlikta (duomenys neskelbtini) ligoninėje (t. 10, b. l. 161). Tokie teiginiai taip pat nepasitvirtino, nes VšĮ „L“ pateikė informaciją, kad: G. Ž. 2019 m. spalio 10–11 d. buvo atlikta kelio sąnario operacija, tačiau jam niekada nebuvo skirti preparatai, kurių sudėtyje buvo alprazolamo (t. 12, b. l. 22–25). Aplinkybę, kad pas G. Ž. rasta medžiaga nebuvo skirta medikų ir jog jis ja disponavo neteisėtai, aptartų duomenų visumoje patvirtina ir G. Ž. pirmosios instancijos teisme paskutinio žodžio metu nurodytos aplinkybės, kad „aš ten dėl tos žolės ir tablečių, tai pripažįstu“ (t. 11, b. l. 79).

39. Taigi G. Ž. inkriminuotos su disponavimu psichotropine medžiaga – alprazolamu susijusios bylos aplinkybės buvo išsamiai ištirtos ir pasitvirtino, o nuteistojo gynybos versija pagrįstai atmesta.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

40. Nuteistasis T. L. nesutinka su jam už disponavimą labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų kiekiu ir netikru dokumentu paskirtomis bausmėmis bei prašo šioje dalyje taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, t. y. paskirti švelnesnę negu įstatyme numatyta bausmę. Nuteistojo G. Ž. gynėjas skunde, prašydamas savo ginamąjį išteisinti, nepateikė argumentų dėl jam paskirtos bausmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistiesiems paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas ir galutinės subendrintos bausmės yra teisingos ir proporcingos.

41. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Taigi, teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

42. BK 199 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta alternatyvų neturinti laisvės atėmimo nuo 3 iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė, BK 260 straipsnio 3 dalyje – laisvės atėmimo nuo 10 iki 15 metų bausmė, BK 300 straipsnio 2 dalyje – arešto ir laisvės atėmimo iki 4 metų bausmės, o BK 259 straipsnio 2 dalyje – viešųjų darbų, laisvės apribojimo, baudos ir arešto bausmės.

42.1. Apygardos teismas T. L. už nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu draudžiamomis medžiagomis, t. y. už BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, paskyrė sankcijos vidurkį viršijančią laisvės atėmimo bausmę – 13 metų laisvės atėmimo; už rengimąsi jų kontrabandai, t. y. už BK 21 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą – kiek mažesnę nei sankcijoje numatytas vidurkis laisvės atėmimo bausmę – 6 metus laisvės atėmimo, o už disponavimą netikru dokumentu, t. y. už BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymą – sankcijos minimumui artimą laisvės atėmimo bausmę – 6 mėnesius laisvės atėmimo. Minėtos bausmės buvo subendrintos bausmių apėmimo būdu, paskiriant 13 metų laisvės atėmimo bausmę.

42.2. Nuteistajam G. Ž. teismas už nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu draudžiamomis medžiagomis paskyrė tokią pačią bausmę kaip ir nuteistajam T. L., t. y. 13 metų laisvės atėmimo; už rengimąsi jų kontrabandai – kiek mažesnę bausmę – 5 metų ir 6 metų laisvės atėmimą, o už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą – 30 parų areštą. Minėtos bausmės buvo subendrintos apėmimo būdu ir G. Ž. buvo paskirta tokia pati kaip ir nuteistajam T. L. galutinė subendrinta 13 metų laisvės atėmimo bausmė.

43. Nuteistieji veikdami tiesiogine tyčia organizuotoje grupėje padarė vieną baigtą labai sunkų tyčinį nusikaltimą ir rengėsi padaryti dar vieną sunkų tyčinį nusikaltimą. Be to, kiekvienas iš nuteistųjų, veikdami tiesiogine tyčia, vienasmeniškai padarė dar po vieną nusikalstamą veiką: T. L. – baigtą apysunkį nusikaltimą, o nuteistasis G. Ž. – baigtą baudžiamąjį nusižengimą. Apygardos teismas nustatė T. L. atsakomybę pagal BK 300 straipsnio 2 dalį lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius šią veiką ir nuoširdų gailestį (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o G. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatė. Taip pat teismas pripažino nuteistųjų atsakomybę pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį bei BK 21 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį sunkinančią aplinkybę – jog šias veikas jie padarė veikdami organizuotoje grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, teismas pripažino ir nuteistųjų atsakomybę dėl visų jiems šioje byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų sunkinančią aplinkybę – jog šias veikas jie padarė būdami recidyvistais (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

44. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. L. prašo pripažinti, jog jo atsakomybę dėl neteisėto disponavimo labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu, lengvina prisipažinimas padarius šią veiką ir nuoširdus gailestis. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka, nes nuteistasis neigė dalį pirmosios instancijos teismo teisingai nustatytų ir esminių bylos aplinkybių bei nebuvo nuoširdus, taigi negali konstatuoti jo prisipažinimo. Šiuo sprendimu kaip nepagrįstos buvo atmestos T. L. versijos, jog disponuodamas šiomis medžiagomis jis veikė be G. Ž., jog šių medžiagų neplanavo gabenti į užsienį ir pan. Taigi BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos jam negali būti taikomos.

45. Iš T. L. charakterizuojančios medžiagos matyti, kad jis praeityje teistas vieną kartą (ankstesni teistumai išnykę; t. 9, b. l. 43–46). Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nuosprendžiu, T. L. buvo pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (plėšimas), BK 181 straipsnio 2 dalį (kvalifikuotas turto prievartavimas) ir BK 259 straipsnio 2 dalį (disponavimas nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos, neturint tikslo platinti) ir už tai jam buvo paskirta 3 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Tačiau jau 2017 m. vasario 6 d. teismas parodė T. L. pasitikėjimą ir taikė lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos anksčiau nei jis atliko visą jam paskirtą bausmę. T. L. 11 kartų baustas ir administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 9, b. l. 41–42). Bylos duomenimis, T. L. nuo 2018 m. birželio 29 d. niekur nedirbo (t. 9, b. l. 48–50). Taigi iš nuteistąjį charakterizuojančių duomenų matyti, kad nagrinėjamoje byloje nustatytas nusikalstamas veikas T. L. padarė anksčiau jau būdamas teistas už ekonominio pobūdžio veikas ir disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Iš minėtų duomenų akivaizdu ir tai, kad nuo 2017 m. vasario 6 d., kai buvo paleistas lygtinai, iki jo sulaikymo nagrinėjamoje byloje 2020 m. lapkričio 24 d., T. L. oficialiai niekur nedirbo (išskyrus trumpą laikotarpį nuo 2018 m. kovo 20 d. iki 2018 m. birželio 29 d.). Taigi T. L. charakterizuojantys duomenys rodo, kad jis pragyvenimo siekė ir iš nusikalstamos veiklos, nepaisydamas jam teismo parodyto pasitikėjimo, tikintis, jog jis daugiau nenusikals. Tokioje situacijoje, kai asmuo nepadaro reikiamų išvadų ir nenustoja elgtis nusikalstamai (šiuo atveju T. L. veikdamas organizuotoje grupėje padarė dar sunkesnes veikas), teismo skiriamos sankcijos turi griežtėti ir negali būti formalios, todėl šioje situacijoje tik laisvės atėmimas gali būti efektyvi priemonė siekiant pakeisti asmens požiūrį į teisę ir jo elgesį ateityje.

46. Turėdama omenyje tokią T. L. charakteristiką, praeityje jo atžvilgiu jau taikytos laisvės atėmimo bausmės neefektyvumą, aplinkybę, kad pastarasis vėl, ir netgi pavojingiau nei anksčiau, veikė siekdamas įgyti neteisėtos turtinės naudos, bei faktą, jog nagrinėjamoje byloje dėl BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje bei BK 21 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo nustatytos net dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo dar labiau švelninti T. L. paskirtų sankcijose numatytam vidurkiui artimų laisvės atėmimo bausmių.

47. Minėtų bausmių dydžių nustatymui reikšmės neturi ir šiuo teismo sprendimu atlikti faktinių aplinkybių pakeitimai, sumažinant nuteistųjų disponuotą amfetamino kiekį nuo 5 742,125 g iki 4 151,123 g. Labai didelis amfetamino kiekis, vadovaujantis Rekomendacijomis, pripažįstamas tuo atveju, kai viršija 100 g. Šiuo atveju pas nuteistuosius buvo rasta daugiau nei 40 kartų šį dydį viršijantis amfetamino kiekis, kas rodo, išskirtinį šių nusikalstamų veikų pavojingumą. Nagrinėjamoje byloje nustatytas aktyvus T. L. veikimas organizuota grupe gaminant psichotropines medžiagas ir rengiantis jų kontrabandai, o tai taip pat rodo didesnį jo pavojingumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokioje situacijoje nėra jokio pagrindo švelninti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį bei BK 21 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį T. L. paskirtų bausmių, o juo labiau taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija neįžvelgia ir pagrindo švelninti nuteistajam pagal BK 300 straipsnio 2 dalį paskirtos praktiškai minimalios laisvės atėmimo bausmės. Teismas įvertino tiek nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę tiek ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, todėl T. L. paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra proporcinga ir, turint omenyje nuteistojo charakteristiką, nėra per griežta.

48. G. Ž. praeityje teistas 4 kartus už nusikalstamas veikas, kurios dauguma atvejų buvo susijusios su siekiu įgyti neteisėtos turtinės naudos (t. 9, b. l. 63–68). Pastebėtina, jog nepaisant nuteistajam taikomų vis sunkesnių poveikio priemonių, pastarojo elgesys nesikeičia – priešingai, jis darosi vis pavojingesnis. Kauno miesto apylinkės teismo 1994 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu G. Ž. buvo nuteistas už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą bei dokumentų klastojimą bei jam už tai buvo paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant (t. 9, b. l. 63–64). Visgi toks teismo pasitikėjimas nebuvo pateisintas, nes Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 1997 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu G. Ž. buvo pripažintas kaltu dėl savavaldžiavimo ir jam už tai buvo paskirta 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Tačiau jau 1998 m. rugsėjo 4 d. teismas lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos anksčiau nei jis atliko visą jam paskirtą bausmę (t. 9, b. l. 64–65). Visgi ir šia forma teismo išreikštas pasitikėjimas nepasiteisino, nes Vilniaus apygardos teismo 2001 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu G. Ž. buvo pripažintas kaltu dėl turto prievartavimo ir neteisėto valstybės sienos perėjimo bei jam paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau ir šiuo atveju, 2003 m. gruodžio 31 d. sprendimu jis buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos anksčiau laiko (t. 9, b. l. 65–66). Visgi, nepaisant skiriamų laisvės atėmimo bausmių ir teismo ne kartą suteikto pasitikėjimo, G. Ž. veikimas darėsi vis pavojingesnis. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu G. Ž. buvo pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (disponavimas labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu) ir jam buvo paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė. 2016 m. rugsėjo 5 d. jo atžvilgiu vėl taikytas lygtinis paleidimas (t. 9, b. l. 67–68; iš probuojamųjų asmenų registro jis buvo išregistruotas 2019 m. gegužės 17 d.).

49. Taigi šioje byloje inkriminuojamas veikas G. Ž. padarė nepaisydamas ankstesnių teistumų, jo atžvilgiu anksčiau taikytų laisvės atėmimo bausmių ir teismo ne kartą jam suteikto pasitikėjimo atidedant šios bausmės vykdymą arba jį paleidžiant lygtinai. Taigi įvairios poveikio priemonės nepasiekė savo tikslų, nepakeitė G. Ž. elgesio, jis nepadarė reikiamų išvadų ir nenustojo elgtis nusikalstamai bei neteisėtai, o jo veikimas netgi tapo dar pavojingesnis – šiuo atveju, siekdamas neteisėtos turtinės naudos dalį jam inkriminuojamų veikų jis padarė veikdamas organizuotoje grupėje ir itin pavojingai – imdamasis psichotropinių medžiagų gamybos ir netgi rengdamasis jos išgabenimui į užsienį. Tokioje situacijoje švelnesnės nei laisvės atėmimas bausmės skyrimas už BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje bei BK 21 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 4 dalyje numatytų veikų padarymą, bei arešto bausmės skyrimas už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą, būtų aiškiai neteisingas ir formuotų nebaudžiamumo jausmą.

50. Turint omenyje tai, kad byloje nustatytos dvi G. Ž. atsakomybę pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį bei BK 21 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį sunkinančios aplinkybės bei byloje apskritai nenustatyta jokių jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nuteistajam už minėtų veikų padarymą teismo paskirtos iš esmės sankcijų vidurkį atitinkančios (jį nežymiai viršijančios arba jo nesiekiančios) 13 metų ir 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pripažintinos atitinkančiomis šių veikų ir paties G. Ž. pavojingumą. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad teismas G. Ž. pagrįstai nustatė panašias bausmes kaip ir T. L., tuo pačiu įvertindamas ir kiekvieno nuteistųjų individualų indėlį įgyvendinant bendrą nusikalstamą sumanymą. Akivaizdu, kad G. Ž. buvo lygiavertis T. L. bendrininkas – jis kartu su T. L. derino nusikalstamos veikos planą, derino kainą, už kurią turi būti parduotas amfetaminas, teikė T. L. pasiūlymus dėl jo gabenimo, parūpino pastatus, kuriuose jis buvo gaminamas, prisidėjo prie jo gamybos. Pažymėtina, jog teismas įvertino ir G. Ž. atliktų veiksmų apimtį 2020 m. lapkričio 24 d. T. L. automobiliu gabenant amfetaminą: teismas pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį G. Ž. paskyrė kiek švelnesnę bausmę, įvertindamas ir tai, kad paskutinėje pasirengimo išgabenti amfetaminą į užsienį stadijoje dalyvavo tik T. L. G. Ž. už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta sankcijoje numatytą vidurkį nežymiai viršijanti 30 parų arešto bausmė, turint omenyje ir šioje dalyje nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taipogi vertintina kaip proporcinga.

51. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistiesiems skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės yra teisingos, proporcingos ir pagrįstos, todėl jų nėra pagrindo keisti.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

52. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) pažymos dėl nagrinėjamoje byloje patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo valstybės naudai iš nuteistojo G. Ž. (t. 12, b. l. 16–19).

53. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 10 d. nutartyje byloje Nr. 2A-2-458/2021 konstatuota, kad „pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016), koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-338/2014, Nr. 2K-46-895/2015). Kasacinio teismo praktikoje vadovaujamasi ir nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais analogiški VGTPT prašymai paprastai netenkinami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-1-788/2021, Nr. 2K-51-788/2021, Nr. 2K-67-697/2021 ir kt.).

54. Minėtų BPK nuostatų ir teismų praktikos kontekste pažymėtina, kad apeliacinį skundą nuteistojo G. Ž. vardu padavė jo gynėjas – taigi apeliacinis procesas vyko nuteistojo iniciatyva. Visgi G. Ž. šiuo metu atlieka realią laisvės atėmimo bausmę, todėl jo gynyba apeliacinės instancijos procese buvo būtina. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš nuteistojo šiuo atveju prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams, todėl VGTPT prašymas netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 308¹ straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu ir 361 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendį pakeisti:

Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytas įrodytomis pripažintas faktines aplinkybes apie tai, kad T. L. ir G. Ž. nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis neteisėtai pagamino labai didelį kiekį – 5 742,125 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio dalį – 1 704,645 g nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis paslėpė ir gabeno automobiliu „Volvo V70“, dalyje dėl neteisingai nustatyto bendro pagaminto psichotropinės medžiagos kiekio ir automobilyje gabentos psichotropinės medžiagos kiekio pakeisti ir pripažinti, kad T. L. ir G. Ž. nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis neteisėtai pagamino labai didelį kiekį – 4 151,123 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio dalį – 113,643 g nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis paslėpė ir gabeno automobiliu „Volvo V70“.

Ištaisyti nuosprendžio aprašomojoje dalyje padarytą rašymo apsirikimą dėl automobilio „Volvo V70“ su (duomenys neskelbtini) Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuro bako talpykloje paslėptų 15 vnt. buteliukų talpos – žodžius „15 vnt. po 500 l talpos plastikiniai buteliukai“ pakeičiant žodžiais „15 vnt. po 500 ml talpos plastikiniai buteliukai“.

Ištaisyti nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą dėl nuorodos į BK 25 straipsnio 3 dalį, patikslinant, kad T. L. 6 metų laisvės atėmimo bausmė, o G. Ž. 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė buvo paskirta už nusikalstamos veikos, numatytos BK 21 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 4 dalyje, padarymą.

Kitą Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo baudžiamojoje byloje netenkinti.