- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-07
- Bylos Nr.
- e2S-311-642/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00981-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Pareiškėjas
- D. R., A. B., N. S., J. A., J. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Kretingos rajono savivaldybės administracijai
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. R., A. B., N. S., J. A., J. P. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. rugsėjo 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. R., A. B., N. S., J. A., J. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Kretingos rajono savivaldybės administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjos kreipėsi į teismą su pareiškimu suinteresuotam asmeniui Kretingos rajono savivaldybės administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėjoms priklausantys statiniai yra nekilnojamojo turto objektai, priteisti iš suinteresuoto asmens visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-6-206/2017, vykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi pareiškimą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka ir grąžino pareiškėjoms po 38 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Teismas nutartį grindė šiais motyvais:
2.1. Teismas nurodė, kad pareiškėjų prašymas nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, jog pareiškėjoms priklausantys statiniai yra nekilnojamojo turto objektai, yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato, jeigu pareiškėjai negali kitokia tvarka gauti tokius faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme aiškiai nustatyta, kokiu būdu yra formuojami nekilnojami daiktai ir kaip tokie duomenys yra įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą. Pareiškėjos teismui pateikė duomenis, kad šie statiniai turi kadastrinių duomenų bylas. Dėl to pripažįstama, kad nėra sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnyje, priimti tokius pareiškėjų prašymus ir juos nagrinėti teisme.
2.2. Teismas konstatavo, kad pastatų, statinių kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto formavimas yra ne teismo, o administracinė procedūra. Patikrinimas, ar daiktas registruotinas Nekilnojamojo turto registre, yra sudėtinė šios procedūros dalis, todėl juridinis faktas dėl daikto pripažinimo registruotinu Nekilnojamojo turto registre nenagrinėtinas CPK 444–448 straipsniuose nustatyta tvarka. Tokiais atvejais teisę į teisminę gynybą asmuo gali įgyvendinti ne kreipdamasis dėl juridinio fakto nustatymo, o Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka registratoriaus sprendimą skųsdamas administraciniam teismui. Teisiškai reikšmingi faktai teisme gali būti nustatomi ne kaip juridinę reikšmę turintys faktai atskiroje byloje CPK 444–448 straipsnių nustatyta tvarka, o kaip įrodomieji faktai (faktinės aplinkybės, sudarančios ieškinio arba kito procesinio dokumento pagrindą) byloje, kurioje asmuo ginčija (skundžia) jo netenkinantį įstatymo įgaliotos institucijos sprendimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
3. Atskiruoju skundu pareiškėjos prašo Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia šiais argumentais:
3.1. Pareiškėjos dar 2018 m. sausio 8 d. kreipėsi į teismą dėl jų turimų paviljonų pripažinimo nekilnojamojo turto objektais, tačiau teismai ne kartą atsisakė priimti jų pareiškimus nurodę, kad ginčas dėl prekybos paviljonų pripažinimo nekilnojamojo turto objektais turi būti sprendžiamas arba administracine tvarka, arba nustatant tokį juridinę reikšmę turintį faktą.
3.2. Pareiškėjos kreipėsi į valstybės įmonę Registrų centrą su prašymu įregistruoti statinius kaip nekilnojamojo turto objektus, tačiau prašymai buvo atmesti, nes valstybės įmonė Registrų centras Nekilnojamojo turto registre objektą gali įregistruoti tik tada, kai pateikiami Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje nurodyti dokumentai. Pareiškėjos negali pateikti nė vieno iš minėto įstatymo 22 straipsnyje nurodytų dokumentų, nes jo neturi ir negali turėti, kadangi Kretingos rajono savivaldybės administracija ginčija šių statinių statusą, kad tai yra laikini statiniai ir jie negali būti įteisinti, o teismas šio ginčo nepriima nagrinėti.
3.3. Pareiškėjos neturi teisinio pagrindo ginčyti administracinio pobūdžio aktus, nes administracine tvarka negali būti nagrinėjamas ginčas dėl prekybos paviljonų pripažinimo nekilnojamojo turto objektais. Tokie ginčai gali būti išspręsti tik civiline tvarka, paskyrus ekspertizę, nustatančią objektų pobūdį.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo Kretingos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašo jį atmesti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
4.1. Teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka, nes Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritoriniai padaliniai, kaip teritoriniai registratoriai, sprendžia, ar daiktas, kaip nekilnojamojo turto objektas, suformuotas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir ar jis registruotinas atitinkamame registre. Teritorinio registratoriaus sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, o šis – administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pastatų, statinių, kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto, formavimas yra ne teismo, o ūkinė administracinė veikla.
4.2. Pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo niekada pareiškėjoms nebuvo išdavęs statybą leidžiančių dokumentų statyti statinius, kuriuos galėtų registruoti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas. Be to, pareiškėjoms priklausantys statiniai turi būti nugriauti pagal įsiteisėjusį Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-6-206/2017.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
6. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
7. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai pirmosios instancijos skundžiamoje nutartyje nurodytų motyvų.
8. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, sprendžia, ar asmeniui, kuris kreipėsi dėl juridinio fakto nustatymo, toks juridinis faktas sukels asmeninių ar turtinių teisių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Sprendžiant šį klausimą teismui būtina vadovautis atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančiais įstatymais, atsižvelgti į pareiškėjo nurodytą faktinį ir teisinį pareiškimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pagrindą. Teismas, nustatęs, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatytas, turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jeigu jis jau buvo priimtas, – civilinę bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2013).
9. Pareiškėjos prašė nustatyti juridinį faktą, kad joms priklausantys statiniai – prekybos paviljonai yra nekilnojamasis daiktas. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškimą, nurodęs, kad toks reikalavimas nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi kasacinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018) ir išaiškino, kad teisės aktais nekilnojamajam daiktui įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nustatyta administracinė procedūra, o patikrinimas, ar daiktas registruotinas Nekilnojamojo turto registre, yra sudėtinė šios procedūros dalis, todėl juridinis faktas dėl daikto pripažinimo registruotinu Nekilnojamojo turto registre nenagrinėtinas CPK 444–448 straipsniuose nustatyta tvarka. Tokiais atvejais teisę į teisminę gynybą asmuo gali įgyvendinti ne kreipdamasis dėl juridinio fakto nustatymo, o Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Centrinio registratoriaus sprendimą skųsdamas administraciniam teismui.
10. Pareiškėjos pateikė duomenis apie tai, kad kreipėsi į teritorinį registratorių – valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialą dėl nekilnojamojo turto objekto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre (t. 1, b. l. 23–32), tačiau šie prašymai buvo netenkinti. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos būtų skundusios teritorinio registratoriaus sprendimus centriniam registratoriui. Priešingai, vietoj to, kad pareiškėjos būtų siekusios, jog jų prašymai būtų išnagrinėti tinkama administracine tvarka, pateikus skundą centriniam registratoriui dėl teritorinio administratoriaus sprendimų, centrinio registratoriaus priimtas sprendimas dar gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio 1, 2 dalys), jos kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
11. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjos su analogišku prašymu jau kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka, tik prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo įformino ieškiniu, tačiau reikalavimai buvo analogiški, ginčas kilęs tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismai pasisakė dėl ieškinio nenagrinėjimo civilinio proceso tvarka: Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. birželio 28 d. nutartimi paliko nepakeistą Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. gegužės 22 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti ieškinį dėl statinių pripažinimo nekilnojamojo turto objektais. (t. 1, b. l. 42–46).
12. Pareiškėjos nepaisydamos įsiteisėjusių teismų sprendimų, kuriais išaiškinta, kad civilinio proceso tvarka jų ieškiniai ar pareiškimai nenagrinėtini, pakartotinai kreipiasi į teismą civilinio proceso tvarka su analogiško turinio, tik skirtingos formos (ieškinys, po to pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo) procesiniais dokumentais. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kitoks šalies procesinio dokumento įforminimas nekeičia jo teisinio vertinimo, esant analogiškoms aplinkybėms. Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo pareiškimą atisakyti priimti ne dėl to, kad jis nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nesvarbu – ypatingąja ar ginčo teisena, nes tai jau buvo konstatuota įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartimi, o CPK 137 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, t. y. kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Tačiau, atsižvelgdamas į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nors ir kitais motyvais, tačiau iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
13. Taip pat svarbu pažymėti, kad ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje. Šiuo atveju susipažinus su pareiškėjų pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo turiniu nustatyta, kad pareiškėjos siekia nustatyti faktą, kad joms priklausantys statiniai yra ne laikini statiniai, o nekilnojamojo turto objektai, iš esmės tam, kad galėtų pagrįsti įsiteisėjusio Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-6-206/2017, kuriuo jos įpareigotas nugriauti joms priklausančius laikinus statinius, nevykdymą.
14. Remdamasis pirmiau nurodytais teisiniais ir faktiniais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, dėl to ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.