Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. P. ieškinį pareikštą atsakovams A. Š., R. Š., A. G., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatyta, kad atsakovas A. Š. 2014 m. balandžio 20 d. išdavė paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo ieškovui M. P. 2015 m. balandžio 22 d. be sąlygų sumokėti 35 000,00 Lt ( 10 136,70 Eur) (b. l. 13).

2014 m. gegužės 29 d. atsakovai Aleksandras ir R. Š. ir A. G. sudarė dovanojimo sutartį, pagal kurią A. ir R. Š. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe valdytą 0,2130 ha ploto žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padovanojo A. G. (b. l. 22-30).

2015 m. gegužės 25 d. Kauno miesto 18-ojo notarų biuro notarė B. G. išdavė vykdomąjį įrašą, kuriuo, be kita ko, reikalaujama išieškoti iš A. Š., vekselio turėtojo M. P. naudai per vekselio apmokėjimo terminą (2015 m. balandžio 21 d.) nesumokėtą vekselio sumą - 10 136,70 Eur (b. l. 15). Šį vykdomąjį įrašą ieškovas 2015 m. gegužės 25 d. pateikė vykdymui antstoliui R. B., kuris tą pačią dieną surašė A. Š. raginimą įvykdyti sprendimą bei reikalavimą pateikti duomenis apie turimą turtą (b. l. 31-33).

2016 m. kovo 15 d. teismo posėdyje ieškovo advokatė pateikė UAB „Turto ir verslo tyrimo centro“ direktoriaus A. C. pasirašytą Konsultacinę išvadą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos kainos. Šioje išvadoje nurodyta, kad ginčo žemės sklypo rinkos kaina, konsultantų nuomone, kainos nustatymo dieną 2016 m. vasario 19 d. būtų apie 3700,00 Eur.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos šios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2014 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2014).

Pagal formuojamą teismų praktiką kreditorius gali pareikšti actio Pauliana ieškinį turėdamas neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, t. y., kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Kreditorius gali reikšti actio Pauliana per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo. Ieškovui M. P. išduotas notaro vykdomasis įrašas dėl nesumokėtos vekselio sumos - 10 136,70 Eur išreikalavimo patvirtina, kad ieškovas atsakovo A. Š. atžvilgiu turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad teismo posėdyje A. Š. patvirtino, jog pagal vekselį pasiskolintos sumos nėra grąžinęs net iš dalies. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmoji actio Pauliana taikymo sąlyga yra nustatyta.

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, iš kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba, kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Kreditorius pagrįstai gali reikšti actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo ne tik tais atvejais, kai dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus, bet ir kitais atvejais, kai ginčijamas sandoris kitaip pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus. Kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013). Atsakovo A. G. atstovas advokatas L. J. teismo posėdyje nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog ginčijamu sandoriu yra pažeisti jo interesai, kadangi yra tikimybė, kad A. Š. turi kito didelės vertės turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas. Teismas pažymi, kad VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenimis A. Š. vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto (b. l. 21, 121). Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų taip pat nėra galimybės daryti išvadą, jog A. Š. turi tokios vertės turto, kurio pakaktų įvykdyti prievolę M. P.. Į bylą pateiktas VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, iš kurio matyti, kad atsakovei R. Š. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas. Nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 2007 m. liepos 2 d. Apskrities viršininko sprendimas Nr. 59-22220. Teismo posėdžio metu atsakovas A. Š. paaiškino, kad jo sutuoktinė minėtą turtą įgijo jai atkūrus nuosavybes teises. Vadinasi, šis žemės sklypas R. Š. priklauso asmeninės nuosavybės teise. Kita vertus, šio sklypo vidutinė rinkos vertė nurodyta 200,00 Eur, todėl, net vertinant kad ½ dalis minėto turto priklauso A. Š., šio turto nepakaktų atlyginti prievolę kreditoriui M. P.. Vadovaujantis nurodytais motyvais, teismas dovanojimo sutartį vertina kaip sudarytą pažeidžiant ieškovo (kreditoriaus) teises, nes atsakovas A. Š. perleido turtą, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą. Šį turtą perleidus, neliko jokio A. Š. kito turto.

Ieškovas ir jo advokatė paaiškino, kad apie ginčijamą sandorį M. P. 2015 m. gegužės 25 d. buvo informuotas antstolio R. B., pateikus antstoliui vykdyti notaro vykdomąjį įrašą. Atsakovai šio sužinojimo momento neginčijo. Ieškinys teismui pateiktas 2015 m. gruodžio 8 d. Darytina išvada, kad nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas.

Teismas, įvertinęs ginčijamo sandorio pobūdį, o taip pat ir atsakovo A. Š. teismo posėdyje duotus paaiškinimus, kad ginčo žemės sklypą: „specialiai padovanojau, kad niekam neatitektų“, sprendžia, jog joks privalomas teisinis pagrindas – nei įstatymas, nei teismo sprendimas, nei vienašaliai įsipareigojimai, atsakovui A. Š. sudaryti ginčijamą dovanojimo sandorį neegzistavo. Atitinkamai spręstina, jog atsakovas A. Š. neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio.

Pažymėtina, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas praėjus tik šiek tiek daugiau, nei mėnesiui nuo vekselio išdavimo. A. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad tuo metu, kai išdavė ieškovui vekselį, jo turtinė padėtis buvo labai bloga. Atsakovas A. Š. teismo posėdyje taip pat paaiškino, kad ginčo žemės sklypą: „specialiai padovanojau, kad niekam neatitektų“. Teismas sprendžia, kad A. Š. veiksmai sudarant ginčijamą sandorį neatitiko protingo asmens, veikiančio kreditoriaus interesais, elgesio. Teismas vertina, jog A. Š., būdamas M. P. skolininku, buvo nesąžiningas kreditoriaus atžvilgiu, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad pažeis kreditoriaus teises. Atsakovas A. Š. jau iki sudarant ginčo sandorį turėjo žinoti, kad sudaromu sandoriu apsunkins arba padarys neįmanomu atsiskaitymo su kreditoriumi galimybę.

Vadovaujantis CK 6.66 straipsnio 2 dalimi neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens nesąžiningumo ar sąžiningumo. Taigi, šiuo atveju ginčijant neatlygintiną (dovanojimo) sandorį, atsakovo A. G. sąžiningumas ar nesąžiningumas reikšmės neturi. Teismas vertina esant nustatytą ir paskutiniąją aukščiau nurodytą (septintąją) actio Pauliana sąlygą, kadangi, ieškovo kreditorinis reikalavimas atsakovo A. Š. atžvilgiu yra daug kartų didesnis tiek už VĮ „Registrų centras“ nustatytą ginčo turto vertę, tiek ir už ieškovo pateiktoje konsultacinėje išvadoje dėl ginčo žemės sklypo rinkos vertės nurodytą rinkos kainą.

Konstatavus visetą actio Pauliana taikymo sąlygų, kaip pagrįstas ir įrodytas tenkinamas ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento actio Pauliana pagrindu atsakovų A. Š., R. Š. ir A. G. 2014 m. gegužės 29 d. sudarytą žemės sklypo dovanojimo sutartį registro Nr. 3411.

Sandorį pripažinus negaliojančiu ab initio actio Pauliana pagrindu, taikytina restitucija. Atsakovė R. Š. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu sutiko pilna apimtimi. Atsakovas A. Š. teismo posėdyje su ieškinio reikalavimais, įskaitant ir restitucijos būdą, taip pat sutiko. Atsakovas A. G. nepateikė į bylą įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog prašoma taikyti restitucija natūra sukeltų jam didelių nepatogumų. Šiame kontekste teismas pažymi, jog ginčijamos dovanojimo sutarties 5.2.6. punkte apdovanotajam A. G. buvo išaiškintas Civilinio kodekso 6.6 straipsnio turinys (27 b.l.). Įvertinus aukščiau nurodytus motyvus, o taip pat ir aplinkybę, jog sandoris neatlygintinas, taikytina vienašalė restitucija natūra - žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), grąžintinas atsakovams A. Š. ir R. Š. (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.146 straipsnis).

Atsakovo A. G. atstovas advokatas L. J. teismo posėdyje nurodė, kad R. Š., kuriai ginčo žemės sklypas priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nebuvo ieškovo skolininkė, todėl, sandoris gali būti ginčijamas tik dėl A. Š. priklausiusios ½ dalies žemės sklypo dovanojimo. Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį. Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnis). Vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu, teismas sprendžia, kad ieškovui nenuginčijus sandorio, kuriuo neatlygintinai buvo perleistas skolininkui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, į šį turtą negalėtų būti nukreipiamas išieškojimas. Tuo tarpu, skolininkui A. Š. priklausanti dalis ginčo turte būtų nustatinėjama jau vykdymo procese.

Vekselis yra piniginis vertybinis popierius, patvirtinantis vekselio davėjo įsipareigojimą be išlygų sumokėti tam tikrą pinigų sumą šiame dokumente nurodytam asmeniui (vekselio turėtojui), turinčiam teisę gauti vekselyje nurodytą pinigų sumą (CK 1.101 straipsnio 1, 6 dalys, 1.105 straipsnis). Įstatyme nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą, reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio, t. y. nesusijusi teisiniu ryšiu su jos atsiradimo pagrindu. Dėl to abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2013; 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-706/2016). Ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015). Vadovaujantis aptartu teisiniu reguliavimu ir suformuota teismine praktika, kaip nepagrįsti atmetami atsakovo A. G. atstovo advokato L. J. teismo posėdyje nurodyti argumentai, kad ieškovo elgesys skolinant pinigus A. Š. neatitiko protingumo reikalavimų, kadangi skolinama buvo be laidavimo, be garantijos, nepasidomėjus A. Š. turtine padėtimi bei kad kreditorius jau paskolindamas pinigus turėjo suvokti, jog neturės galimybės susigrąžinti paskolos.

Dėl kitų šalių argumentų, kaip dėl teisiškai nereikšmingų ginčo išsprendimui, teismas nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas sumokėjo 20,00 Eur žyminį mokestį (b. l. 9). Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovų A. Š., A. Š. ir A. G. lygiomis dalimis priteistina po 6,67 Eur (20,00 Eur /3) žyminio mokesčio.

Į bylą pateikta 2015 m. lapkričio 12 d. atstovavimo sutartis, pasirašyta tarp M. P. ir advokatės E. M. Š. (b. l. 35). Taip pat pateikti 2015 m. gruodžio 8 d. prašymas Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, kuriuo prašoma priteisti 300,00 Eur bei 2015 m. lapkričio 12 d. pinigų priėmimo kvitas 100,00 Eur sumai ir 2015 m. lapkričio 30 d. pinigų priėmimo kvitas 200,00 Eur sumai (b. l. 10,11,11A).

Advokatė parengė ieškinį, atstovavo ieškovą 2016 m. kovo 15 d. parengiamajame bei 2016 m. balandžio 25 d. ir 2016 m. gegužės 23 d. teismo posėdžiuose (b. l. 88; 105; 119).

Prašomos priteisti advokato išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus dydžio, todėl šios išlaidos laikytinos pagrįstomis ir įrodytomis. Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovų A. Š., A. Š. ir A. G. lygiomis dalimis priteistina po 100,00 Eur (300 Eur / 3) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Iš viso ieškovui iš atsakovų A. Š., A. Š. ir A. G. lygiomis dalimis priteistina po 106,67 Eur (100,00 Eur + 6,67 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, nes iš šalies išieškotina bendra suma neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 3 dalis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento actio Pauliana pagrindu atsakovų A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ir A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), 2014 m. gegužės 29 d. sudarytą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 3411.

Taikyti restituciją natūra - žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), grąžinti atsakovams A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ir R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), iš atsakovų A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) ir A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), po 106,67 Eur (vieną šimtą šešis eurus 67 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.