Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. R. ir atsakovo Alytaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Alytaus miesto savivaldybės administracijos, apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo (dabar – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai) 2017 m. gegužės 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. R. skundą atsakovui Alytaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Alytaus miesto savivaldybės administracijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėja L. R. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama iš Alytaus miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) priteisti 4 798,40 Eur turtinei žalai ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad Alytaus miesto savivaldybės administracija (toliau – Administracija) 2014 m. lapkričio 4 d. pareiškėjai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. ADP-37-(8.10) (toliau – Protokolas), jame nurodydama, kad pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188¹⁶ straipsnio „Kliudymas savivaldybės vykdomosios institucijos ar jos įgaliotiems pareigūnams atlikti pavestas pareigas arba šių pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas“ 1 dalį. Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 6 d. grąžino administracinio teisės pažeidimo bylą Administracijai Protokolo turinio trūkumams pašalinti. Administracijai nesiimant jokių veiksmų, pareiškėja 2016 m. birželio 7 d. pateikė Administracijai prašymą nutraukti bylą. Administracija 2016 m. liepos 1 d. raštu atsakė pareiškėjai, kad jos atžvilgiu nėra priimtas joks procesinis sprendimas dėl ATPK 188¹⁶ straipsnio 1 dalies pažeidimo. Pareiškėja pakartotinai kreipėsi į Administraciją dėl bylos nutraukimo. Administracija 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu Nr. SAVAD-01-(8.1) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pareiškėjai nutraukė. Atsakovas pažeidė ATPK 248 straipsnį, nepagrįstai ir neteisėtai pareiškėjai surašė Protokolą, o tai lėmė neteisėtą administracinį procesą, prasidėjusį 2014 m. lapkričio 4 d. ir pasibaigusį tik 2016 m. rugpjūčio 12 d. Savivaldybės neteisėtus veiksmus (neveikimą) patvirtina įsiteisėjusi Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A.2.11.-1580-791/2015, kurioje teismas nurodė, kad Protokolą surašiusi institucija pažeidė ATPK nuostatas. Dėl neteisėtos bylos pareiškėja patyrė 4 798,40 Eur bylinėjimosi išlaidų (iš jų 532,40 Eur už specialisto atliktą vertinimą). Visą bylos nagrinėjimo teismuose laiką pareiškėja patyrė didelį stresą, dėl patirtų išgyvenimų pareiškėjai užeidavo panikos (nerimo) priepuoliai, kamuodavo nemiga ir kiti sveikatos sutrikimai.

3. Atsakovas Savivaldybė, atstovaujama Administracijos, atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad teismai nenustatė jokių neteisėtų Savivaldybės veiksmų vykdant administracinio teisės pažeidimo teiseną pareiškėjos atžvilgiu. Administracinė teisena pareiškėjai nutraukta pagal ATPK 250 straipsnio 7 punktą, pasibaigus ATPK 35 straipsnyje numatytam terminui. Administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Pareiškėja klaidina teismą, prašydama priteisti už specialisto atliktą vertinimą, nes šis vertinimas buvo atliktas pareiškėjos iniciatyva su darbo santykiais susijusioje civilinėje byloje Nr. 2A-959-480/2016. Be to, šioje civilinėje byloje pareiškėja taip pat prašė priteisti 10 000 Eur neturtinę žalą už patirtus dvasinius išgyvenimus, pridėdama tuos pačius dokumentus dėl sveikatos sutrikimų kaip ir šioje administracinėje byloje. Minėtoje civilinėje byloje pareiškėjai buvo priteista 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

II.

4. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 5 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino iš dalies, priteisė pareiškėjai iš Savivaldybės 3 999,11 Eur turtinei žalai atlyginti ir 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas konstatavo, kad Alytaus apylinkės teismas 2015 m. spalio 27 d. nutartyje nurodė, jog Protokolą surašiusi institucija neišnaudojo ATPK 260¹ straipsnyje nustatytos procedūros, įtvirtinančios administracinio nurodymo surašymą, ir tuo pažeidė ATPK nuostatas. Šios nutarties pagrįstumas ir teisėtumas buvo patvirtintas Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartimi. Teismas nurodė, kad išrašius administracinį nurodymą pareiškėja galėjo jį įvykdyti ir administracinė procedūra būtų pasibaigusi mažiausiomis laiko ir finansinėmis sąnaudomis, pareiškėjai nepatiriant bylinėjimosi išlaidų, nepatogumų, siekiant nuginčyti administracinio kaltinimo, suformuoto Protokole, nepagrįstumą.

6. Teismas darė išvadą, kad buvo pažeistos ATPK 248 straipsnio nuostatos, reikalaujančios iš institucijos visapusiškai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, o taip pat nuostatos, įtvirtinančios bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai traukiant konkretų asmenį administracinėn atsakomybėn. Be to, Savivaldybė be objektyvių priežasčių operatyviai nesprendė administracinio teisės pažeidimo teisenos užbaigimo, todėl pareiškėjos teisinis statusas pakankamai ilgą laiką buvo neapibrėžtas.

7. Teismas nurodė, kad asmuo, remdamasis konstituciniu teisės principu, nustatančiu valstybės pareigą atlyginti žalą, turi teisę į atstovavimo išlaidų atlyginimą, priteisiant atstovavimo išlaidų dydžio žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės. Teismas nustatė, kad maksimali galima bei pagrįsta pareiškėjai priteistina suma už advokato jai suteiktas teisines paslaugas yra 3 466,71 Eur. Dėl pareiškėjos išlaidų, patirtų dėl apmokėjimo už UAB „Auditas“ parengtą specialisto vertinimą (532,40 Eur), teismas nurodė, kad pareiškėja pagal ATPK 272 straipsnį, turėjo teisę su apeliaciniu skundu pateikti aktualius įrodymus pareiškėjai ginantis nuo Protokole suformuluoto kaltinimo. Teismas pažymėjo, kad minėtoje byloje buvo reikalingos specialios žinios, todėl pareiškėja turėjo pagrindą kreiptis į specialių žinių šiuo klausimu turinčią įmonę UAB „Auditas“. Teismas nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-886-979/2015 pareiškėja neprašė priteisti šių išlaidų.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjos sveikatos sutrikimai atsirado anksčiau nei buvo surašytas Protokolas, iš dokumentų negalima neabejotinai nustatyti, ar pareiškėjos sveikatos sutrikimai buvo sąlygoti aplinkybių, susijusių su jos patraukimu administracinėn atsakomybėn ar su tarnybinio pažeidimo tyrimu. Teismas konstatavo, kad dėl Savivaldybės neteisėtų veiksmų administracinio teisės pažeidimo procedūros metu pareiškėja patyrė dvasinių išgyvenimų, dėl kurių atsirado neigiamos pasekmės, susijusios su sveikatos pablogėjimu. Teismas nurodė, kad bylos eiga buvo komentuojama spaudoje, tačiau byloje nėra duomenų, kad tai pakenkė pareiškėjos profesinei reputacijai. Atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, trukmę, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio ir pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pareiškėjai padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 1 000 Eur.

III.

9. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimo dalį dėl priteistos neturtinės žalos dydžio panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundą dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

10. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nesivadovavo teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ir teismų praktikos suformuota vertinamųjų kriterijų visuma, suponuojančia teismų pareigą preciziškai įvertinti konkrečias bylos aplinkybes. Teismas nevertino teismo posėdžio metu pareiškėjos išdėstytų faktinių aplinkybių viseto, t. y. kad medicininiuose dokumentuose užfiksuoti stiprūs dvasiniai išgyvenimai, kurie atsirado dėl Savivaldybės pareiškėjai daryto psichologinio spaudimo, siekiant, kad pareiškėja palūžtų ir savo noru paliktų užimamas pareigas. Pirmasis galvos smegenų išemijos priepuolis pareiškėjai pasireiškė po Protokolo surašymo, dėl ko ji kreipėsi skubios pagalbos į medikus. Ši situacija sukėlė pareiškėjai tokį didelį stresą, kuris taip pat pasireiškė ir nerimu, psichologine įtampa, o vėliau, kaip ilgalaikių išgyvenimų pasekmė – pasikartojančiais ūmiais sveikatos sutrikimais. Po 1,5 mėn. nuolatinio streso pareiškėjos sveikatos būklė pablogėjo, dėl ko pareiškėja buvo hospitalizuota ir ilgą laiką gydyta (intensyvus gydymas medikamentais truko iki 2016 m. sausio 1 d.). Pareiškėja iki šiol jaučia susilpnėjusią nervų sistemą, nerimo priepuolius, nemigą, sustiprėjusį nervinės sistemos jautrumą. Pareiškėja tai prilygina nesunkiam sveikatos sutrikdymui, už kurį teismų praktikoje yra priteisiama 3 000 Eur ir daugiau. Dėl patirtos neteisybės, paskleistos neigiamos informacijos per visuomenės informavimo priemones, neigiamų visuomenės komentarų pareiškėja labai išgyveno, nes visada žinojo, kad yra nekalta. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad Savivaldybės elgesys buvo piktavališkas, siekiant su pareiškėja susidoroti, kad buvo stipriai pakenkta pareiškėjos profesinei reputacijai, kad dėl piktavališko įtraukimo į teisminį procesą pareiškėjai ir jos šeimai buvo sukelti dideli finansiniai nepatogumai. Vien būtinybė kreiptis į teismą ir dėl to sugaištas laikas patvirtina didelės neturtinės žalos padarymo faktą. Teismas priėmė sprendimą priteisti pareiškėjai 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, iš esmės tokio sprendimo nemotyvuodamas. Dėl šios priežasties skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir negaliojantis.

11. Pareiškėja 2019 m. balandžio 10 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus. Ji nurodė, kad dėl įšaldytų piniginių lėšų, skirtų teisminei gynybai dėl Savivaldybės neteisėto elgesio, pareiškėja patyrė didelių finansinių sunkumų, turėjo skolintis lėšų iš kitų asmenų, negalėjo susimokėti už komunalines paslaugas, buvo gauti įspėjimai dėl laiku nemokamos būsto paskolos, dėl ko buvo negrįžtamai pakenkta pareiškėjos, kaip kreditorės, reputacijai. Pareiškėja paaiškino, kad įsiskolinimai už komunalines paslaugas tęsiasi iki šių dienų.

12. Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas nenustatė, jog pareiškėjai dėl Protokolo surašymo atsirado tam tikros sveikatos, dvasinių išgyvenimų pasekmės, kurios nulėmė neturtinės žalos atsiradimą. Pareiškėjos sveikatos pablogėjimas (pareiškėjos hospitalizavimas) buvo užfiksuotas praėjus beveik 2 mėnesiams po Protokolo surašymo ir sutapo su pareiškėjos atleidimo iš darbo diena. Taigi, pareiškėjos sveikatos sutrikimai buvo sąlygoti atleidimo iš darbo pasekmių. Civilinėje byloje Nr. 2-886-979/2015 pareiškėja taip pat prašė 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, pareiškėjai buvo priteista 1 500 Eur dėl dvasinių išgyvenimų ir sveikatos pablogėjimo. Šį sprendimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti. Administracinėje byloje nėra duomenų, kad Protokolo surašymas yra pareiškėjos neigiamų dvasinių išgyvenimų pasekmė, todėl laikytina, kad pareiškėjai nebuvo padaryta neturtinė žala.

IV.

13. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

14.1. Teismas nesiaiškino, ar į bylą buvo įtrauktas tinkamas atsakovas (Savivaldybė). Protokolą surašė Administracija, todėl pagal skundo reikalavimus turėjo atsakyti Administracija. Atitinkamai teismas negalėjo žalą priteisti iš Savivaldybės, kuriai nėra suteikti įgaliojimai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Protokolą pagal ATPK 259¹ straipsnio 2 punktą surašė kitas juridinis asmuo – Savivaldybės vykdomoji institucija – Administracija.

14.2. Nei vienas teismas nenustatė jokių neteisėtų veiksmų vykdant administracinio teisės pažeidimo teiseną pareiškėjos atžvilgiu, todėl nebuvo pagrindo priteisti pareiškėjai žalą. Taip pat nebuvo pagrindo priteisti pareiškėjai išlaidas už specialisto išvadą, nes šia išvada pareiškėja rėmėsi kitoje byloje, o ne gynė savo teises administracinio teisės pažeidimo byloje.

14.3. Nuo Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nutarimo priėmimo iki galutinio sprendimo priėmimo (bylos nutraukimo 2016 m. rugpjūčio 12 d.) jokios asmeninės arba specialiosios pareiškėjos teisės ar laisvės arba kokie nors kiti pareiškėjos teisėti interesai nebuvo nei apriboti, nei tuo labiau pažeisti. Pareiškėjai priteista 1 000 Eur neturtinė žala nėra objektyvi, nes pats teismas suabejojo, ar pareiškėja patyrė neturtinę žalą, nurodydamas, kad iš medicininių dokumentų negalima neabejotinai nustatyti, ar pareiškėjos sveikatos sutrikimai buvo sąlygoti aplinkybių, susijusių su tarnybinio pažeidimo tyrimu, ar su jos patraukimu administracinėn atsakomybėn. Pareiškėjos pridėti medicininiai dokumentai taip pat buvo teikti ir civilinėje byloje prašant priteisti 10 000 Eur neturtinę žalą (pareiškėjai buvo priteista 1 500 Eur).

15. Pareiškėja atsiliepime prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad:

15.1. Savivaldybė tik apeliaciniame skunde kelia netinkamo atsakovo klausimą, nors atsiliepime į pareiškėjos skundą apie tai nepateikė jokių argumentų. Byloje nėra skundžiamas Savivaldybės tarybos sprendimas, skundžiami neteisėti Administracijos tarnautojų veiksmai, o byloje būtent Administracija ir atstovauja Savivaldybei. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.273 straipsnio 2 dalį, bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti savivaldybė, savivaldybei atstovauja savivaldybės institucija, dėl kurios neteisėtų veiksmų atsirado žala. Būtent pati Savivaldybė kaip viešasis juridinis asmuo yra traukiama byloje atsakovu, o Savivaldybei pagal įgaliojimus atstovauja ta Savivaldybės institucija, kurios veiksmai ar sprendimai yra skundžiami.

15.2. Protokolo trūkumai Kauno apygardos teismo buvo nustatyti net du kartus (2015 m. kovo 25 d. ir 2015 m. gegužės 20 d.). Atitinkamai Alytaus rajono apylinkės teismas priėmė 2015 m. spalio 27 d. nutartį grąžinti bylą Protokolo trūkumams ištaisyti. Savivaldybė 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu pati pripažino, kad iki teismo nustatyto termino Protokolo trūkumai nebuvo pašalinti, todėl byla nutraukta suėjus senaties terminams.

15.3. Teismas pagrįstai priteisė išlaidas, pareiškėjos patirtas dėl specialisto išvadų gavimo, nes minėtas specialisto vertinimas buvo susijęs su Protokolo turinio bei formos neatitikimais ATPK reikalavimams. Šis vertinimas pirmiausiai pareiškėjos buvo panaudotas administracinio teisės pažeidimo byloje. Civilinėje byloje pareiškėja neprašė priteisti išlaidų, patirtų dėl specialisto vertinimo atlikimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

V.

16. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Savivaldybės, atstovaujamos Administracijos, pareigos atlyginti pareiškėjai žalą, kurią ji kildina iš Administracijos veiksmų (neveikimo) atliekant administracinės teisės pažeidimo tyrimą.

17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjai iš Savivaldybės priteisė atlyginti 3 999,11 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos. Administracija, atstovaudama Savivaldybei, su tokiu teismo sprendimu nesutinka, o apeliacinį skundą iš esmės grindžia šiais argumentais: 1) byloje atsakove turėjo būti ne Savivaldybė, o Administracija, todėl teismas negalėjo priteisti žalos pareiškėjai iš Savivaldybės, atsižvelgiant į tai, kad Protokolą pareiškėjai surašė ne Savivaldybė, o Administracija; 2) nagrinėjamoje situacijoje nebuvo nustatyti neteisėti veiksmai, todėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimas nebuvo galimas; 3) pareiškėjos sveikatos sutrikimai nebuvo sąlygoti Protokolo surašymo, todėl pareiškėjai nekilo neturtinė žala, kuri turėtų būti atlyginta šioje administracinėje byloje. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jai buvo priteista 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais: 1) teismas nesivadovavo teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia vertinamųjų kriterijų visuma, nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjos sveikatos sutrikdymą, jos pažeminimą, pakenkimą pareiškėjos profesinei reputacijai, sukeltus finansinius sunkumus, sugaištą laiką bylinėjimuisi, Savivaldybės siekį susidoroti su pareiškėja; 2) teismas nemotyvavo, kodėl pareiškėjai priteisė tik 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

18. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje nurodoma, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šią Konstitucijos normą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

19. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Atsižvelgdama į tai, kad žalos atlyginimo bylose CK 6.271 straipsnio 1 dalis įtvirtina būtent savivaldybės pareigą atlyginti žalą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus Savivaldybės, atstovaujamos Administracijos, apeliacinio skundo argumentus, kad šioje byloje atsakovu turėtų būti ne Savivaldybė, atstovaujama Administracijos, o tiesiogiai Administracija.

20. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus taip pat atmeta Savivaldybės apeliacinio skundo argumentus, kad nei vienas teismas nenustatė jokių neteisėtų veiksmų vykdant administracinio teisės pažeidimo teiseną pareiškėjos atžvilgiu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad CK 6.271 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 27 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A.2.11-1580-791/2015 konstatavo, kad Protokolą surašiusi institucija (Administracija) neišnaudojo ATPK procedūros, įtvirtinančios administracinio nurodymo taikymą, ir tuo pažeidė ATPK nuostatas bei teisinius interesus ir lūkesčius. Šioje nutartyje taip pat nurodyta, kad Protokole turėjo būti įrašytas ATPK 260 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nurodymas, bet toks nurodymas neįrašytas, todėl Administracijos Teisės skyriaus surašytas Protokolas neatitinka ATPK 260 ir 260¹ straipsniuose numatytų protokolo turiniui keliamų reikalavimų. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2015 m. gruodžio 28 d. Kauno apygardos teismui administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. ATP-1256-175/2015 nutarus šią nutartį palikti nepakeistą.

21. ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracinis bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Aptartoje administracinio teisės pažeidimo byloje dalyvavo tie patys asmenys (pareiškėja ir Administracija, kuri šioje byloje atstovauja Savivaldybę), todėl įsiteisėjusioje Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartyje nustatyti faktai šioje administracinėje byloje iš naujo neturi būti įrodinėjami. Teismo konstatuotas netinkamo turinio Protokolo išrašymas, neįrašant jame administracinio nurodymo, reiškia, kad Administracijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus (tuo metu galiojusio ATPK reikalavimus) privalėjo veikti. Kaip minėta, pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį, tai yra pagrindas kilti savivaldybės civilinei atsakomybei.

22. Savivaldybė, ginčydama pareiškėjai pirmosios instancijos teismo priteistą turtinę žalą, nesutinka su tuo, kad pareiškėjai buvo priteistos išlaidos už specialisto išvadą, kuria pareiškėja rėmėsi kitoje byloje, o ne gynė savo teises administracinio teisės pažeidimo byloje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad pareiškėja 2015 m. balandžio 29 d. administracinio teisės pažeidimo byloje pateikė prašymą pridėti prie bylos 2015 m. balandžio 27 d. specialisto vertinimą ir jį tirti žodinio proceso metu Kauno apygardos teisme, o, esant reikalui, į teismą kviesti apklausti specialisto vertinimą parengusius auditorius (prijungtos bylos I t., b. l. 162–163). Taigi, Administracija apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pareiškėja administracinio teisės pažeidimo byloje savo teisių, remdamasi specialisto vertinimu, negynė. Tai, kad šis dokumentas pareiškėjos galimai buvo pateiktas ir kitoje (civilinėje) byloje savaime nereiškia, kad pareiškėjos patirtos išlaidos, šiam dokumentui gauti negalėjo būti vertinamos kaip pareiškėjai priteistina jos patirta turtinė žala administracinio teisės pažeidimo byloje. Byloje nėra pateikta duomenų, kad šios pareiškėjos išlaidos buvo priteistos pareiškėjai kitoje byloje.

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus Savivaldybės apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjai nepagrįstai buvo priteista neturtinė žala, nes nuo pat Protokolo surašymo iki administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo jokios pareiškėjos teisės, laisvės ar teisėti interesai nebuvo nei apriboti, nei pažeisti. Tokius Savivaldybės argumentus paneigia įsiteisėjusi Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartis, kurioje konstatuota, kad Administracija neaiškino pareiškėjai ATPK 260¹ straipsnyje numatytos teisės. ATPK 260¹ straipsnio 3 dalis numato, kad asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena baigiama. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad administracinio nurodymo institutas nėra savitikslis. Nuo 2011 m. sausio 1 d. įsigaliojus priimtiems ATPK pakeitimams, ir įtvirtinus administracinio nurodymo institutą, atsirado galimybė mažiausiai pavojingų teisės pažeidimų padarymo atvejais išvengti ilgo proceso. Administracinio nurodymo esmė yra ta, kad asmeniui yra pasiūloma per 10 darbo dienų savo noru sumokėti baudą, lygią pusei numatytos minimalios baudos. Taigi, administracinio nurodymo institutas reiškia ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens galimybę išvengti ilgo proceso, bet ir galimybę asmeniui pasinaudoti švelnesne sankcija. Pareiškėjai nebuvo pasiūlyta pasinaudoti šiuo institutu, todėl Administracija nepagrįstai teigia, kad pareiškėjos teisės, administracinio pažeidimo bylą nutraukus, realiai nebuvo pažeistos.

24. Tiek Savivaldybė, tiek ir pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjai buvo priteista 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (žr. nutarties 10 ir 14.3 p.). Pareiškėjos nuomone, teismas priteisė jai per mažą neturtinės žalos atlyginimo dydį, o Savivaldybės nuomone, teismas neturtinės žalos pareiškėjai neturėjo priteisti.

25. Neturtinės žalos sąvoką apibrėžia CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pareiškėja savo patirtą neturtinę žalą grindžia tuo, kad ji buvo priversta ilgai bylinėtis, dėl to patyrė dvasinius išgyvenimus, pablogėjo jos sveikata, buvo pakenkta pareiškėjos reputacijai.

26. Kriterijai, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Aiškindamas šias nuostatas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai (žr., pvz., 2014 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-339/2014). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas (žr., pvz., 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013, 2014 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014).

27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėja, skundžiamame sprendime (13 puslapyje) įvertino neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų visumą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu (t. y. CK 6.250 straipsnio taikymo klausimu) pateiktais argumentais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjai priteistas neturtinės žalos dydis (1 000 Eur) teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus ir teisingas.

28. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pareiškėja 2019 m. balandžio 10 d. pateikė prašymą prijungti naujus įrodymus ir juos tirti. Šiais įrodymais pareiškėja siekia įrodyti patirtus finansinius nepatogumus, kuriuos sieja su įsiskolinimais už komunalinius patarnavimus ir šildymą. Kaip matyti iš pateikiamų dokumentų, šių įsiskolinimų pradžia yra atitinkamai 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. vasario 1 d. Taigi apie šiuos įrodymus jau buvo žinoma bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pareiškėja nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių kartu su 2019 m. balandžio 10 d. prašymu pateikti įrodymai nebuvo teikiami pirmosios instancijos teisme. Todėl konstatuotina, kad naujų įrodymų tyrimui apeliacinės instancijos teisme nėra teisinių pagrindų.

29. Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos L. R. ir atsakovo Alytaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Alytaus miesto savivaldybės administracijos, apeliacinius skundus atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.